Vilniaus apygardos teismo nutartis

2014-06-19 · Civilinė byla Nr. 2A-1351-798/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-06-19
Bylos Nr.
2A-1351-798/2014
Teisminio proceso Nr.
2-49-3-00528-2013-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Antanas Rudzinskas, Rūta Veniulytė-Jankūnienė, Natalja Cikoto
Ieškovas
N. Č.
Atsakovas
R. Č.
Trečiasis asmuo
Z. Č.
Kategorijos
  • 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-1351-798/2014 (S)Teisminio proceso Nr. 2-49-3-00528-2013-9Procesinio sprendimo kategorija 78.2.1.; 121.21.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. birželio 19 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Nataljos Cikoto, Antano Rudzinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Rūtos Veniulytės-Jankūnienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės N. Č. ir atsakovo R. Č. apeliacinius skundus dėl Ukmergės rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės N. Č. ieškinį atsakovui R. Č. dėl paramos pilnamečiui vaikui teikimo, trečiasis asmuo Z. Č..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.Ginčo esmė

Ieškovė N. Č. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti jai iš atsakovo R. Č. materialinę paramą po 700 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2012 m. lapkričio 30 d. iki ieškovė baigs (duomenys neskelbtini) gimnaziją, t. y. iki 2013 m. liepos 5 d. Nurodė, kad yra pilnametė, aštuoniolika metų jai sukako 2012 m. lapkričio 30 d. Ieškovė mokėsi (duomenys neskelbtini) 4 a baigiamojoje klasėje, mokslo metai baigėsi 2013 m. liepos 5 d. Ieškovė jokių savarankiškų pajamų, nekilnojamojo turto, transporto priemonių neturėjo. Kadangi mokėsi dieniniame skyriuje, neturėjo galimybės dirbti. Jai buvo reikalinga materialinė parama būtiniausiems poreikiams: maistui, mokslui, vitaminams, papildams, kultūriniams renginiams. Ieškovės būtiniausiems poreikiams per mėnesį buvo reikalinga 1 200 Lt, o šias išlaidas sudaro dienpinigiai mokykloje - 200 Lt, maistas - 400 Lt, higienos priemonės - 80 Lt, mokymosi priemonės - 100 Lt, kultūriniai renginiai, laisvalaikio poreikiai - 80 Lt, telefono, interneto išlaidos - 70 Lt, vitaminai, papildai – 100 Lt. Be šių išlaidų ieškovei reikėjo pirkti žieminę, sezoninę, vasarinę avalynę - 400 Lt, drabužius, sportinę aprangą į mokyklą - 500 Lt, turėjo išlaidų šimtadienio šventei, paskutinio skambučio šventei, išleistuvėms - 500 Lt. Išlaidos per mėnesį sudarė 233 Lt. Ieškovė lankė vairavimo kursus, išlaidos 1 975 Lt. Už buto, kuriame gyvena ieškovė komunalinius mokesčius, jai tenkanti vidutiniškai per mėnesį dalis sudaro 200 Lt.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Ukmergės rajono apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 26 d. sprendimu ieškovės ieškinį patenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo R. Č. išlaikymą ieškovei N. Č. po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2012 m. lapkričio 30 d. iki N. Č. mokėsi (duomenys neskelbtini), t. y. 2013 m. liepos 5 d., išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Priteisė iš R. Č. į valstybės biudžetą 105,00 Lt bylinėjimosi išlaidų ir 600,00 Lt antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Priteisė iš ieškovės N. Č. 114,32 Lt atstovavimo išlaidų atsakovo R. Č. naudai.

Teismas konstatavo, kad ieškovė N. Č. nuo kreipimosi į teimą dienos iki 2013 m. liepos 5 d. mokėsi (duomenys neskelbtini) 4 a klasėje, nuo 2012 m. lapkričio 30 d. yra pilnametė. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad Lietuvoje vidurinis išsilavinimas įgyjamas moksleiviui jau tapus pilnamečiu (18 metų), pripažino, kad ieškovei N. Č. buvo reikalinga tėvų parama, nes ji turto neturi, pati gauti pajamų negalėjo, nes nebuvo baigusi vidurinės mokyklos, kuri yra svarbus kriterijus savarankiškai ieškant darbo, o ieškinio padavimo metu mokėsi pagal vidurinio ugdymo programą, todėl jos tėvai turėjo pareigą ieškovę išlaikyti tol, kol ji sąžiningai ir pažangiai mokydamasi įgis vidurinį išsilavinimą. Ieškovės ieškinyje, trečiojo asmens atsiliepime į ieškinį išdėstytais paaiškinimais bei teismo posėdžio metu nustatyta, kad ieškovės N. Č. mėnesio pragyvenimo išlaidos sudarė apie 1 200,00 Lt, kurias sudaro dienpinigiai mokykloje – 200,00 Lt, maistas – 400,00 Lt, higienos priemonės – 80,00 Lt, mokymosi priemonės – 100,00 Lt, kultūriniai renginiai, laisvalaikio poreikiai – 80,00 Lt, telefono, interneto paslaugos – 70,00 Lt, vitaminai, papildai – 100,00 Lt. Be šių išlaidų ieškovei reikėjo pirkti žieminę, sezoninę, vasarinę avalynę – 400,00 Lt, drabužius, sportinę aprangą į mokyklą – 500,00 Lt, reikėjo lėšų šimtadienio šventei, paskutinio skambučio šventei, išleistuvėms – 500,00 Lt. Ieškovė lankė vairavimo kursus, išlaidos kursams - 1 975,00 Lt. Be to, už buto, kuriame gyvena ieškovė komunalinius mokesčius, jai tenkanti vidutiniškai per mėnesį dalis sudaro – 200,00 Lt. Teismas iš dalies sutiko su atsakovo argumentais, kad ieškovė nėra pagrindusi kai kurių savo būtinų turimų poreikių. Atsižvelgiant į tai, išlaidas vitaminams teismas sumažino iki 30,00 Lt per mėnesį, internetui ir telefonui iki 40,00 Lt per mėnesį, laikydamas, kad tokios išlaidos gali būti protingos įvertinant visiems žinomą ir prieinamą informaciją apie šių paslaugų vidutinišką kainą. Teismas atmetė ieškovės prašymą į būtinųjų išlaidų pragyvenimui ir mokymuisi sumą įtraukti 1 975,00 Lt išlaidas už vairavimo kursus, konstatuodamas, kad šios išlaidos nesusijusios su ieškovės tiesioginėmis pareigomis, t. y. mokslu gimnazijos baigiamojoje klasėje, nes šiems poreikiams, ieškovė būdama pilnamete, turi užsidirbti pati, o ne reikalauti jų atlyginimo iš tėvų. Teismo vertinimu, ieškovės nurodytos kitos išlaidos buvo būtinos pilnaverčiam ieškovės gyvenimui, tam užteko 1 000,00 Lt per mėnesį, jos iš esmės yra pagrįstos, racionalios ir protingos, nes užtikrina būtiniausią ir pilnavertį tokio amžiaus asmens poreikių patenkinimą.

Įvertinęs ieškovės tėvų turtinę padėtį teismas nustatė, kad abiejų tėvų turtinė padėtis jos išlaikymo prievolėje buvo vienoda, abu tėvai turėjo galimybes išlaikyti dukrą, kol ji baigs vidurinę mokyklą. Nors atsakovo šeimos pajamos tenkančios vienam R. Č. šeimos nariui (skaičiuojant du suaugusius ir du išlaikytinius nepilnamečius vaikus) yra 1 890 Lt vienam šeimos nariui, tačiau R. Č. turi daugiau būtinųjų išlaidų, nes kartu su J. B. išlaiko butą Ukmergėje, kur gyvena šeima, bei būstą Norvegijoje, kur priverstas gyventi, nes ten dirba, be to, jam reikalingos lėšos skrydžiams į Lietuvą, jis moka išlaikymo įsiskolinimą Z. Č., bei vaikų išlaikymo fondui. Iš trečiojo asmens Z. Č. šeimos (dviejų pilnamečių asmenų) biudžeto, t. y. 1 832,00 Lt pilnai išlaikoma faktiškai tik viena pilnametė N. Č., Z. Č. turi nekilnojamo turto, o R. Č. jo neturi.

Atsižvelgęs į visumą byloje nustatytų aplinkybių, į trumpą paramos teikimo laikotarpį, t. y. nuo 2012 m. lapkričio 30 d. iki 2013 m. liepos 5 d., teismas sprendė, kad iš atsakovo R. Č. priteistina materialinė parama ieškovei N. Č. po 500,00 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo jos pilnametystės iki ji mokėsi (duomenys neskelbtini) gimnazijoje. Teismas nurodė, kad didesnio dydžio išlaikymo priteisimas iš atsakovo R. Č. jam turint imperatyvaus pobūdžio pareigą išlaikyti du nepilnamečius vaikus, mokant išlaikymo įsiskolinimą Z. Č. bei vaikų išlaikymo fondui, teismo nuomone padarytų esminės žalos R. Č. nepilnamečiams vaikams, pažeistų Civilinio kodekso 3.192 str. reikalavimus ir proporcingumo tarp N. Č. poreikių abiejų tėvų turtinės padėties principą. R. Č. atsiliepime nurodė, kad savo nepilnamečių dukrų išlaikymui jis kas mėnesį skiria po 450,00 Lt, todėl teismas sprendė, kad jo prašymas priteisti mažesnę lėšų sumą pilnametei dukrai, kuri buvo gimnazijos baigiamosios klasės dieninio skyriaus moksleivė, taip pat prieštarauja proporcingumo ir teisingumo principams.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai

Ieškovė N. Č. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Ukmergės rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visa apimtimi, t.y. priteisti N. Č. iš atsakovo R. Č. po 700,00 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2012 m. lapkričio 30 d. iki ieškovė mokėsi (duomenys neskelbtini), t. y. 2013 m. liepos 5 d. išlaikymą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Taip pat prašo išreikalauti naujus įrodymus apie atsakovui apskaičiuotą išmokėtą vidutinį darbo užmokestį. Priteisti N. Č. naudai iš R. Č. patirtas bylinėjimosi išlaidas, sumokėtus žyminius mokesčius, taip pat kitas bylinėjimosi išlaidas. Nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino teisės normas, aktus ir netinkamai įvertino pateiktus įrodymus, todėl nepagrįstai ieškovės ieškinį tenkino tik iš dalies. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė kreipdamasi į teismą buvo mokinė (12 klasėje), todėl ji negalėjo dirbti jokio darbo ir savęs išlaikyti, ja turėjo pasirūpinti abu tėvai. Suskaičiavus tiek ieškovės, tiek atsakovo šeimų pajamas matyti, kad ieškovės šeimos vienam nariui tenka 916,41 Lt, tuo tarpu atsakovo šeimos vienam nariui – 2 116,68 Lt. Spręsdamas dėl išlaikymo dydžio priteisimo, teismas turėjo vadovautis protingumo, teisingumo, lygiateisiškumo ir teisėtumo principais. Tačiau teismas šiais principais nesivadovavo, nes atsakovo dukroms (10 ir 13 metų) pagal teismo sprendimą tenka 2,5 karto daugiau pajamų per mėnesį nei ieškovei. Teismas visiškai nevertino fakto, jog tarp ieškovės ir atsakovo buvo susidariusi alimentų skola, kurią atsakovas privalo grąžinti nepriklausomai ar ieškovė kreipėsi į teismą dėl išlaikymo ar ne. Ieškovė turėjo gyventi visą tą laiko tarpą, kai atsakovas jai nemokėjo alimentų, todėl teismas nesiaiškino iš kur ieškovė gaudavo pinigų tuo metu, bet konstatavo, kad atsakovo dabar skiriami pinigai ieškovei yra pakankama parama ir ieškovei jų užtenka jos išlaikymui. Toks teismo motyvas yra neteisingas. Apeliantė nurodo, kad nagrinėjant bylą buvo pažeisti (CPK 2 str., 4 str., 7 str., 12-14 str., 17 str.) įtvirtinti civilinio proceso tikslai, vienodos teismų praktikos formavimas, proceso koncentracija ir ekonomiškumas, rungimosi ir dispozityvumo bei betarpiškumo principai, taip pat šalių lygiateisiškumo principas bei įrodymo tyrimo ir vertinimo taisyklės (CPK 183 str.). Atsakovas nepateikė teismui įrodymų apie jam apskaičiuotą išmokėtą vidutinį darbo užmokestį, pateikė tik darbo sutartį. Teismui priimant sprendimą, nepakako apsiriboti vien tik formalia įrodymų, pateiktų atsakovo, analize. Todėl ieškovė prašo apeliacinės instancijos teismo išreikalauti šį svarbų įrodymą iš atsakovo, nes pati to padaryti neturi galimybės (CPK 199 str.). Pažymi, kad šie įrodymai turi didelę reikšmę ir įtaką svarbioms aplinkybėms, t. y. teismas galės vertinti atsakovo turtinę padėti, vertindamas įrodymų sąsajumo, leistinumo, ryšio su kitais įrodymais bei viseto pagrindu preziumuoti, ar nėra prieštaravimų tarp pateiktų įrodymų, tarp atsakovo darbo sutartyje nurodytų pajamų ir faktiškai išmokėtų pajamų. Ieškovė prašo bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka, kadangi būtina asmeniškai išklausyti ginčo šalis dėl pateiktų naujų įrodymų.

Atsakovas R. Č. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Ukmergės rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 26 d. sprendimo dalį ir priimti sprendimą priteisti iš R. Č. išlaikymą N. Č. po 200,00 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2012 m. lapkričio 30 d. iki N. Č. mokėsi (duomenys neskelbtini), t. y. 2013 m. liepos 5 d. Priteisti iš ieškovės atsakovo naudai visas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas nurodo, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2007 m. birželio 7 d. nutarimą išlaikymas pilnamečiam vaikui priteisiamas tik tuo atveju, kai pilnametis vaikas yra išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti lėšomis, reikalingomis jo mokymuisi. Vadinasi, visų pirma ieškovė privalėjo pati išnaudoti visas esančias galimybes savo materialinei padėčiai pagerinti (susirasti darbą savaitgaliais, kreiptis dėl paskolos ir pan.) ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus. Tuo tarpu ieškovė, reikalaudama sau paramos, nepateikė jokių įrodymų, jog ėmėsi visų galimų priemonių gauti lėšų mokymuisi, kad neturi galimybės dirbti ar gauti paskolą ir tokiu būdu patenkinti savo poreikius. Teismas priimdamas skundžiamą 2013 m. lapkričio 26 d. sprendimą, galėjo retrospektyviai įvertinti ir objektyviai pareikalauti iš ieškovės įrodymų, kurie neginčijamai liudytų esant minimas išlaidas ieškovės naudai paramos priteisimo periodu nuo 2012 m. lapkričio 30 d. iki 2013 m. liepos 5 d. Tai padaryta nebuvo, ieškovė nepateikė teismui įrodymų patvirtinančių jos patirtas išlaidas, tokiu būdu teismas turėjo atmesti ieškinį kaip nepagrįstą ir neįrodytą. Teismas, spręsdamas dėl išlaidymo priteisimo, privalėjo atsižvelgti į atsakovo turimus įsipareigojimus ir juos įvertinęs konstatuoti, jog jis galimybių teikti paramos neturi ar jos dydis turėtų būti 200,00 Lt. Kadangi be teismo priteisto išlaikymo dydžio, egzistuoja pareiga mokėti ieškovei ir išlaikymo įsiskolinimą (kuris sudaro apie 600,00 Lt per mėnesį), kas savaime pagrindžia, jog vykdant abi turtines prievoles, ieškovė patenka į daug geresnę turtinę padėtį, nei atsakovas ir jo šeima. Teismui priteisus ieškovei 200,00 Lt išlaikymo sumą, ieškovės interesai nenukentėtų, įvertinus faktą, kad jokių objektyvių įrodymų apie jos patirtas išlaidas ir jų poreikį byloje visiškai nepateikė ir neįrodė. Priešingai daugelis deklaratyvių faktų apie patiriamas išlaidas kelia rimtų abejonių, pvz. išlaidos telefonui, rūbams, vitaminams ir kt., visas šias išlaidas turėjo pagrįsti ieškovė, ko byloje nepadarė ir ką iš dalies pripažino pats teismas.

Atsiliepimas

Ieškovė N. Č. atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą prašo jo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas R. Č. atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą prašo atmesti jos apeliacinį skundą kaip nepagrįstą bei priteisti iš ieškovės atsakovo naudai visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Trečiasis asmuo Z. Č. atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą nurodo, kad apeliacinį skundą pilnai palaiko ir prašo jį tenkinti visa apimtimi. Atsiliepimų į atsakovo apeliacinį skundą prašo jo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliaciniai skundai atmestini.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str.) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde numatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 1-2 d.).

Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2-3 d.) nėra nustatyta. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinių skundų, atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentus, bylos medžiagą, pateiktus įrodymus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo ieškovės ieškinys patenkintas iš dalies, yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas laikantis procesinės teisės normų, todėl keisti ar naikinti jo apeliacinių skundų argumentais nėra teisinio pagrindo.

Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

Civilinio proceso kodekso 322 str. nuostatos numato, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertintinos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Pažymėtina, kad tokių aplinkybių ar kitų svarių argumentų nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka nenurodė ir prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka pareiškusi apeliantė, todėl apeliantės prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka netenkintinas.

Dėl naujų įrodymų išreikalavimo

Naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Pagal Civilinio proceso kodekso 314 str. apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad atsakovas nepateikė teismui įrodymų apie jam apskaičiuotą išmokėtą vidutinį darbo užmokestį ir prašo apeliacinės instancijos teismo šį įrodymą iš atsakovo išreikalauti. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su byloje esančia medžiaga, konstatuoja, kad į nagrinėjamą bylą yra pateikta ne tik atsakovo darbo sutartis (b. l. 108-109), kurioje nurodomas valandinis atsakovo darbo užmokestis, tačiau ir atsakovo darbo užmokesčio specifikacija už sausio mėnesį su vertimu iš norvegų kalbos (b. l. 114-115), taip pat atsakovo atstovo advokato padėjėjo D. V. parengta atsakovo R. Č. su darbo santykiais susijusių pajamų, gautų 2013 metais, lentelė (b. l. 157). Atstovas nurodė, darbo užmokesčio specifikacija už 2013 m. sausio mėnesį yra išversta iš norvegų kalbos, todėl darbo užmokesčio specifikacijos nuo 2013 m. vasario mėnesio iki 2013 m. rugpjūčio mėnesio nebuvo verstos iš norvegų kalbos dėl didelių vertimo išlaidų. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliantės prašymas išreikalauti jos nurodytus įrodymus, kurie jau yra byloje, atmestinas kaip nepagrįstas.

Byloje nustatyta, kad ieškovė yra atsakovo ir trečiojo asmens dukra (b. l. 5). Ginčas kilo dėl paramos pilnamečiui vaikui teikimo iki jis mokysis vidurinės mokyklos (gimnazijos) dieniniame skyriuje dydžio. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas praktiką, yra konstatavęs, kad išlaikymas iš tėvų pilnamečiam ne vyresniam kaip 24 metų vaikui priteisiamas, kai yra visuma iš įstatymo kylančių sąlygų: vaikas sąžiningai ir pažangiai mokosi vidurinės, aukštosios ar profesinės mokyklos dieniniame skyriuje; vaikui būtina parama, o tėvai turi galimybę ją teikti. Tokį išlaikymą teismas gali priteisti konkrečioje byloje, įvertinęs šiam klausimui spręsti svarbias aplinkybes, nes paramos būtinumo sąvoka yra vertinamoji (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-204/2009; 2011 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2011). Teismas, naudodamasis diskrecija, apie paramos būtinumą sprendžia, įvertinęs byloje surinktus įrodymus apie vaiko turtą ir pajamas (stipendiją, pašalpas ir pan.) ir poreikius (mokestis už mokslą, gyvenamosios vietos nuomos mokestis, išlaidos už komunalinius patarnavimus, mokslo priemonėms, maistui, aprangai įsigyti ir kitas lėšas), taip pat tėvų turtinę padėtį ir gaunamas pajamas bei jų turtines pareigas kitiems asmenims (nepilnamečiams vaikams, kitiems šeimos nariams) ir tuo, kad nustatyta parama, atsižvelgiant į tėvų turtinę padėtį, galėtų būti realiai įvykdoma. Aptariama pareiga išlaikyti pilnametį vaiką, kuriam būtina parama, kai jis mokosi ir jam nesukakę 24 metai, tenka abiem tėvams, tačiau tai nereiškia, jog tėvai yra solidarieji skolininkai (CK 6.6 str.). Kartu tai nereiškia, kad vienam tėvui teikiant išlaikymą vaikui, antrasis gali būti nuo šios pareigos atleistas. Kaip savo praktikoje yra nurodęs kasacinis teismas, net sunki tėvų materialinė padėtis turi reikšmės tik išlaikymo dydžiui, o ne išlaikymo prievolės egzistavimui. Nustatydamas paramos būtinumą ir vaiko išlaikymo dydį, teismas privalo atsižvelgti ir įvertinti tėvų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-50/2012).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė 2012 m. lapkričio 30 d. tapo pilnamete, tačiau dar mokėsi (duomenys neskelbtini) (b. l. 8). Ieškovė gyvena kartu su motina – trečiuoju asmeniu byloje, kuri jai gera valia teikia išlaikymą. Išlaikymą po 400 Lt privalėjo teikti ir atsakovas Ukmergės rajono apylinkės teismo 2008 m. liepos 14 d. sprendimo, pakeisto Vilniaus apygardos teismo 2008 m. gruodžio 15 d. nutartimi, pagrindu iki ieškovės pilnametystės. Atsakovas teismo sprendimo nevykdė, todėl susidarė įsiskolinimas.

Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, konstatavo visas paramos būtinumo pilnamečiam besimokančiam asmeniui sąlygas, t. y. kad ieškovė sukakus pilnametystei mokėsi mokykloje ir nustatė atsakovo galimybę teikti išlaikymą pilnametei besimokančiai dukrai. Ginčo dėl to, kad ieškovei parama buvo reikalinga, kol ji mokėsi gimnazijoje, nėra, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su apylinkės teismo motyvais dėl išlaikymo pilnamečiam vaikui teikimo sąlygų ir paramos reikalingumo, plačiau dėl jų nepasisako.

Ieškovė apeliaciniame skunde teigia, jog jos būtiniausiems poreikiams patenkinti reikia apie 1 200 Lt, motina pagal savo materialinę padėti gali teikti tik 500 Lt materialinę paramą, todėl ji prašė priteisti iš atsakovo po 700 Lt periodinėmis išmokomis kas mėnesį. Pirmosios instancijos teismas priteisė po 500 Lt. Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, jog tokios paramos suteikti negali, nes to neleidžia jo turtinė padėtis. Duomenų apie tai, kad ieškovė turi pakankamai pajamų ar turto, nėra. Kadangi ji mokėsi mokykloje, todėl ji, siekdamas kuo geriau užbaigti vidurinę mokyklą, didžiąją dalį dienos praleido mokykloje, pamokų ruošai, todėl ji neturėjo objektyvios galimybės pati užsidirbti ir save išlaikyti. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai įvertino byloje surinktus įrodymus, teisingai nustatė faktines aplinkybes dėl ieškovės tėvų, t. y. atsakovo ir trečiojo asmens, turtinės padėties, atsižvelgė į jų gaunamas pajamas ir turimą turtą. Taigi, visos nurodytos aplinkybės leidžia pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovei buvo reikalinga parama, teiktina Civilinio kodekso 3.194 str. 3 d. pagrindu, nustatė jos dydį, atsižvelgęs į ieškovės poreikius, bei tinkamai įvertino atsakovo realią turtinę padėtį bei galimybę teikti dukrai išlaikymą po 500 Lt per mėnesį, o dėl to iš esmės nepabloginama paramą teikiančio tėvo turtinė padėtis.

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams ir išvadoms, todėl dėl kitų apeliacinių skundų argumentų plačiau nepasisako, kadangi jie neįtakoja skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes bei vertino byloje esančius įrodymus, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos, padarė pagrįstas, argumentuotas išvadas ir iš esmės priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl jo keisti apeliacinių skundų argumentais nėra pagrindo. Procesinės teisės normų pažeidimų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Kadangi bylą išnagrinėjus apeliacinės instancijos teisme pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliantų apeliaciniai skundai atmetami, nėra pagrindo spręsti klausimo dėl bylinėjimosi išlaidų ieškovei bei atsakovui priteisimo. Taip pat pažymėtina, kad kiti byloje dalyvaujantys asmenys šiuo atveju taip pat nepateikė teismui jokių įrodymų, kad bylos nagrinėjimo metu būtų patyrę kokių nors bylinėjimosi išlaidų.

Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 10 Lt sumą, todėl pagal Civilinio proceso kodekso 92 str., 96 str. 6 d., bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Ukmergės rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Natalja CikotoAntanas RudzinskasRūta Veniulytė-Jankūnienė