- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-09-29
- Bylos Nr.
- eA2-29028-820/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vaidas Pajeda
- Kreditorius
- uždarosios akcinės bendrovės „Biovasto investicijos“
- Kategorijos
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo proceso atnaujinimo klausimą civilinėje byloje pagal kreditoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Biovasto investicijos“ pareiškimą dėl skolos išieškojimo iš skolininko bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Arvi fertis“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
UAB „BELOR“ (toliau tekste - pareiškėjas) kreipėsi į teismą su prašymu dėl proceso atnaujinimo, prašydamas atnaujinti procesą Vilniaus miesto apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. eL2-10669-608/2019.
Nurodo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas nagrinėdamas civilinę bylą 2019 m. vasario 22 d. išdavęs teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. eL2-10669-608/2019 tenkino kreditoriaus UAB „Biovasto investicijos“ pareiškimą ir nutarė išieškoti iš skolininko UAB ,,Arvi fertis” 29 506 099,54 EUR centų skolą, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo įsakymo įvykdymo dienos ir bylinėjimosi išlaidas kreditoriaus UAB ,,Biovasto investicijos“ naudai. Pareiškėjas teigia, kad Vilniaus apygardos teismas UAB „Arvi fertis“ 2019 m. gegužės 15 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą. 2019 m. spalio 30 d. Vilniaus apygardos teismas patvirtino pareiškėjo kreditorinį reikalavimą į BUAB „Arvi fertis“ 3 486 357,64 EUR sumai. Šia nutartimi taip pat buvo patvirtintas UAB „Biovasto investicijos“ 14 826 965,71 EUR sumai, o dėl likusios reikalavimo dalies BUAB „Arvi fertis“ bankroto administratorius pareiškė prieštaravimus. Pareiškėjas teigia, kad jam kelia abejonių UAB „Biovastos investicijos“ kreditorinio reikalavimo atsiradimo aplinkybės, t. y. abejotina ar 2019 m. vasario 8 d. sudarytos Reikalavimo teisės perleidimo sutartys su UAB „Baltkalis“, UAB „ARVI biodegalai“ ir UAB „ARVI“ ir ko yra galiojančios ir sukeliančios tokias teisines pasekmes, kuriuos yra aptartos tose sutartyse. Vilniaus miesto apylinkės teismas, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo, atmetė prašymą. Vilniaus apygardos teismas, nagrinėdamas skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. eA2-41538-1098/2019 priimto sprendimo, priėmė 2020 m. vasario 13 d. nutartį, kurioje nurodė, kad siekiant apginti UAB „Arvi fertis“ kreditorių interesus bankroto byloje, teismo įsakymas, iš kurio kildinamas UAB „Biovasto investicijos“ kreditorinis reikalavimas, turi būti peržiūrėtas nagrinėjant UAB „Biovasto investicijos“ kreditorinio reikalavimo pagrįstumo ir teisėtumo klausimą, nepaisant to, kad minėtas teismo įsakymas yra įsiteisėjęs. Tuo tarpu Lietuvos apeliacinis teismas civilinėje byloje Nr. e2-1208-407/2020, nagrinėdamas atskiruosius skundus dėl kreditorinių reikalavimų patvirtinimo, 2020 m. liepos 28 d. priėmė nutartį, kurioje pažymėjo, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 22 d. teismo įsakymas yra įsiteisėjęs ir galiojantis. Taigi susidarė situacija, kai buvo priimti du skirtingi teismų sprendimai dėl to paties teismo įsakymo. Norint išvengti tokios teisinės situacijos neaiškumo, reikalinga atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. eL2-10669-608/2019 ir perduoti bylą nagrinėti Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamoje UAB „Arvi fertis“ bankroto byloje. Pareiškėjo teigimu priimtu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 22 d. teismo įsakymu buvo netiesiogiai išspręstas klausimas dėl kito kreditoriaus materialinių teisių ir teisėtų interesų. Nustačius tokią aplinkybę akivaizdu, kad egzistuoja CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodytas pagrindas atnaujinti procesą.
Paskyrus bylą nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka pareiškėjas UAB „BELOR“ pateikė teismui prašymą dėl bylos sustabdymo. Prašyme teigiama, kad pareiškėjas yra pateikęs Lietuvos Aukščiausiajam Teismui kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 28 d. nutarties, kuria buvo patvirtintas UAB „Biovasto investicijos“ 5 600 000 EUR dydžio kreditorinio reikalavimo dalis. Kasacinis skundas yra priimtas, todėl siekiant išvengti skirtingų sprendimų dėl priimtų teismų sprendimų galios ir įtakos byloje nedalyvavusių asmenų atžvilgiu. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjas prašo sustabdyti bylos nagrinėjimą iki kasacinis teismas išnagrinės pareiškėjo pateiktą skundą.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas atnaujinti procesą atmestinas.
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. vasario 22 d. išdavė teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. eL2-10669-608/2019, kuriuo tenkino kreditoriaus UAB „Biovasto investicijos“ pareiškimą ir nutarė išieškoti iš skolininko UAB ,,Arvi fertis” 29 506 099,54 EUR centų skolą, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo įsakymo įvykdymo dienos ir 2 813 EUR dydžio bylinėjimosi išlaidas kreditoriaus UAB ,,Biovasto investicijos“ naudai. Teismo įsakymas įsiteisėjo 2019 m. kovo 22 d.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 365 straipsnio nuostatomis bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi), procesas gali būti atnaujintas CPK 366 straipsnyje nustatytais pagrindais ir tvarka. Prašymą atnaujinti procesą gali paduoti šalys ir tretieji asmenys, taip pat neįtraukti į bylos nagrinėjimą asmenys, jeigu įsiteisėjęs sprendimas ar nutartis pažeidžia jų teises ar įstatymų saugomus interesus. Sutinkamai su CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktu, procesas gali būti atnaujinamas dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. CPK 368 straipsnis numato, kad prašymas dėl proceso atnaujinimo gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kai jį pateikęs asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie aplinkybes, kurios yra proceso atnaujinimo pagrindas.
Teismas, spręsdamas dėl proceso atnaujinimo byloje, patikrina, ar prašymas paduotas įstatyme nustatytu terminu, ar jame nurodyti proceso atnaujinimo pagrindai, tačiau neatlieka išsamios proceso atnaujinimo pagrindų analizės, nes tai jau reikštų pakartotinį bylos nagrinėjimą, kuris galimas tik po nutarties atnaujinti procesą priėmimo ir bylos nagrinėjimo CPK 370 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. A. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-127/2006; 2007 m. birželio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. J. K., J. N. v. Vilniaus apskrities viršininko administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-228/2007).
Terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti, skaičiuotinas nuo momento, kada pareiškėja sužinojo ar turėjo sužinoti naujas aplinkybes. Pareiškėjas prašyme nurodo, kad Lietuvos apeliaciniam teismui 2020 m. liepos 28 d. priėmus nutartį, kurioje išaiškinta kreditorinio UAB „Biovasto investicija“ reikalavimo tvirtinimo tvarka bei pasiūlyta BUAB „Arvi fertis“ bankroto administratoriui kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. eL2-10669-608/2019, paaiškėjo, jog UAB „Biovasto investicijos“ kreditorinis reikalavimas iš tikrųjų turi būti peržiūrėtas iš naujo, išsprendus proceso atnaujinimo klausimą. Prašymą dėl proceso atnaujinimo pareiškėjas teismui pateikė 2020 m. rugpjūčio 14 d.
CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas, esant svarbioms priežastims, gali būti atnaujintas. Tuo tarpu CPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytam terminui atnaujinimo institutas paprastai netaikomas, vis dėlto, kasacinis teismas yra nurodęs, kad tam tikrais atvejais, kai susidaro išskirtinė, netoleruotina teisinė situacija, teismai turi teisę CPK 370 straipsnio nustatyta tvarka spręsti praleisto CPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatyto procesinio termino atnaujinimo klausimą ir dėl to priimti atitinkamą procesinį sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjos V. K. prašymą, bylos Nr. 3K-3-514/2013).
Byloje, nagrinėjant proceso atnaujinimo klausimus, svarbu nustatyti, kada apie naujai paaiškėjusią aplinkybę sužinojo pareiškėjas, nes įstatymas sieja sužinojimą su konkrečiu subjektu – pareiškėju. Nors pareiškėjas nurodo, jog jau 2019 m. lapkričio 20 d. jis kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su prašymu atnaujinti procesą civilinėje byloje, tačiau prašymas 2019 m. gruodžio 23 d. buvo atmestas. Naujos aplinkybės, patvirtinančios faktą, kad kitokios procedūros peržiūrėti įsiteisėjusį teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. eL2-10669-608/2019 ir išspręsti UAB „Biovasto investicijos“ kreditorinio reikalavimo pagrįstumo nėra, paaiškėjo Lietuvos apeliaciniam teismui 2020 m. liepos 28 d. priėmus nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1208-407/2020. Atsižvelgiant į šias aplinkybes darytina išvada, jog pareiškėjas nėra praleidęs nustatyto 3 mėnesių termino prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti (CPK 368 straipsnio 1 dalis).
Proceso atnaujinimas civilinio proceso teisėje pripažįstamas išimtiniu būdu įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiūrėti. Proceso atnaujinimo institutas leidžia užtikrinti, kad nebūtų palikti galioti galimai neteisingi ir nepagrįsti teismų sprendimai tais atvejais, kai teismo padarytų fakto ar teisės klaidų nepavyko ištaisyti apeliacine ar kasacine tvarka. Spręsdamas dėl prašymo atnaujinti procesą pagrįstumo, teismas neturi vadovautis vien formaliais argumentais, o privalo remtis teisės normose įtvirtintais sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 1 dalis, CK 1.5 straipsnis). Bet kuris pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant išaiškinti, ar jis leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu, o nagrinėjant prašymą dėl bylos proceso atnaujinimo esminė reikšmė teikiama ne formaliajam procesinio sprendimo, dėl kurio peržiūrėjimo siekiama atnaujinti bylos procesą, teisėtumui, bet galutiniam teisiniam rezultatui. Tai reiškia, kad nors proceso įstatymas tiesiogiai nenustato teismo pareigos šiame etape vertinti ir byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, teismo priimto baigiamojo akto teisėtumo bei pagrįstumo, tačiau pats proceso atnaujinimo pagrindas turi būti vertinamas atsižvelgiant į tai, ar jis sudaro pagrindą atsirasti protingų abejonių dėl bylos baigties teisingumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. sausio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-131/2012).
Kasacinis teismas, aiškindamas proceso atnaujinimo paskirtį ir tikslus, yra pabrėžęs, kad, siekiant užtikrinti normalią civilinių santykių raidą, būtinas stabilumas, perspektyvinio prognozavimo galimybė, reikalingas teisinis tikrumas, pasitikėjimas įsiteisėjusiais teismo sprendimais. Atnaujinus procesą įsiteisėjusiu teismo sprendimu užbaigtoje byloje, atsiranda teisinis neapibrėžtumas, nes joje išspręsto šalių teisinės padėties klausimo sprendimas vėl tampa nežinomas, o dalyvavimas su ginčo dalyku susijusiuose santykiuose – rizikingas. Vienas esminių teisės viršenybės principo elementų – teisinio apibrėžtumo principas. Vadovaujantis šiuo principu, prašymai atnaujinti procesą turi būti ribojami laiku, ir res judicata galią įgijęs bei įvykdytas teismo sprendimas gali būti peržiūrėtas tik esant proceso atnaujinimo pagrindams bei juos taikant ne formaliai. Laikantis teisinio apibrėžtumo principo, teismams galutinai išsprendus ginčą, jų sprendimas neturėtų būti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumą. Nukrypimas nuo šio principo galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2007; 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2009; 2013 m. spalio 25 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-514/2013; Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-817-381/2015).
Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjo prašymas atnaujinti procesą šioje byloje grindžiamas CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtintu proceso atnaujinimo pagrindu, kada procesas gali būti atnaujintas jeigu sprendimu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų.
Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų bazės nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eA2-28181-1099/2020 atnaujino procesą civilinėje byloje Nr. eL2-10669-608/2019. Taip pat nustatyta, kad 2020 m. rugsėjo 22 d. nutartimi civilinė byla yra nutraukta kreditoriui per teismo nustatytą terminą nepateikus ieškinio ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 22 d. išduotas teismo įsakymas panaikintas. Esant šioms aplinkybėms konstatuotina, kad atnaujintoje byloje proceso atnaujinti nėra galimybės, tuo labiau, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 22 d. išduotas teismo įsakymas civilinėje byloje Nr. eL2-10669-608/2019 yra panaikintas ir byla nutraukta. Nebesant proceso, kurį būtų galima atnaujinti, pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo negali būti patenkintas, todėl pareiškėjo prašymas atnaujinti procesą atmestinas.
Pareiškėjas pateikė teismui prašymą dėl bylos sustabdymo, kuriame prašoma sustabdyti bylos nagrinėjimą iki Lietuvos Aukščiausiasis Teismas teismas išnagrinės pareiškėjo pateiktą kasacinį skundą Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje 2020 m. liepos 28 d. nutarties dalies. Nutartyje konstatavus, kad teisminio proceso, kurį prašoma atnaujinti, nebėra (prašomas atnaujinti procesas yra nutrauktas, o įsakymas panaikintas), nėra pagrindo stabdyti ir nagrinėjamos civilinės bylos, nes Lietuvos Aukščiausiojo Teismo byloje priimtas sprendimas neturės įtakos šios bylos nagrinėjimui.
Pagal sprendimo priėmimo metu egzistuojančią faktinę situaciją pareiškėjo reikalavimas atmestinas, nes nebeegzistuoja siekiamas tikslas – teismo įsakymas civilinėje byloje Nr. eL2-10669608/2020 yra panaikintas kreditoriui nepateikus ieškinio. Pasikeitus faktinei situacijai pareiškėjas turėjo procesinę pareigą atsisakyti savo prašymo arba jį atsiimti, tačiau to nepadarė, todėl prašymas pilnai atmestinas ir pareiškėjas turi prisiimti procesines pareiškimo (prašymo) atmetimo pasekmes. Atmetus prašymą dėl proceso atnaujinimo, pareiškėjo turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnis). Kiti byloje dalyvaujantys asmenys nepateikė patirtas bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių dokumentų, todėl jų turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atmesti pareiškėjo UAB „BELOR“ prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. eL2-10669-608/2019.
Nutartis per 7 (septynias) kalendorines dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.