- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-03-14
- Bylos Nr.
- e2-377-1119/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-04577-2024-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurga Žulpė
- Ieškovas
- R. P.
- Atsakovas
- E. T.
- Kategorijos
- 2.4.2.9.1Bendrosios dalinės nuosavybės teisė
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. P. ieškinį atsakovei E. T., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, M. M. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovas R. P. ieškiniu (el. b. medž. 1-8 l.) prašo atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausančias 500/1347 dalis iš 1347 kv. m. ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagal 2024 m. vasario 26 d. Šiaulių miesto savivaldybės mero potvarkiu Nr. M-267 patvirtintą žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Šiauliuose formavimo ir pertvarkymo projektą ir jo pagrindu 2024 m. kovo 22 d. matininko D. B. suformuotus atskirų žemės sklypų planus, t. y.:
1.1. priteisti ieškovui asmeninės nuosavybės teise suformuotą 500 kv. m. ploto žemės sklypą (proj. Skl. Nr. 2);
1.2. priteisti atsakovei ir trečiajam asmeniui M. M. 847 kv. m. ploto žemės sklypą pagal jų turimas asmeninės nuosavybės dalis – atsakovei 673 kv. m. ploto žemės sklypo dalį ir M. M. 174 kv. m. ploto žemės sklypo dalį (proj. Skl. Nr. 1);
1.3. priteisti iš atsakovės visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad ieškovą, atsakovę E. T. bei trečiąjį asmenį M. M. sieja bendrosios dalinės nuosavybės teisiniai santykiai 0,1347 ha ploto žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), Šiauliuose (toliau – Žemės sklypas). Žemės sklypo 500/1347 dalys nuosavybės teise priklauso ieškovui R. P., Žemės sklypo 174/1347 dalys - M. M., ir Žemės sklypo 673/1347 dalys - E. T..
3. M. M. ir E. T. taip pat bendrosios dalinės nuosavybės teise po ½ dalį priklauso ant Žemės sklypo esantis 154.37 kv. m bendro ploto gyvenamasis namas (unikalus Nr. 2993-7001-8017) ir kiti inžineriniai statiniai - kiemo statiniai (lauko tualetai, šulinys, tvoros) (unikalus Nr. 2993-7001-8050). Atsakovei E. T. asmeniškai priklauso garažas ir ūkinis pastatas (unikalus Nr. 2993-7001-8039, Nr. 2993-7001-8046). Tuo tarpu ieškovas R. P. ant šio Žemės sklypo jokio statinio neturi. VĮ Registrų centro duomenimis šios bendrosios dalinės nuosavybės atžvilgiu yra nustatyta naudojimosi nekilnojamaisiais daiktais tvarka.
4. Siekiant išspręsti bendro turto valdymo bei disponavimo klausimus visi trys bendraturčiai Šiaulių miesto savivaldybei pateikė 2023-05-15 prašymą organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, siekiant padalinti Žemės sklypą į dvi dalis. Ieškovas su matininku D. B. pasirašė sutartį projektui atlikti. Ši sutartis ir bendrasavininkų prašymas buvo pateiktas į www.zpdris.lt sistemą sąlygoms gauti iš Šiaulių miesto savivaldybės. Gavus sąlygas ir leidimus vykdyti darbus, parengtas projektas buvo pateiktas derinimui instancijoms ir pagal Šiaulių miesto savivaldybės mero 2024-02-26 potvarkį buvo patvirtintas žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, formavimo ir pertvarkymo projektas. Kaip matyti iš parengto projekto, ieškovas siekia, kad jo valdoma 500/1347 dalis Žemės sklypo būtų atidalinta, t. y., suformuoti du atskiri žemės sklypai iš esmės niekaip nepažeidžiant atsakovės E. T. nuosavybės teisių, nes ji ir toliau galės naudotis ta pačia Žemės sklypo dalimi pagal dar 2002 metais nustatytą naudojimosi tvarką. Ieškovas per savo atstovus atsakovei pateikė 2024-07-16 pasiūlymą atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo Žemės sklypo R. P. valdomas 500/1347 dalis Žemės sklypo, t. y., suformuoti du atskirus žemės sklypus pagal mero 2024-02-26 potvarkiu patvirtintą žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, formavimo ir pertvarkymo projektą ir jo pagrindu 2024-03-22 matininko D. B. suformuotus atskirų žemės sklypų planus, tačiau atsakovė sutikimo nedavė, nes neva „atidalijant Žemės sklypą ir jį smulkinant būtų padaryta neproporcinga žala šiam nekilnojamajam daiktui, nes esmingai suprastėtų jo naudojimo pagal paskirtį galimybės“. 2024-08-22 ieškovas atsakovei pateikė pakartotinį prašymą duoti sutikimą dėl Žemės sklypo atidalijimo, tačiau atsakovė su ieškovo prašymu nesutinka. Trečiasis asmuo M. M., kuri taip pat yra ieškovo močiutė, sutinka su ieškovo prašymu ir Žemės sklypo atidalijimui neprieštarauja.
Šalies argumentai
5. Ieškovas R. P. teismo posėdyje ieškinį palaikė, prašė tenkinti jį visiškai ir paaiškino, jog iš pradžių 500/1347 dalis Žemės sklypo nuosavybės teise priklausė jo mamai R. K., po to mama 2022 m. padovanojo jam. Žemės sklypas yra ne žemės ūkio paskirties, o gyvenamųjų namų statybai skirtas Žemės sklypas. Kai pradėjo rengti dokumentus dėl Žemės sklypo dalies atidalijimo – atsakovė sutiko, pasirašė atlikus kadastrinius matavimus, bet vėliau persigalvojo. Žemės sklypo formavimas užtruko apie 1 m. Iš pradžių reikėjo visų kaimynų sutikimų, vėliau - tik pačių artimiausiųjų. Atidalintame žemės sklype nori statyti gyvenamąją namą iki 80 kv. m ploto. Tai, kad jis nori statyti gyvenamąjį namą, buvo žinoma daug metų. Kai ėjo rinkti kaimynų parašus, jis informavo, kam atliekami veiksmai. Mano, kad atidalinus žemės sklypus, nebūtų pažeistos atsakovės teisės, nes atidalinimas vyktų atskiriant žemės sklypus pagal patvirtintą naudojimosi tvarką, į atsakovės pusę nėra įeinama. Pagal planą yra 2 atskiri įvažiavimai į Žemės sklypą – jam ir atsakovei, žemės sklypus skiria prieš 20-30 m. statyta tvora. Jo Žemės sklypo dalyje atsakovė niekada nevykdė jokios veiklos. Dėl Žemės sklypo naudojimo tvarkos atsakovė nesikreipė. Servitutas nustatomas tam, kad M. M. galėtų prieiti prie savo gyvenamojo namo dalies, atsakovės teisės niekaip nebus pažeistos. Jo veiksmai yra teisėti. Jis nevaldo statinių Žemės sklype. Atsakovė gali daryti, ką nori su savo Žemės sklypo dalimi.
6. Ieškovo atstovė advokato padėjėja O. G. teismo posėdyje nurodė, kad Žemės sklypo naudojimosi tvarka buvo nustatyta tarp M. M. ir A. P.. 2008 m. M. M. padovanojo 5 a. dydžio Žemės sklypo dalį R. K., tuomet atsirado 3 Žemės sklypo bendrasavininkiai. 2019 m. A. P. padovanojo dalį pastatų ir dalį žemės sklypo atsakovei. Paaiškino, kad viename mažaaukščių gyvenamųjų namų valdos žemės sklype negalima statyti 2 gyvenamųjų namų, todėl reikalinga atidalinti Žemės sklypo dalis. Siekiant atidalinti Žemės sklypo dalis ieškovas teikė prašymus Šiaulių miesto savivaldybei, sudarė sutartį su matininku. Parengus žemės klypo formavimo ir pertvarkymo projektą, jis buvo viešai skelbiamas, ir dėl jo jokių pasiūlymų ar prieštaravimų negauta. 2024-02-26 mero potvarkiu projektas buvo patvirtintas, taigi savivaldybės institucijos nerado teisės aktų pažeidimų, taip pat projektas atitinka Šiaulių miesto savivaldybės bendrąjį planą. Po to reikėjo atsakovės sutikimo, tačiau jis nebuvo gautas. Mano, kad atsakovės atsisakymas duoti sutikimą yra nepagrįstas, nes ieškovas turi teisę reikalauti atidalinti savo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, neprivalo likti bendrasavininkiu, ir prioritetas teikiamas atidalijimui. Atidalijama Žemės sklypo dalis atitinka minimalius reikalavimus, keliamus žemės sklypams, t. y., yra didesnė nei 4 a. ploto. Atidalijamos Žemės sklypo dalies naudojimo būdas nesikeičia, lieka mažaaukščių gyvenamųjų namų naudojimo būdas. Šiuo metu ieškovas iš valdomos Žemės sklypo dalies negauna jokios naudos, nes negali statyti gyvenamojo namo. Atidalijant Žemės sklypą statiniai lieka atsakovei ir trečiajam asmeniui, statiniai lieka vientisoje namų valdoje, jų naudojimas nesikeičia, taigi šių asmenų teisės niekaip nepažeidžiamos. Atidalijus Žemės sklypo dalis palengvėtų Žemės sklypo dalių naudojimas, būtų išvengta konfliktų. Šiuo metu didžiausią naudą iš Žemės sklypo gauna atsakovė, todėl atidalijus Žemės sklypą, tai atitiktų teisingumo principą. Pažymėjo, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę atidalinti Žemės sklypo dalis, to neapriboja dovanojimo sutartis, tai, kad sudarant dovanojimo sutartį ieškovas žinojo apie Žemės sklype esančius statinius, nereiškia, kad jis atsisakė Žemės sklypo atidalijimo. Pasak atstovės, vientisos ir nedalijamos namų valdos argumentas yra nepagrįstas, atidalijimas yra galimas, jei tai atitinka teisės aktų reikalavimus. Pažymėjo, kad Žemės sklypo atidalijimas neprieštarauja Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 40 straipsnio nuostatoms. Paaiškino, kad atidalijus Žemės sklypą ir ieškovui pastačius gyvenamąjį namą nebus pažeisti reikalavimai dėl užstatymo tankio.
Atsiliepimas
7. Tretysis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų M. M. pateikė atsiliepimą į ieškinį, su kuriuo sutiko. Prašė bylą nagrinėti jai nedalyvaujant teismo posėdyje (el. b. medž. 88 l.). Teismo posėdyje tretysis asmuo nedalyvavo, apie teismo posėdžio datą ir laiką pranešta tinkamai, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta. Todėl byla išnagrinėta trečiajam asmeniui teismo posėdyje nedalyvaujant (CPK 247 str. 2 d.).
8. Atsakovė E. T. pateikė atsiliepimą į ieškinį, su kuriuo nesutiko, prašė jį atmesti (el. b. medž. 92-95 l.). Be ieškinyje nurodytų aplinkybių atsakovė nurodė, kad ieškovas 500/1347 dalis žemės sklypo nuosavybės teise įgijo pagal 2022 m. rugsėjo 12 d. dovanojimo sutartį, kada žemės sklype jau stovėjo statiniai bei žinojo ir suprato, kad žemės sklypas yra viena namų valda, visas skirtas tinkamam būtent šios vienos namų valdos naudojimuisi. Atidalijant Žemės sklypą ir jį smulkinant (gerokai sumažinant) būtų padaryta neproporcinga žala šiam nekilnojamajam daiktui, nes esmingai suprastėtų jo naudojimo pagal paskirtį galimybės. Jokio pateisinimo tokiai žalai atsirasti nėra ir atsakovė neturi pareigos prisiimti sau tokios žalos atsiradimo jos sąskaita naudą įgyjant ieškovui. Visas Žemės sklypo dydis (visoje jo apimtyje) yra skirtas vienai namų valdai, kuri faktiškai yra dabar, tinkamai naudoti bei iš esmės atitinka individualiai statybai reikalingą sklypo dydį. Žemės sklype jau faktiškai stovi statiniai, kurių tinkamam naudojimui yra skirtas visas Žemės sklypas, todėl iš jo atskiriant ieškovo norimas 500/1347 dalis būtų esmingai pažeistos Žemės sklype jau stovinčių statinių savininkų (tame tarpe ir atsakovės) teisės bei teisėti interesai, jų teisėti lūkesčiai naudoti namų valdai visą Žemės sklypą, kuris būtent tam tikslui ir buvo suformuotas. Ieškovo siūlomas atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės susijęs su jo siekiu statyti tame Žemės sklype, kuris po atidalijimo atitektų jam. Teisė statyti konkrečiame žemės sklype statinius – vienas svarbiausių kriterijų, lemiančių jo ekonominę vertę. Nagrinėjamu atveju teisę statyti Žemės sklype turi visi jo bendrasavininkiai, - atitinkamai galimybė apibrėžtoje ar neapibrėžtoje ateityje įgyvendinti tokią teisę, leidžiančią naudotis viso žemės sklypo vertingiausiomis savybėmis, turi didelę ekonominę vertę. Žemės sklypo bendraturčio siekis šią jam priklausančią teisę (neapribotą bei neapsunkintą) išsaugoti pripažintinas teisėtu jo interesu. Atskyrus iš Žemės sklypo jo 500/1347 dalį (beveik jo trečdalį, taigi labai esmingą dalį), kuriame nėra jokių statinių, ir ją priskyrus ieškovui, o likusią Žemės sklypo dalį, kuriame yra visi statiniai, paskyrus kitiems Žemės sklypo bendrasavininkiams, pirmiau minėta teisė į statybas kitiems dviem Žemės sklypo bendrasavininkiams būtų nepateisinamai faktiškai atimta, taip esmingai sumažinant ir šiuo metu to kiekvieno bendrasavininkio (ir atsakovės) valdomo turto vertę. O kiekvieno iš bendraturčių teisė keisti bendrai valdomą daiktą ribojama draudimu pažeisti kitų bendraturčių teises ir teisėtus interesus, įskaitant ir ekonominius. Taigi ieškovo ieškiniu prašomas Žemės sklypo atidalijimas nėra leistinas, daro žalą kitiems bendraturčiams (ir atsakovei), suvaržo kitų bendraturčių (ir atsakovės) teises, o tai reiškia, kad yra draudžiamas ir įstatymų.
9. Teismo posėdyje atsakovė E. T. palaikė atsiliepimą į ieškinį, prašė ieškinį atmesti. Papildomai be atsiliepime nurodytų aplinkybių paaiškino, kad prieš 4-5 m. ji turėjo konfliktą su M. M. dėl šulinio, tada ieškovas pagrasino, kad ji kiemo neturės, užstatys jis visą teritoriją kotedžais. Po to su ieškovu ji buvo susitikusi dėl Žemės sklypo kadastrinių matavimų, ji tuomet pasirašė, ieškovas neigė, kad žada statyti gyvenamąjį namą. Galiausiai, ieškovas padavė jai pasirašyti dar vienus lapus, su kuriais ji nuėjo pas matininkę, kuri patvirtino, jog nebuvo nurodyti išmatavimai, jog galimai apgaulės būdu buvo gautas jos parašas. Šiaulių miesto savivaldybės architektė, susipažinus su dokumentais, nurodė, kad jai pasirašius, ji netektų teisės statyti Žemės sklype, nes nepavyktų išlaikyti atstumo iki artimiausių žemės sklypų. Ji dabar gyvena name, esančiame Žemės sklype. Namas yra senas, norėtų gyventi naujesnės statybos name. Ji niekur nesikreipė dėl Žemės sklypo atidalijimo ir naujo namo statybos, planų nerengė ir neteikė. Ieškovas galėtų savo Žemės sklypo dalį parduoti arba pirkti jos Žemės sklypo dalį ir tokiu būdu gautų maksimalią naudą iš Žemės sklypo. Nesvarstė rekonstruoti gyvenamojo namo ar jame atlikti kapitalinį remontą, kiekvienas nori gyventi naujesnės statybos name.
10. Atsakovės atstovas advokatas D. N. teismo posėdyje papildomai nurodė, kad dovanojimo sutartimi ieškovas įgydamas nuosavybės teisę į Žemės sklypo dalį suprato, kad Žemės sklypas yra viena gyvenamoji valda, kad atsakovė turi teisėtą lūkestį, jog ši valda nesumažės. Šiuo metu visi bendrasavininkiai valdo visą Žemės sklypą ir visi turi teisę statyti. Tačiau atidalijus Žemės sklypą, teisę statyti gyvenamąjį namą turės tik ieškovas, kuris pastatęs gyvenamąjį namą, jį parduos ir gaus didžiulę naudą. Atidalijus Žemės sklypą sumažėja jo plotas ir jo vertė, kiti bendrasavininkiai netenka teisės statyti. Be to, pagal projektą siūloma nustatyti servitutą, viešpataujantis žemės sklypas bus atsakovės ir trečiojo asmens M. M., servitutas nustatomas gyvenamojo namo priežiūrai. Namo konstrukcijos yra bendros - atsakovės ir trečiojo asmens. Servitutas yra atlygintinis, taigi už tai, kad atsakovė prižiūri gyvenamojo namo sienas, ji turės ieškovui mokėti atlyginimą. Pažymėjo, kad galima atidalinti žemės sklypo dalį, kurioje statinys. Tačiau ieškovo siekiamoje atidalinti Žemės sklypo dalyje statinio nėra, taigi atidalijimas pažeidžia įstatymus. Kiek sumažėja Žemės sklypo vertė jį atidalijus – neskaičiavo. Atidalijus ieškovui Žemės sklypo dalį, likusioje Žemės sklypo dalyje nebus įmanoma suformuoti atskiro žemės sklypo. Nurodė, kad atsakovė valdo 13,47 a. Žemės sklypą, tačiau jos nuosavybės teisė yra į 673 Žemės dalis. Naudojimosi tvarka neriboja bendrasavininkių teisės statyti. Nuo 2019 m. atsakovė neinicijavo Žemės sklypo atidalijimo su tikslu statyti gyvenamąją namą, nes suprato, kad taip pažeis bendrasavininkių teises. Tačiau nereiškia, kad ji nenori pagerinti savo gyvenimo sąlygų. Atsakovė neskundė Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus ir mero potvarkių, tačiau nereiškia, kad jie yra teisėti.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Byloje nustatytos aplinkybės.
11. Iš nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašų nustatyta, kad ieškovas, atsakovė ir tretysis asmuo yra 0.1347 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, kurio naudojimo būdas – gyvenamosios teritorijos, naudojimo pobūdis – mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos (taip pat – Žemės sklypas), bendrasavininkiai: ieškovui asmeninės nuosavybės teise pagal 2022-09-12 dovanojimo sutartį Nr. 5314/2022 priklauso 500/1347 dalys Žemės sklypo (nuo 2008-04-10 iki 2022-09-12 nuosavybės teise priklausė ieškovo mamai R. K., o iki 2008-04-10 – trečiajam asmeniui M. M.), atsakovei pagal 2019-01-04 dovanojimo sutartį Nr. 29 priklauso 673/1347 dalys Žemės sklypo (iki 2019-01-04 nuosavybės teise priklausė A. P.), trečiajam asmeniui pagal 2007-08-30 teismo nutartį Nr. 2-359-40/2007 priklauso 174/1347 dalys Žemės sklypo (el. b. medž. 15-16, 113-123 l.). Žemės sklype yra atsakovei nuosavybės teise priklausanti ½ dalis gyvenamojo namo ir ½ dalis kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių bei garažas ir ūkinis pastatas, o trečiajam asmeniui nuosavybės teise priklauso ½ dalis gyvenamojo namo ir ½ dalis kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių (el. b. medž. 17-18, 124-135 l.). Žemės sklypu ir statiniais buvo naudojamasi pagal 2002-09-11 sutartimi Nr. 2-8048 nustatytą naudojimosi tvarką (el. b. medž. 75-80, 136-138 l.), pagal kurią M. M. (tretysis asmuo, tuo metu nuosavybės teise valdęs 674/1347 dalis Žemės sklypo) naudojosi 674 kv. m ploto Žemės sklypo dalimi, Žemės valdos paskirstymo plane pažymėtu indeksu „2“, rožine spalva, o A. P. naudojosi 673 kv. m Žemės sklypo dalimi, Žemės valdos paskirstymo plane pažymėtu indeksu „1“, geltona spalva (toliau – Naudojimosi tvarka). Tarp Žemės sklypo dalių, kurias naudoja atskiri bendrasavininkiai, yra nutiesta tvora (iš ieškovo paaiškinimų).
12. Šalių paaiškinimai bei byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad šalys bei tretysis asmuo pateikė Šiaulių miesto savivaldybei 2023-05-15 prašymą organizuoti Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, nurodyta, kad projekto tikslai – padalinti Žemės sklypą į dvi dalis (el. b. medž. 19 l.). Prašymas pasirašytas visų prašymą pateikusių asmenų.
13. Ieškovas sudarė su D. B. 2023-05-15 sutartį Nr. DB-2023-05-15, pagal kurią D. B. įsipareigojo parengti Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą bei atlikti kadastrinius matavimus (el. b. medž. 20-22 l.). Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorius priėmė 2023-06-22 įsakymą „Dėl Žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo organizavimo“ Nr. A-879, kurio tikslas – atidalinti bendrosios dalinės nuosavybės teise turimų žemės sklypų dalis ir suformuoti atskirus žemės sklypus (el. b. medž. 23-24 l.). Šis įsakymas buvo paskelbtas viešai Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinėje sistemoje (www.zpdris.lt) (el. b. medž. 25 l.).
14. Iš parengto Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto matyti, kad Žemės sklypą ketinama padalinti į dvi dalis: Nr. 1 – 0,0847 ha ploto, kurioje yra visi statiniai, ir Nr. 2 – 0,0500 ha ploto, kurioje nėra statinių. Žemės sklypui Nr. 1 nustatomas statinių servitutas – 4 kv. m, kuris suteiks teisę atsakovei ir trečiajam asmeniui naudotis Žemės sklypo Nr. 2 dalimi (1 m nuo pastato sienos) prižiūrėti ir remontuoti prie projektuojamo sklypo skiriamosios ribos esantį pastatą (gyvenamąjį namą). Įvažiavimai į abu žemės sklypus numatyti iš Grafo Zubovo gatvės. Formuojant žemės sklypus nesikeičia žemės naudojimo paskirtis – kita ir naudojimo būdas (turinys) – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos. Pagal patvirtintą Šiaulių miesto bendrąjį planą Žemės sklypas patenka į teritoriją uGv-2, t. y., gyvenamosios vidutinio užstatymo intensyvumo teritorijos (el. b. medž. 26-33, 38 l.). Parengtas Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas paskelbtas 2023-11-29 viešai (el. b. medž. 34 l.), patvirtintas 2024-02-26 Šiaulių miesto savivaldybės mero potvarkiu Nr. M-267 (el. b. medž. 25-37 l.). Vadovaujantis mero potvarkiu, Žemės sklypo ribos buvo paženklintos, matininkas D. B., atlikus kadastrinius matavimus, parengė 2024-03-22 Žemės sklypo planus, pagal kuriuos Žemės sklypas padalinamas į dvi dalis (el. b. medž. 9-10, 11-14 l.), kurį pasirašė ieškovas ir tretysis asmuo, tačiau nepasirašė atsakovė. Ieškovas kelis kartus prašė atsakovės duoti sutikimą atidalinti Žemės sklypą į dvi dalis, tačiau atsakovė atsisakė duoti sutikimą (el. b. medž. 39-41, 42-44, 45-47, 49-52 l.)
15. Tarp šalių kilo ginčas dėl to, ar atidalijus Žemės sklypą pagal ieškovo pateiktą Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą ir jo pagrindu parengtus žemės sklypų planus nebus pažeistos atsakovės teisės ir teisėti interesai.
Dėl bendrosios dalinės nuosavybės pasibaigimo atidalijant Žemės sklypą
16. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.80 straipsnio 1 dalį kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Sprendžiant klausimą dėl nekilnojamojo daikto dalies atidalijimo, atsidalyti prašantis bendraturtis turi aiškiai įvardyti, kokį atskirą nekilnojamąjį daiktą prašo suformuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2009; 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-476/2009; 2010 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190/2010).
17. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad pareiga įrodyti teisme, jog jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias, kad jis nepažeis kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai, tenka atidalijimo siekiančiam bendraturčiui. Kiti bendraturčiai gali įstatymų nustatyta tvarka pateikti kitokius atidalijimo iš bendrosios nuosavybės variantus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-347-248/2016 26 punktą).
18. Teikiami atidalijimo variantai turi būti procedūriškai ir techniškai priimtini, t. y. fiziškai įmanomi įgyvendinti, atitikti bendraturčių dalis, nedaryti neproporcingos žalos daiktui, taip pat nepažeisti kitų asmenų teisių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2009). Nesiekdamas atidalijimo varianto, bendraturtis, pagrįsdamas savo nesutikimą su kito bendraturčio projektu, gali pateikti motyvus, tiek išdėstydamas bendraturčių interesų pažeidimus, galinčius atsirasti įgyvendinant siūlomą projektą, tiek pasiūlydamas aiškias alternatyvias siūlančiojo atsidalijimo iš bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo galimybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-367/2014).
19. Nagrinėjamu atveju ieškovas, siekdamas atidalinti Žemės sklypą pateikė teismui Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą ir jo pagrindu parengtus žemės sklypų planus, o atsakovė, nesutikdama su siūlomu atidalijimu, nurodė nesutikimo motyvus, tačiau alternatyvaus atsidalijimo plano nerengė ir nepateikė.
20. Ieškovas nurodė, kad siūlomas Žemės sklypo atidalijimas natūra nepažeis atsakovės ir trečiojo asmens teisių, atidalijimą įmanoma įgyvendinti bei tai nepadarys neproporcingos žalos daiktui. Iš Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto matyti, kad atidalijant atsižvelgta į pagal Naudojimosi tvarką faktiškai naudotas Žemės sklypo dalis, t. y., atsakovei ir trečiajam asmeniui priskiriamas Žemės sklypas Nr. 1, kuriuo jos ir taip pagal Naudojimosi tvarką bei faktiškai naudojosi, o ieškovui priskiriamas Žemės sklypas Nr. 2, kuriuo jis pagal Naudojimosi tvarką bei faktiškai naudojosi. Atsakovei ir trečiajam asmeniui lieka naudotis priskirtas Žemės sklypas Nr. 1, kuriame lieka visi atsakovei ir trečiajam asmeniui nuosavybės teise priklausantys statiniai, Žemės sklypo Nr. 1 naudojimo būdas lieka – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos. Atsakovės ir trečiojo asmens Žemės sklypo Nr. 1 naudai yra nustatomas statinio (gyvenamojo namo) servitutas. Žemės sklypas atidalijamas nenukrypstant nuo šalims nuosavybes teise priklausančių nekilnojamųjų daiktų dalių.
21. Ieškovui, neatidalijus Žemės sklypo, Žemės sklypo neįmanoma naudoti pagal jo naudojimo būdą, nes ieškovas Žemės sklype neturi jam nuosavybės teise priklausančio statinio, jis taip pat negali statyti naujo gyvenamojo namo, kol nėra atidalintas Žemės sklypas. Atidalijus Žemės sklypą, ieškovas 500 kv. m ploto žemės sklype įgytų teisę statyti vienbutį ar dvibutį gyvenamąjį namą (pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. liepos 1 d. įsakymas Nr. D1-338 „Dėl statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ patvirtinimo“ (Žin., 2005, Nr. 93-3464) 9 priedo 3 p. statant naują pastatą žemės sklypo plotas negali būti mažesnis nei 400 kv. m), pagal ieškovo paaiškinimus, jis statytų gyvenamąjį namą iki 80 kv. m ploto. Siūlomo atidalinti Žemės sklypo Nr. 2 plačiausioje vietoje susidaro 413,70 kv. m stačiakampis (28.91 x 14.31 m). Pagal ieškovo pateiktus architekto paskaičiavimus, ieškovo Žemės sklypo Nr. 2 maksimalus leistinas sklypo užstatymo plotas – 187 kv. m (el. b. medž. 48 l.). Taigi pagal plotą (413,70 kv. m) ieškovas galėtų naudoti Žemės sklypą Nr. 2 pagal nustatytą naudojimo būdą pastatydamas 80 kv. m ploto gyvenamąjį namą. Tuo tarpu atsakovei ir trečiajam asmeniui priskirtas Žemės sklypas Nr. 1 yra užstatytas statiniais, iš 847 kv. m ploto statiniai užima apie 154 kv. m, todėl likusi neužstatyta dalis yra 693 kv. m. Žemės sklype Nr. 1 statiniai yra išsidėstę beveik visame plote: šalia Grafo Zubovo gatvės 114 kv. m plotą užima gyvenamasis namas, aukščiau – 2 mūriniai pagalbiniai statiniai, kurių užimtas plotas – 36 kv. m. Prisimintina ir tai, kad atsakovė šioje byloje, teigdama, kad ji taip pat turėtų interesą statyti naują gyvenamąjį namą, nepateikė teismui savo siūlomo Žemės sklypo atidalijimo plano, pagal kurį ji, atidalinus Žemės sklypą, faktiškai galėtų vykdyti naujo gyvenamojo namo statybas. Kita vertus, Žemės sklype šiuo metu jau yra atsakovei ir trečiajam asmeniui nuosavybės teise priklausantis gyvenamasis namas, ji taip pat turi teisę įgyvendinti statytojo teises – rekonstruoti jau esamą gyvenamąjį namą, atlikti jame kapitalinį remontą ir kita (leistinas maksimalus užstatymo plotas – 261 kv. m, kai faktiškai užstatyta – 154 kv. m (el. b. medž. 48 l.)), taigi iš esmės atsakovė naudojasi Žemės sklypu pagal jo naudojimo būdą.
22. Įvertinus sprendimo 20-21 punktuose nustatytas aplinkybes, spręstina, kad ieškovas įrodė esmines aplinkybes, sudarančias pagrindą atidalinti Žemės sklypą pagal ieškovo parengtą Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą bei žemės sklypų planus.
23. Pasisakant dėl atsakovės motyvų pagrįstumo, prisimintina, kad atsakovė alternatyvaus atsidalijimo plano nerengė ir nepateikė, taip pat neteikė jokių paskaičiavimų ir rašytinių įrodymų, kurie patvirtintų jos teiginius, jog atidalijus Žemės sklypą bus padaryta esminė žala daiktui (Žemės sklypui), kad ji po atidalijimo negalės naudotis Žemės sklypo dalimi, iš esmės pablogės Žemės sklypo dalies naudojimas ir/ar jame esančių pastatų naudojimas, kad sumažės jos naudojamos Žemės sklypo dalies vertė (CPK 178 str.). Nors atsakovė nurodė, kad ji patirs nuostolius dėl to, jog bus nustatytas servitutas gyvenamojo namo priežiūrai, o servitutas yra mokamas, tačiau kokie konkretūs nuostoliai, įvertinus servituto naudą (teisę prižiūrėti ir remontuoti pastatą), bus patirti, atsakovė nenurodė. Taigi atsakovės argumentai, kad Žemės sklypui bus padaryta esminė žala jį atidalijus, kad ji patirs nuostolius, kad sumažės jos naudojamo Žemės sklypo dalies vertė yra atmestini kaip nepagrįsti.
24. Atsakovė bylos nagrinėjimo metu ginčijo Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto teisėtumą, teigdama, kad prie vieno gyvenamojo namo gali būti formuojamas tik vienas žemės sklypas, kad žemės sklypo negalima atidalinti, jei nėra atidalijami pastatai ar jų dalys.
25. Analizuojant minėtus atsakovės teiginius paminėtina tai, kad pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (Žin., 1994, Nr. 34-620; 2004, Nr. 28-868; TAR, 2022-07-15, Nr. 2022-15638) (toliau – ŽĮ) 40 straipsnio 1 dalies 4 punktą siekiant žemės sklypus padalinti, atidalinti, sujungti ar perdalinti turi būti rengiami žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai taip pat rengiami ir siekiant suformuoti žemės sklypus prie esamų pastatų jiems eksploatuoti (ŽĮ 40 str. 1 d. 3 p.). Taigi ŽĮ be kita ko reglamentuoja du atskirus žemės sklypų formavimo atvejus – siekiant žemės sklypus atidalinti ir siekiant prie esamų pastatų suformuoti naujus žemės sklypus.
26. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai yra rengiami, finansuojami, viešinami, derinami, tikrinami ir tvirtinami pagal kolegialių institucijų 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 patvirtintas Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisykles (Žin., 2004, Nr. 149-5420) (toliau – Taisyklės). Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas (toliau – Projektas) yra rengiamas, kai žemės sklypai padalijami, atidalijami, sujungiami ar perdalijami (Taisyklių 2.1 p.), taip pat, kai formuojami žemės sklypai esamiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį (Taisyklių 2.4 p.). Taigi Taisyklės pakartoja ŽĮ 40 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktuose nustatytus atvejus, kuomet yra reikalinga rengti Projektą. Be kitų Taisyklių 4 punkte nurodytų veiksmų, rengiant Projektą gali būti atliekamas žemės sklypo padalijimas į du ar daugiau žemės sklypų (Taisyklių 4.2.1. p.). Nagrinėjamu atveju iš Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto aiškinamojo rašto matyti, kad šiuo projektu buvo siekiama padalinti (ne atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės ar suformuoti žemės sklypus prie esamų statinių) Žemės sklypą į du sklypus. Taigi negali būti taikomos Taisyklių 44 punkto nuostatos, pagal kurias prie vieno statinio gali būti formuojamas tik vienas žemės sklypas, reikalingas statiniui eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto registre įrašytą jo tiesioginę paskirtį, ir žemės sklypai, suformuoti statiniams eksploatuoti, nedalijami, išskyrus atvejus, kai žemės sklypas padalijamas arba atidalijama dalis iš bendrosios nuosavybės kartu su statinio padalijimu ar dalies iš bendrosios nuosavybės atidalijimu, suformuojamas atskiras statinys ir šiam statiniui eksploatuoti reikalingas žemės sklypas gali funkcionuoti kaip atskiras daiktas.
27. Projektas rengiamas, viešinamas, derinamas, tikrinamas ir tvirtinamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymu ir Taisyklėmis. Projektą tvirtina savivaldybės administracijos direktorius (Taisyklių 5 p.). Suderintą Projektą organizatorius teikia tikrinti Nacionalinės žemės tarnybos struktūriniam padaliniui, atsakingam už priežiūrą, kuris ne vėliau kaip per 10 darbo dienų patikrina Projekto rengimo, viešinimo ir derinimo procedūrų bei Projekto sprendinių atitiktį teisės aktų reikalavimams ir priima išvadą dėl tikslingumo Projektą tvirtinti arba jo netvirtinti (Taisyklių 65 p.). Projektas gali būti tvirtinamas tik gavus Nacionalinės žemės tarnybos struktūrinio padalinio, atsakingo už priežiūrą, išvadą dėl tikslingumo Projektą tvirtinti (Taisyklių 67 p.).
28. Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių įrodymų matyti, kad dėl Žemės sklypo padalijimo į dvi dalis kreipėsi į Šiaulių miesto savivaldybę visi trys Žemės sklypo bendrasavininkiai, taigi iš esmės yra visų bendrasavininkų valia Žemės sklypą padalinti į 2 dalis (el. b. medž. 19 l.). Apie pradėtą Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo rengimo procedūrą buvo skelbiama viešai (el. b. medž. 25 l.). Rengiant Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, atsižvelgta į Šiaulių miesto bendrojo plano sprendinius, Statybos techninių reikalavimų reglamentus, kitų teisės aktų reikalavimus, suformuoti 2 žemės sklypai, kurie yra artimi stačiakampio formai, yra racionalių ribų ir tinkami naudoti pagal jų pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir žemės sklypo naudojimo būdą, nėra viršijamas užstatymo tankis ir plotas, gyvenamojo namo priežiūrai ir remontui yra nustatomas statinių servitutas, numatyti įvažiavimai į abu žemės sklypus iš Grafo Zubovo gatvės (Taisyklių 32, 33, 34, 42 p.). Parengtas Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas taip pat paskelbtas viešai (el. b. medž. 34 l.). Šiaulių miesto savivaldybės meras 2024-02-26 potvarkiu Nr. M-267, atsižvelgdamas į tai, kad Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas buvo patikrintas Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos, kuri pateikė 2024-02-15 žemėtvarkos planavimo dokumento patikrinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini)7.3 E), patvirtino Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą (el. b. medž. 35-36 l.), ir apie patvirtintą projektą taip pat buvo paskelbta viešai (el. b. medž. 37 l.). Taigi buvo laikomis visų privalomų Taisyklėse nustatytų Projektų rengimo, viešinimo ir tvirtinimo procedūrų, parengtas Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas atitinka teisės aktų reikalavimus. Nei vieno iš minėtų individualių administracinių aktų atsakovė neskundė, su parengtu projektu sutiko. Esant šioms aplinkybėms, spręstina, kad atsakovės teiginys, jog Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas buvo parengtas nesilaikant teisės aktų reikalavimų yra atmestinas kaip nepagrįstas.
29. Nepagrįstu laikytinas atsakovės teiginys ir apie tai, jog ieškovas, prieš įgydamas dovanojimo pagrindu 500/1347 dalis Žemės sklypo, žinojo apie tai, kad tai yra viena namų valda, kurios negalima padalinti, ir su tuo sutiko, todėl yra atmestinas. Teismui atsakovė nepateikė jokių minėtą ieškovo įsipareigojimą patvirtinančių rašytinių įrodymų (pvz., sutarties pagrindu ar kt.). Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisės aktai nenustato ribojimų padalinti žemės sklypą, kuriame yra gyvenamasis namas su priklausiniais, vien tuo pagrindu, kad žemės sklypas kažkada buvo suformuotas vienam gyvenamajam namui statyti.
30. Įvertinus byloje esančių įrodymų visumą, spręstina, kad ieškovo prašomas nustatyti bendrosios dalinės nuosavybės pasibaigimo būdas – Žemės sklypo atidalijimas natūra nepažeidžia bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, Žemės sklypo padalijimas į Žemės sklypą Nr. 1 ir Žemės sklypą Nr. 2 atitinka bendraturčių idealiąsias dalis, turimas bendrosios dalinės nuosavybės teise, nepažeidžia socialinės taikos, proporcingumo, teisingumo, protingumo principų ir faktiškai nusistovėjusios naudojimosi Žemės sklypu tvarkos. Esant šioms aplinkybėms, konstatuotina, kad ieškinys yra visiškai pagrįstas, todėl tenkintinas (CPK 270 str.). Pateikti 2024 m. vasario 26 d. Šiaulių miesto savivaldybės mero potvarkiu Nr. M-267 patvirtintas žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Šiauliuose formavimo ir pertvarkymo projektas ir jo pagrindu 2024 m. kovo 22 d. matininko D. B. parengti atskirų žemės sklypų planai yra sudėtinė sprendimo dalis.
Kiti procesiniai klausimai ir bylinėjimosi išlaidos.
31. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.).
32. Ieškovas šioje byloje sumokėjo iš viso 110,00 Eur žyminį mokestį (el. b. medž. 86 l.). Kadangi ieškinys tenkintas visiškai, todėl iš atsakovės ieškovui priteistinas 110,00 Eur žyminis mokestis (CPK 93 str. 1 d.).
33. Ieškovą atstovavo advokato padėjėja O. G., už kurios paslaugas sumokėta iš viso 2547,44 Eur (el. b. medž. 81-85, 106-111, 147-150 l.). Ieškovo patirtos advokato padėjėjos pagalbai apmokėti išlaidos yra pagrįstos rašytiniais įrodymais. Todėl atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ginčo sumos dydį, teiktų procesinių dokumentų ir jų priedų apimtį, teismų praktikos ir teisės normų analizę, kad ieškovų atstovas dalyvavo teismo posėdyje, kad prašomas priteisti advokato padėjėjo pagalbos išlaidų dydis neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.), iš atsakovės ieškovui priteistinos 2547,44 Eur išlaidos už advokato padėjėjos suteiktas paslaugas. Iš viso iš atsakovės ieškovui priteistina 2 657,44 Eur bylinėjimosi išlaidų.
34. Iš atsakovės valstybės naudai priteistinos 31,72 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“; CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 - 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės ieškovui R. P., a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priklausančias 500/1347 dalis iš 1347 kv. m. ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, pagal 2024 m. vasario 26 d. Šiaulių miesto savivaldybės mero potvarkiu Nr. M-267 patvirtintą žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Šiauliuose formavimo ir pertvarkymo projektą ir jo pagrindu 2024 m. kovo 22 d. matininko D. B. suformuotus atskirų žemės sklypų planus, t. y.:
1.1. priteisti ieškovui R. P., a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise suformuotą 500 kv. m. ploto žemės sklypą (proj. Skl. Nr. 2);
1.2. priteisti atsakovei E. T., a. k. (duomenys neskelbtini) ir trečiajam asmeniui M. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 847 kv. m. ploto žemės sklypą pagal jų turimas asmeninės nuosavybės dalis – atsakovei E. T., a. k. (duomenys neskelbtini) 673 kv. m. ploto žemės sklypo dalį ir M. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 174 kv. m. ploto žemės sklypo dalį (proj. Skl. Nr. 1).
Nustatyti, kad 2024 m. vasario 26 d. Šiaulių miesto savivaldybės mero potvarkiu Nr. M-267 patvirtintas žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Šiauliuose formavimo ir pertvarkymo projektas ir jo pagrindu 2024 m. kovo 22 d. matininko D. B. parengti atskirų žemės sklypų planai yra sudėtinė sprendimo dalis.
Priteisti iš atsakovės E. T., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovui R. P., a. k. (duomenys neskelbtini) 2 657,44 Eur (dviejų tūkstančių šešių šimtų penkiasdešimt septynių eurų 44 ct) bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti iš atsakovės E. T., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 31,72 Eur (trisdešimt vieno euro 72 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (įmokos kodas – 5662, gavėjas - Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos).
Sprendimas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas paduodant apeliacinį skundą Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.