- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-08-26
- Bylos Nr.
- e2A-1616-896/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-04577-2024-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Tomas Romeika, Edvardas Paliokas, Jurgita Sujetienė
- Atsakovas
- E. T.
- Ieškovas
- R. P.
- Advokatai
- Rinaldas Viliušis
- Kategorijos
- 2.4.2.9.1Bendrosios dalinės nuosavybės teisė
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Edvardo Palioko, Tomo Romeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Jurgitos Sujetienės, veikdama Šiaulių apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės E. T. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. kovo 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. P. ieškinį atsakovei E. T., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, M. M. (teisių perėmėjai R. K. ir A. V.) dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas R. P. (toliau – ir ieškovas, R. P.) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausančias 500/1347 dalis iš 1347 kv. m. ploto žemės sklypo, pagal 2024 m. vasario 26 d. Šiaulių miesto savivaldybės mero potvarkiu Nr. M-267 patvirtintą žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir žemės sklypas) formavimo ir pertvarkymo projektą ir jo pagrindu 2024 m. kovo 22 d. matininko D. B. suformuotus atskirų žemės sklypų planus, t. y., priteisti ieškovui asmeninės nuosavybės teise suformuotą 500 kv. m. ploto žemės sklypą, o atsakovei ir trečiajam asmeniui priteisti 847 kv. m. ploto žemės sklypą pagal jų turimas asmeninės nuosavybės dalis – atsakovei 673 kv. m. ploto žemės sklypo dalį ir trečiajam asmeniui 174 kv. m. ploto žemės sklypo dalį. Ieškovas nurodė, kad ginčo žemės sklypas jam, atsakovei ir trečiajam asmeniui priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise. Pasak ieškovo, visi trys bendraturčiai Šiaulių miesto savivaldybei pateikė prašymą organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, siekiant padalinti žemės sklypą į dvi dalis. Parengus projektą Šiaulių miesto savivaldybės mero 2024 m. vasario 26 d. potvarkiu buvo patvirtintas ginčo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas. Dėl to ieškovas atsakovei pateikė pasiūlymą atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo žemės sklypo dalis, t. y., suformuoti du atskirus žemės sklypus pagal minėto mero potvarkiu patvirtintą ginčo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą ir jo pagrindu 2024 m. kovo 22 d. matininko D. B. suformuotus atskirų žemės sklypų planus, tačiau atsakovė sutikimo nedavė.
Atsiliepimas
2. Atsakovė E. T. (toliau – ir atsakovė, E. T.) su ieškinio reikalavimais nesutiko. Nurodė, kad visas žemės sklypo dydis yra skirtas vienai namų valdai ir ieškovas įgydamas dalį žemės sklypo dovanojimo sutartimi tai žinojo. Pasak atsakovės, žemės sklype jau faktiškai stovi statiniai, kurių tinkamam naudojimui yra skirtas visas žemės sklypas, todėl iš jo atskiriant ieškovo norimas dalis būtų esmingai pažeistos žemės sklype jau stovinčių statinių savininkų (atsakovės ir trečiojo asmens) teisės bei teisėti interesai, jų teisėti lūkesčiai naudoti namų valdai visą žemės sklypą, kuris būtent tam tikslui ir buvo suformuotas.
3. Trečiasis asmuo M. M. su ieškinio reikalavimais sutiko.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Šiaulių apylinkės teismas 2025 m. kovo 14 d. sprendimu ieškinį tenkino. Teismas atidalijo iš bendrosios dalinės nuosavybės ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausančias 500/1347 dalis iš 1347 kv. m. ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pagal 2024 m. vasario 26 d. Šiaulių miesto savivaldybės mero potvarkiu patvirtintą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą ir jo pagrindu 2024 m. kovo 22 d. matininko D. B. suformuotus atskirų žemės sklypų planus, t. y., priteisė ieškovui asmeninės nuosavybės teise suformuotą 500 kv. m. ploto žemės sklypą (proj. Skl. Nr. 2), o atsakovei ir trečiajam asmeniui priteisė 847 kv. m. ploto žemės sklypą pagal jų turimas asmeninės nuosavybės dalis. Teismas taip pat nustatė, kad 2024 m. vasario 26 d. Šiaulių miesto savivaldybės mero potvarkiu patvirtintas žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projektas ir jo pagrindu 2024 m. kovo 22 d. matininko D. B. parengti atskirų žemės sklypų planai yra sudėtinė sprendimo dalis bei priteisė iš atsakovės ieškovui 2 657,44 Eur bylinėjimosi išlaidas ir iš atsakovės priteisė valstybei 31,72 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.
5. Teismas nustatė, kad tarp bendraturčių kilo ginčas dėl to, ar atidalijus žemės sklypą pagal ieškovo pateiktą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą ir jo pagrindu parengtus žemės sklypų planus nebus pažeistos atsakovės teisės ir teisėti interesai.
6. Teismas iš pateikto žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto nustatė, kad atidalijant žemės sklypus atsižvelgta į pagal 2002 m. rugsėjo 11 d. sutartimi nustatytą naudojimosi tvarką faktiškai naudotas žemės sklypo dalis. Teismas taip pat nustatė, kad atsakovei ir trečiajam asmeniui lieka naudotis priskirtas žemės sklypas Nr. 1, kuriame lieka visi atsakovei ir trečiajam asmeniui nuosavybės teise priklausantys statiniai, žemės sklypo Nr. 1 naudojimo būdas lieka tas pats (vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos). Atsakovės ir trečiojo asmens žemės sklypo Nr. 1 naudai yra nustatomas statinio servitutas. Be to, žemės sklypas atidalijamas nenukrypstant nuo šalims nuosavybes teise priklausančių nekilnojamųjų daiktų dalių.
7. Teismo vertinimu, ieškovui, neatidalijus žemės sklypo, juo neįmanoma naudoti pagal jo naudojimo būdą, nes ieškovas žemės sklype neturi jam nuosavybės teise priklausančio statinio, jis taip pat negali statyti naujo gyvenamojo namo, kol nėra atidalintas žemės sklypas. Atidalijus žemės sklypą, ieškovas 500 kv. m ploto žemės sklype įgytų teisę statyti vienbutį ar dvibutį gyvenamąjį namą. Pagal ieškovo pateiktus architekto paskaičiavimus, ieškovo žemės sklypo Nr. 2 maksimalus leistinas sklypo užstatymo plotas – 187 kv. m. Dėl to, pasak teismo, pagal plotą (413,70 kv. m) ieškovas galėtų naudoti žemės sklypą Nr. 2 pagal nustatytą naudojimo būdą pastatydamas (jo planuojamą) 80 kv. m ploto gyvenamąjį namą. Atsakovei ir trečiajam asmeniui priskirtas žemės sklypas Nr. 1 yra užstatytas statiniais, iš 847 kv. m ploto statiniai užima apie 154 kv. m, todėl likusi neužstatyta dalis yra 693 kv. m. žemės sklype Nr. 1 statiniai yra išsidėstę beveik visame plote: šalia (duomenys neskelbtini) gatvės 114 kv. m plotą užima gyvenamasis namas, aukščiau – 2 mūriniai pagalbiniai statiniai, kurių užimtas plotas – 36 kv. m.
8. Teismas atkreipė dėmesį, kad atsakovė byloje, teigdama, kad ji taip pat turėtų interesą statyti naują gyvenamąjį namą, nepateikė teismui savo siūlomo žemės sklypo atidalijimo plano, pagal kurį ji, atidalinus žemės sklypą, faktiškai galėtų vykdyti naujo gyvenamojo namo statybas. Be to, žemės sklype šiuo metu jau yra atsakovei ir trečiajam asmeniui nuosavybės teise priklausantis gyvenamasis namas, ji taip pat turi teisę įgyvendinti statytojo teises – rekonstruoti jau esamą gyvenamąjį namą, atlikti jame kapitalinį remontą ir kita (leistinas maksimalus užstatymo plotas – 261 kv. m, kai faktiškai užstatyta – 154 kv. m). Taigi, teismo vertinimu, iš esmės atsakovė naudojasi žemės sklypu pagal jo naudojimo būdą. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad ieškovas įrodė esmines aplinkybes, sudarančias pagrindą atidalinti žemės sklypą pagal jo parengtą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą bei žemės sklypų planus.
9. Teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovės argumentus, kad atidalijus žemės sklypą, jam bus padaryta esminė žala Teismas pažymėjo, kad atsakovė nepateikė jokių paskaičiavimų ir rašytinių įrodymų, kurie patvirtintų jos teiginius, jog atidalijus žemės sklypą bus padaryta esminė žala daiktui, kad ji po atidalijimo negalės naudotis žemės sklypo dalimi, iš esmės pablogės žemės sklypo dalies naudojimas ir/ar jame esančių pastatų naudojimas, kad sumažės jos naudojamos žemės sklypo dalies vertė. Nors atsakovė nurodė, kad ji patirs nuostolius dėl to, jog bus nustatytas servitutas gyvenamojo namo priežiūrai, o servitutas yra mokamas, tačiau, teismo vertinimu, kokie konkretūs nuostoliai, įvertinus servituto naudą (teisę prižiūrėti ir remontuoti pastatą), bus patirti, atsakovė nenurodė.
10. Teismas, įvertindamas atsakovės argumentus dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto teisėtumo, pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 40 straipsnį galimi du žemės sklypų formavimo atvejai – siekiant žemės sklypus atidalinti ir siekiant prie esamų pastatų suformuoti naujus žemės sklypus. Teismas pažymėjo ir tai, kad šiuo atveju dėl žemės sklypo padalijimo į dvi dalis į Šiaulių miesto savivaldybę kreipėsi visi trys žemės sklypo bendrasavininkiai, taigi, iš esmės yra visų bendrasavininkų valia žemės sklypą padalinti į 2 dalis. Teismas pažymėjo ir tai, kad apie pradėtą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo rengimo procedūrą buvo skelbiama viešai. Rengiant žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, atsižvelgta į Šiaulių miesto bendrojo plano sprendinius, Statybos techninių reikalavimų reglamentus, kitų teisės aktų reikalavimus, suformuoti 2 žemės sklypai, kurie yra artimi stačiakampio formai, yra racionalių ribų ir tinkami naudoti pagal jų pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir žemės sklypo naudojimo būdą, nėra viršijamas užstatymo tankis ir plotas, gyvenamojo namo priežiūrai ir remontui yra nustatomas statinių servitutas, numatyti įvažiavimai į abu žemės sklypus iš (duomenys neskelbtini) gatvės. Parengtas projektas taip pat paskelbtas viešai, Šiaulių miesto savivaldybės meras 2024 m. vasario 26 d. potvarkiu, atsižvelgdamas į tai, kad Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas buvo patikrintas Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – NŽT), kuri pateikė 2024 m. vasario 15 d. žemėtvarkos planavimo dokumento patikrinimo aktą, patvirtino Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą ir apie patvirtintą projektą taip pat buvo paskelbta viešai.
11. Teismas iš žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto aiškinamojo rašto nustatė, kad šiuo projektu buvo siekiama padalinti (ne atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės ar suformuoti žemės sklypus prie esamų statinių) žemės sklypą į du sklypus. Dėl to, teismo nuomone, negali būti taikomos Taisyklių 44 punkto nuostatos.
12. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad buvo laikomasi visų privalomų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 patvirtintų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklėse (toliau – Taisyklės) nustatytų projektų rengimo, viešinimo bei tvirtinimo procedūrų ir parengtas žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas atitinka teisės aktų reikalavimus. Be to, nei vieno iš minėtų individualių administracinių aktų atsakovė neskundė, su parengtu projektu sutiko.
13. Teismas atmetė kaip nepagrįstą atsakovės teiginį, kad ieškovas, prieš įgydamas dovanojimo pagrindu 500/1347 dalis žemės sklypo, žinojo apie tai, jog tai yra viena namų valda, kurios negalima padalinti, ir su tuo sutiko. Teismas pažymėjo, kad atsakovė nepateikė jokių minėtą ieškovo įsipareigojimą patvirtinančių rašytinių įrodymų (pvz., sutarties pagrindu ar kt.). Be to, teisės aktai nenustato ribojimų padalinti žemės sklypą, kuriame yra gyvenamasis namas su priklausiniais, vien tuo pagrindu, kad žemės sklypas kažkada buvo suformuotas vienam gyvenamajam namui statyti.
14. Teismas konstatavo, kad ieškovo prašomas nustatyti bendrosios dalinės nuosavybės pasibaigimo būdas – žemės sklypo atidalijimas natūra nepažeidžia bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, žemės sklypo padalijimas į žemės sklypą Nr. 1 ir žemės sklypą Nr. 2 atitinka bendraturčių idealiąsias dalis, turimas bendrosios dalinės nuosavybės teise, nepažeidžia socialinės taikos, proporcingumo, teisingumo, protingumo principų ir faktiškai nusistovėjusios naudojimosi žemės sklypu tvarkos.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
15. Apeliaciniu skundu atsakovė prašo Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. kovo 14 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovo atsakovei jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
15.1. Teismo sprendimu nustatytas turto atidalijimas draudžiamas pagal galiojantį teisinį reguliavimą. Pasak atsakovės, toks teismo sprendimas prieštarauja Žemės įstatymo 40 straipsnio 6 dalies 1 punkte ir Taisyklių 44 punkte numatytoms imperatyvioms teisės aktų normoms, kurios numato, kad prie statinio gali būti formuojamas tik vienas žemės sklypas, reikalingas statiniui eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto registre įrašytą jo tiesioginę paskirtį. Žemės sklypai, suformuoti statiniams eksploatuoti, nedalijami. Teismas nepagrįstai sprendė, kad žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektu siekiama žemės sklypo padalijimo, nes ieškovo siekis yra atidalinti žemės sklypą iš bendrosios dalinės nuosavybės.
15.2. Teismas neįvertino aplinkybės, kad ginčo žemės sklype yra atsakovei ir trečiajam asmeniui priklausantys statiniai. Ieškovas jam priklausančią žemės sklypo dalį įgijo pagal 2022 m. rugsėjo 12 d. dovanojimo sutartį, kai žemės sklype jau stovėjo minėti statiniai, t. y., ieškovas žinojo ir suprato, kad šis žemės sklypas yra suformuotas kaip viena gyvenamoji namų valda ir visas skirtas tinkamam šios vienos gyvenamosios namų valdos naudojimui. Atsakovės teigimu, kai bendraturtis siekia atidalyti savo dalį iš bendro žemės sklypo, jis privalo laikytis Žemės įstatyme nustatytos tvarkos ir atsižvelgti į konkrečias galimybes naudotis sklypus pagal paskirtį, taip pat kitas aplinkybes, leidžiančias racionaliai valdyti sklypą ir juo naudotis.
15.3. Teismo sprendimas pažeidžia atsakovės teisę į nuosavybę, o ieškovas siekia esminės naudos atsakovės sąskaita. Atsakovės įsitikinimu, atidalijant žemės sklypą daiktui būtų padaryta neproporcinga žala, nes esmingai suprastėtų jo naudojimo pagal paskirtį galimybės. Jokio pateisinimo tokiai žalai atsirasti nėra ir atsakovė neturi pareigos prisiimti sau tokios žalos atsiradimo – jos sąskaitą esminę ekonominę naudą įgyjant ieškovui. Be to, yra pažeisti atsakovės teisėti lūkesčiai naudoti namų valdai visą žemės sklypą, kuris būtent tam tikslui ir buvo suformuotas.
Atsiliepimas
15.4. Atsakovės teigimu, teismo sprendimu sumažinama žemės sklypo ekonominė vertė, nes ieškovas atidalytame žemės sklype planuoja statyti gyvenamąjį namą. Teisė statyti konkrečiame žemės sklype statinius – vienas svarbiausių kriterijų, lemiančių jo ekonominę vertę. Nagrinėjamu atveju, atsakovės vertinimu, atskyrus iš žemės sklypo ieškovui priklausančią esmingą žemės sklypo dalį ir ją priskyrus ieškovui, o likusią žemės sklypo dalį, kuriame yra visi statiniai, paskyrus kitiems žemės sklypo bendrasavininkiams, teisė į statybas kitai žemės sklypo bendrasavininkei (atsakovei) būtų nepateisinamai faktiškai atimta.
15.5. Teismui tenkinus ieškovo ieškinį, atsakovė jai priklausančiais statiniais negalės naudotis be naudojimosi teisės į ieškovui atidalinto žemės sklypo dalį, o tokia naudojimosi teisė faktiškai pasiekiama tik servitutu, kuris yra mokamas. Pasak atsakovės, teismo sprendimu sukuriama situacija, kad atsakovė turės ieškovui mokėti už teisę naudotis jam po atidalijimo atitenkančio žemės sklypo dalimi, kad galėtų naudotis namų valdoje stovinčiu pastatu. Teismas nepagrįstai būsimą servitutą įvertino kaip atsakovės naudą – nors tai, atsakovės nuomone, tik esmingas apsunkins naudojimąsi atsakovei priklausančia nuosavybe.
16. Atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą ieškovas prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti, Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. kovo 14 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
16.1. Nepagrįsti atsakovės argumentai, kad teismo sprendimas pažeidžia Žemės įstatymo ir Taisyklių nuostatas. Pasak ieškovo, atsakovė cituoja tik dalį Žemės įstatymo 40 straipsnio 6 dalies 1 punkto, tačiau nenurodo, kad įstatyme numatyta išimtis „išskyrus atvejus, kai žemės sklypas padalijamas arba atidalijama dalis iš bendrosios nuosavybės kartu su statinio ar įrenginio padalijimu ar dalies iš bendrosios nuosavybės atidalijimu, suformuojamas atskiras statinys ar įrenginys ir šiam statiniui ar įrenginiui eksploatuoti reikalingas žemės sklypas gali funkcionuoti kaip atskiras daiktas“. Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad šiuo atveju žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas atitinka teisės aktuose jam numatytus reikalavimus. Be to, atsakovė neginčija sprendimo dalies, kurioje nustatyta, kad į Šiaulių miesto savivaldybę dėl žemės sklypo padalinimo kreipėsi visi bendraturčiai, o atsakovė su parengtu projektu sutiko, šiuo klausimu priimtų individualių administracinių teisės aktų neskundė.
16.2. Teismas pagrįstai sprendė, kad, atsižvelgiant į ginčo žemės sklypo naudojimo pobūdį, ieškovas turi teisę pasistatyti žemės sklype mažaaukštį gyvenamąjį namą ir tuo tikslu pagrįstai siekia žemės sklypo atidalijimo. Ieškovui, neatidalijus žemės sklypo, jo neįmanoma naudoti pagal žemės sklypo naudojimo būdą, nes ieškovas žemės sklype neturi jam nuosavybės teise priklausančio statinio, o žemės sklype negali būti statomi du gyvenamosios paskirties statiniai.
16.3. Teismas pagrįstai atmetė atsakovės argumentus, kad ieškovas prieš įgydamas dovanojimo pagrindu 500/1347 dalis žemės sklypo, žinojo apie tai, jog tai yra viena namų valda, kurios negalima padalinti ir su tuo sutiko. Ieškovo teigimu, teisės aktai nenustato ribojimų padalinti žemės sklypą, kuriame yra gyvenamasis namas su priklausiniais, vien tuo pagrindu, kad žemės sklypas kažkada buvo suformuotas vienam gyvenamajam namui statyti. Be to, bet kuris bendraturtis turi teisę reikalauti savo dalies atidalijimo natūra, nepriklausomai nuo to, kaip ir kada jis įgijo nuosavybės teisę (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, toliau – CK, 4.80 straipsnis). Dėl to, aplinkybė, kad ieškovas nuosavybę įgijo pagal dovanojimo sutartį, ieškovo nuomone, niekaip nekeičia jo teisės reikalauti atidalijimo iš bendrosios nuosavybės.
16.4. Atsakovė neįrodė, kad bendrai valdomo turto atidalijimas esmingai pažeidžia jos kaip bendraturtės interesus. Pagal atidalijimo projektą, atsakovė ir toliau galės naudotis ta pačia žemės sklypo dalimi pagal nustatytą žemės sklypo naudojimosi tvarką, t. y., nekliudomai naudotis ir patekti prie jai priklausančių statinių. Atsakovės atžvilgiu po atidalijimo niekas nesikeičia, kadangi ieškovo prašoma atidalyti žemės sklypo dalis yra būtent M. M. (jos teisių perėmėjų) naudojamoje žemės sklypo dalyje. Be to, atsakovė nepagrįstai teigia, kad padalijus žemės sklypą bus pažeisti jos teisėti lūkesčiai naudotis visu žemės sklypu, nes atsakovė ir šiuo metu neturi teisės naudotis visu žemės sklypu. Ieškovas pažymi, kad atsakovė nepateikė savo siūlomo žemės sklypo atidalijimo plano ir, kaip pagrįstai nurodė teismas, atsakovė turi teisę rekonstruoti turimą gyvenamąjį namą, atlikti jo kapitalinį remontą, t. y., turi teisę naudotis jai priklausiančia žemės sklypo dalimi pagal paskirtį. Be to, pasak atsakovo, ginčo atveju yra svarbi ne tiek teisė į statybas, o teisė turėti patį statinį.
16.5. Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad nėra kliūčių turto atidalijimui natūra. Ieškovo įsitikinimu, pagal jo siūlomą atidalijimo projektą bus galima racionaliai valdyti ir naudoti tiek patį žemės sklypą, tiek ir gyvenamąjį namą ir kitus statinius. Po atidalijimo pasikeičia tik teisinė situacija valdant bei disponuojant turtu. Padalijus turtą, atskiros nuosavybės dalys galės savarankiškai funkcionuoti ir viena nuo kitos nepriklausys, nes atidalijus bus suformuoti du atskiri žemės sklypai. Taigi, ieškovo nuomone, toks atidalijimas yra priimtiniausias bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas. Neatidalijus ieškovo žemės sklypo dalies, jo interesai yra pažeidžiami, nes kai bendraturčiai naudojasi nekilnojamuoju daiktu bendrai, nei vienas bendraturtis negali pilnai įgyvendinti savininko teisių į jam priklausančią dalį bendrojoje nuosavybėje.
16.6. Nepagrįstas atsakovės argumentas, kad ji turės ieškovui mokėti už teisę naudotis jam po atidalijimo atitenkančio žemės sklypo dalimi, kad galėtų naudotis namų valdoje stovinčiu pastatu. Pasak ieškovo, atsakovės naudojama pastato dalis lieka toje pačioje žemės sklypo dalyje, kaip nustatyta pagal naudojimosi tvarką, t. y. visiškai kitoje žemės sklypo pusėje nei suplanuotas servitutas, ir atsakovė kairiąja žemės sklypo dalimi niekada nesinaudojo. Be to, šis atsakovės argumentas, kad neva turės mokėti ieškovui, niekaip nėra susijęs su ieškinio reikalavimais ir nėra šios bylos ginčo dalykas.
17. Šiaulių apylinkės teismas 2025 m. birželio 2 d. nutartimi nutarė pakeisti trečiąjį asmenį M. M. jos teisių perėmėjais R. K. ir A. V.. Trečiųjų asmenų R. K. ir A. V. atstovas advokatas Rinaldas Viliušis atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą prašė apeliacinį skundą atmesti ir Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. kovo 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
18. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.
19. Apeliacijos dalykas – teismo sprendimo, kuriuo tenkintas ieškovo (bendraturčio) ieškinys dėl žemės sklypo atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl byloje nustatytų esminių faktinių aplinkybių ir ginčo esmės
20. Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovui, atsakovei ir tretiesiems asmenims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Visi žemės sklypo bendraturčiai 2023 m. gegužės 15 d. Šiaulių miesto savivaldybei pateikė prašymą organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, prašyme projekto rengimo tikslas nurodytas – padalinti žemės sklypą į dvi dalis (ieškinio priedas Nr. 4). Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorius 2023 m. birželio 22 d. priėmė įsakymą „Dėl Žemės sklypo (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo organizavimo“, kurio tikslas – atidalinti bendrosios dalinės nuosavybės teise turimų žemės sklypų dalis ir suformuoti atskirus žemės sklypus (ieškinio priedas Nr. 6). Nustatyta ir tai, kad matininkas D. B. parengė žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą, kuris 2024 m. vasario 26 d. Šiaulių miesto savivaldybės mero potvarkiu buvo patvirtintas (ieškinio priedai Nr. 8, 10). Vadovaujantis minėtu mero potvarkiu matininkas D. B. atliko pertvarkytų žemės sklypų kadastrinius matavimus ir 2024 m. kovo 22 d. parengė žemės sklypų ribų paženklinimo-parodymo aktus, kuriuos atsakovė atsisakė pasirašyti (ieškinio priedas Nr. 1). Šiuo atveju atsakovės atsisakymas yra kliūtis užbaigti žemės sklypo pertvarkymo ir pertvarkymo procedūrą. Dėl to ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas atidalinti jam tenkančią žemės sklypo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės pagal minėtu mero potvarkiu patvirtintą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą ir jo pagrindu 2024 m. kovo 22 d. matininko D. B. suformuotus atskirų žemės sklypų planus.
21. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino visiškai. Atsakovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kurį grindžia tuo, kad: i) teismo nustatytas atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės prieštarauja Žemės įstatymo 40 straipsnio 6 dalies 1 punkto ir Taisyklių 44 punkto nuostatoms; ii) teismo sprendimas pažeidžia atsakovės kaip bendraturtės teises ir teisėtus interesus. Taigi, apeliacinio proceso tvarka nagrinėjamoje byloje turi būti įvertinta, ar ieškovo siūlomas ir teismo patvirtintas atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdas neprieštarauja teisės aktų reikalavimams ir, ar toks atidalijimas nepažeidžia atsakovės, kaip bendraturtės, teisių ir teisėtų interesų.
Dėl ieškovo siūlomo atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdo galimumo (teisėtumo)
22. Kaip minėta, atsakovės teigimu, ieškovo siūlomas atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdas yra draudžiamas pagal galiojantį teisinį reguliavimą, nes tiek Žemės įstatymo 40 straipsnio 6 dalies 1 punkte, tiek Taisyklių 44 punkte numatyta, kad prie statinio gali būti formuojamas tik vienas žemės sklypas. Teisėjų kolegija su šiuo apeliantės argumentu neturi pagrindo sutikti.
23. Teisė atsidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės yra viena iš bendraturčio teisių. Kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais (CK 4.80 straipsnio 1 ir 2 dalys).
24. Atidalijimo būdas, įgyvendinant atidalijimo teisę, turi būti parinktas toks, kuris atitiktų CK 4.80 straipsnio 2 dalyje nurodytus ir kasacinio teismo praktikoje suformuluotus reikalavimus. Kasacinis teismas yra suformavęs praktiką, kad spręsdamas dėl daikto padalijimo natūra teismas turi įvertinti, ar nėra objektyvių kliūčių parinkti tokį atidalijimo būdą. Kliūtys padalyti žemės sklypą natūra gali būti fizinės ir kitos. Fizinės padalijimo kliūtys yra tokios, dėl kurių įgyvendinus padalijimą žemės sklypų ar bent vieno iš jų naudoti pagal jam priskirtiną pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą tampa neįmanoma arba tai galima padaryti patiriant neproporcingų nepatogumų. Galimybės šalims padalyti daiktą natūra ir suformuoti atskirus nekilnojamojo turto objektus gali nebūti ir dėl teisės aktų nuostatomis taikomų apribojimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2022 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-233-611/2022).
25. Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra išaiškinta, kad teisę atidalyti bendrosios dalinės nuosavybės teise bendraturčiui priklausančią žemės sklypo dalį bendraturtis gali įgyvendinti laikydamasis ginčo atsiradimo ir jo sprendimo metu galiojančių teisės normų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2022 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-233-611/2022). Taigi, sprendžiant dėl žemės sklypo atidalijimo natūra, be kita ko, turi būti įvertinta, ar šiuo atveju atidalijimui natūra nėra objektyvių (teisinių) kliūčių ir atidalijus turtą bus galima suformuoti atskirus nekilnojamojo turto objektus.
26. Bendraturčio teisės į atidalinimą iš bendrosios dalinės nuosavybės įgyvendinimą reglamentuoja Žemės įstatymas ir Taisyklės. Žemės įstatymo 2 straipsnio 21 dalyje įtvirtinta, kad žemės sklypo atidalijimas – žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo būdas, kai iš bendrosios nuosavybės teise valdomo žemės sklypo vieno ar daugiau bendraturčių reikalavimu atskiriamos bendraturčiams priklausančios žemės sklypo dalys ir iš jų suformuojami atskiri žemės sklypai.
27. Žemės sklypui atidalyti būtina parengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą. Žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai rengiami, kai žemės sklypai padalijami, atidalijami, sujungiami ar perdalijami, išskyrus atvejus, kai tai draudžia įstatymai ar kiti teisės aktai, ir šio straipsnio 9 ir 13 dalyse nustatytus atvejus, jeigu nepažeidžiamas teisės aktuose ir (ar) teritorijų planavimo dokumentuose nustatytas leidžiamasis užstatymo intensyvumas ir (ar) tankis (išskyrus atvejus, kai faktinį užstatymo intensyvumą ir (ar) tankį numatoma mažinti planuojant padidinti žemės sklypo plotą). Minėtas projektas taip pat rengiamas ir formuojant žemės sklypus esamiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį (Žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Taisyklių 2.1. papunktyje numatyta, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai rengiamai tada, kai žemės sklypai padalijami, atidalijami, sujungiami ar perdalijami (išskyrus atvejus, kai tai draudžia įstatymai ar kiti teisės aktai, ir atvejus, nustatytus šių Taisyklių 6 punkte). Taisyklių 4 punkte nustatyti veiksniai, kurie atliekami rengiant minėtus projektus, t. y., pertvarkomi žemės sklypai atidalijant bendrosios dalinės nuosavybės teise turimų žemės sklypų dalis ir suformuojant atskirus žemės sklypus (4.2.2. papunktis).
28. Žemės įstatymo 40 straipsnio 6 dalies 1 punkte numatyta, kad vienas iš reikalavimų formuojant arba pertvarkant žemės sklypus yra tas, kad prie statinio ar įrenginio formuojamas tik vienas žemės sklypas, reikalingas statiniui ar įrenginiui eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto registre įrašytą jo tiesioginę paskirtį. Žemės sklypai, suformuoti statiniams arba įrenginiams eksploatuoti, natūra nedalijami, išskyrus atvejus, kai žemės sklypas padalijamas arba atidalijama dalis iš bendrosios nuosavybės kartu su statinio ar įrenginio padalijimu ar dalies iš bendrosios nuosavybės atidalijimu, suformuojamas atskiras statinys ar įrenginys ir šiam statiniui ar įrenginiui eksploatuoti reikalingas žemės sklypas gali funkcionuoti kaip atskiras daiktas. Iš esmės analogiška nuostata yra įtvirtinta ir Taisyklių 44 punkte. Būtent minėtomis nuostatomis apeliantė ir remiasi, teigdama, kad ginčo žemės sklypą draudžiama atidalinti, nes ieškovas žemės sklype neturi statinių, o žemės sklypas buvo suformuotas esamiems statiniams naudoti pagal jų paskirtį.
29. Remdamasi minėtu teisiniu reguliavimu, teisėjų kolegija sprendžia, kad iš esmės nėra draudžiama atidalyti nuosavybės teise valdomą žemės sklypą, kuris buvo suformuotas esamiems statiniams eksploatuoti, tačiau tai atlikti yra nustatyti tam tikri apribojimai: 1) prie statinio gali būti formuojamas tik vienas žemės sklypas, reikalingas statiniui eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto registre įrašytą jo tiesioginę paskirtį; 2) žemės sklypai, suformuoti statiniams eksploatuoti, natūra nedalijami; 3) ši bendra taisyklė numato išimtis, kada žemės sklypą leidžiama atidalinti, t. y., kai tuo pačiu metu dalijamas statinys ar įrenginys ar atidalinama dalis iš bendrosios nuosavybės ar suformuojamas atskiras statinys ar įrenginys ir šiam statiniui ar įrenginiui eksploatuoti reikalingas žemės sklypas gali funkcionuoti kaip atskiras daiktas (Žemės įstatymo 40 straipsnio 6 dalies 1 punktas, Taisyklių 44 punktas).
30. Sisteminė cituotų teisės normų analizė leidžia teigti, kad siekiant atsidalinti nuosavybės teise priklausančią žemės sklypo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės galimos dvi situacijos: pirma, jei priklausančioje žemės sklypo dalyje būtų nuosavybės teise priklausantis statinys, tuomet jis turėtų būti atidalijamas pagal turimas nuosavybės teisės dalis ir formuojamas žemės sklypas esamiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį), antra, jei priklausančioje žemės sklypo dalyje nebūtų esamo statinio, tuomet atidalijamos bendrosios dalinės nuosavybės teise turimų žemės sklypų dalys formuojant atskirus žemės sklypus. Minėta išimtis, kad žemės sklypo atidalinimas galimas tik kartu iš bendrosios nuosavybės atidalijant ir statinius, yra skirta užtikrinti, jog statinio nepadalijus ar neatidalijus jo dalies, negalimas būtų ir žemės sklypo, esančio po statiniu, atidalijimas. Tačiau nėra numatyta draudimo atsidalinti žemės sklypą iš bendrosios nuosavybės, kuomet žemės sklypo bendraturtis siekiamame padalinti (atidalinti) žemės sklype neturi nuosavybės teise valdomų statinių, t. y., objektyviai nesant statinių, kuriuos būtų galima atidalinti. Be to, nagrinėjamu atveju nėra siekiama padalinti žemės sklypą ir (ar) suformuoti žemės sklypą prie esamų statinių, o tikslas yra atidalinti turtą iš bendrosios dalinės nuosavybės, t. y., pertvarkyti žemės sklypą, suformuotą statiniams arba įrenginiams eksploatuoti. Atsižvelgiant į tai, kad Žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktas numato, jog žemės sklypus atidalinti rengiant žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus negalima, jeigu tai draudžia įstatymai ar kiti teisės aktai, <...> jeigu nepažeidžiamas teisės aktuose ir (ar) teritorijų planavimo dokumentuose nustatytas leidžiamasis užstatymo intensyvumas ir (ar) tankis <...>, tačiau tokio draudimo šiuo atveju nenustačius, nėra pagrindo spręsti, kad ginčo žemės sklypo atidalinimas prieštarauja teisės aktams ir yra dėl šios priežasties yra negalimas. Be to, byloje pateikti architekto M. Š. paskaičiavimai patvirtina, kad atidalijus žemės sklypą nebus pažeistas leidžiamasis užstatymo intensyvumas (leistinas maksimalus užstatymo plotas – 261 kv. m, kai faktiškai užstatyta – 154 kv. m (ieškinio priedas Nr. 16).
31. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantės argumentus, kad ieškovo siūlomas atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdas pažeidžia teisės aktus, paneigia ir tai, jog, kaip jau minėta, Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorius 2023 m. birželio 22 d. priėmė įsakymą dėl ginčo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo organizavimo, siekiant atidalinti bendrosios dalinės nuosavybės teise turimų žemės sklypų dalis ir suformuoti atskirus žemės sklypus, o parengtas projektas 2024 m. vasario 26 d. buvo patvirtintas Šiaulių miesto savivaldybės mero potvarkiu (nutarties 20 punktas). Minėtas mero potvarkis buvo priimtas atsižvelgiant į NŽT 2024 m. vasario 15 d. žemėtvarkos planavimo dokumento patikrinimo aktą Nr. FPA-716-(7.3 E). Ieškovas ieškiniu būtent ir siekia atsidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės jam asmeninės nuosavybės teise priklausančią žemės sklypo dalį pagal minėtu mero potvarkiu patvirtintą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą ir jo pagrindu matininko suformuotus atskirų žemės sklypų planus. Šios aplinkybės patvirtina teisėjų kolegijos išvadą, kad ieškovo siūlomas atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdas yra galimas ir neprieštaraujantis teisės aktų reikalavimams. Juo labiau, kad 2023 m. gegužės 15 d. Šiaulių miesto savivaldybei pateiktame bendraturčių, kurį pasirašė ir atsakovė, prašyme organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, aiškiai nurodyta, kad projekto rengimo tikslas – padalinti žemės sklypą į dvi dalis (nutarties 20 punktas). Taigi, pačios atsakovės veiksmai prieštarauja jos argumentams dėl ginčo žemės sklypo padalinimo (atidalijimo) negalimumo.
32. Apeliantė apeliaciniame skunde taip pat niekaip nepaneigė skundžiamame teismo sprendime padarytos išvados, kad rengiant ginčo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą buvo laikomasi visų privalomų Taisyklėse nustatytų tokių projektų rengimo, viešinimo bei tvirtinimo procedūrų ir parengtas projektas atitinka teisės aktų reikalavimus (Taisyklių 32, 33, 34, 42 punktas).
33. Šiuo aspektu svarbu pažymėti ir tai, kad aukščiau minėtų individualių teisės aktų atsakovė nustatyta tvarka neskundė. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su atsakovės atstovu, kad nurodytų aktų teisėtumą turėtų įvertinti teismas nagrinėdamas šią bylą (2025 m. vasario 25 d. teismo posėdžio garsi įrašo 1 val. 38 min). Visų pirma, tiek Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2023 m. birželio 22 d. įsakymas, tiek Šiaulių miesto savivaldybės mero 2024 m. vasario 26 d. potvarkis galėjo būti skundžiami administracinių ginčų komisijai arba administraciniam teismui teisės aktų nustatyta tvarka (Taisyklių 69 punktas). Antra, minėtų administracinių sprendimų priėmusių institucijų veiksmų (ne) teisėtumo vertinimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Trečia, teismas nagrinėja individualaus administracinio akto teisėtumą tik tuo atveju, jei jis yra ginčijamas pagal įstatymo nustatytą tvarką (t. y., per atitinkamą terminą pateiktas skundas). Vadinasi, individualus teisės aktas laikomas galiojančiu ir teisėtu, kol nėra panaikintas ar pakeistas nustatyta tvarka. Šiuo atveju kompetentingos institucijos (Savivaldybės meras, NŽT) vertino, kad ginčo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas atitinka teisės aktų reikalavimus, todėl skundžiamą sprendimą priėmęs teismas neturėjo pagrindo abejoti kompetentingų institucijų sprendimais.
34. Kritiškai įvertintinas apeliantės argumentas, kad ieškovas 2022 m. rugsėjo 12 d. dovanojimo sutartimi įgydamas 500/1347 ginčo žemės sklypo dalis, suprato, jog žemės sklypas yra suformuotas kaip viena namų valda ir skirtas tik jos naudojimui. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad teisės aktai nenustato ribojimų padalinti žemės sklypą, vien tuo pagrindu, kad žemės sklypas buvo suformuotas vienam gyvenamajam namui eksploatuoti. Be to, teisė atsidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės nėra siejama su tuo, kokiu pagrindu bendraturtis įgijo nuosavybės teisę į bendrai valdomą objektą.
35. Nurodytų aplinkybių visuma, teisėjų kolegijos įsitikinimu, leidžia daryti išvadą, kad nėra objektyvių kliūčių nustatyti ieškovo siūlomą atidalijimo būdą (CK 4.80 straipsnio 2 dalyje). Šiuo atveju ieškovo siūlomas atidalijimo iš bendrosios nuosavybės būdas yra procedūriškai ir techniškai priimtas, jį įgyvendinus būtų suformuoti atskiri nekilnojamojo turto objektai, kurie atitiks jiems keliamus reikalavimus (žemės sklypai bus racionalių ribų, stačiakampio formos, tinkami naudoti pagal jų pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir žemės sklypo naudojimo būdą, numatyti atskiri įvažiavimai ir kt.).
Dėl atsakovės, kaip bendraturtės, teisių ir teisėtų interesų (ne) pažeidimo
36. Minėta, kad kasacinio teismo yra išaiškinta, jog sprendžiant dėl žemės sklypo atidalijimo natūra turi būti įvertinta, ar atidalijimu natūra nebus padaryta neproporcinga žala daiktui bei jo paskirčiai ir nebus pažeisti kito bendraturčio interesai. Apeliantė nurodo, kad atidalijant žemės sklypą, jam bus padaryta neproporcinga žala, nes suprastėtų galimybės juo naudotis pagal paskirtį ir taip būtų pažeisti jos teisėti lūkesčiai naudoti namų valdai visą žemės sklypą, kuris šiam tikslui ir buvo suformuotas.
37. Remiantis bylos duomenimis, 2002 m. rugsėjo 11 d. sutartimi buvo nustatyta ginčo žemės sklypo ir jame esančiais statiniais naudojimosi tvarka, pagal kurią atsakovė (kuri nuosavybės teisę įgijo iš buvusios savininkės A. P.) naudojasi 673 kv. m žemės sklypo dalimi, o ieškovas, kartu su trečiuoju asmeniui (jos teisių perėmėjais), naudojasi 674 kv. m ploto žemės sklypo dalimi (ieškinio priedas Nr. 19). Kaip matyti iš pateikto žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto ir jo pagrindu parengtų žemės sklypų planų, žemės sklypą ketinama padalinti į dvi dalis: Nr. 1 – 0,0847 ha ploto (ši dalis atitektų atsakovei ir trečiojo asmens įpėdiniams, kurioje yra jiems priklausantys statiniai) ir Nr. 2 – 0,0500 ha ploto (ieškovo dalis, kurioje nėra statinių). Palyginus minėtą projektą ir nustatytą naudojimosi tvarką, nustatyta, kad ieškovo prašoma atidalyti žemės sklypo dalis (0,0500 ha ploto) yra jo kartu su trečiuoju asmeniu naudotoje žemės sklypo dalyje (0,0674 ha). Dėl to atidalijus žemės sklypą nurodytu būdu, ieškovo šiuo metu naudojama žemės sklypo dalis sumažėtų, o atsakovei ir trečiojo asmens įpėdiniams bendrąja daline nuosavybės teise liktų 847 kv. m dydžio žemės sklypas (atsakovei 673 kv. m, trečiojo asmens įpėdiniams – 174 kv. m), t. y., atsakovės faktiškai naudojama dalis padidėtų. Be to, nurodytu būdu atidalijus žemės sklypą, atsakovė ir toliau naudotųsi ta pačia žemės sklypo dalimi pagal nustatytą naudojimosi tvarką, o pasikeistų tik trečiojo asmens (jo įpėdinių) naudojama žemės sklypo dalis, tačiau jie sutiko su tokiu atidalijimo natūra būdu. Dar daugiau, kaip ieškovas nurodė teismo posėdžio metu, šalių naudojamas žemės sklypo dalis skiria prieš 20-30 m. statyta tvora, į žemės sklypą ir šiuo metu yra du įvažiavimai (2025 m. vasario 25 d. teismo posėdžio garso įrašo 16 min. 41 s.). Vadinasi, siūlomas atidalijimo iš bendrosios nuosavybės būdas atitinka ilgalaikę tarp šalių susiklosčiusią naudojimosi daiktu tvarką.
38. Apeliantės argumentus, kad atidalijus žemės sklypą bus pažeisti jos teisėti lūkesčiai naudoti namų valdai visą žemės sklypą, paneigia tai, jog yra nustatyta naudojimosi ginčo žemės sklypo tvarka (nutarties 37 punktas). Taigi ir šiuo metu atsakovė neturi teisės naudotis visu žemės sklypu. Juolab, kaip galima spręsti iš šalių paaiškinimų, šalys jau ilgą laiką naudojasi tik jiems pagal naudojimosi tvarką priskirta žemės sklypo dalimi. Be to, įvertina ir tai, kad atidalijus žemės sklypą siūlomu būdu, naujai suformuotų žemės sklypų paskirtis ir naudojimo būdas nepasikeis (vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos). Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad atidalijus žemės sklypą, ji negalės naudotis jai priklausančia žemės sklypo dalimi pagal tiesioginę paskirtį, t. y., kad bus neužtikrinamas tinkamas statinio, kuriam eksploatuoti buvo suformuotas žemės sklypas, eksploatavimas pagal tiesioginę paskirtį (CPK 178 straipsnis).
39. Teisėjų kolegija taip pat atmeta kaip nepagrįstus apeliantės argumentus, kad siūlomas atidalijimo būdas panaikins jos teisę į statybas ir taip sumažins žemės sklypo ekonominę vertę. Visų pirma, teiginiai dėl tariamos žemės sklypo vertės sumažėjimo, nepagrįsti jokiais įrodymais. Apeliantė nepateikė jokių konkrečių vertės pokyčių skaičiavimų. Antra, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad kitos pagrindinės žemės naudojimo paskirties žemės sklype (jo dalyje, kai tai numatyta teritorijų planavimo dokumentuose), skirtame vieno ar dviejų butų gyvenamosios paskirties pastatams su pagalbinio ūkio paskirties pastatais, gali būti statomas tik vienas gyvenamosios paskirties vieno ar dviejų butų pastatas su pagalbinio ūkio paskirties pastatais, jeigu teritorijų planavimo dokumentuose nenustatyta kitaip. Remiantis minėta norma, net ir neatidalijus žemės sklypo, atsakovė, kuriai jau ir šiuo metu nuosavybės teise priklauso dalis gyvenamojo namo, šiame žemės sklype neturėtų teisės statyti antro gyvenamojo namo. Kaip minėta, atsakovei atiteksiančioje žemės sklypo dalyje leistinas maksimalus užstatymo plotas – 261 kv. m, o faktiškai užstatyta tik 154 kv. m (nutarties 30 punktas). Dėl to, kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, atsakovė turi teisę įgyvendinti statytojo teises rekonstruodama jau esamą gyvenamąjį namą ar atlikdama jame kapitalinį remontą. Tuo tarpu, neatidalinus ginčo žemės sklypo, būtent ieškovas neturi teisės žemės sklypą naudoti pagal paskirtį, t. y., statyti gyvenamąjį namą. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, atidalijus žemės sklypą siūlomu būdu bus užtikrinta abiejų šalių teisė naudotis žemės sklypu pagal jo paskirtį, t. y., ieškovas įgis teisę statyti gyvenamąjį namą, atsakovė, turėdama žemės sklype gyvenamosios paskirties statinį, galės naudotis žemės sklypu pagal nusistovėjusią tvarką.
40. Apeliantė, kaip savo teisių pažeidimą nurodo ir tai, kad atidalijus žemės sklypus, neva, jos naudai bus nustatytas statinio servitutas, tačiau, jos vertinimu, jis tik pablogins atsakovės padėtį. Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekte nurodyta, kad nustatomas statinių servitutas, kuris suteiks teisę žemės sklypo Nr. 1 (atsakovei ir trečiojo asmens įpėdiniams atitenkanti dalis) savininkams naudotis sklypo dalimi (1 m nuo pastato sienos) prižiūrėti ir remontuoti prie projektuojamo sklypo skiriamosios ribos esantį pastatą: žemės sklypas Nr. 1 viešpataus sklype Nr. 2 (ieškinio priedas Nr. 8.2). Kaip matyti iš naudojimosi žemės sklypu plano, šiuo metu gyvenamasis namas ribojasi su ieškovo naudojama žemės sklypo dalimi, todėl nustačius servitutą, statinio savininkams bus užtikrinta teisė prižiūrėti turimą statinį. Sutiktina su ieškovu, kad klausimas dėl galimo servituto atlygintinumo nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Be to, teisėjų kolegija iš gyvenamojo kadastro duomenų bylos nustatė, kad atsakovei priskirtos naudotis gyvenamojo namo dalys yra kitoje pusėje nei numatomas servitutas (ieškinio priedas Nr. 18).
41. Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovė neįrodė, jog žemės sklypo atidalijimas natūra ieškovo siūlomu būdu, padarytų neproporcingą žalą daiktui bei jo paskirčiai ir (ar) pažeistų jos kaip bendraturtės teises ir teisėtus interesus naudotis daiktu pagal jo tiesioginę paskirtį. Ieškovo siūlomas atidalinimo iš bendrosios nuosavybės sprendimo būdas šioje situacijoje yra optimaliausias ir mažiausiai varžantis bendraturčių teises. Juolab, kad atsakovė nepateikė savo siūlomo atidalinimo būdo projekto, o iš esmės prieštaravo bendrai valdomo turto atidalinimui natūra.
Dėl procesinės bylos baigties
42. Apibendrindama išdėstytus argumentus ir padarytas išvadas, kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes ir tinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias atidalijimą iš bendrosios dalinės nuosavybės (CK 4.80 straipsnis), kitas ginčui išspręsti aktualias teisės aktų nuostatas, taip pat proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodymų tyrimą ir vertinimą, nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos byloje nagrinėjamais klausimais. Atsakovės apeliacinio skundo motyvais panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą nėra pagrindo, todėl jis paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme
43. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu.
44. Apeliacinio skundo netenkinus, atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos jai neatlygintinos. Ieškovas apeliacinės instancijos teisme patyrė 1573 Eur išlaidas teisinei pagalbai apmokėti (už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą) (DOK-18309). Nurodyto dydžio bylinėjimosi išlaidos už teisinę pagalbą yra pagrįstos byloje pateiktais rašytiniais įrodymais ir neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus jų dydžio, todėl priteistinos (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. kovo 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš E. T., a.k. (duomenys neskelbtini), 1573 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus septyniasdešimt tris eurus) bylinėjimosi išlaidas R. P., a.k. (duomenys neskelbtini).
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.