- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-12-13
- Bylos Nr.
- 1A-707-873/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-30574-2019-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Arūnas Bartkus, Julita Dabulskytė-Raizgienė, Nijolė Žimkienė
- Nuteistasis
- V. V.
- Advokatai
- Aleksandras Palamarčukas
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Bartkaus, Julitos Dabulskytės - Raizgienės ir Nijolės Žimkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal asmens, kurio turtas konfiskuotas, G. S. (toliau – apeliantė) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 10 d. nuosprendžio, kuriuo V. V. (V. V.) pripažintas kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, jam paskirta bausmė – areštas 75 paroms. V. V. pripažintas kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 243 straipsnyje, jam paskirta bausmė – areštas 30 parų. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, V. V. paskirta subendrinta bausmė – areštas 75 (septyniasdešimt penkioms) paroms. Vadovaujantis BK 68 straipsniu, V. V. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas vairuoti transporto priemones 5 (penkeriems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punktu, V. V. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, konfiskuojant G. S. nuosavybės teise priklausantį automobilį „Toyota Yaris“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini). Laikinas nuosavybės teisės apribojimas G. S. į automobilį „Toyota Yaris“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) paliktas galioti iki turto konfiskavimo įvykdymo dienos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė
1. V. V. pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2019 m. liepos 19 d., apie 16.19 val., Erfurto g. 2, Vilniuje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Toyota Yaris“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,99 promilės etilo alkoholio koncentracija.
Taip pat V. V. pagal BK 243 straipsnį nuteistas už tai, kad vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę: žinodamas, kad įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 31 d. baudžiamuoju įsakymu jam yra paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones trejiems metams ir šis terminas nėra pasibaigęs, tyčia nevykdė šios paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – 2019 m. liepos 19 d., apie 16.19 val., Erfurto g. 2, Vilniuje, vairavo automobilį „Toyota Yaris“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,99 promilės etilo alkoholio koncentracija.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Kaip galima suprasti iš apeliacinio skundo, asmuo, kurio turtas konfiskuotas, G. S., prašo peržiūrėti nuosprendį ir išieškoti iš nuteistojo V. V. konfiskuoto automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą bei palikti jai nuosavybės teise priklausantį automobilį. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
2.1. Apeliantė tvirtina, jog nesuvokė, kas atsitiko, kadangi vartoja stiprius vaistus.
2.2. Taip pat apeliantė nurodo, jog turi negalią, dėl stuburo ligos negali daug vaikščioti, todėl automobilis yra vienintelė susisiekimo priemonė.
3. Atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikta. Teismo posėdyje asmuo, kurio turtas konfiskuotas, ir nuteistasis prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti. Nuteistojo gynėjas nurodė, kad apeliacinis skundas paduotas nuteistojo padėtį bloginančiais pagrindais, todėl prašo jo netenkinti, pasiūlė subendrinti nuteistajam skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę su bausme, paskirta kitu, šiuo metu jau įsiteisėjusiu, nuosprendžiu.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
Asmens, kurio turtas konfiskuotas, G. S. apeliacinis skundas atmestinas.
4. Apeliaciniame skunde keliamas tik automobilio „Toyota Yaris“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) konfiskavimo klausimas, prašoma nekonfiskuoti G. S. nuosavybės teise priklausančio minėto automobilio, išieškoti iš nuteistojo V. V. konfiskuotino automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą. Baudžiamoji byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose, nuteistojo gynėjo pasiūlymas nenagrinėtinas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).
5. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą nuosprendį baudžiamojo poveikio priemonių individualizavimo aspektu, daro išvadą, kad apylinkės teismas tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir V. V. pagrįstai ir teisėtai skyrė baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą.
6. Pagal BK 72 straipsnio 1 dalį turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Šio kodekso uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad kelių transporto priemonė laikoma nusikalstamos veikos, nustatytos BK 281 straipsnio 7 dalyje (nuo 2019 m. balandžio 1 d. – BK 281¹ straipsnio 1 dalyje), padarymo priemone ir atitinka pagal BK 72 straipsnį konfiskuotino turto požymius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-392-699/2017, 2K-51-699/2018, 2K-80-511/2018). Nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis), tokiais atvejais, vadovaujantis BK 72 straipsnyje pateiktu teisiniu reguliavimu, įstatyme nurodyto turto konfiskavimas nepriklauso nuo teismo nuožiūros ir yra privalomas. Išimtimi pripažįstami atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-184-697/2019).
7. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje V. V., žinodamas, kad įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 31 d. baudžiamuoju įsakymu jam yra paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones trejiems metams, ir šis terminas nėra pasibaigęs, tyčia nevykdė šios paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės ir vairavo automobilį „Toyota Yaris“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarė naudodamas automobilį „Toyota Yaris“, kuris atitinka konfiskuotino turto požymius. Iš byloje esančios VĮ „Regitra“ pažymos matyti, kad minėto automobilio valdytoja ir savininkė yra G. S. (b. l. 12). Nustačius, kad transporto priemonė „Toyota Yaris“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nuosavybes teise priklauso ne nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, bet G. S., sprendžiant minėtos transporto priemonės konfiskavimo klausimą nagrinėjamu atveju įvertintinos ir BK 72 straipsnio 4 dalies nuostatos. Pagal BK 72 straipsnio 4 dalį, kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą ar ne, esant tam tikroms sąlygoms, viena kurių: perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, asmuo, kuriam priklauso konfiskuotinas turtas, žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti (BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punktas).
8. Apeliantė skunde nurodė, kad vartoja stiprius vaistus, todėl nesuvokė, kas atsitiko. Pirmosios instancijos teisme G. S. laikėsi pozicijos, kad alkoholio kartu su nuteistuoju negėrė, nematė ir nežinojo, jog V. V. vairuoja neblaivus. Konstatuotina, kad apeliantės teiginiai buvo pagrįstai paneigti pirmosios instancijos teismo motyvais, kuriems teisėjų kolegija pritaria ir jais neabejoja.
9. Ikiteisminio tyrimo metu V. V. parodė, kad 2019 m. liepos 19 d. nuo ryto su G. S. vartojo degtinę, po to jie nusprendė G. S. automobiliu „Toyota“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuvažiuoti prie upės. Jis atsisėdo prie automobilio vairo, o G. S. - į keleivio priekinę sėdynę (b. l. 47-49). Pirmosios instancijos teisme nuteistasis V. V. teigė, kad geriant G. S. jų kompanijoje nebuvo, ji nežinojo, kad jis neturi vairuotojo pažymėjimo, automobilio raktelius paėmė be savininkės žinios, ji nematė ir nežinojo, kad jis vairuos jos automobilį (b. l. 116,130). Tokia nuteistojo versija paneigta byloje esančiais objektyviais duomenimis, kurie, priešingai nei teigia nuteistasis, patvirtina, kad G. S. suprato ir žinojo, jog perduoda automobilį vairuoti neblaiviam V. V.. Liudytoja R. U. pirmosios instancijos teisme parodė, kad ji su šeima buvo prie Neries upės ir matė, kaip automobiliu atvažiavo du vyrai ir moteris, kurie vartojo alkoholį (127-128). Liudytoja I. M. pirmosios instancijos teisme parodė, kad su kolegomis A. K. ir A. Š. pagal iškvietimą atvažiavo į įvyko vietą, šalia vairuotojo sėdėjusi moteris buvo neblaivi, kas matėsi iš jos nekoordinuotų judesių, nuo jos sklido alkoholio kvapas (b. l. 129). Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus vyriausiosios postinės R. U. 2019 m. liepos 19 d. tarnybinio pranešimo, kurio teisingumą ji patvirtino teisiamajame posėdyje (b. l. 128), duomenimis, ji pastebėjo dideliu greičiu atvažiuojantį automobilį „Toyota Yaris“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilis važiavo itin greitai dauždamas dugnu duobėtą kelią, po to staigiai pasukdamas sustojo priešais vaikų žaidimų aikštelę. Iš automobilio išlipo trys asmenys, visi vartojo gėrimą iš degtinės butelio. Vyras sėdo į vairuotojo vietą, moteris į keleivio vietą šalia vairuotojo, trečias vyras atsisėdo į automobilio galą (b. l. 24). Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Pirmosios kuopos Pirmojo būrio patrulės I. M. 2019 m. liepos 19 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad įvykio vietoje kartu su V. V. buvo G. S., kuri buvo akivaizdžiai neblaivi ir nieko paaiškinti negalėjo. (b. l. 21-22). Iš R. K. rašytinio paaiškinimo matyti, kad vairuotojas ir automobilio savininkė buvo apsvaigę (b. l. 28).
10. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, G. S. teiginiai, jog ji nesuvokė, kas atsitiko, kadangi vartoja stiprius vaistus, vertinami kaip nepagrįsti, siekiant išvengti neigiamų automobilio konfiskavimo pasekmių. Kiti apeliantės argumentai, jog automobilis jai reikalingas, kadangi turi negalią, dėl stuburo ligos negali daug vaikščioti, nepakankami kitaip vertinti ginčijamos poveikio priemonės skyrimo sąlygas ir pagrindus, nei tai padarė apylinkės teismas. Apeliantė nuo ryto vartojo alkoholinius gėrimus kartu su nuteistuoju ir neabejotinai žinojo bei suprato, jog V. V. yra neblaivus, tačiau, nepaisydama šios aplinkybės, patikėjo jam savo automobilį. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su skundžiamo nuosprendžio argumentais, jog G. S. suprato ir žinojo, kad perduoda vairuoti neblaiviam V. V., nes pati su juo gėrė ir kartu važiavo, leido jam vairuoti, vertina šias aplinkybes pakankamu pagrindu taikyti šiam asmeniui priklausančios nusikaltimo priemonės konfiskavimą. Aukštesnės instancijos teismas pažymi, jog nurodoma sveikatos būklė neužkirto kelio G. S. būtent tokiu būdu disponuoti savo automobiliu, aplinkybių, kurios šalintų būtinybę taikyti turto konfiskavimą, nenustatyta.
11. Teisėjų kolegija vertina, kad nėra pagrindo spręsti dėl konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo iš V. V.. Aplinkybės, kurioms esant apeliantei priklausanti transporto priemonė negali būti konfiskuojama, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nenustatytos. Pažymėtina, kad apeliantė dėl nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo priteisimo turi teisę kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka ar reikalauti iš kaltininko atlyginti žalą savo noru.
12. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo tenkinti G. S. apeliacinį skundą ir keisti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nuosprendį. Įvertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktus ir pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus, neabejotina, kad apylinkės teismas tinkamai taikė BK 72 straipsnio nuostatas ir pagrįstai konfiskavo G. S. priklausančią transporto priemonę.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
asmens, kurio turtas konfiskuotas, G. S. apeliacinį skundą atmesti.