- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-10-10
- Bylos Nr.
- 1-2585-1033/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-30574-2019-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Rezultatas
- Išnagrinėta priimant nuosprendį.
- Teisėjas
- Rolandas Bužinskas
- Kaltinamasis
- V. V.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.4Areštas (BK 49 str.)
- 1.2.25.4.2.6Kelių transporto priemonės vairavimas arba praktinio vairavimo mokymas apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (BK 281 str. 7 d.)
- 1.2.20.13Vengimas atlikti arešto, laisvės atėmimo bausmę arba sugrįžti į kardomojo kalinimo vietą (BK 242 str.)
- 2.3.6.4.2Nuosprendžio surašymas ir paskelbimas (BPK 302, 308 str.)
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. V., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, 8 klasių išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 17 kartų, paskutinius tris kartus:
- 2015-07-17 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį, - 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kuri subendrinta su ankstesniais teismo nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė - 4 metai 9 mėnesiai laisvės atėmimo, 2018-06-29 paleistas iš Marijampolės pataisos namų;
- 2018-08-31 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį – 50 MGL (2500 eurų) dydžio bauda (kuri turi būti sumokėta iki 2019-10-11), vadovaujantis BK 68 straipsniu, uždrausta 3 metus naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones ir, vadovaujantis BK 72 straipsnio 2, 5 dalimis, konfiskuota automobilio „Toyota Yaris Verso“, vertę atitinkanti pinigų suma – 1630 eurų;
- 2019-02-01 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – 60 parų areštu, į bausmę įskaityta vienos dienos laikino sulaikymo laikas ir nustatyta, kad neatlikta bausmė yra 59 paros arešto, teistumas neišnykęs,
kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, 243 straipsnyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
V. V. 2019 m. liepos 19 d., apie 16.19 val., (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Toyota Yaris“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,99 promilės etilo alkoholio koncentracija, t. y. savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Taip pat V. V. vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę: žinodamas, kad įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 31 d. baudžiamuoju įsakymu jam yra paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones trejiems metams ir šis terminas nėra pasibaigęs, tyčia nevykdė šios paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – 2019 m. liepos 19 d., apie 16.19 val., (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vairavo automobilį „Toyota Yaris“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,99 promilės etilo alkoholio koncentracija, t. y. šiais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 243 straipsnyje.
Kaltinamasis V. V. teismo posėdyje savo kaltę pripažino dėl abiejų veikų ir parodė, kad buvo nuvažiavęs prie upės būdamas išgėręs, tačiau policijos pareigūnai jo vairuojančio automobilį nesustabdė. Policijos pareigūnai privažiavo, kai jis su G. S. atvažiavo nuo upės ir sustoję kieme sėdėjo automobilyje. Pareigūnai davė pūsti į alkotesterį. Jam du kartus matavo girtumą, tačiau jokių testų, kaip parašyta kaltinamajame akte, nedarė. Buvo patikrintas tik alkotesteriu, su matavimo rezultatais sutiko. Jis iš ryto gėrė su draugais, G. S. jų kompanijoje nebuvo, su kuo gėrė neatsimena, tai buvo asmenys iš jo mikrorajono. Paskui eidamas sutiko prie mašinos iš matymo pažįstamą G. S. ir pasiūlė jai nuvažiuoti prie upės. Ji sutiko, tačiau vartojo vaistus, su sveikata jai kažkas buvo negerai, todėl jis vairavo jos automobilį, nesijautė girtas. G. S. nežinojo, kad jis neturi teisės vairuoti. Iki upės važiavo apie 1 kilometrą, važiuodami sutiko jo pažįstamą, kuris turėjo degtinės ir visi trise nuvažiavo prie Neries upės, pabuvo ten apie 10-15 minučių ir grįžo atgal. Prie upės buvo sutikę kažkokią kompaniją ir nepriėjo prie upės. Važiuodami namo pažįstamą išleido pakeliui. To pažįstamo negali įvardinti, nežino. Grįžus į kiemą, G. S. nuėjo į namus ir atsinešė butelį degtinės „Zelionaja marka“. Jis nepastebėjo, kad važiuodamas būtų užkabinęs kitą automobilį, jokio smūgio nepajuto, nubrozdinimas ant bamperio buvo. Vairuotojo pažymėjimo jis neturi ir niekada neturėjo. Neatsimena, kaip buvo apsirengęs tą dieną, gali būti, kad vilkėjo oranžinės spalvos marškinėlius. Patvirtina, kad turi ant kūno tatuiruočių, buvo prie upės nusirengęs, norėjo išsimaudyti, bet nespėjo, nes jo pažįstamas norėjo važiuoti ir visi išvažiavo. Pažįstamas buvo apsirengęs juodos spalvos drabužiais. Gailisi dėl savo veiksmų, sutinka su arešto bausme. G. S. gerai nepažįsta, nežino kur ir su kuo ji gyvena. Nesutinka dėl G. S. automobilio konfiskavimo, ji nežinojo, kad jis neturi vairuotojo pažymėjimo. Negali pasakyti, kas prie upės gėrė degtinę, jis negėrė. Supranta, kad važiuoti išgėrus yra pavojinga. Žino, kad jam yra pradėtas naujas ikiteisminis tyrimas dėl automobilio vairavimo esant neblaiviam. Šį kartą jis vėl važiavo G. S. automobiliu, tačiau automobilio raktelius paėmė be savininkės žinios, ji nematė ir nežinojo, kad jis vairuos jos automobilį. Atsiprašo ir gailisi dėl savo veiksmų, sutinka sumokėti visas baudas, galėtų mokėti dalimis. Šiuo metu susirado darbą ir su alkoholiu nieko bendro neturi. Prašo nekonfiskuoti automobilio, nes jis reikalingas G. S.. Ji negali atsakyti už tai, kad jis vairavo.
Apklaustas įtariamuoju V. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019-07-19 nuo ryto jis su G. S. vartojo degtinę. Negali pasakyti, kiek tiksliai išgėrė, girtavo G. S. namuose (duomenys neskelbtini), Vilniuje, buvo dviese. Apie 16.00 val. jie nusprendė G. S. automobiliu „Toyota“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuvažiuoti prie upės, šalia (duomenys neskelbtini). Jis atsisėdo už automobilio vairo, o G. S. - į keleivio priekinę sėdynę. Atvažiavę prie upės alkoholio nevartojo, ten buvo apie pusę valandos. Po to važiavo link G. S. namų, pakeliui nusipirko dar butelį degtinės. Atvažiavęs į G. S. namo kiemą, pastatė automobilį stovėjimo aikštelėje šalia namo. Nepajuto, kad būtų atsitrenkęs į kitą automobilį. Su G. S. sėdėjo automobilyje ir vartojo alkoholį, kol atvažiavo policijos pareigūnai. Jam buvo nustatytas virš 3,00 promilių girtumas. Negali paaiškinti, kodėl vairavo neblaivus. Dėl padaryto gailisi (b. l. 47-49).
Liudytoja G. S. teismo posėdyje parodė, kad ji išėjo į kiemą, kur stovėjo jos automobilis „Toyota“ ir kieme sutiko V. V. su draugu, kurie pasiūlė nuvažiuoti prie upės, tačiau ji negalėjo vairuoti, vartojo vaistus, blogai jautėsi, judesiai buvo nekoordinuoti, todėl galėjo iš šalies atrodyti, kad yra neblaivi. V. draugas turėjo degtinės, bet nepasirodė, kad jie būtų neblaivūs. V. atsisėdo už jos automobilio vairo ir trise nuvažiavo prie upės. Ten nematė, kad V. V. būtų gėręs degtinę. Grįždami namo išleido V. draugą pakeliui su buteliu degtinės. Visų smulkmenų neprisimena, V. draugo nepažįsta. Grįžusi į namus, ji atsinešė iš namų butelį degtinės ir V. gėrė degtinę mašinoje. Ji negėrė, nes buvo pavartojusi vaistų ir jeigu išgertų, prarastų sąmonę. Policija nurodė, kad ji buvo girta, tačiau jie matė, kad ji yra nesveika. Blaivumo jai netikrino. Jos automobilį visą laiką vairavo V. V.. Ji važiuodama su V. nepajuto, kad į kažką V. būtų atsitrenkęs, apibrozdinimas buvo labai mažas. Ji nežinojo, kad V. neturi teisės vairuoti, jo neklausė ar turi vairuotojo pažymėjimą. Nematė V. girtumo požymių, nes buvo apsvaigusi nuo vaistų (tramadolio), kuriuos geria nuo stuburo skausmo, turi širdies nepakankamumą. Ji turi 30 metų vairavimo stažą, važinėja automobiliu, kai leidžia sveikatos būklė. Taip pat turi 2 grupės neįgalumą, automobilis jai labai reikalingas. Nesutinka, kad automobilis būtų konfiskuotas. Mano, kad šioje byloje ji yra nukentėjusioji, nes gali netekti automobilio.
Liudytoja R. U. teismo posėdyje parodė, kad ji viską išdėstė savo tarnybiniame pranešime, kurį patvirtina. Įvykio dieną ji su šeima buvo prie Neries upės ir matė, kad automobiliu atvažiavo du vyrai ir moteris, kurie vartojo alkoholį. Kas vairavo automobilį atvažiuojant prie upės ji neatkreipė dėmesio, tik matė, kad greitai važiavo. Iš butelio gėrė visi užsigerdami sultimis. Moteris taip pat vartojo alkoholį. Paskui ji pamatė į šiukšliadėžę išmestą degtinės butelį „Zelionaja marka“. Kompanijai išvažiuojant pastebėjo, kad automobilį vairavo oranžinės spalvos marškinėlius vilkėjęs vyras, kuris prieš tai prie upės buvo nusirengęs ir ant jo kūno buvo matyti tatuiruotės. Kompanijai išvažiavus ji paskambino ir pranešė apie įvykį. Prie upės kompanija pabuvo neilgai, iki pusvalandžio.
Liudytoja I. M. teismo posėdyje parodė, kad su kolegomis A. K. ir A. Š. pagal iškvietimą atvažiavo į įvyko vietą, ten jau buvo atvažiavęs kitas ekipažas. Automobilyje už vairo sėdėjo vyras, o moteris sėdėjo šalia vairuotojo. Degtinės butelis buvo atidarytas. Šie asmenys buvo akivaizdžiai neblaivūs. Ji nuėjo pas pranešėją (duomenys neskelbtini), kuri buvo mačiusi įvykį. Pranešėja pasakė, kad vairavo neblaivūs, į vaikų, žaidimų aikštelę buvo nuvažiavę, paskui grįžo. Kaip buvo apsirengęs vairuotojas neatsimena, daug laiko praėjo. Jos tarnybiniame pranešime teisingai viskas parašyta. Buvo užkabintas gretimas automobilis, tik paskui apgadinimus pastebėjo. Šalia vairuotojo sėdėjusi moteris buvo neblaivi, kas matėsi iš jos nekoordinuotų judesių, nuo jos sklido alkoholio kvapas. Alkotesteriu moters netikrino, nes ji nebuvo vairuotoja. Moteris buvo išlipusi iš automobilio, bandė į tarnybinį automobilį atsisėsti, prie savo draugo prieiti. Kaip buvo moteris apsirengusi ji neatsimena.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus vyriausiosios postinės R. U. 2019-07-19 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2019-07-19, apie 15.00 val., ne darbo metu ji su šeima buvo vaikų žaidimų aikštelėje adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje prie Neries upės. Pastebėjo nuo K. J. g. pusės dideliu greičiu atvažiuojantį automobilį „Toyota Yaris“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilis važiavo itin greitai dauždamas dugnu duobėtą kelią, po to staigiai pasukdamas sustojo priešais vaikų žaidimų aikštelę. Iš automobilio išlipo trys asmenys - vyras oranžiniais marškinėliais, moteris pilkais marškinėliais su skarele ant galvos ir vyras juodais marškinėliais. Pastarasis rankose laikė degtinės butelį „Zelionaja Marka“, 1 litro talpos, bei sulčių pakuotę. Iš pradžių jai nekilo įtarimų, kad asmenys yra neblaivūs, todėl neatkreipė dėmesio, kuris iš jų vairavo automobilį. Kurį laiką kompanija stovėjo prie automobilio ir paeiliui kiekvienas pradėjo gerti degtinę iš butelio. Po kurio laiko kompanija patraukė Neries upės kranto link. Tapo akivaizdu, kad visi trys asmenys yra neblaivūs, jie svirduliavo į šonus, judesiai buvo nekoordinuoti. Kompanija prisėdo ant suoliuko ir toliau visi trys vartojo gėrimą iš degtinės butelio. Išgėrę alkoholio, minėti asmenys grįžo prie automobilio „Toyota Yaris“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Vyras su oranžiniais marškinėliais sėdo į vairuotojo vietą, moteris - į keleivio vietą šalia vairuotojo, o kitas vyras įsėdo ant galinės automobilio sėdynės. Automobiliui pajudėjus, ji nedelsiant paskambino į Bendrąjį pagalbos centrą ir informavo, kad važiuoja neblaivus vairuotojas, nurodydama jo požymius (oranžiniai marškinėliai, trumpi plaukai, tatuiruotės) (b. l. 24).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1 kuopos 1-ojo būrio patrulės I. M. 2019-07-19 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2019-07-19, apie 16.15 val., patruliuodama su porininkais A. K. ir A. Š. gavo pranešimą, kad į namo adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kiemą atvažiavo sidabrinės spalvos automobilis, kurio vairuotojas (dėvintis oranžinius marškinėlius) galimai yra neblaivus. Atvykę nurodytu adresu pastebėjo sidabrinės spalvos automobilį „Toyota Yaris“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), už kurio vairo sėdėjo vyras, atitinkantis nurodytus požymius. Buvo nustatyta, kad tai V. V.. Nuo šio asmens sklido stiprus alkoholio kvapas, judesiai buvo nekoordinuoti, kalba nerišli. 2019-07-19, 16.46 val., V. V. alkoholio kiekio matuokliu buvo nustatytas 3,02 promilių girtumas, 17.07 val. nustatytas 2,99 promilių girtumas. Kartu su V. V. buvo G. S., kuri buvo akivaizdžiai neblaivi ir nieko paaiškinti negalėjo. Paklausus V. V., kada jis paskutinį kartą vartojo alkoholinius gėrimus, šis atsakė: „visus metus vartoju alkoholinius gėrimus“. Paprašius pateikti vairuotojo pažymėjimą, V. V. atsakė, kad vairuotojo pažymėjimo niekada neturėjo ir neturės. V. V. paaiškino, kad būdamas neblaivus automobiliu „Toyota Yaris“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuvažiavo į vaikų žaidimų aikštelę, ten išgėrė degtinės ir grįžo atgal į (duomenys neskelbtini) gatvę. Įvykio vietoje buvo nustatyta, kad V. V., statydamas automobilį aikštelėje, kliudė greta stovėjusį automobilį "Škoda", valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir apgadino šio automobilio galinį kairės pusės bamperį. V. V. buvo pristatytas į Kelių policijos valdybą. Kitas policijos patrulių ekipažas liko įforminti eismo įvykį. Po to automobilis „Toyota Yaris“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo išvežtas į saugomą automobilių stovėjimo aikštelę Minsko plente (b. l. 21-22).
Įvykio registracijos kortelės duomenys patvirtina, kad privatus asmuo 2019-07-19 16.15 val. pranešė, kad į vidinį kiemą įvažiavo automobilis sidabrinės spalvos, vairuotojas galimai neblaivus. Vaikinas su morkinės spalvos marškiniais. Papildomoje informacijoje apie įvykį nurodyta, kad vairuotojas V. V. parkuodamasis stovėjimo aikštelėje su automobiliu „Toyota Yaris“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), užkabino automobilį „Škoda“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris stovėjo iš dešinės pusės. „Škoda“ automobilio savininkė R. K. atėjusi pamatė jos apgadintą automobilį ir parašė pareiškimą. Prie R. K. priėjusi G. S. pradėjo grasinti jai susidorojimu. V. V. buvo sulaikytas ir pristatytas Kelių policijos valdybą, o automobilis „Toyota“ išvežtas į saugomą aikštelę (b. l. 6).
Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėjus automobilį „Toyota Yaris“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyti išoriniai transporto priemonės sugadinimo požymiai – priekinės dešinės pusės durys. Apžiūra užfiksuota fotolentelėje (b. l. 8-10).
VĮ „Regitra“ duomenys patvirtina, kad automobilio „Toyota Yaris“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pirma registracija 2006-03-08, valdytojas-savininkas G. S., gim. (duomenys neskelbtini) (b. l. 12).
VšĮ „Emprekis“ duomenimis automobilio „Toyota Yaris“ (2006 m.) vidutinė kaina Lietuvoje be PVM 2019 m. liepos mėnesį buvo 1 785 Eur (b. l. 13).
2019-07-19 V. V. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. 10-ANR_P-60725-2019 dėl pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 1 dalyje, padarymo. Protokole nurodyta, kad 2019-07-19, apie 16.15 val., (duomenys neskelbtini), Vilniuje, V. V., būdamas neblaivus, neturėdamas teisės vairuoti automobilį, vairavo automobilį „Toyota Yaris“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), įvažiuodamas į stovėjimo vietą nepaliko tarpo iš šono ir atsitrenkė į šalia stovėjusį automobilį „Škoda“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Eismo įvykio metu buvo apgadintos abi transporto priemonės. Dėl neblaivumo pradėtas ikiteisminis tyrimas (b. l. 27).
Neblaivumo nustatymo aktas, alkotesterio „Alcotest 7510“ rodmenys ir patikros sertifikatas patvirtina, kad V. V. 2019-07-19 16.45 val. buvo nustatytas 3,02 promilių, o 17.07 val. – 2,99 promilių girtumas. Prietaisas metrologiškai patvirtintas ir tinkamas naudoti, paklaida ± 1,7 proc. (b. l. 34-37).
Šalies argumentai
R. K. 2019-07-19 paaiškinime nurodyta, kad matė, kaip prie jos vyrui priklausančio automobilio „Škoda“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo privažiavęs kaimynistėje gyvenančios moters automobilis ir buvo atvykę policijos pareigūnai. Taip pat pastebėjo, kad tos moters automobilis stovi labai arti jų automobilio, o jo savininkė ir jos draugas yra apsvaigę. Tos moters draugas vairavo automobilį būdamas neblaivus. Apžiūrėdama automobilį „Škoda“ pastebėjo stiprius įbrėžimus ant galinio bamperio vairuotojo pusėje. Tokiame pačiame aukštyje įbrėžimai buvo ir ant šalia stovinčio automobilio durelių. Ji informavo policijos pareigūnus apie padarytą žalą. Tuomet kaimynė pradėjo grasinti jai susidorojimu, minėjo, kad pirmai progai pasitaikius išdaužys jų langus, kitaip suniokos turtą, kad gali būti pakenkta ir jos vaikams, taip pat sakė, kad jai patinka kerštauti, nes yra „saldu“ (b. l. 28).
Iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-08-31 baudžiamojo įsakymo baudžiamojoje byloje Nr. 1-2934-506/2018 matyti, kad šiuo sprendimu (įsigaliojusiu 2018-10-11) V. V. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 281 straipsnio 7 dalį dėl vairavimo esant neblaiviam. Jam paskirta 50 MGL dydžio bauda ir baudžiamojo poveikio priemonės – 1630 eurų konfiskavimas bei draudimas trejus metus naudotis teise vairuoti transporto priemones (b. l. 83-86).
Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius pateikė duomenis apie tai, kad su V. V. buvo sudarytas 2018-11-06 bausmės, auklėjamojo ar baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo priežiūros planas Nr. V11/M-2689. Iš šio plano matyti, jog V. V. buvo pasirašytinai supažindintas su jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones vykdymo tvarka, sąlygomis, jos nevykdymo teisinėmis pasekmėmis ir žinojo, kad draudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones galioja nuo 2018-10-11 iki 2021-10-11 (b. l. 72-81).
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas ir veiklos kvalifikavimas
BK 281¹ straipsnio 1 dalis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Už šią nusikalstamą veiką asmuo gali būti baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Pirmiau nurodyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.
Pagal BK 243 straipsnį atsako tas, kas vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą) ir už šį baudžiamąjį nusižengimą yra baudžiamas bauda arba areštu.
Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad kaltinamasis V. V. padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, t. y. 2019-07-19 apie 16.19 val., (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vairavo automobilį „Toyota Yaris“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,99 promilės etilo alkoholio koncentracija, o taip pat tokiais savo veiksmais vengė atlikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-08-31 baudžiamuoju įsakymu paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metams, nes vairavo automobilį, kai jam buvo uždrausta vairuoti transporto priemones. Kaltinamojo V. V. kaltę patvirtina liudytojų R. U., I. M. parodymai, iš dalies G. S. parodymai, kad įvykio dieną automobilį vairavo V. V., taip pat įvykio kortelės registracijos duomenys, tarnybiniai pranešimai, transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolas, R. K. rašytinis paaiškinimas, kad vairuotojas ir su juo buvusi moteris buvo apsvaigę, neblaivumo nustatymo aktas, alkotesterio rodmenys, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-08-31 baudžiamasis įsakymas, Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus pateikti duomenys dėl V. V. atžvilgiu vykdytos probacijos, taip pat paties kaltinamojo V. V. prisipažinimas ir duoti parodymai, kuriais jis patvirtino, kad vairavo automobilį būdamas neblaivus.
Kaltinamojo V. V. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, nes jis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas didesnis nei 1,51 promilių girtumas. Taip pat jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 243 straipsnį, kadangi vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.
V. V. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Nors kaltinamasis nurodė, kad gailisi padaręs nusikalstamas veikas, tačiau teismas mano, kad jo gailėjimasis yra tik deklaratyvus siekiant švelninti atsakomybę. Proceso metu duodamas parodymus jis nebuvo visiškai nuoseklus, juos keitė (ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad prieš vairuojant automobilį jis gėrė su G. S., o teisme jau teigė, kad gėrė su kitais asmenimis). Be to, V. V. priešingas teisei elgesys, kuomet jis, būdamas neįgijęs teisės vairuoti transporto priemones, ne tik vairuoja, bet ir pakartotinai jas vairuoja būdamas neblaivus ir dar sunkaus girtumo laipsnio, rodo jo abejingumą visuomenėje priimtoms elgesio taisyklėms, todėl tokio deklaratyvaus gailėjimosi teismas nepripažįsta atsakomybę lengvinančia aplinkybe. V. V. atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas teistas už tyčinį nusikaltimą ir turėdamas neišnykusį teistumą, t. y. būdamas recidyvistas (BK 27 straipsnio 1 dalis, 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).
Bausmės skyrimas, baudžiamojo poveikio ir kardomųjų priemonių taikymas
Skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgiama į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą (padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas ir baudžiamasis nusižengimas, vairavo neblaivus ir padarė eismo įvykį – apgadino šalia stovėjusį kita automobilį), pasekmes (eismo įvykio metu automobiliai nežymiai apgadinti, dėl eismo įvykio pradėta administracinė teisena), į nustatytą sunkų girtumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę (nedirba, 17 kartų teistas, taip pat ir už vairavimą esant neblaiviam, teistumas neišnykęs, baudos nesumokėjęs, vairavimo teisės nėra įgijęs, baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, taip pat ir už vairavimą neturint teisės vairuoti, baudų nemoka, turi galiojančių nuobaudų, ), taip pat į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę ir tai, kad nėra lengvinančių aplinkybių, todėl teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam BK 243 straipsnio ir 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijose numatytą bausmės rūšį – areštą, nes švelnesnių bausmių nepakanka jo nusikalstamam elgesiui pakeisti, išvadų jis nedaro ir nesistengia pasitaisyti. Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, V. V. pakartotinai 2019-09-03 vairavo G. S. priklausantį automobilį, dėl ko Vilniaus miesto apylinkės teisme yra pradėta nauja baudžiamoji byla Nr. 1-2853-865/2019.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės turi būti subendrintos apėmimo būdu griežtesne bausme apimant švelnesnę ir paskirta galutinė subendrinta bausmė. Kadangi baudžiamoji byla nebuvo išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, V. V. skiriama bausmė negali būti mažinama vienu trečdaliu (BK 64¹ str. 1 d.).
Prokurorė prašė skirti kaltinamajam BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 5 metams. Bylos duomenimis V. V. neturi teisės vairuoti transporto priemones.
Lietuvos Aukščiausias Teismas yra išaiškinęs, kad BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelia kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius, net tuo atveju, kai asmuo padarė nusikalstamą veiką neturėdamas specialiosios teisės vairuoti transporto priemones (kasacinės nutartys Nr. 2K-122/2012, Nr. 2K-7-49-788/2016).
Kaltinamasis V. V. padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonę, pakartotinai vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas yra vienas pavojingiausių ir šiurkščiausių kelių eismo taisyklių pažeidimų, vairavo automobilį būdamas sunkaus girtumo laipsnio miesto teritorijoje, tokiais savo veiksmais ne pirmą kartą kelia grėsmę eismo ir visuomenės saugumui, todėl bausmės paskirčiai įgyvendinti kartu su bausme kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones maksimaliam 5 metų terminui, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Ikiteisminio tyrimo metu prokurorės R. V. 2019-07-24 nutarimu laikinai (nuo 2019-07-24 iki 2020-01-24) apribota G. S. nuosavybės teisė į automobilį „Toyota Yaris“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), uždraudžiant jai šiuo turtu disponuoti. Turto saugotoju paskirta savininkė G. S. (b. l. 15-16, 17-19, 82).
Prokurorė prašo šį automobilį konfiskuoti BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punkto pagrindu, nes G. S. žinojo, kad suteikia automobilį vairuoti neblaiviam asmeniui, pati vartojo alkoholį ir kartu važiavo.
BK 72 straipsnio 1 dalis nustato, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti (BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punktas). Tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis).
Byloje nustatyta, kad automobilis „Toyota Yaris“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nusikalstamos veikos padarymo metu priklausė G. S.. Ji suprato ir žinojo, kad perduoda automobilį vairuoti neblaiviam V. V., pati su juo gėrė alkoholinius gėrimus ir kartu važiavo, ką patvirtino liudytoja R. U., taip pat liudytoja I. M. ir apgadinto automobilio „Škoda“ valdytoja R. K., jog matė, kad G. S. buvo neblaivi, nuo jos sklido alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli ir judesiai nekoordinuoti. Teismas neturi pagrindo abejoti liudytojų (policijos pareigūnių) parodymais, nenustatyta, kad liudytojos siektų apkalbėti, kerštauti ar tyčia pakenkti G. S.. Automobilio savininkė teigia, kad turi 30 metų vairavimo stažą, tokiu atveju tikrai turi žinoti kelių eismo taisykles, kad vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims yra draudžiama. Tačiau nežiūrint to, ji kartu su V. V. gėrė ir leido jam vairuoti savo automobilį, t. y. leisdama V. V. neblaiviam vairuoti jai priklausantį automobilį, tuo pačiu leido jam naudoti savo turtą nusikalstamai veikai daryti, todėl automobilis, kaip BK uždraustos veikos priemonė turi būti konfiskuotas. Liudytojos G. S. teiginius, kad ji alkoholio negėrė ir nematė, nežinojo, kad V. V. vairuoja neblaivus, teismas vertina kritiškai, kaip siekį padėti savo pažįstamam V. V. bei išvengti jos automobilio konfiskavimo. Pažymėtina ir tai, kad „Liteko“ duomenimis V. V. po 2019-07-19 nusikalstamos veikos padarymo 2019-09-03 vėl neblaivus vairavo G. S. automobilį „Toyota Yaris“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), dėl ko buvo pradėta nauja baudžiamoji byla, o tai rodo, kad G. S. nesiima priemonių užkirsti kelią V. V. naudotis jos transporto priemone ir daryti naujas nusikalstamas veikas.
Prokurorės 2019-07-24 nutarimu taikytas laikinas G. S. nuosavybės teisės apribojimas paliktinas galioti iki automobilio konfiskavimo pagal šį nuosprendį įvykdymo.
Ikiteisminio tyrimo metu V. V. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 65-66) – paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios (BPK 139 str.).
Civilinis ieškinys nepareikštas.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 303-307 straipsniais, teismas
nusprendžia:
V. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmę – 75 parų areštą.
V. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 243 straipsnyje, ir paskirti jam bausmę – 30 parų areštą.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti V. V. subendrintą bausmę – 75 (septyniasdešimt penkių) parų areštą, kuri turi būti atlikta pataisos įstaigoje.
Bausmės vykdymo pradžią skaičiuoti nuo V. V. sulaikymo vykdant šį nuosprendį dienos.
Vadovaujantis BK 68 straipsniu, paskirti V. V. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą jam vairuoti transporto priemones 5 (penkeriems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punktu, paskirti V. V. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, konfiskuojant G. S., gim. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį automobilį „Toyota Yaris“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini).
Laikiną nuosavybės teisės apribojimą G. S. į automobilį „Toyota Yaris“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini),palikti galioti iki turto konfiskavimo įvykdymo dienos.
V. V. kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki bausmės vykdymo pradžios.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.