Kauno apygardos teismo nutartis

2018-03-02 · Civilinė byla Nr. e2A-496-658/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-03-02
Bylos Nr.
e2A-496-658/2018
Teisminio proceso Nr.
2-17-3-02653-2017-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Nerijus Meilutis
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“
Atsakovas
K. I.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-496-658/2018Teisminio proceso Nr. 2-17-3-02653-2017-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.5.; 3.3.1.14.; 3.3.1.18.3. (S)
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. kovo 2 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Nerijus Meilutis,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 27 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-3279-814/2017 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovei K. I. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Ginčas byloje kilęs dėl delspinigių, atsiradusių netinkamai vykdant išperkamosios nuomos sutartį, priteisimo.

Šalies argumentai

Ieškovė UAB „Legal Balance“ ieškiniu teismo prašė iš atsakovės K. I. priteisti 467,82 Eur skolos, 650,79 Eur delspinigių, 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos pinigų sumos, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 25 Eur žyminio mokesčio. Nurodė, kad tarp nuomotojo UAB „Be kredito“ ir atsakovės – nuomininkės K. I. 2015 m. gruodžio 15 d. buvo sudaryta išperkamosios nuomos sutartis Nr. 10703 (toliau – Sutartis), kuria 24 mėnesių terminui atsakovei buvo išnuomotas televizorius LG 43LF510V, o atsakovė įsipareigojo visą sutarties laikotarpį mokėti 25,99 Eur mėnesinį nuomos mokestį. 2017 m. liepos 5 d. buvo sudaryta Reikalavimo perleidimo sutartis Nr. RP2017/07/05, kuria UAB „Be kredito“ atlygintinai perleido ieškovei UAB „Legal Balance“ reikalavimo teises, įskaitant prievolių įvykdymo užtikrinimui nustatytas teises (netesybas ir kt.), į atsakovės įsiskolinimą. Ieškovė 2017 m. liepos 18 d. išsiuntė atsakovei pranešimą dėl reikalavimo įvykdyti prievolę registruotu laišku atsakovės Sutartyje nurodytos gyvenamosios vietos adresu ir 2017 m. liepos 26 d. pakartotinį pranešimą dėl reikalavimo įvykdyti prievolę Sutartyje nurodytu el. pašto adresu.

Atsakovė, sudarydama Sutartį patvirtino, kad turi teisę sudaryti Sutartį ir įsipareigojo tinkamai bei nustatytais terminais vykdyti visus iš šios Sutarties bendrųjų ir specialiųjų sąlygų kylančius įsipareigojimus. Ieškovė pažymėjo, kad atsakovė vengia atsiskaityti už suteiktas daikto nuomos paslaugas ir negrąžina išnuomoto daikto, t. y. atsakovė nuo 2016 m. birželio 14 d. nemoka daikto nuomos mokesčio, taip pat niekada neįspėjo ir neinformavo nei pradinės kreditorės, nei ieškovės apie vienašalį sutarties nutraukimą ir negrąžino nuomojamo daikto. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė nesilaiko vienos iš esminių sutarties sąlygų, ieškovė 2017 m. liepos 18 d. atsakovei siųstu išankstiniu raštišku pranešimu nutraukė su atsakove sudarytą Sutartį. Atsakovė per pranešime apie sutarties nutraukimą suteiktą terminą įsiskolinimo nepadengė.

Atsakovė K. I. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Jonavos rajono apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 27 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovės K. I. ieškovės UAB „Legal Balance“ naudai 467,82 Eur skolą, 32,54 Eur delspinigius, 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos skolos sumos (500,36 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. lapkričio 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 11,18 Eur žyminį mokestį. Kitą ieškinio dalį atmetė. Teismas sprendimą grindė šiais argumentais:

Ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai – 2015 m. gruodžio 15 d. nuomos sutartis Nr. 10703, 2017 m. liepos 5 d. reikalavimo perleidimo sutartis su priedu, pranešimai dėl kreditoriaus pasikeitimo, pašto siuntų lydraščiai, delspinigių skaičiavimo lentelės iš dalies patvirtina ieškinio dalyką ir pagrindą. Duomenų, kad atsakovė būtų įsiskolinimą ieškovei sumokėjusi, byloje nėra, todėl teismas iš atsakovės ieškovės naudai priteisė 467,82 Eur skolą.

Teismas nurodė, kad pagrindinis reikalavimas kildinamas iš vartojimo sutarties, todėl teismas turi pareigą ex officio (pagal pareigas) patikrinti, ar nėra pažeidžiami vartotojo, kaip silpnesnės sandorio šalies, interesai. Nagrinėjamu atveju pagal 2015 m. gruodžio 15 d. išperkamosios nuomos sutartį Nr. 10703 šalys susitarė dėl 2 proc. delspinigių normos, naujoji kreditorė (ieškovė) šią normą savo iniciatyva sumažino iki 1 proc. per dieną. Teismas vertino, kad ši norma akivaizdžiai per didelė, neprotinga, prieštarauja Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintai nuostatai. Dėl to teismas, siekiant apginti silpnesnės šalies – vartotojo – interesus, delspinigių dydį sumažino iki 0,05 proc. per dieną ir, atsižvelgiant į pačios ieškovės nurodytą delspinigių skaičiavimo terminą (neviršija 180 dienų), iš atsakovės ieškovės naudai priteisė 32,54 Eur delspinigių.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Legal Balance“ prašo pakeisti Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 27 d. sprendimą už akių: 1) dalyje dėl delspinigių ir priteisti ieškovei iš atsakovės K. I. 650,79 Eur delspinigių; 2) dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų (jas padidinant) ir priteisti ieškovei iš atsakovės K. I., 25 Eur bylinėjimosi išlaidų; 3) kitą Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 27 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą; 4) priteisti ieškovei iš atsakovės K. I. 15 Eur žyminį mokestį, sumokėtą už apeliacinį skundą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Teismas, mažindamas prašomą priteisti delspinigių dydį, netinkamai pritaikė Lietuvos Respublikos Vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) nuostatas, nes jos netaikomos išperkamosios nuomos sutartims. Pagal pradinės kreditorės ir atsakovės sudarytą išperkamosios nuomos sutartį turto nuosavybės teisė atsakovei nėra perduodama, tačiau pasibaigus sutarčiai, atsakovei suteikiama tik teisė įsigyti nuomojamą turtą už 1 Eur sumą, o pareiga įsigyti nuomojamą daiktą atsakovei nebuvo nustatyta.

Teismas netinkamai vertino apeliantės prašomus priteisti delspinigius, todėl juos nepagrįstai sumažino. Teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovė nuo 2016 m. birželio 14 d. vengė vykdyti sutartinius įsipareigojimus, o apeliantė prašė priteisti delspinigius už sutrumpintą laiką (180 dienų). Be to, nors pradinė kreditorė ir atsakovė Sutartyje susitarė dėl 2 proc. dydžio delspinigių mokėjimo, ieškovė juo sumažino iki 1 proc. Teismas neatsižvelgė ir į tai, jog atsakovė pagal Sutartį atliko tik 6 mokėjimus, nors Sutarties vertė buvo sąlyginai nedidelė (390 Eur) ir sudaryta 24 mėnesių terminui. Teismas taip pat neįvertino, jog apeliantė po reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo (2017 m. liepos 5 d.), 2017 m. liepos 14 d. elektroniniu paštu ir registruotu paštu išsiuntė atsakovei pranešimą dėl reikalavimo įvykdyti prievolę, o į teismą su ieškiniu dėl skolos, delspinigių ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo kreipėsi tik 2017 m. spalio 30 d.

Apeliantės pateiktas delspinigių apskaičiavimas neprieštarauja šalių Sutarties nuostatoms, todėl nėra pagrindo mažinti iš atsakovės priteistų delspinigių dydžio, nes tokia delspinigių norma užtikrina šalių interesų pusiausvyrą ir nelaikytina neprotingai didele. Atsakovė laisva valia įsipareigojo paskolą grąžinti nurodytu terminu ir pagal Sutarties sąlygas, tačiau šios pareigos neįvykdė.

Apeliantės nuomone, ieškinį tenkinus visa apimtimi, jai priteisintos visos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas ir absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas bylą toliau nagrinėja tik apeliaciniu skundu apibrėžtose ribose.

Dėl priteisiamų delspinigių mažinimo

Apeliaciniame skunde apeliantė UAB „Legal Balance“ teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino prašomus priteisti delspinigius, neatsižvelgė į atsakovės veiksmus (neveikimą), be to, VKĮ nuostatos netaikomos išperkamosios nuomos sutartims.

CK 6.71 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Sutartimi sulygtų netesybų paskirtis – iš anksto nustatyti kreditoriaus būsimus nuostolius, kurių įrodinėti nereikia, kai skolininkas nevykdo ar netinkamai vykdo sutartinę prievolę. Tais atvejais, kai sutartinės netesybos yra neprotingos, aiškiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir kita, jos gali būti mažinamos. Teismo teisė mažinti netesybas nustatyta CK 6.73 straipsnio 2 dalyje ir 6.258 straipsnio 3 dalyje. Taip teismas kontroliuoja netesybų dydį, kad nebūtų sudaryta pagrindo šaliai piktnaudžiauti teise ir nepagrįstai praturtėti (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010). Tai reiškia, kad bylą nagrinėjantis teismas turi teisę ex officio mažinti prašomas priteisti netesybas.

Civiliniame kodekse nėra nustatytas baigtinis kriterijų sąrašas, į kurį atsižvelgiant būtų galima nuspręsti, kiek ir kokiu konkrečiu pagrindu netesybos turi būti mažinamos. Šiam klausimui teisingai atsakyti taip pat svarbi kasacinio teismo praktika. Aiškindamas teisės taikymo klausimus kasacinis teismas nurodė, kad aplinkybė, ar netesybos yra neprotingai didelės, turi būti vertinama atsižvelgiant į kiekvienos individualios bylos aplinkybes. Priklausomai nuo faktinės situacijos, tas pats netesybų dydis (procentine ar pinigine išraiška) vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu. Nustatant, ar netesybos nėra pernelyg didelės, atsižvelgiama į įvairias aplinkybes, kurių sąrašas nebaigtinis, pavyzdžiui, šalių sutartinių santykių pobūdį ir sutarties tikslus, tikruosius sutarties šalių ketinimus, sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, šalių statusą (ar šalys yra vartotojos ar ne), į faktines bylos aplinkybes, skolininko elgesį, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, sutarties šalių interesų pusiausvyrą, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus ir kt. Teismas netesybas gali mažinti savo iniciatyva arba skolininko prašymu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. birželio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-358-916/2015; 2016 m. gegužės 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-235-690/2016, kt.).

Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas priteisė ieškovei UAB „Legal Balance“ iš atsakovės K. I. delspinigius, sumažindamas juos nuo 650,79 Eur iki 32,54 Eur (nuo 1 proc. iki 0,05 proc.), tokį savo sprendimą motyvuodamas tuo, kad reikalavimas kildinamas iš vartojimo sutarties, todėl skolininkė laikytina vartotoja, silpnesniąja sandorio šalimi. Kaip matyti iš 2015 m. gruodžio 15 d. sudarytos sutarties Nr. 10703, kurios pagrindu šioje byloje pareikšti reikalavimai, tai buvo Išperkamosios nuomos sutartis. Išperkamosios nuomos sutartis nėra Vartojimo kredito sutartis (VKĮ 3 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Todėl teismas neturėjo pagrindo šioje situacijoje susidariusius santykius vertinti, kaip kilusius iš vartojimo kredito sutarties.

Vis dėlto, pažymėtina, kad sprendžiant dėl delspinigių dydžio, kaip orientaciniu kriterijumi galima vadovautis VKĮ numatytu maksimaliu 0,05 proc. delspinigių dydžiu, tačiau tai nereiškia, kad sutartinės netesybos visais atvejais turi būti sumažintos iki 0,05 proc., nes kiekvienu atveju reikia vadovautis visuma aplinkybių, bendraisiais teisės principais bei nutarties 10 punkte nurodyta kasacinės instancijos teismo praktika. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad ieškovės prašomi priteisti delspinigiai yra akivaizdžiai per dideli ir turėjo teisę juos sumažinti, tačiau teismas nepagrįstai juos sumažino net iki 0,05 proc.

Nagrinėjamu atveju sprendžiant klausimą dėl delspinigių dydžio pagrįstumo, reikia atsižvelgti į tai, kad pradinės kreditorės ir atsakovės sudarytoje sutartyje buvo susitarta dėl 2 proc. dydžio delspinigių, kurie mokami nuo laiku neapmokėtos sumos (2015 m. gruodžio 15 d. išperkamosios nuomos sutarties Nr. 10703 bendrųjų sąlygų dalis „Šalių atsakomybė“), o apeliantė Sutartimi nustatytą delspinigių dydį sumažino iki 1 proc. Be to, delspinigiai prašomi priteisti tik už 180 dienų. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kiek atsakovė įmokų sumokėjo (t. y. jos pastangas ir norą geruoju vykdyti įsipareigojimus). Kaip matyti, ji yra atlikusi tik šešis mokėjimus (tai yra atsisakė sutartį vykdyti jau po ¼ numatyto termino), todėl prašomų priteisti delspinigių sumažinimas nuo 1 iki 0,05 proc., paneigtų šalių valią dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą, bei nekompensuotų ieškovės minimalių nuostolių atsiradusių dėl netinkamo sutarties vykdymo.

Vis dėlto, atsižvelgiant į bendruosius teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, laikytina, jog ieškovės prašomi priteisti delspinigiai yra nepagrįstai dideli, viršija atsakovės įsiskolinimo dydį ir suteikia galimybę nepagrįstai praturtėti vienai šaliai bei pažeidžia teisėtus kitos šalies interesus, todėl turi būti mažintini (CK 6.73 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą ir nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, priteistų delspinigių dydį padidinant iki 0,2 proc., kas sudaro 168,42 Eur (467,82 Eur x 0,2 proc. x 180 d. = 168,42 Eur) (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Apeliacinės instancijos teismo nuomone, toks ieškovei priteistinas delspinigių dydis atitinka pagrindinius bei esminius civilinės teisės principus (teisingumo, protingumo, sąžiningumo) ir yra adekvati sankcija skolininkės padarytam pažeidimui bei ieškovės nuostoliams.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Apeliantė ginčijo teismo sprendimo dalį ir dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, tačiau pakeitus teismo sprendimą apeliacinės instancijos teisme, atitinkamai keistinas ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo paskirstymas (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

Kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl ieškinio keistina padidinant ieškovei iš atsakovės K. I. priteistiną delspinigių dydį iki 168,42 Eur, t. y. ieškinio reikalavimus tenkinant apie 56,88 proc., todėl atitinkamai didinama ir sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme: iš atsakovės K. I. ieškovei priteistina 14,22 Eur (25 Eur x 56,88 proc. = 14,22 Eur) žyminio mokesčio (CPK 93 straipsnio 2 dalys).

Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė UAB „Legal Balance“ už apeliacinį skundą sumokėjo 15 Eur žyminį mokestį. Įvertinus tai, kad ieškovės apeliacinis skundas yra patenkintinas iš dalies (apie 25,88 proc.), iš atsakovės ieškovei priteistina 3,88 Eur (15 Eur x 25,88 proc. = 3,88 Eur) žyminio mokesčio (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu valstybei iš šalių nepriteistinos, kaip sudarančios mažesnį nei numatyta Teisingumo ministro kartu su Finansų ministru dydį (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 27 d. sprendimą už akių pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės K. I. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), a. s. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) naudai 467,82 Eur (keturių šimtų šešiasdešimt septynių eurų 82 ct) skolą, 168,42 Eur (vieno šimto šešiasdešimt aštuonių eurų 42 ct) delspinigius, 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos skolos sumos (636,54 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. lapkričio 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 14,22 Eur (keturiolikos eurų 22 ct) žyminį mokestį.

Kitą ieškinio dalį atmesti.“

Priteisti iš atsakovės K. I. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) naudai 3,88 Eur (tris eurus 88 ct) žyminio mokesčio.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Nerijus Meilutis