Šiaulių apygardos teismo nutartis

2017-10-23 · Civilinė byla Nr. 2S-882-372/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-10-23
Bylos Nr.
2S-882-372/2017
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Birutė Simonaitienė
Atsakovas
RCI Banque Succursale Italiana
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-882-372/2017Teisminio proceso Nr. 2-68-3-15923-2017-9Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.8.2.; 3.3.2.4.; 3.3.2.5. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. spalio 23 d.Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Simonaitienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės mažosios bendrijos (toliau – MB) „Medienos takas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-22475-936/2017 pagal MB „Medienos takas“ ieškinį atsakovei RCI Banque Succursale Italiana dėl nuosavybės teisės pripažinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė MB „Medienos takas“ kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, prašydama: 1) pripažinti ieškovės MB „Medienos takas“ nuosavybės teisę į Renault Trafic, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini); 2) taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir neleisti perduoti transporto priemonės Renault Trafic bendrovei RCI Banque Succursale Italiana iki kol bus išnagrinėtas ginčo klausimas; 3) priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė nurodė, kad 2016 m. birželio 30 d. transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu įsigijo transporto priemonę Renault Trafic, kuri, kaip paaiškėjo vėliau, gali būti nusikalstamos veikos objektas. Pažymėjo, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriuje yra atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl galimai nusikalstamu būdu gauto turto įsigijimo arba realizavimo; 2017 m. vasario 23 d. nutarimu buvo nutarta grąžinti minėtą transporto priemonę bendrovei RCI Banque Succursale Italiana. Ieškovė nurodė, kad ji yra sąžininga transporto priemonės įgijėja, todėl teikia teismui ieškinį dėl ieškovės, kaip sąžiningos įgijėjos, nuosavybės teisės pripažinimo į transporto priemonę.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gegužės 11 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės MB „Medienos takas“ ieškinį atsakovei RCI Banque Succursale Italiana. Teismas nurodė, kad atsakovė yra Europos Sąjungos valstybės narės Italijos Respublikos juridinis asmuo, todėl, vadovaujantis 2012 m. gruodžio 12 d. E. P. ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo, civilinė byla turi būti nagrinėjama Italijos teisme pagal atsakovės buveinė vietą.

III. Atskirojo skundo argumentai

4. Skųsdama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 11 d. nutartį, apeliantė (ieškovė) MB „Medienos takas“ prašo teismo nutartį panaikinti ir ginčo klausimą išspręsti iš esmės, t. y. priimti nagrinėti ieškovės pareikštą ieškinį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

4.1. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pažeidė bylos nagrinėjimo vientisumo klausimą – byla jau buvo pradėta nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teisme, todėl skundžiama nutartis iš esmės prieštarauja proceso vientisumo principui ir taip užkerta ieškovei kelią ginti savo teisėtas teises bei interesus.

4.2. Teismas neturėtų taikyti bylos sustabdymo pagrindų formaliai, o kiekvienu atveju privalo įsitikinti, kad iš tiesų yra aplinkybių, sudarančių pagrindą sustabdyti konkrečią bylą, kad teisė į teismą būtų įgyvendinta koncentruotai, proceso nevilkinant ar be pagrindo neužtęsiant.

4.3. Iniciavus bylą Italijos Respublikoje iš esmės bus pažeistas koncentruotumo principas bei bus užvilkintas procesas.

4.4. Skundžiama nutartimi iš ieškovės yra eliminuojama jos absoliuti teisė į teisminę gynybą, tam neturint jokio teisėto ir pagrįsto pagrindo, taip yra paneigiama ieškovės teisėta teisė kreiptis į teismą ir ginti savo pažeistas teises bei teisėtus interesus.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliantės (ieškovės) MB „Medienos takas“ atskirasis skundas tenkintinas.

5. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas, išnagrinėjęs bylą, daro išvadą, kad absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

6. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovės ieškinį, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas. Apeliacine tvarka sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių civilinių bylų teismingumą ir jurisdikciją, aiškinimo ir taikymo.

7. Ieškinio priėmimo klausimą sprendęs pirmosios instancijos teismas ieškinį atsisakė priimti, konstatavęs, jog ieškinys yra neteismingas Lietuvos Respublikos teismams. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog teismingumo taisyklių laikymasis yra viena iš teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų, todėl pagal nacionalinę teisę teismas tikrina jurisdikciją bylos iškėlimo metu. Tai reiškia, kad iškeldamas bylą, teismas turi turėti pakankamą pagrindą spręsti, jog pareikšti reikalavimai yra jam teismingi. Teismas, nustatęs, kad pateiktas ieškinys jam teismingas, jį priima. Nustatęs, kad pareikšti reikalavimai ar jų dalis jam neteismingi, teismas atsisako priimti ieškinį ar jo dalį dėl konkrečių reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-443-969/2016).

8. Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad, jei yra galiojanti Lietuvos Respublikos tarptautinė sutartis, kurioje išspręsti teismingumo klausimai, turi būti taikomos tarptautinės sutarties nuostatos, o ne teismingumo taisyklės, nustatytos vidaus teisėje (CPK 780 straipsnis). Taigi bylą nagrinėjantis teismas turi nustatyti, koks teisės aktas (Lietuvos vidaus teisė, tarptautinė dvišalė sutartis, tarptautinė daugiašalė sutartis, Europos Sąjungos teisės aktai) reglamentuoja nagrinėjamos bylos teismingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-25-695/2016).

9. Šioje byloje pirmosios instancijos teismas bylos teismingumo klausimą išsprendė vadovaudamasis Europos Sąjungos teisės aktu – 2012 m. gruodžio 12 d. E. P. ir Tarybos Reglamentu (ES) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo bei vykdymo užtikrinimo (toliau – Reglamentas).

10. Reglamente nustatytos jurisdikcijos taisyklės pagrįstos principu, pagal kurį jurisdikcija paprastai nustatoma pagal atsakovo nuolatinę gyvenamąją (buveinės) vietą. Pagal šį reglamentą asmenims, kurių nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta yra valstybėje narėje, ieškiniai turi būti pareiškiami tos valstybės narės teismuose, neatsižvelgiant į šių asmenų pilietybę (Reglamento 4 straipsnio 1 dalis). Reglamente taip pat įtvirtintos jurisdikcijos taisyklės, pagal kurias byla gali būti keliama ir kitos valstybės narės teismuose nei yra atsakovo (fizinio asmens) gyvenamoji vieta ar (juridinio asmens) registruota buveinė. Asmenims, kurių nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta yra valstybėje narėje, kitos valstybės narės teismuose ieškiniai gali būti pareiškiami tik taikant šio skyriaus 2–7 skirsniuose nustatytas taisykles (Reglamento 5 straipsnio 1 dalis). Taigi Reglamente nustatyta, kad gali būti taikomos ir alternatyvios specialiosios jurisdikcijos taisyklės, pagal kurias ieškovas gali rinktis, kur kelti bylą – atsakovo nuolatinės gyvenamosios vietos teismuose ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės teismuose, turinčiuose specialų jurisdikcijos pagrindą. Konkrečios specialiosios taisyklės, reglamentuojančios bylos teismingumą, identifikuojamos pagal byloje nagrinėjamo ginčo pobūdį, kurio kvalifikavimą lemia materialieji teisiniai santykiai, iš kurių kilo ginčas.

11. Nagrinėjamu atveju ieškovė MB „Medienos takas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl nuosavybės teisės pripažinimo, atsakove nurodė Italijos Respublikos juridinį asmenį – RCI Banque Succursale Italiana. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, atsižvelgiant į tai, kad ieškovė yra Lietuvos Respublikos juridinis asmuo, o atsakovė – Europos Sąjungos valstybės narės – Italijos Respublikos juridinis asmuo, nagrinėjamos bylos teismingumo klausimas sprendžiamas pagal Reglamento nuostatas. Reglamento 2 skirsnio 7 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad asmeniui, kurio nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta yra valstybės narėje, ieškinys kitoje valstybėje narėje gali būti pareikštas bylose, kylančiose iš sutarčių – atitinkamos prievolės įvykdymo vietos teismuose. Remiantis civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad 2016 m. birželio 30 d. sudarytos transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu ieškovė MB „Medienos takas“ įsigijo transporto priemonę Renault Trafic iš D. N.. Pirkimo – pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą) (CK 6.305 straipsnio 1 dalis). Pirkimo – pardavimo sutartis buvo sudaryta Lietuvoje, prievolės perduoti daiktą ir priimti jį bei sumokėti sutartą kainą, atsirado ir buvo įvykdytos taip pat Lietuvoje. Taigi šiuo atveju taikytinos Reglamento 2 skirsnio 7 straipsnio 1 punkte įtvirtintos specialiosios jurisdikcijos taisyklės, kuriose numatyta, kad bylose, kylančiose iš sutarčių, ieškinys gali būti pareikštas atitinkamos prievolės įvykdymo vietos teismuose.

12. Apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, kad byloje yra taikytinos specialiosios jurisdikcijos taisyklės, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti ieškovės ieškinį, netinkamai taikė procesinės teisės normas, todėl yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir perduoti klausimą dėl ieškinio priėmimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 11 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėja Birutė Simonaitienė