Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, 2A-236-236/2016

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2016-04-28
Bylos Nr.: 2A-236-236/2016
Teisminio proceso Nr.: 2-55-3-00948-2014-3
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Egidija Tamošiūnienė, Kazys Kailiūnas, Rasa Gudžiūnienė
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Vitera Baltic“
Atsakovas: uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Agro“
Trečiasis asmuo: I. P., V. P., Aleksandro Stulginskio universitetui, viešajai įstaigai „Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba“

Kategorijos

2.5.10.5.2.17Kiti žalos atlyginimo atvejai

Civilinė byla Nr. 2A-236-236/2016Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00948-2014-3Procesinio sprendimo kategorija 2.5.10.5.2.17 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. balandžio 28 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Kazio Kailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Egidijos Tamošiūnienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vitera Baltic“ ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Agro“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3085-881/2015 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vitera Baltic“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Baltic Agro“, tretiesiems asmenims I. P., V. P., Aleksandro Stulginskio universitetui, viešajai įstaigai „Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba“ dėl klaidinančios reklamos naudojimo ir nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė UAB ,,Vitera Baltic“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė uždrausti atsakovei UAB „Baltic Agro“ savo produktų reklamoje naudoti ir interpretuoti bet kokią informaciją, gautą ASU Agronomijos fakultete 2012-2013 metais vykdyto tyrimo „Skirtingų organinių ir biologinių preparatų efektyvumo žieminiams kviečiams palyginimo tyrimai“ metu, lyginant produktus Aminocat ir Delfan Plus, taip pat teigti, kad Delfan Plus yra efektyvesnio poveikio lyginant jį su Aminocat; priteisti iš atsakovės 849 687,90 Lt nuostolių atlyginimo (150 495,90 Lt negauto pelno ir 699 192 Lt negautų lėšų (premijos)) ir bylinėjimosi išlaidas; įpareigoti atsakovę per 10 dienų nuo ieškovei palankaus teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo internetinėje svetainėje www.balticagro.lt ir žurnalo „Mano ūkis“, laikraščių Ūkininko patarėjas ir Valstiečių laikraštis atitinkamuose numeriuose savo lėšomis publikuoti ieškinyje nurodytą klaidinančios reklamos paneigimą. Nurodė, kad UAB ,,Vitera Baltic“ 2012 m. spalio 1 d. sudarė distribucijos sutartį su Ispanijos įmone Atlantica Agricola ir turi išskirtines teises platinti minėtos įmonės produkciją, vienas iš šių produktų yra skystos organinės trąšos Aminocat. Žurnalo ,,Mano ūkis“ 2014 m. 3-iame numeryje atsakovės UAB ,,Baltic Agro“ užsakymu buvo išspausdintas reklaminis straipsnis ,,Senos tręšimo tiesos – naujai“. Straipsnio dalyje ,,Pagrindas – dirvožemis“, be kita ko, Aleksandro Stulginskio universiteto (tekste – taip pat ASU) Agronomijos fakulteto dekano dr. V. P. vardu apibendrinami du tyrimai universitete 2012-2013 metais. Tyrimai, kaip nurodoma straipsnyje, buvo atliekami siekiant išsiaiškinti ir įvertinti kai kurių rinkai teikiamų dirvožemį gerinančių produktų efektyvumą. Apibendrinant antrąjį tyrimą, buvo lyginamas ieškovės platinamas produktas Aminocat ir atsakovės platinamas produktas Delfan Plus. Straipsnyje nurodyta: ,,Žieminius kviečius papildomai per lapus tręšiant Delfan Plus ir Aminocat trąšomis, gauti beveik tokie pat derliaus priedai, tai 0,57 ir 0,54 t/ha. Tačiau augalus tręšiant šiais aminorūgščių produktais kartu su herbicidu Axial ir augimo reguliatoriumi Stabilan, efektyvesniu poveikiu išsiskyrė Delfan Plus. Bandyme buvo naudoti mišiniai, kuriuose Delfan Plus norma buvo padidinta iki 2,0 l/ha, o Aminocat iki 1,0 l/ha, žieminių kviečių derlių sumažino atitinkamai 0,15 ir 0,48 t/ha (trąšų naudojimo rekomendacijose padidintos normos nerekomenduojamos, tai tik eksperimentinis variantas, kuris parodo galimą trąšų saugumą jas maišant su kitais produktais). Maišymo rizika visada didesnė, kai trąšų sudėtyje yra hormonų“. Straipsnyje tiesiogiai nurodoma, kad Delfan Plus dirvožemį gerina efektyviau nei Aminocat, be to, siekiama įteigti, kad Aminocat yra mažiau saugus maišant jį su kitais produktais nei Delfan Plus. Aminocat taip pat siejamas su produktais, savo sudėtyje turinčiais hormonų. 2014 m. kovo 7 d. ieškovė gavo UAB ,,Litagros prekyba“ raštą, kuriame buvo nurodyta, kad atsižvelgiant į straipsnyje pateiktą ir ūkininkams išplatintą informaciją apie Aminocat, UAB ,,Litagros prekyba“ sumažins pagal su ieškove sudarytą sutartį iš ieškovės perkamą Aminocat kiekį 50 %, siekdama apsisaugoti nuo dėl to atsirasiančių nuostolių. 2014 m. balandžio 7 d. ieškovė su UAB ,,Litagros prekyba“ pasirašė papildomą susitarimą Nr. 5, kuriuo buvo sumažintas perkamas iš ieškovės Aminocat kiekis 23 000 litrų (50 %), t. y. 752 479,5 Lt. Ieškovė, siekdama užkirsti kelią tolimesniam neteisingos informacijos platinimui, 2014 m. kovo 14 d. kreipėsi į atsakovę ir žurnalo ,,Mano ūkis“ redakciją su pretenzija, kurioje prašė nedelsiant paneigti neteisingą ir klaidinančią informaciją. Kadangi atsakovės užsakymu minėtame straipsnyje buvo naudojama klaidinanti reklama, o ieškovė dėl to patyrė žalą, atsakovė privalo šią žalą atlyginti. Straipsnyje patalpinta informacija ir apibendrintas tyrimas dėl Delfan Plus ir Aminocat efektyvumo gerinant dirvožemį yra klaidinanti reklama bei negalima lyginamoji reklama, kadangi neatitinka reklamai keliamų teisingumo ir išsamumo reikalavimų. Dėl atsakovės veiksmų ieškovė patyrė realią žalą, kurią privalo atlyginti atsakovė.

Atsiliepimas

Atsakovė UAB ,,Baltic Agro“ atsiliepime prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad žurnale ,,Mano ūkis“ išspausdintame straipsnyje korespondentė aprašė Aleksandro Stulginskio universiteto Agronomijos fakulteto dekano dr. V. P. išsakytus teiginius atsakovės organizuotame seminare. Pastarasis seminaro metu skaitydamas pranešimą apibendrino Agronomijos fakultete atliktą taikomąjį mokslinį tyrimą ,,Skirtingų organinių ir biologinių preparatų efektyvumo žieminiams kviečiams palyginimo tyrimai“. Seminare skaityto pranešimo metu išsakyti teiginiai nepatenka į Reklamos įstatyme pateiktą reklamos sąvoką, kadangi jais nebuvo siekiama skatinti paveikti vartotojo ekonominį elgesį. Dr. V. P. pastebėjimai apie atliktą tyrimą, t. y. išsakyti teiginiai apie skirtingų aminorūgščių produktų Delfan Plus ir Aminocat ir jų derinių su augimo reguliatoriais ir herbicidais poveikio žieminiams kviečiams palyginimo tyrimo rezultatus, negali būti reklama, kadangi šia informacija nebuvo siekiama paveikti trąšų naudotojus įsigyti konkrečiai kurios nors iš įmonių parduodamas trąšas, o jais buvo siekiama atskleisti tik mokslinio tyrimo esmę, vertinimo objektus bei tyrimo metu gautus rezultatus. Atsakovė šio tyrimo nefinansavo, taip pat neprisidėjo prie jo organizavimo ar vykdymo. Tyrimas buvo atliekamas išimtinai Agronomijos fakulteto iniciatyva ir atsakovė neturi pagrindo abejoti atlikto tyrimo metu gautų rezultatų teisingumu. Kadangi tyrimas nebuvo reklama, tai ir tyrimo citavimas straipsnyje negali būti laikomas reklama, nes juo buvo siekiama pateikti objektyvią informaciją apie seminare išsakytas mintis ir pastebėjimus, o ne skleisti reklaminio pobūdžio informaciją. Atsakovė nurodė, kad straipsnyje pateikti teiginiai yra teisingi ir išsamūs ir jokiu būdu neklaidina vartotojų. Straipsnyje pateikiama informacija apie ieškovės platinamą produktą Aminocat nėra klaidinanti reklama, kadangi neatitinka klaidinančios reklamos požymių, taigi nėra jokių neteisėtų atsakovės veiksmų, kurių pagrindu galėtų atsakovei kilti civilinė atsakomybė. Be to, ieškovė neįrodė žalos dydžio.

Trečiasis asmuo VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba (tekste – taip pat Konsultavimo tarnyba) atsiliepime į ieškinį prašė teismo sprendimą priimti savo nuožiūra. Nurodė, kad publikacija ,,Senos tręšimo tiesos – naujai“, paskelbta žurnale ,,Mano ūkis“ yra užsakomoji reklama, paskelbta atsakovės užsakymu. Publikacijos turinys leidžia daryti išvadą, kad publikacija yra reklama (publikacijoje pateikiama informacija apie atsakovės veiklą, parduodamas prekes bei teikiamas paslaugas ir jų įkainius, skatinant įsigyti atsakovės prekes ir naudotis paslaugomis). Publikacija buvo paskelbta laikantis Reklamos įstatymo 3 ir 8 straipsnio reikalavimų, t. y. aiškiai apibrėžta ir atpažįstama: publikacija paskelbta tik reklaminiam tekstui būdingu ir iš kitų žurnalo publikacijų išsiskiriančiu šriftu; nurodytas reklamos davėjo užsakymo numeris; paženklinus užsakomąją reklamą užsakovės UAB ,,Baltic Agro“ logotipu ir tekstine informacija bei pažymėjus visą užsakomąjį straipsnį žodžiais ,,įmonės informacija“. Publikuodama užsakomąją reklamą Konsultavimo tarnybos redakcija suteikė atsakovei reklamos skleidimo paslaugą, išrašė PVM sąskaitą faktūrą, kurią atsakovė apmokėjo. Konsultavimo tarnybos korespondentė dalyvavo atsakovės rengtame seminare ir parengė atsakovės užsakytą straipsnį, kurio tekstas buvo derinamas su atsakovės atstove. Konsultavimo tarnybos korespondentės parengtoje pradinėje straipsnio redakcijoje nebuvo šios civilinės bylos objektu tapusio teksto, kuriame yra palyginami ieškovės ir atsakovės platinami produktai. Šis tekstas papildomai buvo pateiktas atsakovės atstovės ir į straipsnį buvo papildomai įkeltas minėtos atsakovės atstovės nurodymu (papildomas tekstas buvo išskirtas raudona spalva). Taigi, remiantis Reklamos įstatymo 23 straipsnio 1 dalimi, atsakomybė už naudojamos reklamos atitikimą įstatymų reikalavimams (tarp jų ir reklamos teisingumą) tenka atsakovei, kuri yra reklamos davėja, užsakiusi minėtą reklamos skleidimo paslaugą.

Trečiasis asmuo VšĮ Aleksandro Stulginskio universitetas atsiliepime prašė sprendimą priimti teismo nuožiūra. Nurodė, kad mokslinis tiriamasis projektas „Skirtingų organinių ir biologinių preparatų efektyvumo žieminiams kviečiams palyginimo tyrimai“ buvo finansuojamas iš ASU biudžeto lėšų, tyrimo rezultatų pristatymas negali būti traktuojamas kaip tam tikro produkto reklama. Taip pat pažymėjo, kad ASU negali būti atsakingas už kitų asmenų veiksmus interpretuojant ir viešinant tyrimo rezultatus.

Trečiasis asmuo V. P. atsiliepime nurodė, kad jo raštas ,,Dėl žurnale ,,Mano ūkis“ publikuotos informacijos patikslinimo“ neneigia gautų rezultatų, o paaiškina, kaip tie rezultatai turi būti suprantami.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2015 m. liepos 3 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies - teismas uždraudė atsakovei UAB „Baltic Agro“ savo produktų reklamoje naudoti ir interpretuoti bet kokią informaciją, gautą ASU Agronomijos fakultete 2012-2013 metais vykdyto tyrimo „Skirtingų organinių ir biologinių preparatų efektyvumo žieminiams kviečiams palyginimo tyrimai“ metu, lyginant produktus Aminocat ir Delfan Plus, taip pat teigti, kad Delfan Plus yra efektyvesnio poveikio lyginant jį su Aminocat; įpareigojo atsakovę per 10 dienų nuo ieškovei palankaus teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo internetinėje svetainėje www.balticagro.lt ir žurnalo „Mano ūkis“, laikraščių Ūkininko patarėjas ir Valstiečių laikraštis atitinkamuose numeriuose savo lėšomis publikuoti klaidinančios reklamos paneigimą (pagal ieškinio rezoliucinės dalies 5 punkte nurodytą tekstą); priteisė ieškovės naudai iš atsakovės 43 586,63 Eur (150 495,90 Lt) nuostolių atlyginimo, paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

Teismas nustatė, kad straipsnyje „Senos tręšimo tiesos – naujai“, paskelbtame žurnale „Mano ūkis“ tiesiogiai išsakoma, kad atsakovės platinamas produktas Delfan Plus dirvožemį gerina efektyviau nei ieškovės platinamas produktas Aminocat. Iš straipsnio turinio ir dėstymo ypatumų teismas padarė išvadą, kad straipsniu yra siekiama skaitytojams įteigti, kad ieškovės produktas Aminocat yra mažiau saugus maišant jį su kitais produktais nei atsakovės produktas Delfan Plus. Tačiau teismas nenustatė, kad straipsnyje ieškovės produktas būtų siejamas su produktais, turinčiais sudėtyje hormonų. Tai, kad ginčo publikacijoje yra pateikiama ne tiksli informacija ir ne atlikto mokslinio tyrimo apibendrinimas, o tam tikra jo interpretacija atsakovės naudai, patvirtina ir paties mokslinio tiriamojo projekto išvados. Visų pirma, mokslinio tyrimo išvadose nurodoma, kad vienerių metų tyrimo duomenys nesuteikia absoliučiai teisingos informacijos apie atskirų trąšų efektyvumą, o išvados pateikiamos nevertinant trąšų naudojimo ekonominio apsimokamumo. Antra, konstatuota, kad žieminius kviečius bamblėjimo tarpsnio pradžioje tikslingiausia tręšti KAS ir Delfan (1,01/ha) arba KAS ir Aminocat (1,5 l/ha) tirpalais, didinant skirtingos paskirties produktų skaičių purškiamajame tirpale mažėjo derlingumas; aminorūgščių produktų padidinimas du kartus mažino grūdų derlių; žieminių kviečių kokybiniai rodikliai gerėjo padidinus Delfan ir Aminocat trąšų normas. Be to, V. P. teismo posėdyje patvirtino, kad trąšos Delfan Plus ir Aminocat yra vienodo efektyvumo. Atsižvelgiant į tai, teismas padarė išvadą, kad žurnale „Mano ūkis“ straipsnyje „Senos tręšimo tiesos – naujai“ atsakovės paskleista reklama yra klaidinanti ir negalima lyginamoji reklama, nes ji neatitiko teisingumo, išsamumo ir pateikimo kriterijų, todėl atsakovei kyla pareiga atlyginti ieškovės patirtą žalą.

Kilusią žalą ir jos dydį ieškovė įrodinėjo iš UAB „Litagros prekyba“ gautu raštu. Pasak ieškovės, dėl neteisėtų atsakovės veiksmų UAB „Litagros prekyba“ sumažino perkamos iš ieškovės produkcijos kiekį 752 479,5 Lt sumai. Jei nebūtų sumažinta sutarties apimtis, ieškovė būtų gavusi 752 479,5 Lt pajamų, o iš to, atsižvelgiant į ieškovės pajamingumo koeficientą (0,2 arba 20 proc.), galėjo gauti 150 495,90 Lt grynojo pelno. Be to, ieškovė nurodė, kad ji negavo mažiausiai 699 192 Lt premijos pagal ilgalaikio bendradarbiavimo sutartį su Ispanijos Atlantica Agricola. Kadangi dėl atsakovės straipsnyje pateiktos ir ūkininkams išplatintos informacijos apie trąšas Aminocat, UAB „Litagros prekyba“ sumažino pagal su ieškove sudarytą sutartį iš ieškovės perkamą Aminocat kiekį 50 proc., teismas konstatavo, kad tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir ieškovei kilusios žalos egzistuoja priežastinis ryšys. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, atsakovės ir pačios ieškovės elgesį, taip pat tai, kad ieškovės nuostolius, susijusius su trąšų Aminocat pardavimų apimtimi, galėjo lemti ne vien atsakovo neteisėti veiksmai, bet ir klimatinės sąlygos, taip pat naujų rinkos dalyvių atėjimas į rinką ir pan., sprendė, kad realus ieškovės nuostolių dydis, kurį nustatė teismas ir turėtų kompensuoti atsakovė yra 150 495,90 Lt grynojo pelno, kurį ieškovė būtų gavusi tuo atveju, jei dėl atsakovės neteisėtų veiksmų nebūtų sumažinta sutarties su UAB „Litagros prekyba“ apimtis. Teismas sprendė, kad likusios nuostolių dalies ieškovė neįrodė, todėl ieškinį šioje dalyje atmetė.

Teismas, konstatavęs atsakovės neteisėtus veiksmus, tenkino ieškinio reikalavimą dėl klaidinančios reklamos skleidimo uždraudimo, taip pat sprendė įpareigoti atsakovę per 10 dienų nuo ieškovei palankaus teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo internetinėje svetainėje www.balticagro.lt ir žurnalo „Mano ūkis“, laikraščių Ūkininko patarėjas ir Valstiečių laikraštis atitinkamuose numeriuose savo lėšomis publikuoti klaidinančios reklamos paneigimą (pagal ieškinio rezoliucinės dalies 5 punkte nurodytą tekstą).

Vilniaus apygardos teismas 2015 m. rugpjūčio 25 d. papildomu sprendimu priteisė ieškovės naudai iš atsakovės papildomai 458,47 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

Ieškovė UAB „Vitera Baltic“ apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 3 d. sprendimo dalį, kuria atmestas UAB „Vitera Baltic“ reikalavimas priteisti jos naudai 202 500 Eur nuostolių atlyginimo, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Teismas pažeidė pareigą tinkamai motyvuoti sprendimą. Ieškovės įrodinėjami nuostoliai susidėjo 2 grupių nuostolių (nuostoliai kaip negautos pajamos dėl UAB „Litagros prekyba“ atsisakymo nupirkti 23 000 l Aminocat trąšų ir nuostolių kaip negautos premijos iš Ispanijos įmonės dėl atitinkamo kiekio trąšų nenupirkimo), tačiau teismas, atmesdamas reikalavimo dalį dėl antros grupės nuostolių, savo sprendimo ne tik ne nemotyvavo, bet ir nevertino ieškovės pateiktų įrodymų. Apeliantė tinkamai ir išsamiai pagrindė jos patirtų 202 500 Eur nuostolių dydį bei pateikė tai patvirtinančius įrodymus. Teismas nepagrįstai šį reikalavimą atmetė. Papildomai pažymėjo, kad apeliantė, siekdama gauti nuostolių atlyginimą, atskleidė komercinę paslaptį (tikslias Aminocat pirkimo-pardavimo kainas) tiek teismui, tiek tiesioginiam savo konkurentui – atsakovei. Tai gali kelti grėsmę apeliantės tolimesniam verslo egzistavimui.

Šalies argumentai

Atsakovė UAB „Baltic Agro“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 3 d. sprendimo dalį, kuria tenkintas ieškinys ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nepagrįstai pripažino atsakovės veiksmus neteisėtais – šiuo atveju reklama nepripažintina klaidinančia. Teisingumo, išsamumo ir pateikimo kriterijų pažeidimai nebuvo įrodyti. Ginčo straipsnio tikslas – atskleisti atlikto tyrimo gautus rezultatus, informuoti skaitytojus, kad svarbu tręšti tiksliai tiek, kiek reikia, t. y. pagal gamintojo nustatytus reikalavimus. Be to, iš straipsnio konteksto akivaizdžiai suprantama, kad tyrimas buvo atliktas vieną kartą, tuo atveju, jei tyrimas būtų atliekamas pvz. dvejus ar trejus metus, tai būtų atskirai pažymėta pačiame straipsnyje. Straipsnyje dėstomi tik atlikto tyrimo rezultatai, o apie tai, kada tikslingiausia tręšti žieminius kviečius apskritai nekalbama. Sprendime nurodytas motyvas dėl reklamos klaidingumo (vertinant trąšų efektyvumo klausimo kontekste) laikytinas nepagrįstu. Be to, sprendžiant ar reklama yra klaidinanti, laikoma, kad vartotojai susidaro nuomonę apie reklamoje pateiktų teiginių teisingumą, reklamos išsamumą ir reklamos pateikimo būdą ir priima tokius sprendimus, kurių galima tikėtis iš vidutinio vartotojo. Vidutinis vartotojas, susipažinęs su straipsnyje išdėstyta informacija, turėjo ją suprasti kaip vienkartinio tyrimo rezultatų aptarimą, dviejų lyginamųjų trąšų rūšių efektyvumo esminį vienodumą bei reikalingumą griežtai laikytis gamintojo nurodytų naudojimo sąlygų.Teismo sprendimu priteistas nuostolių dydis negautų pajamų forma yra nepagrįstas ir nemotyvuotas. Negautos pajamos gali būti priteisiamos tik tuo atveju, jei ieškovas įrodo, kad jos realios, o ne tikėtinos. Ieškovės įrodinėtas negautas grynasis pelnas negali būti laikomas kaip realus. Ieškovė nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, kad pratęstų tokius pačius tiekimo santykius su UAB „Litagros prekyba“, neprieštaravo dėl pardavimų mažinimo. Tokie ieškovės veiksmai laikytini ieškovės neva patirtų nuostolių mažinimo pagrindu (CK 6.248 str. 4 d.). Be to, ieškovės platinamo produkto Aminocat pardavimai UAB „Litagrod prekyba“ 2014 m. sausio-gegužės mėn. buvo tolygūs per visus 2013 metus parduoto Aminocat kiekiui, o tai leidžia daryti išvadą, kad ieškovės lūkesčiai 2014 m. neva padvigubinti Aminocat pardavimus buvo nepagrįsti.Teismas nepagrįstai konstatavo, kad tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir ieškovei kilusios žalos yra priežastinis ryšys. Teismo motyvacija nenuosekli, nes teismas ieškinį dėl negautų pajamų tenkino visa apimtimi, t. y. laikė, kad išimtinai tik atsakovės veiksmai lėmė nuostolių kilimą. Tačiau po to teismas nurodė, kad ieškovės nuostolius, susijusius su trąšų Aminocat pardavimų apimtimi galėjo lemti ne vien atsakovės neteisėti veiksmai, bet ir klimatinės sąlygos, taip pat naujų rinkos dalyvių atėjimas ir pan. Taigi teismas negalėjo visa apimtimi tenkinti ieškovės reikalavimo priteisti 150 495,90 Lt grynojo pelno. Priežastinis ryšys šiuo atveju apskritai nekonstatuotinas, tačiau, jei pastarąją civilinės atsakomybės sąlygą apeliacinės instancijos teismas nustatytų, nuostolių dydis turėtų būti mažintinas, atsižvelgiant į kitas aplinkybes, nurodytas sprendime, galėjusias lemti ieškovės nuostolius (klimatines sąlygas, naujų konkurentų atėjimą).Teismo sprendime nepagrįstai konstatuota atsakovės kaltė. Apeliantė buvo pakankamai rūpestinga ir apdairi (CK 6.248 str. 3 d.).Sprendimo rezoliucinė dalis publikuoti klaidinančios reklamos paneigimą „pagal ieškinio rezoliucinės dalies 5 punkte nurodytą tekstą“ civilinio proceso prasme laikytina ydinga, nes sprendimo rezoliucinė dalis turi būti aiškiai išdėstyta ir negali būti nukreipianti į ieškinio atitinkamą punktą. Kita vertus, teismas apskritai neanalizavo, ar klaidinančios reklamos paneigimo tekstas laikytinas adekvačiu ir galimu šiuo konkrečiu atveju. Sprendimas šioje dalyje yra be motyvų. Pirma, nagrinėjamu atveju ginčo straipsnis išspausdintas tik žurnale „Mano ūkis“, todėl paneigimo publikavimas laikraščiuose Ūkininko patarėjas, Valstiečių laikraštis, www.balticagro.lt yra neadekvatus, išeina už ginčo ribų. Antra, atsiprašymas nėra nei teisinė atsakomybės forma, nei teisinės gynybos būdas, teismas sprendimu negali įpareigoti atsiprašyti. Trečia, teismas, įpareigodamas paneigime nurodyti, jog ieškovės platinamos trąšos Aminocat yra ne mažesnio efektyvumo nei atsakovės platinami panašios sudėties produktai, neatsižvelgė į tai, kad straipsnyje nėra teigiama, kad Aminocat yra mažesnio efektyvumo nei atsakovės platinami produktai. Teismo įpareigojimas paneigti tai, kas nebuvo teigta, laikytinas neteisėtu. Ketvirta, paneigimo tekstas laikytinas ydingu, nes bandymą atliko ne UAB „Baltic Agro“ (kaip nurodoma paneigime), o nepriklausomi mokslininkai. Penkta, ieškovė paneigimu iš esmės prašo reklamuoti jos platinamą produktą, tačiau klaidinančios reklamos paneigimo tikslas – paneigti išdėstytą klaidinančią informaciją, o ne reklamuoti priešingą interesą turinčios šalies produktą. Šešta, teismas sprendime nenustatė, kad straipsnyje ieškovės produktas Aminocat būtų siejamas su produktais, savo sudėtyje turinčiais hormonų, tačiau patenkino reikalavimą paskelbti, kad Aminocat sudėtyje nėra hormonų.

Atsiliepimas

Atsakovė UAB „Baltic Agro“ atsiliepime į ieškovės skundą prašo skundžiamo sprendimo dalį palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

Apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodoma, jog teismas netinkamai motyvavo savo sprendimą. Teismas padarė išvadą, kad likusios nuostolių dalies ieškovė neįrodė. Papildomai pažymėjo, kad ieškovės nuostolius, susijusius su trąšų Aminocat pardavimų apimtimi galėjo nulemti ne vien atsakovės neteisėti veiksmai, bet ir klimatinės sąlygos, naujų rinkos dalyvių atėjimas. Sprendime padaryta pagrįsta išvada, kad ieškovė neįrodė nuostolių (negautos premijos). Pažymėtina, kad šios bylos nagrinėjimo ribos neapima klausimų sprendimo dėl komercinės paslapties atskleidimo ir jos įtakos apeliantės verslui, todėl šie argumentai nesusiję su byla.

Atsiliepimas

Ieškovė UAB „Vitera Baltic“ atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą prašo skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

Atsakovė straipsnyje ne tik naudojo neteisingus duomenis ir informaciją, taip pat apie tikrąsias mokslinio tyrimo atlikimo sąlygas ir rezultatus neinformavo reklamos gavėjų, bet dar ir iškraipė tuos duomenis savo naudai ir pateikė reklamos gavėjams iš esmės neteisingą informaciją, siekdama naudos sau. Moksliniame tyrime buvo padaryta išvada, kad pagal vienerių metų tyrimų rezultatus, Aminocat ir Delfan Plius trąšos buvo vienodo efektyvumo, tačiau straipsnyje aiškiai konstatuota, kad efektyvesniu poveikiu išsiskyrė Delfan Plius.Atsakovė nepagrįstai nurodo, kad straipsnio tikslas buvo informuoti skaitytojus, kad tręšti reikia pagal gamintojo nustatytus reikalavimus, pateikti objektyvią informaciją. Tiek iš straipsnio, tiek iš į bylą pateiktų įrodymų matyti, kad straipsnis – užsakomoji reklama. Atsakovė yra juridinis asmuo, kurio tikslas gauti pelno ir straipsniu ji siekė skatinti potencialius klientus įsigyti atsakovės parduodamų prekių. Teismas pagrįstai nuostolių dalį dėl negautų pajamų pripažino pagrįsta. Atsakovė nepaneigė priteistų nuostolių dydžio. Priešingai nei nurodė atsakovė, ieškovė ėmėsi aktyvių veiksmų, t. y. gavusi raštą iš UAB „Litagros prekyba“ nedelsiant pateikė pretenzijas tiek atsakovei, tiek žurnalo „Mano ūkis“ redakcijai, tiek ASU, tiek patiems mokslininkams V. P. ir I. P.. Tačiau pati atsakovė, būdama informuota apie galimas neteisėtų jos veiksmų pasekmes, nesiėmė jokių veiksmų užkirsti tam kelio. Atsakovė bylos nagrinėjimo metu nepagrindė, kad ieškovės įrodinėjamus nuostolius galėjo sąlygoti kokios nors kitos aplinkybės (klimatinės sąlygos, objektyvūs pokyčiai rinkoje). Dėl to šie atsakovės argumentai atmestini, o skunde išdėstyta pozicija dėl priežastinio ryšio nebuvimo yra nepagrįsta. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų apie jos kaltės nebuvimą. Atsakovė teisme net nebandė paneigti kaltės prezumpcijos. Dėl skundo argumentų, susijusių su paneigimo teksto formuluote, ieškovė pažymi, kad šiuo metu (po klaidinančios reklamos praėjus dviem sezonams), kai ji dėl atsakovės neteisėtų veiksmų jau patyrė didelių nuostolių, susiduria su finansiniais sunkumais, paneigimo teksto formuluotė iš esmės nėra svarbi, nes jau nepanaikins kilusių nuostolių. Dėl to ieškovė iš esmės neprieštarautų, jei paneigimo tekstas būtų sutrumpintas ir išspausdintas žurnale „Mano ūkis“ taip: „Teismas pripažino, jog žurnalo „Mano ūkis“ straipsnyje „Senos tręšimo tiesos – naujai“ (2014/03 numerio 16-17 psl.) UAB „Baltic Agro“ pateikė klaidinančią reklamą. UAB „Baltic Agro“ pažymi, kad straipsnyje minimas produktas Delfan Plus pagal vienerių metų mokslinių tyrimų duomenis, kurie nesuteikia absoliučiai teisingos informacijos, yra vienodo efektyvumo kaip produktas Aminocat“.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.) Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė absoliučių šioje byloje apskųsto sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundų ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d., 329 str. 2 d.). Taigi teisėjų kolegija apeliacine tvarka peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, atsižvelgdama į apeliaciniuose skunduose išdėstytus faktinius bei teisinius aspektus.

Dėl klaidinančios reklamos

Byloje nustatyta, kad žurnalo „Mano ūkis“ 2014 m. 3-iame numeryje atsakovės užsakymu buvo išspausdintas straipsnis „Senos tręšimo tiesos – naujai“. Minėto straipsnio dalyje „Pagrindas – dirvožemis“, A. Stulginsio universiteto Agronomijos fakulteto dekano dr. V. P. vardu apibendrinami du tyrimai atlikti universitete 2012-2013 metais. Tyrimai, kaip nurodoma straipsnyje, buvo atliekami siekiant išsiaiškinti ir įvertinti kai kurių rinkai teikiamų dirvožemį gerinančių produktų efektyvumą. Apibendrinant antrąjį tyrimą, buvo lyginamas ieškovės platinamas produktas Aminocat ir atsakovės platinamas produktas Delfan Plus. Ieškovė nagrinėjamoje byloje įrodinėjo, kad atsakovė minėtame straipsnyje naudojo klaidinančią reklamą ir dėl to ieškovė patyrė žalą. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime padarė išvadą, jog ginčo straipsnyje atsakovės paskleista reklama yra klaidinanti ir negalima lyginamoji reklama, nes ji neatitiko teisingumo, išsamumo ir pateikimo kriterijų, todėl sprendė, kad atsakovei kyla pareigą atlyginti ieškovės patirtą žalą. Atsakovė apeliaciniame skunde kvestionuoja teismo išvadą dėl reklamos klaidingumo, nurodydama, kad teisingumo, išsamumo ir pateikimo kriterijų pažeidimai nebuvo įrodyti. Teisėjų kolegija su šiuo argumentu nesutinka.

Reklamos įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas draudimas naudoti klaidinančią reklamą, o 2 straipsnio 3 dalyje apibrėžta klaidinančios reklamos sąvoka, t. y. reklama, kuri bet kokiu būdu, įskaitant ir jos pateikimo būdą, klaidina arba gali suklaidinti asmenis, kuriems ji skirta arba kuriuos ji pasiekia, ir kuri dėl savo klaidinančio pobūdžio gali paveikti jų ekonominį elgesį, arba kuri dėl šių priežasčių pakenkia ar gali pakenkti kito asmens galimybėms konkuruoti. Kriterijai, kuriais remiantis nustatoma, ar reklama yra klaidinanti, įtvirtinti Reklamos įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje. Reklamos įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad kai sprendžiama, ar reklama yra klaidinanti, atsižvelgiama į jos teisingumo, išsamumo ir pateikimo kriterijus, t. y. inter alia reklamoje pateikiami teiginiai yra neteisingi, jeigu reklamos davėjas negali pagrįsti šių teiginių teisingumo jos naudojimo metu. Ar pakanka reklamoje pateikiamų teiginių teisingumą pagrindžiančių duomenų, sprendžiama atsižvelgiant į kiekvieną konkretų atvejį.

Teismų praktikoje pripažįstama, jog darant išvadą, ar tam tikrais veiksmais buvo pažeista Reklamos įstatymo 5 straipsnio 1 dalis, būtina nustatyti bent vieną Reklamos įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nurodytą kriterijų, apibūdinantį klaidinančią reklamą, ir įvertinti tą kriterijų paprasto (vidutinio) reklamos vartotojo požiūriu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. liepos 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-997/2008). Pagal Reklamos įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktą privalu atsižvelgti į tai, kokius reklamoje pateiktų teiginių teisingumą pagrindžiančius duomenis reklamos davėjas turi reklamos naudojimo metu. Ši įstatymo nuostata įpareigoja reklaminės veiklos subjektą turėti pakankamus duomenis dėl reklamos teiginių teisingumo reklamos naudojimo metu. Reklamos įstatymo 5 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad kai sprendžiama, ar reklama yra klaidinanti, laikoma, kad vartotojai susidaro nuomonę apie reklamoje pateikiamų teiginių teisingumą, reklamos išsamumą ir reklamos pateikimo būdą ar formą ir priima tokius sprendimus, kurių galima tikėtis iš vidutinio vartotojo. Vidutinis vartotojas turi būti suvokiamas kaip vartotojas, kuris yra pakankamai informuotas, protingai atidus ir apdairus, atsižvelgiant į socialinius, kultūrinius ir kalbinius veiksnius (Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo 2 str. 13 d). Tokia vidutinio vartotojo samprata formuojama Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikoje, kurioje vidutinis vartotojas laikomas pakankamai informuotu, protingai atidžiu ir apdairiu asmeniu (žr., 1998 m. liepos 16 d. sprendimą Gut Springenheide (C-210/96, Rink., p. I-004657); Pirmosios Instancijos Teismo 2001 m. rugsėjo 19 d. sprendimą Procter & Gamble prieš VRDT (T-118/00, Rink., p. II-02731), taip pat ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse (pvz., administracinės bylos Nr. A1-931/2005, Nr. eA-2002-502/2015).

Nagrinėjamoje byloje skundžiamame sprendime teismas nustatė, kad publikacijos „Senos tręšimo tiesos – naujai“, paskelbtos žurnale „Mano ūkis“, turinys ir forma, leidžia daryti išvadą, kad ginčo publikacija yra reklama, paskelbta atsakovės užsakymu, nes joje pateikiama informacija apie atsakovės veiklą, parduodamas prekes bei teikiamas paslaugas ir jų įkainius, skatinant įsigyti atsakovės prekes ir naudotis paslaugomis. Atsakovė šios teismo išvados apeliaciniame skunde neginčija. Ginčo pastraipoje nurodyta, kad „žieminius kviečius papildomai per lapus tręšiant trąšomis Delfan Plus ir Aminocat, gauti beveik tokie pat derliaus priedai, tai 0,57 ir 0,54 t/ha. Tačiau augalus tręšiant šiais aminorūgščių produktais kartu su herbicidu Axial ir augimo stimuliatoriumi Stabilan, efektyvesniu poveikiu išsiskyrė Delfan Plus. Bandyme buvo naudoti mišiniai, kuriuose Delfan Plus norma buvo padidinta iki 2,0 l/ha, o Aminocat iki 1,0 l/ha, žieminių kviečių derlių sumažino atitinkamai 0,15 ir 0,48 t/ha (trąšų naudojimo rekomendacijose padidintos normos nerekomenduotinos, tai tik eksperimentinis variantas, kuris parodo galimą trąšų saugumą jas maišant su kitais produktais)“. Taigi, straipsnyje tiesiogiai išsakoma, kad augalus tręšiant trąšomis Delfan Plus ir Aminocat, efektyvesniu poveikiu išsiskyrė atsakovės platinamas produktas Delfan Plus. Tuo tarpu, tiek iš atlikto mokslinio tyrimo „Skirtingų organinių ir biologinių preparatų efektyvumo žieminiams kviečiams palyginimo tyrimai“ išvadų (t. 1, b. l. 19-56), tiek iš teismo posėdžio metu duotų mokslinio tyrimo autoriaus V. P. paaiškinimų, tiek iš jo 2014-03-31 rašto (t. 1, b. l. 5) matyti, jog tyrime buvo padaryta išvada, jog pagal vienerių metų tyrimų rezultatus Aminocat 30 ir Delfan Plus trąšos buvo vienodo efektyvumo. Taigi, atsakovė ginčo straipsnyje pateikė skaitytojams (reklamos gavėjams) iš esmės neteisingą informaciją, nurodydama, kad jos platinamas produktas Delfan Plus yra efektyvesnis nei ieškovės platinamas produktas Aminocat. Kaip jau minėta, pareigą įrodyti reklaminių teiginių teisingumą reklamos naudojimo metu turi reklamos davėjas. Atsakovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių jos platinamo produkto Delfan Plus efektyvesnį poveikį už ieškovės platinamą produktą Aminocat. Be to, kaip nurodyta mokslinio tyrimo autoriaus V. P. 2014-03-31 rašte, eksperimente aminorūgščių produktai Aminocat 30 ir Delfan Plus buvo naudojami mišinyje su KAS bei KAS+ reguliatoriumi Stabilan 750 SL+ herbicidu Hussar Activ, o herbicidas Axial, kuris minimas straipsnyje, nenaudotas. Taigi, ginčo straipsnyje atsakovė klaidingai nurodė priedus, su kuriais buvo maišomi lyginami produktai. Pažymėtina ir tai, jog mokslinio tyrimo išvadose pažymėta, kad pateikti duomenys yra vienerių metų, todėl jie nesuteikia absoliučiai teisingos informacijos apie atskirų trąšų efektyvumą. Tuo tarpu ginčo straipsnyje nėra nurodyta, kad tyrimo rezultatai ir išvados, kuriais remiasi atsakovė reklamuodama savo produktą Delfan Plus, yra apskaičiuoti pagal vienerių metų duomenis ir jie nesuteikia absoliučiai teisingos informacijos apie atskirų trąšų efektyvumą. Reklamos įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodoma, kad reklamoje pateikiama informacija yra neišsami, jeigu praleista tam tikra informacijos dalis, kurios pateikimas, atsižvelgiant į kitą toje reklamoje pateikiamą informaciją, būtinai reikalingas reklamos vartotojų suklaidinimui išvengti; reklamoje pateikiama informacija taip pat yra neišsami, jeigu neatskleidžiama, nuslepiama arba neaiškiai, nesuprantamai, dviprasmiškai ar ne laiku pateikiama esminė informacija, kuri vidutiniam vartotojui reikalinga tam, kad jis galėtų priimti informacija paremtą sprendimą dėl sandorio, ir tuo vidutinis vartotojas skatinamas arba gali būti paskatintas priimti tokį sprendimą dėl sandorio, kurio jis kitomis aplinkybėmis nebūtų priėmęs. Taigi, reklamos išsamumo kriterijus iš esmės yra susijęs su siekiu, kad reklamoje būtų pateikiama pakankamai informacijos, kuri vidutiniam vartotojui, skatinamam pirkti konkrečias prekes ar paslaugas, yra būtina, kad jis galėtų priimti jam priimtiną sprendimą dėl jų įsigijimo ar neįsigijimo. Nagrinėjamu atveju atsakovė, kaip minėta, ginčo straipsnyje aiškiai nenurodė esminės informacijos, jog tyrimo rezultatai ir išvados, kuriais remiasi reklamuodama savo produktą Delfan Plus, yra apskaičiuoti pagal vienerių metų duomenis ir todėl nesuteikia absoliučiai teisingos informacijos apie atskirų trąšų efektyvumą. Dėl to atsakovės reklamoje pateikta informacija vertintina kaip neatitinkanti išsamumo kriterijaus. Dėl nurodytų argumentų teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ginčo straipsnyje atsakovės paskleista reklama yra klaidinanti, nes neatitinka teisingumo ir išsamumo kriterijų. Atmestini kaip nepagrįsti atsakovės apeliacinio skundo argumentai, kad straipsnyje dėstomi tik atlikto tyrimo rezultatai, pateikiama objektyvi nepriklausomų mokslinių tyrimų metu gauta informacija, nes, kaip nustatyta byloje, straipsnyje pateikiama ne tiksli informacija ir ne mokslinio tyrimo apibendrinimas, o tik tam tikra jo interpretacija atsakovės naudai. Taip pat nepagrįstas atsakovės skundo argumentas, kad vidutinis vartotojas, susipažinęs su ginčo straipsnyje išdėstyta informacija, turėjo ją suprasti kaip vienkartinio tyrimo rezultatų aptarimą, dviejų lyginamų trąšų rūšių efektyvumo esminį vienodumą, nes, kaip minėta, ginčo straipsnyje buvo aiškiai nurodyta, kad atsakovės trąšos Delfan Plus išsiskyrė efektyvesniu poveikiu nei ieškovės trąšos Aminocat. Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu byloje nustatytų ir įvertintų aplinkybių visumos pakanka konstatuoti, kad vertinama reklama yra klaidinanti. Be to, pripažinus, kad atsakovės paskleista reklama yra klaidinanti, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad šiuo atveju tokia reklama yra ir negalima lyginamoji reklama, nes joje tiesiogiai nurodoma reklamos davėjo konkurento platinama prekė. Pagal Reklamos įstatymo 2 straipsnio 4 dalį lyginamoji reklama – tai reklama, kurioje tiesiogiai arba netiesiogiai nurodomas reklamos davėjo konkurentas, jo prekės ar paslaugos, o lyginamoji reklama leidžiama, jei laikomasi minėto įstatymo 6 straipsnyje nustatytų reikalavimų, vienas kurių – reklama turi būti neklaidinanti (Reklamos įst. 6 str. 1 p.).

Atmestinas atsakovės skundo argumentas, kad jos kaltė nepripažintina kaip įrodyta. Reklamos įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad reklamos davėjas atsako už šiame įstatyme nustatytų reikalavimų neatitinkančios reklamos naudojimą, jeigu jis neįrodo, kad šiame įstatyme nustatyti reikalavimai buvo pažeisti ne dėl jo kaltės. CK 6.302 str. 2 d. taip pat įtvirtina, kad reklamos davėjas atsako, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jo kaltės. Byloje nustatyta, kad ginčo publikacija yra klaidinanti reklama, kuri buvo paskelbta atsakovės užsakymu. Atsakovė nepateikė įrodymų, paneigiančių jos kaltės prezumpciją, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovė atsakinga už klaidinančios reklamos paskleidimą.

Dėl klaidinančios reklamos paneigimo

Vienas iš teisių gynimo būdų, įtvirtintų Reklamos įstatymo 28 straipsnio 1 dalyje yra įpareigojimas paskelbti vieną, du ar kelis konkretaus turinio ir formos pareiškimus, paneigiančius klaidinančią reklamą. CK 6.304 str. numatyta, kad suinteresuotų asmenų prašymu teismas gali įpareigoti klaidinančią reklamą viešai ir adekvačiai paneigti. Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo, teismas įpareigojo atsakovę per 10 dienų nuo ieškovei palankaus teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo internetinėje svetainėje www.balticagro.lt ir žurnalo „Mano ūkis“, laikraščių Ūkininko patarėjas ir Valstiečių laikraštis atitinkamuose numeriuose savo lėšomis publikuoti klaidinančios reklamos paneigimą (pagal ieškinio rezoliucinės dalies 5 punkte nurodytą tekstą). Atsakovė apeliaciniame skunde kvestionuoja šią teismo sprendimo dalį, nurodydama, kad sprendimo rezoliucinė dalis negali būti nukreipianti į atitinkamą ieškinio punktą. Be to, apeliantės teigimu, klaidinančios reklamos paneigimo tekstas laikytinas neadekvačiu, nes ginčo straipsnis buvo išspausdintas tik žurnale „Mano ūkis“. Taip pat apeliantė pažymi, kad teismas sprendimu negali įpareigoti asmens atsiprašyti, teismo įpareigojimas paneigti tai, kas nebuvo teigta, laikytinas nepagrįstu, be to, ieškovė paneigimu iš esmės prašo reklamuoti jos platinamą produktą. Pasisakydama dėl šių skundo argumentų, teisėjų kolegija visų pirma pažymi, kad pažeistų teisių gynimas turi būti proporcingas. Sutiktina su atsakovės skundo argumentu, kad teismo sprendimo rezoliucinė dalis turi būti aiškiai išdėstyta ir siekiant užtikrinti sprendimo vykdymą, negali būti jokių nuorodų į ieškinį, turi būti suformuotas konkretus įpareigojimas, kurio įvykdymas reikalui esant užtikrinamas prievarta.

Ieškovė atsiliepime į skundą nurodė, kad šiuo metu jai paneigimo teksto formuluotė iš esmės nebėra svarbi, dėl to ji neprieštarauja, kad paneigimo tekstas galėtų būti sutrumpintas ir išspausdintas žurnale „Mano ūkis“ paneigimo tekstą išdėstant taip : „Teismas pripažino, jog žurnalo „Mano ūkis“ straipsnyje „Senos tręšimo tiesos – naujai“ (2014/03 numerio 16-17 psl.) UAB „Baltic Agro“ pateikė klaidinančią reklamą. UAB „Baltic Agro“ pažymi, kad straipsnyje minimas produktas Delfan Plus pagal vienerių metų mokslinių tyrimų duomenis, kurie nesuteikia absoliučiai teisingos informacijos, yra vienodo efektyvumo kaip produktas Aminocat“. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, sprendžia, kad ieškovės atsiliepime suformuluotas paneigimo tekstas atitinka adekvataus paneigimo sąlygas, todėl atitinkamai pakeičia skundžiamo sprendimo dalį pagal ieškovės atsiliepime išdėstytą paneigimo tekstą. Pažymėtina, kad byloje nėra pateikta duomenų apie mėnesio dieną, kada išleidžiamas žurnalo „Mano ūkis“ naujas numeris, todėl teismas nustato 30 dienų laikotarpį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos paneigimo tekstui išspausdinti žurnale „Mano ūkis“.

Dėl nuostolių ir priežastinio ryšio

Nagrinėjamoje byloje ieškovė nurodė, kad dėl neteisėtų atsakovės veiksmų jos patirti nuostoliai susidėjo iš dviejų dalių: 1) 43 586,63 Eur (150 495,90 Lt) dydžio nuostoliai kaip negautos pajamos dėl UAB „Litagros prekyba“ atsisakymo nupirkti 23 000 l Aminocat trąšų, ir 2) 202 500 Eur (699 192 Lt) dydžio nuostoliai kaip negauta premija iš Ispanijos įmonės dėl atitinkamo kiekio trąšų nenupirkimo. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, atsakovės ir pačios ieškovės elgesį, taip pat atsižvelgęs į tai, kad ieškovės nuostolius, susijusius su trąšų Aminocat pardavimų apimtimi, galėjo nulemti ne vien tik atsakovės neteisėti veiksmai, bet ir klimatinės sąlygos, naujų rinkos dalyvių atėjimas į rinką ir kt., sprendė, kad realus ieškovės nuostolių dydis, kurį turėtų kompensuoti atsakovė yra 43 586,63 Eur (150 495,90 Lt) grynojo pelno, kurį ieškovė būtų gavusi tuo atveju, jei dėl atsakovės neteisėtų veiksmų nebūtų sumažinta sutarties su UAB „Litagros prekyba“ apimtis. Likusios nuostolių dalies, pirmosios instancijos teismo vertinimu, ieškovė neįrodė. Apeliaciniame skunde atsakovė nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria priteistas 43 586,63 Eur nuostolių atlyginimas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra suformuluoti kriterijai, kokios turėtų būti nustatytos ir įvertintos aplinkybės, galinčios turėti reikšmės nustatant negautų pajamų faktą ir jų dydį. Pagal kasacinio teismo praktiką negautos pajamos, kaip nuostoliai, suprantami kaip grynasis pelnas. Jos neturi būti suprantamos kaip visos tikėtinos gauti iš asmens veiklos sumos, neatskaičius sąnaudų. Atskaičius iš visų pajamų (įplaukų) sąnaudas, gaunamas ikimokestinis pelnas. Nuo šios sumos atskaičius pelno mokestį pagal Pelno mokesčio įstatymą, asmeniui liktų grynasis pelnas, t. y. tai, kuo būtų pagerėjusi nukentėjusio asmens turtinė padėtis(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-418/2014, 2015 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-687/2015).

Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė savo reikalavimą priteisti negautas pajamas dėl UAB „Litagros prekyba“ atsisakymo nupirkti 23 000 l Aminocat trąšų apskaičiavo pagal grynojo pelningumo apskaičiavimo formulę. Ieškovės skaičiavimu, produkto Aminocat 30 % pelningumas (neatskaičius pelno mokesčio) sudaro 100 % (pardavimų suma)-57% (pirkimų suma arba savikaina) – 19 % (veiklos sąnaudos)-0 (netekimai)=24%; atskaičius 15% dydžio pelno mokestį nuo 24% pelno, gaunama, jog produkto Aminocat grynasis pelningumas sudaro apie 20 %, taigi viso ieškovės patirti nuostoliai (negautas grynasis pelnas) sudaro 150 495,90 Lt (43 586,63 Eur). Pažymėtina, kad atsakovė apeliaciniame skunde ieškovės skaičiavimų neginčija. Atsakovė nurodo, kad ieškovės įrodinėtas 150 495,90 Lt negautas grynasis pelnas negali būti traktuojamas kaip realus, nes ieškovė negalėjo pagrįstai tikėtis 2014 metais padvigubinti Aminocat pardavimus. Teisėjų kolegija su šiuo argumentu nesutinka. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad negautos pajamos yra negauta nauda, kuri buvo planuota gauti, jeigu nebūtų sutrikdyta įprastinė veikla. Taigi negautas pajamas kaip nuostolius apibūdina tokie požymiai, kaip pagrįstas tikėtinumas jas gauti, jeigu pažeidimo nebūtų, ir kaip lėšos, kuriomis asmuo praturtėtų iš teisėtos veiklos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-138/2011). Iš byloje esančios UAB „Litagros prekyba“ 2015-04-29 pažymos (pirmosios instancijos teismo 2015-06-18 protokoline nutartimi ši pažyma pripažinta nevieša) matyti, kad (duomenys neskelbtini) (t. 3, b. l. 15). Taigi, kolegijos vertinimu, ieškovės lūkesčiai padvigubinti Aminocat pardavimus per visus 2014 metus buvo pagrįsti.

Atmestinas atsakovės skundo argumentas, kad ieškovė nesiėmė aktyvių veiksmų, siekdama pratęsti tokius pačius tiekimo santykius su UAB „Litagros prekyba“ ir bendru susitarimu susitarė dėl mažesnių produkto Aminocat pardavimų, todėl yra pagrindas mažinti patirtus nuostolius (CK 6.248 str. 4 d.). Byloje esantis 2013-03-07 UAB „Litagros prekyba“ raštas patvirtina, kad po ginčo straipsnio pasirodymo, minėta bendrovė vienašališkai nusprendė atsisakyti dalies Aminocat produkto pirkimo iš ieškovės, ko pasėkoje 2014-04-07 buvo sudarytas priedas Nr. 5 prie 2013-11-28 išimtinės distribucijos sutarties, kuria 23 000 l sumažintas iš ieškovės perkamo produkto Aminocat kiekis.

Atsakovė skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai konstatavo priežastinį ryšį tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir ieškovės patirtų nuostolių. Teisėjų kolegija su šiuo argumentu nesutinka. UAB „Litagros prekyba“ 2013 m. kovo 7 d. rašte aiškiai įvardijo priežastį dėl ko 2014 m. sumažino 50 proc. Aminocat produkto pirkimą iš ieškovės, t. y. būtent dėl žurnale „Mano ūkis“ 2014 m. kovo mėnesio numeryje publikuotame straipsnyje „Senos tręšimo tiesos – naujai“ nurodytos neigiamos informacijos apie produktą Aminocat ir, kaip minėta, to pasėkoje buvo sudarytas priedas prie distribucijos sutarties, kuriuo sumažintas iš ieškovės perkamas produkto Aminocat kiekis. Taigi, dėl ginčo straipsnyje atsakovės užsakymu pateiktos ir ūkininkams išplatintos informacijos apie trąšas Aminocat, UAB „Litagros prekyba“ sumažino iš ieškovės perkamą Aminocat kiekį ir dėl to ieškovė negavo pajamų. Tai reiškia, kad tarp atsakovės veiksmų ir ieškovei atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys (CK 6.247 str.).

Dėl atsakovės argumento, kad teismas, nurodęs, jog nuostolius galėjo nulemti ne vien tik atsakovės neteisėti veiksmai, bet ir klimatinės sąlygos, naujų rinkos dalyvių atėjimas į rinką, negalėjo visa apimtimi priteisti 43 586,63 Eur (150 495,90 Lt) grynojo pelno, pažymėtina, kad atsakovė klaidingai interpretuoja teismo sprendimą. Nagrinėjamoje byloje ieškovės įrodinėjami nuostoliai susidėjo iš dviejų dalių (43 586,63 Eur dydžio nuostoliai kaip negautos pajamos dėl UAB „Litagros prekyba“ atsisakymo nupirkti 23 000 l Aminocat trąšų ir 202 500 Eur dydžio nuostoliai, kaip negauta premija dėl nepasiektos reikiamos apyvartos pagal sutartį su Ispanijos įmone). Teismas sprendė, kad 43 586,63 Eur dydžio nuostolius, kaip negautas pajamas dėl UAB „Litagros prekyba“ atsisakymo nupirkti 23 000 l ieškovė patyrė dėl atsakovės kaltės, tuo tarpu kitus nuostolius galėjo nulemti ir kitos aplinkybės (klimatinės sąlygos, naujų rinkos dalyvių atėjimas į rinką ir kt.).

Ieškovė apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria teismas atmetė kaip neįrodytą jos reikalavimą priteisti 202 500 Eur dydžio nuostolių atlyginimą. Ieškovė nurodė, jog pagal 2012-10-01 Išimtinio platinimo sutarties su Ispanijos įmone Atlantica Agricola 3 priedo nuostatas, pasiekus 1 350 000 Eur bendrą visų iš jos nupirktų produktų apyvartą, Ispanijos įmonė būtų sumokėjusi ieškovei 15 % dydžio premiją skaičiuojant nuo visos tų metų apyvartos. Ieškovės teigimu, jeigu UAB „Litagros prekyba“ dėl klaidinančios reklamos nebūtų 23 000 l sumažinusi iš ieškovės perkamo Aminocat kiekio, tai ieškovė būtų nupirkusi juos iš Ispanijos įmonės ir pasiekusi 1 350 000 Eur apyvartą, o tuo pačiu būtų gavusi 15 % dydžio premiją (202 500 Eur). Ieškovės teigimu, dėl atsakovės paskleistos klaidinančios reklamos, ji iš Ispanijos įmonės Atalntica Agricola negavo 699 192 Lt (202 500 Eur) premijos pagal 2012-10-01 Išimtinio platinimo sutarties 3 priedo nuostatas.

Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį asmens negautomis pajamomis laikomos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Remiantis nurodyta teisės norma, turi būti nustatytos realios asmens galimybės gauti konkrečias pajamas, atsižvelgiant į ankstesnes jo gautas pajamas, pasiruošimą ir priemones, kurių ėmėsi, siekdamas gauti šių pajamų, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2009; 2015 m. kovo 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-687/2015; kt.). Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje Nr. 3K-3-391/2013). Iš byloje esančios 2012-10-01 Išimtinio platinimo sutarties su Atlantica Agricola matyti, kad ieškovė paskirta išimtinių produktų, kurių asortimentas yra pateiktas šios sutarties priede 1, platintoju Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, Ukrainoje, Moldovoje, Lenkijoje, Slovakijoje ir Čekijos Respublikoje (t. 1, 10-14). Taigi, Sutarties 3 priede numatytos premijos mokėjimas siejamas ne tik su produkto Aminocat, bet ir su kitų įmonės Atlantica produktų pirkimu. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje atsakovės neteisėti veiksmai konstatuoti tik dėl klaidinančios informacijos apie produktą Aminocat paskelbimą. Be to, premijos mokėjimas siejamas su pardavimais ne tik Lietuvoje, bet ir dar 7 valstybėse. Ieškovė nepateikė įrodymų dėl ginčo straipsnio įtakos Aminocat produkto pardavimams kitose šalyse. Kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje ieškovė neįrodė, kad būtent dėl atsakovės neteisėtų veiksmų (klaidinančios informacijos apie produktą Aminocat paskelbimo lietuviškame žurnale „Mano ūkis“) ji nepasiekė reikiamos apyvartos premijai gauti. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad šiuo atveju ieškovės nuostolius galėjo lemti ir klimatinės sąlygos, ir ekonominės aplinkybės, ir kt. Pažymėtina ir tai, kad ieškovė reikalavimą dėl premijos grindžia pateikdama Išimtinio platinimo sutartį ir jos Priedą Nr. 3, iš kurio matyti, kad šalių susitarimas dėl premijos, nėra aiškus ir tikslus. Minėtame sutarties priede nurodyta, kad „atsižvelgiant į šią Sutartį, jei Platintojas įvykdo pirkimo užsakymų terminus ir sąlygas, kurios yra nurodytos Išskirtinio platintojo sutarties Priede Nr. 2, „Atlantica“ įsipareigoja Platintojui mokėti žemiau nurodytas premijas nuo antrųjų bendradarbiavimo metų vykdant pirkimus šalims, išdėstytoms Priede Nr. 2“. Sutarties Priedas Nr. 2 į bylą nėra pateiktas.

Be to, pagal CK 6.247 straipsnį atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Ieškovė apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodo, jog teismas, nustatęs, kad egzistuoja priežastinis ryšys dėl pirmos grupės nuostolių (dėl 43 856,63 Eur negautų pajamų), turėjo atitinkamai konstatuoti egzistuojantį priežastinį ryšį ir dėl antros grupės nuostolių (dėl negautos premijos). Priežastinis ryšys kaip civilinės atsakomybės sąlyga neturi būti pernelyg nutolęs nuo atsakovo neteisėto veiksmo. Šiuo atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovei kilę neigiami padariniai (premijos negavimas) laikytini pernelyg nutolusiais nuo atsakovės atliktų neteisėtų veiksmų (CPK 185 str.).

Atmestini kaip nepagrįsti ieškovės teiginiai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra tinkamai nemotyvuotas, nes neįvertinti visi ieškovės argumentai ir įrodymai dėl antros grupės nuostolių. Pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo pobūdžio ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste. Nagrinėjamu atveju iš skundžiamo teismo sprendimo matyti, kad teismas, spręsdamas dėl nuostolių dydžio, įvertino byloje surinktus įrodymus, atsakovės ir ieškovės elgesį, taip pat atsižvelgė į tai, kad ieškovės nuostolius, susijusius su trąšų Aminocat pardavimų apimtimi, galėjo nulemti ne vien atsakovės neteisėti veiksmai, bet ir klimatinės sąlygos, naujų rinkos dalyvių atėjimas ir pan. Teismas nurodė, kad likusios nuostolių dalies ieškovė neįrodė. Vien aplinkybė, kad byloje priimtas vienai iš šalių nepalankus teismo sprendimas, nereiškia, jog tai padaryta neįvertinus įrodymų visumos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2013). Pažymėtina ir tai, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Olandiją, pareiškimo Nr. 16034/90). Kasacinio teismo praktikoje laikomasi tokios pat nuostatos (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; kt.). Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo motyvacijos neišsamumas nėra pagrindas naikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

Į esminius apeliacinių skundų argumentus atsakyta. Kiti šalių apeliaciniuose skunduose ir atsiliepimuose išdėstyti argumentai neturi įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija dėl jų plačiau nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.).

Bylos duomenimis, ieškovė už apeliacinį skundą sumokėjo 2 387 Eur žyminio mokesčio bei patyrė 1 343,10 Eur išlaidų už advokato pagalbą rengiant apeliacinį skundą bei atsiliepimą į kitos šalies apeliacinį skundą. Ieškovės apeliacinį skundą atmetus, jos apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 str. 1 d.).

Byloje pateikti duomenys, kad atsakovo apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos yra 932 Eur žyminis mokestis ir 1 690,91 Eur už apeliacinio skundo ir atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą parengimą. Atsakovės apeliacinis skundas tenkintas tik dėl dalies neturtinio pobūdžio reikalavimo, todėl, atsižvelgiant į tai, kad ieškovės reikalavimas įpareigoti atsakovę publikuoti klaidinančios reklamos paneigimą neatmetamas, tik pakeičiama paneigimo formuluotė, atsakovės sumokėtas žyminis mokestis už šį reikalavimą iš ieškovės nepriteistinas. Vertindama atsakovės prašymą atlyginti jos už advokato suteiktą pagalbą patirtas išlaidas, teisėjų kolegija, pažymi, kad atsakovo prašomos priteisti atstovavimo išlaidos atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. Nr. 1R-77 įsakymu pakeistų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nuostatas, tačiau įvertinus tai, kad atsakovės skundas patenkintas tik dėl dalies neturtinio pobūdžio reikalavimo, teisėjų kolegija sprendžia, kad protingas ir teisingas atsakovei atlygintinas už advokato suteiktą pagalbą dydis būtų – 200 Eur.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 3 d. sprendimo dalį, kuria atsakovė įpareigota publikuoti klaidinančios reklamos paneigimą ir šią dalį išdėstyti taip: įpareigoti atsakovę UAB „Baltic Agro“ per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos žurnale „Mano ūkis“ savo lėšomis publikuoti tokio turinio paneigimą: „Teismas pripažino, jog žurnalo „Mano ūkis“ straipsnyje „Senos tręšimo tiesos – naujai“ (2014/03 numerio 16-17 psl.) UAB „Baltic Agro“ pateikė klaidinančią reklamą. UAB „Baltic Agro“ pažymi, kad straipsnyje minimas produktas Delfan Plus pagal vienerių metų mokslinių tyrimų duomenis, kurie nesuteikia absoliučiai teisingos informacijos, yra vienodo efektyvumo kaip produktas Aminocat“.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vitera Baltic“ (juridinio asmens kodas 302415400) atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Agro“ (juridinio asmens kodas 111547089) naudai 200 Eur (du šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Rasa GudžiūnienėEgidija TamošiūnienėKazys Kailiūnas