- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-09-25
- Bylos Nr.
- e2-850-370/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00280-2025-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danguolė Martinavičienė
- Atsakovas
- Kauno miesto savivaldybės administracijos
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Infes“
- Kategorijos
- 3.1.18.1.1.1Grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui
- 3.1.18.1.1.2Tikėtinas ieškinio pagrįstumas
- 3.3.2.6.1Pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2025 m. rugpjūčio 5 d. nutarties dalies, kuria atmestas atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos prašymas dėl nuostolių, galimų dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, atlyginimo užtikrinimo, civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Infes“ ieškinį atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl neteisėtų perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Autokausta“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Infes“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama panaikinti atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos 2025 m. gegužės 30 d. sprendimą dėl eilės ir laimėtojo nustatymo, kuriuo laimėjusiu nustatytas trečiojo asmens UAB „Autokausta“ (toliau – ir trečiasis asmuo) pasiūlymas; įpareigoti atsakovę atmesti trečiojo asmens pasiūlymą ir įtraukti trečiąjį asmenį į Melagingą informaciją pateikusių tiekėjų sąrašą; priteisti iš atsakovės ieškovei žyminį mokestį ir kitas bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad atsakovė atviro konkurso būdu vykdo viešąjį pirkimą „Kultūros paskirties pastato su požemine stovėjimo aikštele – Kauno M. K. Čiurlionio koncertų centro pastato H. Ir O. Minkovskių g. 31, Kaune, statybos darbų pirkimas“ (pirkimo Nr. 1874290) (toliau – ir pirkimas). Atsakovė sudarė pasiūlymų eilę ir laimėjusiu paskelbė trečiojo asmens pasiūlymą, antrojoje vietoje – ieškovės pasiūlymas. Ieškovė, susipažinusi su pateiktais trečiojo asmens pasiūlymą sudarančiais nekonfidencialiais dokumentais, nustatė, kad atsakovė turėjo imperatyvią pareigą trečiojo asmens pasiūlymą atmesti, nepateikus tinkamų mažos kainos pagrįstumo įrodymų bei pateikus melagingą informaciją apie kvalifikaciją. Ieškovė atsakovei pateikė pretenziją, tačiau atsakovė jos netenkino.
3. Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti atsakovę nesudaryti pirkimo sutarties, o jeigu pirkimo sutartis yra sudaryta – sustabdyti jos vykdymą, iki byloje bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas.
Žemesnės instancijos teismas
4. Kauno apygardos teismas 2025 m. birželio 30 d. nutartimi ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones patenkino ir įpareigojo atsakovę nesudaryti viešojo pirkimo „Kultūros paskirties pastato su požemine stovėjimo aikštele – Kauno M. K. Čiurlionio koncertų centro pastato H. Ir O. Minkovskių g. 31, Kaune, statybos darbų pirkimas“ (pirkimo Nr. 1874290) sutarties, o jeigu pirkimo sutartis jau yra sudaryta, sustabdyti jos vykdymą, iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos. Lietuvos apeliacinis teismas 2025 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-745-516/2025 Kauno apygardos teismo 2025 m. birželio 30 nutartį paliko nepakeistą.
5. Atsakovė 2025 m. liepos 21 d. pateikė teismui prašymą įpareigoti ieškovę į teismo depozitinę sąskaitą įmokėti 10 000 000 Eur dėl Kauno apygardos teismo 2025 m. birželio 30 d. nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių.
6. Nurodė, kad dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsakovė patiria nuostolius, nes: 1) atsakovei uždrausta sudaryti pirkimo sutartį su ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą pateikusiu tiekėju, t. y. dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių savivaldybė negali vykdyti M. K. Čiurlionio koncertų centro statybos darbų; 2) negalint pastatyti svarbaus visuomenės interesams objekto, neišvengiamai keliama žala visuomenei; 3) dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių uždraudus savivaldybei sudaryti sutartį ir pradėti statybos darbus, daroma neigiama įtaka ir ekonominiam valstybės vystymuisi – M. K. Čiurlionio koncertų centras būtų traukos centras turistams, menininkams, partneriams iš užsienio; 4) nevykdant M. K. Čiurlionio koncertų centro statybos darbų, savivaldybė negauna tikėtinų pajamų; 5) atsakovei siekiant stiprinti tarptautinį kultūros miesto įvaizdį, modernios ir tarptautinius standartus atitinkančios infrastruktūros trūkumas gali atgrasyti potencialius partnerius, organizatorius, turistus ar investuotojus ir atitinkamai sumažinti savivaldybės pajamas; 6) savivaldybė tiesiogiai negauna pajamų iš renginių, kuriuos būtų organizavusi M. K. Čiurlionio koncertų centre; 7) egzistuoja didelė ir tikėtina rizika, jog M. K. Čiurlionio koncertų centro projektuotojai nutrauks su savivaldybe pasirašytą projektavimo paslaugų sutartį. Tokiu atveju savivaldybei ne tik kils pareiga sumokėti netesybas ir atlyginti projektuotojų patirtą žalą, tačiau ir pati patirs reikšmingo dydžio žalą – atsiras poreikis skelbti naują projektavimo rangos darbų viešąjį pirkimą; 8) laikinųjų apsaugos priemonių taikymas sukelia riziką prarasti daugiau kaip 14 mln. Eur finansavimą susijusios infrastruktūros statybos darbams; 9) nesudarant pirkimo sutarties, didėja statybų kaštai (dėl infliacijos, kylančių statybinių medžiagų ir darbo sąnaudų kainų), trečiasis asmuo gali nebepratęsti savo pasiūlymo galiojimo ir atsisakyti sudaryti pirkimo sutartį su atsakove. Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovė gali būti priversta sudaryti pirkimo sutartį su 10 mln. Eur brangesnį pasiūlymą pateikusiu tiekėju.
Šalies argumentai
7. Trečiasis asmuo 2025m. liepos 25 d. pateikė teismui prašymą įpareigoti ieškovę į teismo depozitinę sąskaitą įmokėti 700 000 Eur dėl Kauno apygardos teismo 2025 m. birželio 30 d. nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Nurodė, kad dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo trečiasis asmuo patirs mažiausiai 700 000 Eur nuostolius, nes, kol yra taikomos laikinosios apsaugos priemonės, trečiasis asmuo negali pradėti vykdyti pirkimo sutarties, o laiku nepradėjus vykdyti pirkimo sutarties padidės pirkimo sutarties vykdymo kaštai (statybinės medžiagos) ir dėl to sumažės trečiojo asmens gautinas pelnas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
8. Kauno apygardos teismas 2025 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi netenkino atsakovės ir trečiojo asmens prašymų dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo.
9. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, atsakovė neįrodė, kad dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių ji patirs nuostolius, o būtent: 1) atsakovės argumentai dėl visuomenės žalos, negaunamų pajamų ar projektavimo sutarties nutraukimo yra deklaratyvūs, neįrodyti ir nepatvirtina realaus nuostolių tikėtinumo ar jų ryšio su taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis; 2) projektavimo ir pirkimo procedūros truko nuo 2017 m. iki 2024 m., todėl nėra ypatingai skubaus projekto įgyvendinimo poreikio ir galimos žalos visuomenei; 3) koncertų centro statyba nėra tiesiogiai susijusi su tilto projektu, todėl nėra pagrindo manyti, kad sustabdžius vieną būtų prarastas finansavimas kitam; 4) trečiasis asmuo neišreiškė ketinimo nesudaryti pirkimo sutarties; 5) atsakovė nepagrindė galimų nuostolių išieškojimo apsunkinimo, o ieškovė yra finansiškai pajėgi atlyginti galimus nuostolius; 6) atsakovė neprašė užtikrinti visos nurodytos 24–25 mln. Eur žalos sumos, o tik 10 mln. Eur, todėl nėra pagrindo svarstyti didesnio nuostolių masto ar jų išieškojimo sunkumų.
10. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, trečiasis asmuo neįrodė, kad dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių patirs nuostolius, nes laiku nepradėjus vykdyti pirkimo sutarties, padidės statybinių medžiagų kainos. Pažymėjo, kad trečiasis asmuo, būdamas verslininku, galėjo numatyti, jog dėl pirkimo gali kilti teisminių ginčų ir sutarties sudarymas gali būti atidėtas tam tikram laiko tarpui, o vien aplinkybė, kad trečiasis asmuo dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių patyrė tariamus nepatogumus, nėra pagrindas taikyti nuostolių atlyginimo užtikrinimo institutą.
I. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
11. Atsakovė atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2025 m. rugpjūčio 5 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – patenkinti atsakovės prašymą dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo, įpareigojant ieškovę į teismo depozitinę sąskaitą įmokėti 10 000 000 Eur. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
11.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad atsakovė dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių nepatirs tikėtinų nuostolių. Pirkimo objektas – M. K. Čiurlionio koncertų centras – yra svarbus visuomenės interesams. Pagrindinis tikslas, kurio siekiama pirkimu – pastatyti koncertų centrą, be kita ko, užtikrinant kultūros paslaugų prieinamumą, kultūros infrastruktūros plėtrą. Nors atsakovės prašymo dėl nuostolių atlyginimo dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių užtikrinimo pateikimo metu neįmanoma tiksliai monetarine išraiška apskaičiuoti visuomenės patiriamos žalos, tačiau bet kuriuo atveju tai nereiškia, kad žala visuomenei apskritai neatsiras.
11.2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino, kad egzistuoja didelė ir tikėtina rizika, jog M. K. Čiurlionio koncertų centro projektuotojai nutrauks su atsakove pasirašytą projektavimo paslaugų sutartį. Atsakovė, UAB „Paleko archstudija“ ir UAB „Baltic Engineers“ (toliau – ir projektuotojai) 2020 m. gegužės 8 d. sudarė projektavimo darbų rangos sutartį (toliau ir – projektavimo sutartis), kuria projektuotojai įsipareigojo atlikti M. K. Čiurlionio koncertų centro projektavimo darbus. Pagal projektavimo sutarties 2.19 papunktį, projektuotojai turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį, jeigu per 18 mėnesių po II etapo darbų atlikimo akto pasirašymo (2024 m. balandžio 17 d.) nėra pasirašoma rangos darbų sutartis. Tai reiškia, kad nesudarius pirkimo sutarties, projektuotojai 2025 m. spalio 17 d. įgis teisę vienašališkai nutraukti pirmiau nurodytą projektavimo sutartį. Nutraukus projektavimo sutartį, atsakovei teks sudaryti sutartį su kitais projektuotojais, taip rizikuojant projekto kokybe ir vientisumu, kadangi į M. K. Čiurlionio koncertų centro projektavimą būtų įtraukti projektuotojai, neprisidėję prie pirminės šio projekto koncepcijos. Nagrinėjamu atveju, konkretus žalos dydis paaiškės tik nutraukus projektavimo sutartį, įvykdžius viešąjį pirkimą bei sudarius naują projektavimo paslaugų sutartį, tačiau tai nereiškia, kad žala atsakovei nebus padaryta.
11.3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas sukelia žalą ne tik dėl M. K. Čiurlionio koncertų centro projekto nevykdymo, bet ir kelia riziką prarasti daugiau kaip 14 mln. Eur finansavimą susijusios infrastruktūros statybos darbams. Pagal atsakovės ir viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) „Centrinė Projektų valdymo agentūra“ (toliau – CPVA) sudarytą sutartį Nr. 22-104-P-0001, projektas „Dviračių ir pėsčiųjų tilto iš Nemuno salos į Aleksotą statyba“ yra finansuojamas iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų, kuriam iš Europos regioninės plėtros fondo planuojama skirti daugiau kaip 14 mln. Eur. Atsižvelgiant į tai, kad tilto statyba yra finansuojama iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų, o jo paskirtis tiesiogiai susijusi su koncertų centro funkcionalumu, koncertų centro statybos nevykdymas faktiškai pakerta projekto integralumą ir kelia riziką efektyviam lėšų panaudojimui, nes, sustabdžius pirkimą, gali būti nepasiekti projekto tikslai – planuojamas tiltas negalės būti realiai naudojamas pagal tikslinę paskirtį.
11.4. Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad nėra pagrindo manyti, jog trečiasis asmuo gali nepratęsti pasiūlymo galiojimo, atsisakyti sudaryti pirkimo sutartį ar ją nutraukti, dėl to atsakovė bus priversta darbus įsigyti daugiau nei 10 mln. Eur didesne kaina. Trečiasis asmuo procesiniuose dokumentuose nurodė, kad nesutinka su susidariusia teisine situacija, kuri neleidžia pradėti vykdyti pirkimo sutarties, ir pažymėjo, jog svarsto apie galimybę reikalauti pirkimo sutarties nutraukimo.
11.5. Priešingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, atsakovė aiškiai nurodė, kad tarp trečiojo asmens ir ieškovės pasiūlymo kainos dydžio yra didelis skirtumas 10 mln. Eur. Atitinkamai, dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atsakovė gali būti priversta sudaryti pirkimo sutartį su 10 mln. Eur brangesnį pasiūlymą pateikusiu tiekėju, taip patiriant 10 mln. Eur nuostolius.
11.6. Priešingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, netaikius atsakovės patiriamų nuostolių atlyginimo užtikrinimo, išieškoti nuostolių atlyginimą iš ieškovės gali būti sunku arba neįmanoma. Nors ieškovės balanso duomenys formaliai nerodo nemokumo (turtas – 47 730 379 Eur; įsipareigojimai – 22 641 868 Eur; gautinos sumos – 22 343 699 Eur), tačiau net ir tokie duomenys nereiškia, kad 24 mln. Eur dydžio žalos atlyginimas būtų realiai įmanomas ar neužtruktų ilgo proceso – ypač atsižvelgiant į tai, kad didelė turto dalis gali būti nelikvidi, o gautinos sumos – negrąžintos ar ginčytinos.
Atsiliepimas
12. Ieškovė pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo su atskiruoju skundu nesutinka, prašo jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
12.1. Atsakovė prašymą dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo pateikė 2025 m. liepos 21 d., t. y. praėjus beveik mėnesiui nuo bylos iškėlimo teisme. Nors atsakovė tikėtinus nuostolius sieja su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, tačiau kartu su atskiruoju skundu šių argumentų nepateikė. Atsakovės elgesys patvirtina, kad nėra skubos sudaryti pirkimo sutartį, o nurodomi teiginiai apie tariamus nuostolius dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, yra nepagrįsti, teikiami siekiant suklaidinti ir piktnaudžiaujant procesinėmis teisėmis.
12.2. Priešingai nei nurodo atsakovė, visuomenė nepatiria realios žalos dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, nes pirkimo objektas nėra įgyvendintas, juo nėra naudojamasi. Atsakovė pirkimo objektą siekia įgyvendinti nuo 2017 m., todėl darytina išvada, kad atsakovė neįrodė, jog yra didelė skuba įgyvendinti pirkimo objektą, o jo laiku neįgyvendinus, ji patirs nuostolius.
12.3. Nepagrįsti atskirojo skundo argumentai, kad yra rizika, jog projektuotojai nutrauks projektavimo sutartį, dėl to atsakovė turės sumokėti netesybas ir žalą. Jeigu projektavimo sutartis būtų nutraukta, tai tik dėl atsakovės veiksmų – pareigų pagal projektavimo sutartį vykdymo ir delsimo laiku pradėti vykdyti pirkimo procedūras dėl koncertų centro statybos darbų įsigijimo.
12.4. Atsakovė nepateikė duomenų, kurie pagrįstų, jog ji praras Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansavimą statymui tilto iš Nemuno salos į Aleksotą. Tilto statybos nėra susijusios su pirkimo objektu, todėl atsakovė nepagrįstai nurodo šią aplinkybę.
12.5. Atsakovė nuostolių dydį (10 mln. Eur) sieja su trečiojo asmens ir ieškovės pasiūlymo kainos skirtumu. Toks atsakovės reikalavimas patvirtina, kad ji supranta, jog realių nuostolių nepatirs, taip pat, kad atsakovė neturi teisės reikalauti užtikrinti ir trečiojo asmens bei ieškovės pasiūlymų kainos skirtumo, kadangi trečiojo asmens pasiūlymo vertinimas yra ginčo objektas.
12.6. Nėra priežasčių manyti, kad atsakovės nuostolių kompensavimas būtų apsunkinamas ar neįmanomas. Atsakovė neįrodė (neįrodinėjo) realiai tikėtinų nuostolių ir jų dydžio, pateikti teiginiai yra deklaratyvūs, o nurodomos sumos net neatitinka faktinės situacijos.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.
14. Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria netenkintas atsakovės prašymas dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.
Dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo
15. CPK 146 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalies prašymu teismas nutartimi gali pareikalauti, jog ieškovas ar kitas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo padavęs asmuo per teismo nustatytą terminą pateiktų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą. Šių nuostolių atlyginimas gali būti užtikrinamas ir banko garantija. Nuostolių atlyginimo užtikrinimo institutas yra nukreiptas į ieškovo bei atsakovo interesų ir procesinių jų tarpusavio poveikio priemonių pusiausvyros, šalių lygiateisiškumo principo, prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumo siekiamiems tikslams, taip pat į ieškovo galimybes padengti dėl nepagrįstai jo prašymu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių turėtus nuostolius užtikrinimą.
16. CPK 146 straipsnio nurodytų nuostolių atlyginimo užtikrinimas gali būti taikomas, kai nustatoma visuma dviejų sąlygų: pirma, realiai tikėtinas nuostolių dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsiradimas; antra, tikėtinas nuostolių išieškojimo apsunkinimas arba neįmanomumas netaikius jų užtikrinimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-963-302/2018). Galimų nuostolių tikėtinumą ir kitas nurodytas sąlygas turi pagrįsti ir įrodyti asmuo, reiškiantis prašymą užtikrinti galimų nuostolių atlyginimą (CPK 178 straipsnis, Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-963-302/2018).
17. Pagal Lietuvos apeliacinio teismo formuojamą praktiką, nors asmuo, prašantis taikyti nuostolių atlyginimo užtikrinimą, neprivalo įrodyti neabejotinai atsirasiančių nuostolių konkretaus dydžio, tačiau turi įrodyti, kad dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo jam ateityje iš tiesų gali atsirasti nuostolių, t. y. tikėtinų nuostolių susidarymo mechanizmas turi būti a priori (iš anksto) aiškus ir pagrįstas bei priežastiniu ryšiu susijęs su taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-608-370/2017).
18. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su civilinės bylos medžiaga ir atsakovės prašymu dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo, nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, netenkindamas šio prašymo, priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą.
19. Atsakovė nurodo, kad: 1) pirkimo objektas – M. K. Čiurlionio koncertų centras – yra svarbus visuomenės interesams; 2) nesudarius pirkimo sutarties, projektuotojai 2025 m. spalio 17 d. įgis teisę vienašališkai nutraukti pirmiau nurodytą projektavimo sutartį, todėl atsakovei teks sudaryti naują sutartį su kitais projektuotojais, taip rizikuojant projekto kokybe ir vientisumu; 3) laikinųjų apsaugos priemonių taikymas sukelia žalą ne tik M. K. Čiurlionio koncertų centro projekto nevykdymo, bet ir kelia riziką prarasti daugiau kaip 14 mln. Eur finansavimą susijusios infrastruktūros statybos darbams; 4) trečiasis asmuo procesiniuose dokumentuose nurodė, kad nesutinka su susidariusia teisine situacija, kuri neleidžia pradėti vykdyti pirkimo sutarties, ir pažymėjo, jog svarsto apie galimybę reikalauti pirkimo sutarties nutraukimo; 5) dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atsakovė gali būti priversta sudaryti pirkimo sutartį su 10 mln. Eur brangesnį pasiūlymą pateikusiu tiekėju (ieškove), taip patiriant 10 mln. Eur nuostolius; 6) netaikius atsakovės patiriamų nuostolių atlyginimo užtikrinimo, išieškoti nuostolius iš ieškovės gali būti sunku arba neįmanoma.
20. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nors atsakovė atskirajame skunde nurodo, kad pirkimo objektas yra svarbus visuomenei ir jo laiku neįgyvendinus, bus padaryta žala visuomenei (visuomenė negalės naudotis pirkimo objekto paslaugomis) ir atsakovei (atsakovė negaus pajamų iš objekto eksploatavimo), tačiau pažymėtina, jog atsakovė M. K. Čiurlionio koncertų centro įgyvendinimo projektą siekia įgyvendinti nuo 2017 m., todėl nėra pagrindo teigti, kad šiuo konkrečiu atveju yra ypatinga skuba įgyvendinti pirkimo objektą. Atsakovė taip pat neįrodinėjo ir neįrodė aplinkybių, kad įgyvendinus pirkimo objektą ji gaus nuolatines pajamas iš organizuojamų renginių (CPK 178 straipsnis).
21. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad atsakovė nepateikė objektyvių duomenų, kurie patvirtintų atsakovės kitus nuostolius, galinčius atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Pažymėtina, kad atsakovė, sudarydama projektavimo sutartį su projektuotojais, galėjo numatyti, jog dėl pirkimo gali kilti teisminių ginčų ir pirkimo objektas nebus įgyvendintas laiku, todėl nėra pagrindo sutikti su atskirojo skundo argumentais, jog nutraukus projektavimo sutartį atsakovė patirs nuostolius. Taip pat nepagrįsti atskirojo skundo argumentai, kad atsakovė praras 14 mln. Eur finansavimą susijusios infrastruktūros statybos darbams (tilto iš Nemuno salos į Aleksotą statybos rangos darbams). Byloje ginčas kilo dėl atsakovės pirkime priimto sprendimo panaikinimo, ne dėl statomo tilto iš Nemuno salos į Aleksotą, kuris nėra pirkimo objektas, todėl nėra pagrindo atskirai vertinti atskirojo skundu argumentus, susijusius su rizika atsakovei prarasti Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšas statomo tilto iš Nemuno salos į Aleksotą finansavimui. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad gali būti užtikrinamas tik tikėtinų ir realiai prognozuotinų nuostolių atlyginimas. Tikėtinų nuostolių susidarymo mechanizmas turi būti aiškus ir pagrįstas bei priežastiniu ryšiu susijęs su taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis, o nagrinėjamu atveju nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių prašyme nurodytų argumentų pagrįstumą, t. y. prašymas grindžiamas abstraktaus pobūdžio samprotavimais apie galimus nuostolius.
22. Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, kad atsakovė neįrodė aplinkybių, jog jos nurodytas tikėtinų nuostolių susidarymo mechanizmas yra priežastiniu ryšiu susijęs su byloje taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis. Nustačius, kad atsakovės nurodytas tikėtinų nuostolių susidarymo mechanizmas nėra priežastiniu ryšiu susijęs su byloje taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis, nėra pagrindo analizuoti šalių argumentų, susijusių su atsakovės įrodinėjamų nuostolių dydžio pagrįstumu, kadangi nepriklausomai nuo išvados apie atsakovės įrodinėjimų nuostolių dydžio (ne)pagrįstumą, tokie nuostoliai negalėtų būti laikomi priežastiniu ryšiu susijusiais su byloje taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis.
23. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovė neįrodė ir kitos būtinosios nuostolių užtikrinimo instituto taikymo sąlygos – tikėtino nuostolių kompensacijos išieškojimo apsunkinimo arba galimybės juos kompensuoti nebuvimo, netaikius užtikrinimo priemonių. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovės 2024 m. finansinių ataskaitų duomenys patvirtina, kad 2024 m. ieškovės turtą sudarė 47 730 379 Eur (įsipareigojimai – 22 641 868 Eur, o gautinos sumos – 22 343 699 Eur). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, teismui pateikti duomenys patvirtina ieškovės stabilią ir gerą finansinę būklę, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad ieškovė būtų nepajėgi atlyginti atsakovei galimus nuostolius. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmosios instancijos teismo išvadas, kad atsakovės prašymo argumentai nepagrindžia tikėtino nuostolių kompensacijos išieškojimo apsunkinimo arba galimybės juos kompensuoti nebuvimo, joms pritaria. Atitinkamai, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo šiuo atveju taikyti CPK 146 straipsnyje nurodyto nuostolių atlyginimo užtikrinimo instituto, kadangi atsakovė iš esmės nepagrindė nuostolių atlyginimo užtikrinimui būtinų sąlygų visumos. Be to, apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia ir į tai, kad byla pirmosios instancijos teisme jau yra išnagrinėta (2025 m. rugpjūčio 26 d.).
24. Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai neturi teisinės reikšmės vertinant skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą.
Dėl bylos procesinės baigties
25. Dėl šioje nutartyje nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad atskirojo skundo motyvais skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalies panaikinti ar keisti nėra pagrindo, todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2025 m. rugpjūčio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.