- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-06-12
- Bylos Nr.
- ATP-595-245/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 4-05-3-07061-2012-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Kęstutis Dargužis
- Kategorijos
- 42.12pavadinimo nepavyko patikrinti
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo teisėjas Kęstutis Dargužis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs A. K. apeliacinį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013-04-16 nutarties A. K. administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos (toliau-Institucija) vyresn. specialisto D. J. 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 351 A. K. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 87 str. 3 d. 400,00 Lt bauda, PVC medžiagos, pilkos valties, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), pakabinamo valties variklio „Honda 2,3 B4SCHG“ Nr. (duomenys neskelbtini), dviejų anglies pluošto meškerių su neinercinėmis ritėmis, echaloto „HUMMIBIRD“ konfiskavimu už tai, kad jis 2012 m. lapkričio 1 d. 16.30 val. žvejojo iš jam priklausančio valties (NR (duomenys neskelbtini)) Kauno mariose, ties (duomenys neskelbtini) Kaišiadorių raj. sav., draudžiamuoju būdu – užkabinamuoju būdu, meškere su beinercine rite, prie meškerės valo buvo prikabintas galvakablis su guminuku ir trišakiu, ir pagavo keturis karpius ir vieną plakį, kuriuos mechaniškai sužalojo, tai yra tuo pažeidė Mėgėjiškos žūklės taisyklių 12.2 p. reikalavimą.
A. K. apskundus Institucijos 2012-11-06 nutarimą, Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013-04-16 nutartimi skundas atmestas, Institucijos nutarimas paliktas nepakeistas.
Žemesnės instancijos teismas
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. K. skundžia apylinkės teismo nutartį ir prašo ją panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Skunde nurodoma, jog apylinkės teismas nevisapusiškai įvertino bylos aplinkybes, netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, dėl ko priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį. Apelianto manymu, kaltinimas turi būti suformuluotas konkrečiai, aiškiai nurodant, kokiais veiksmais asmuo pažeidė konkretų teisės aktų reikalavimą. Šioje byloje A. K. surašytame protokole kaltinimas suformuluotas neaiškiai, nekonkrečiai, o apylinkės teismas dėl to nepasisakė nieko. Neetatinis inspektorius nei žodžiu, nei protokole nenurodė, kokia yra žvejyba draudžiamuoju užkabinamuoju būdu. Iš surašyto apeliantui protokolo neaišku, kokiu konkrečiai būdu jis žvejojo, jis nesupranta, kokį teisės aktą pažeidė, todėl mano, kad buvo pažeista jo teisė į gynybą. Iš administracinio teisės pažeidimo nutarimo matyti, kad inspektorius iš esmės pakeitė jam pareikštus kaltinimus, nurodė kitą pažeidimo padarymo vietą, nei kad buvo nurodyta protokole, nurodė, kad A. K. žvejojo iš valties Mėgėjiškos žūklės taisyklių draudžiamuoju užkabinamuoju būdu, o teismas šių aplinkybių nesiaiškino. Be to, apylinkės teismas savo iniciatyva pakeitė kaltinimą, nurodydamas, kad A. K. žvejojo draudžiamu užkabinamuoju būdu – meškere su beinercine rite, tai yra priešingai, nei nurodyta protokole, jog žvejojo draudžiamu - užkabinamuoju būdu. Atskiriant meškerę su beinercine rite nuo užkabinamojo būdo, iš esmės pasikeitė kaltinimas. Taigi, iš pareigūno nutarimo matyti, kad žvejyba draudžiamu užkabinamuoju būdu yra žvejojant meškere su beinercine rite. Mėgėjiškos žūklės taisyklėse žvejyba meškere su beinercine rite, prie meškerės valo prikabintu gaivakabliu su guminuku ir trišakiu, nepriskiriama nei prie draudžiamo žvejybos būdo, nei prie draudžiamų žvejybos įrankių. A. K. žvejojo teisėtai, turėdamas tam leidimą, leistinu „džigo“ būdu, ir jis nepažeidė Mėgėjiškos žūklės taisyklių. Dėl paminėtų priežasčių administracinio teisės pažeidimo byla, nesant pažeidimo sudėties, turėjo būti nutraukta. Klaidingos yra ir tos teismo padarytos išvados, kad priimant skundžiamą nutartį, teismas vadovavosi Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyresniojo specialisto D. J. ir neetatinio inspektoriaus V. G. parodymais, nurodydamas, kad jie nuoseklūs ir neprieštaringi, kadangi šių pareigūnų parodymai negali būti vertinami kaip patikimi, nes D. J. paties pažeidimo nematė, jis tik priėmė nutarimą šioje administracinio teisės pažeidimo byloje. Įvykį galėjo matyti V. G., savanoris D. M. ir A. J., todėl šių asmenų parodymai yra reikšmingi, nustatant objektyvią tiesą byloje. Klaidinga teismo išvada dėl to, kad A. J. parodymais negalima vadovautis, nes jie šališki, kadangi šis liudytojas savo paaiškinimą pateikė atskirame popieriaus lape, jis nesikeitė tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek nagrinėjant bylą teisme, kaip ir A. K. parodymai, ko negalima pasakyti apie V. G. parodymus. Byloje nėra jokių tarnybinių pranešimų, kuriuose atsispindėtų įvykio aplinkybės, nei inspektorius V. G., nei savanoris D. M. niekur nenurodė įvykio aplinkybių. Pažymi, kad inspektorius V. G. parodymus davė tik teisme ir tik po to, kai susipažino su apelianto skundu. Teismas priimant skundžiamą nutartį klaidingai nesirėmė paties apelianto ir liudytojo A. J. parodymais. O tai, kad V. G. ir D. M. matė sužalojimus, padarytus ant sugautų žuvų, nereiškia, kad žvejojama buvo neleistinu būdu, kadangi minėti sužalojimai yra šoniniai, o žvejojant užkabinamuoju būdu, kertant žuvį iš apačios, tai padaryti neįmanoma. Dėl to kilo rimtų abejonių, kad V. G. galėjo matyti įvykio aplinkybes, o ne priderino savo parodymus, jau pastebėjęs valtyje sužvejotas žuvis. Žuvų sužalojimai yra atsitiktiniai, nes jie padaryti žvejojant leistinu būdu. Nuo pat pradžių tiek A. K., tiek ir A. J. teigė, kad žvejojo leistinu „džigo“ būdu - kai masalui nuskendus ant dugno, atliekamas staigus meškerės kilstelėjimas, primenantis pakirtimą. Tokiu būdu masalas staigiai pakyla nuo dugno, imituodamas greitai sprunkančią žuvelę, kuri staiga pasirodo ir vėl grimzta į dugną. Nors V. G. ir teigia, kad matė A. K. žvejojant per žiūronus, tačiau tai kelia rimtų abejonių, kadangi nei viename bylos dokumente nekalbama, jog stebėjimas buvo vykdomas per žiūronus, ir ta versija atsirado tik teisminio nagrinėjimo metu, po susipažinimo su apelianto skundu. Be to, neetatinių inspektorių parodymams negali būti suteikiamas toks pats patikimumo statusas kaip ir pareigūnų parodymams, jų parodymai turi būti kruopščiai patikrinami, kas šioje byloje nebuvo padaryta. Teismui konstatavus, kad A. K. ir A. J. parodymai prieštarauja V. G. parodymams, turėjo būti apklaustas įvykį matęs D. M., o tai padaryta taip pat nebuvo. Tuo teismas nukrypo nuo susiklosčiusios teisminės praktikos, pagal kurią teisme turi būti apklausiami asmenys, kurių parodymai yra esminiai. Dar daugiau abejonių kelia neetatinio inspektoriaus V. G. parodymai dėl meškerių paėmimo. Nuo pat pradžių A. K. teigė, kad viena meškerė yra jo, o kita – A. J., kuris savo paaiškinime nurodė, kad meškerė iš jo buvo paimta neteisėtai. Teismas nutarime nurodė, kad A. K. neįrodė, kad viena iš dviejų meškerių priklauso ne jam, nors nesuprantama, kaip A. J. galėjo žvejoti be meškerės. Šios aplinkybės patvirtina, kad V. G. parodymai neatitinka tikrovės. V. G. veiksmai dėl A. J. meškerės paėmimo turėjo būti vertinami kaip šiurkštus procesinis pažeidimas. Konfiskuota gali būti tik daiktas ir įrankis, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, tuo tarpu teismas šioje byloje laiko, kad neteisėtos žvejybos įrankiai buvo dvi meškerės su guminukais, kabliais ir trišakiais, iš kurių viena – apelianto A. K., o kita – A. J., o neteisėtomis priemonėmis teismas laiko PVC medžiagą, pilką valtį su varikliu, echalotą. Tokios teismo padarytos išvados yra klaidingos, kadangi A. J. žvejojo su savo meškere, leistinu būdu, ir žvejodamas nesugavo nei vienos žuvies, todėl bet kokiu atveju meškerę, kuria žvejojo A. J., negalima laikyti galimo teisės pažeidimo padarymo įrankiu, ir ji negali būti konfiskuota. Negalima taip pat laikyti pažeidimo įrankiu ir PVC medžiagos, valties su pakabinamu varikliu, echaloto, kadangi apeliantui priklausanti valtis registruota nustatyta tvarka, jis atvyko žvejoti teisėtai, tai yra turint leidimą. O žvejoti tokiu būdu („džigo“) galima ir nesinaudojant valtimi, nuo kranto. Valtis šiuo atveju tik padėjo pasiekti norimą vietą, kurioje šiaip žvejoti neuždrausta, ji nebuvo būtina norint transportuoti laimikį, nes pagauti buvo tik keturi karpiai ir vienas plakis. Nėra byloje duomenų ir apie tai, kad apeliantas naudojo variklį ir echalotą. Bylos duomenimis nepaneigta aplinkybė, kad echalotas buvo naudojamas tik reljefo stebėjimui. Dėl šių priežasčių apylinkės teismas klaidingai pažeidimo padarymo priemonėmis laikė valtį su pakabinamu varikliu ir echalotą. Tokios pat pozicijos laikomasi ir Kauno apygardos teismo nutartyje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-298-579/2013. Pažymi, kad ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, atitikti siekiamus teisėtus ir visuotiniai svarbius tikslus, kad tarp padaryto teisės pažeidimo ir taikomos nuobaudos būtų teisinga pusiausvyra (proporcija). A. K. pažeidimu padaryta žala siekia 229 Lt, jis ją atlygino, o konfiskuotų daiktų vertės sudaro 7211 Lt (valtis 3800 Lt, variklis 2500 Lt, echalotas 600 Lt, meškerė 311 Lt). Todėl net ir pripažinus, kad visgi buvo padarytas teisės pažeidimas, valties su varikliu ir echaloto konfiskavimas būtų neproporcinga priemonė pažeidimu nustatytam žalos dydžiui.
Atsiliepimas
Institucija atsiliepimu į A. K. apeliacinį skundą prašo palikti skundžiamą apylinkės teismo nutartį nepakeistą. Apeliaciniame skunde nurodyti teiginiai, kad apylinkės teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, kad aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas ir neetatiniai aplinkos apsaugos inspektoriai apklausti kaip liudytojai buvo šališki ir suinteresuoti, kad teismas rėmėsi tik pareigūnų nuomone, atmestini kaip nepagrįsti. Pažymi, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo ar bylos faktinių aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui. Teismas nutartyje nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžia savo išvadas, išanalizavo ir įvertino bylos medžiagą ir teisingai kvalifikavo A. K. pažeidimą pagal ATPK 87 str. 3 d.
Motyvuojamoji dalis
A. K. apeliacinis skundas atmetamas.
Žemesnės instancijos teismas
A. K. nubaustas už tai, kad 2012 m. lapkričio 1 d. 16.30 val. Kauno mariose, ties (duomenys neskelbtini), Kaišiadorių rajone, žvejojo iš valties (Nr. V-9123) su pakabinamu varikliu (Nr. BZBH 20206860) Mėgėjiškos žūklės taisyklėse draudžiamuoju užkabinamuoju būdu.
A. K. veika 2012-11-01 administracinio teisės pažeidimo protokole kvalifikuota pagal ATPK 87 str. 3 dalį, kuri numato, kad Mėgėjų žvejybos taisyklių pažeidimas, padarytas panaudojant draudžiamus žvejybos įrankius ar draudžiamu būdu užtraukia baudą nuo keturių šimtų iki vieno tūkstančio litų su šių įrankių ir priemonių konfiskavimu (ATPK 87 straipsnio redakcija nuo 2012-09-28 (Valstybės žinios, 2012-06-27, Nr. 72-3707). Kadangi pažeidimo padarymo metu Mėgėjų žvejybos taisyklės dar negaliojo, jos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-14 patvirtintos 2013 m. sausio 4 d., todėl tiriamu atveju A. K. pažeidimas teisingai kvalifikuotas pagal tuo metu galiojusias Mėgėjiškos žūklės taisykles (toliau - Taisyklės), kurių 12.2. punkte nurodyta, kad draudžiama žvejoti draudžiamais žvejybos įrankiais ar būdais; 4.7 punkte nurodyta, kad draudžiami žvejybos įrankiai - elektros žūklės prietaisai, ūdos, žeberklai, varžos bei tinkliniai ne mėgėjiškos žūklės įrankiai; 4.8 punkte nurodyta, kad draudžiami žvejybos būdai - žūklė, naudojant elektros energiją, nuodingąsias ar sprogstamąsias medžiagas, šaunamuosius ar pneumatinius ginklus (išskyrus povandeninės žūklės šautuvus), akvalangus bei kitus autonominius kvėpavimo prietaisus, taip pat žūklė duriamuoju, užkabinamuoju (kai žuvis sugaunama kabliuku ar kabliu už bet kurios kūno dalies, išskyrus galvą), smogiamuoju bei kitu ne mėgėjiškos žūklės įrankiu. Taigi, pagal Mėgėjiškos žūklės taisyklių nuostatas žvejams mėgėjams yra draudžiamas užkabinamasis žūklės būdas, kai žuvis sugaunama kabliuku ar kabliu už bet kurios kūno dalies, išskyrus galvą. Žvejys privalo užtikrinti tinkamą žuvies sugavimą, nepriklausomai nuo meškerės tipo ir masalo pravedimo būdų (pav.: taip vadinamas „džigavimo“ būdas turi penkis pagrindinius masalo pravedimo būdus, kuriuos žvejai derina tarpusavyje žvejybos metu, žr. www.žūklė.lt). Gaudant žuvis užkabinamuoju būdu, žuvys dažnai stipriai sužalojamos, kadangi daugelis žuvų atitrūksta, kadangi jos užkabinamos už minkštųjų audinių, o ne už žiomenų. Traukiant žuvį tokiu būdu audiniai plyšta ir susiformuoja plėštinės žaizdos, todėl atsižvelgiant į žuvų ištekliams daromą žalą, užkabinamasis būdas yra draudžiamas. A. K. pagrįstai nubaustas už tai, kad žuvis sugavo už bet kurios kūno dalies, išskyrus galvą, su tuo sutinka ir pats pažeidėjas, kad žuvis sugavo ne už galvų, ir tą aplinkybę, kad žuvys nebuvo sugautos leistinu būdu, patvirtina joms padaryti sužalojimai. Žuvies sužalojimo faktą taip pat patvirtina byloje esančios nuotraukos.
Draudžiamu užkabinamuoju būdu žvejojo meškere su beinercine rite, prie meškerės valo buvo prikabintas galvakablis su trišakiu kabliu. Draudžiamu užkabinamuoju būdu buvo sugavęs keturis karpius ir vieną plakį, žuvų kūnai buvo mechaniškai sužaloti. Byloje surinkti tiek rašytiniai įrodymai, tiek liudytojų parodymai paneigia apelianto teiginį, kad jo veikoje nebuvo tyčios.
Liudytojas neetatinis aplinkos apsaugos inspektorius V. G. teisme patvirtino, kad jis stebėjo Kauno marias ties Lašinių kaimu ir per žiūronus matė, kaip iš vienos valties du žvejai žvejoja staigiais užkertamaisiais judesiais, t.y. gaudė žuvį draudžiamu užkabinamuoju būdu. Apžiūrėjęs pagautas žuvis, įsitikino, kad žuvys sužalotos į šonus, prie meškerių buvo prikabinti guminukai su kabliu, papildomai uždėti trišakiai (b. l. 83). Pas apeliantą buvo surasti ir paimti karpiai ir vienas plakis, kurie buvo sužaloti kabliais į šoną, t.y. sugauti draudžiamuoju būdu. Byloje šias aplinkybes patvirtina 2012 m. lapkričio 1 d. administracinio tiesės pažeidimo protokolas, apelianto paaiškinimas (b. l. 12), sužalotų žuvų nuotraukos, žalos apskaičiavimo duomenys, liudytojų V. G., D. J. parodymai. Teisme apklaustas D. J. parodė, kad jis pats reide nedalyvavo, tačiau surašius administracinio teisės pažeidimo protokolą, pasikvietė V. G. ir D. M., ir nutarimą dėl A. K. padaryto pažeidimo priėmė šių liudytojų parodymų pagrindu. A. K. jam sakė, kad žvejojo „džigo“ būdu, o karpiai ir plakis užsikabino netyčia. Vadovaujantis ATPK 256, 257 str. teismas, nagrinėdamas bylą, tiesiogiai ištyrė bylos įrodymus, apklausė patį pažeidėją, liudytojus, ištyrė visus rašytinius dokumentus. Pirmosios instancijos teismas byloje surinktus rašytinius įrodymus ir apklaustų liudytojų parodymus įvertino, nepažeisdamas procesinių normų reikalavimų. Taigi, A. K. nubaustas už Mėgėjiškos žūklės taisyklių 12.2 punkto reikalavimą teisingai. Be to, rašytiniame paaiškinime A. K. su inkriminuojamu pažeidimu sutiko, prašė skirti mažiausią baudą ir nekonfiskuoti žvejybos priemonių, todėl nėra pagrindo sutikti su apeliaciniame skunde keliama versija, kad jis jokio pažeidimo nepadarė.
Nors apeliantas skunde nurodo, kad administracinio teisės pažeidimo protokole jam suformuluotas kaltinimas yra neaiškus ir nekonkretus, nurodo, kad pareigūnas meškerę su beinercine rite priskyrė prie draudžiamo užkabinamojo būdo, taip pat netiksliai nurodyti pažeisti teisės aktai, tačiau skundą nagrinėjančio teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas šias aplinkybes išnagrinėjo tinkamai.
ATPK 87 str. 3 d. numatyta administracinė atsakomybė už Mėgėjų žvejybos taisyklių pažeidimą, padarytą panaudojant draudžiamus žvejybos įrankius ar draudžiamu būdu (išskyrus elektros energiją ir ultragarsą). 2012 m. lapkričio 1 d. surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad „<..> žvejojo iš valties (Nr. (duomenys neskelbtini)) su pakabinamu varikliu (Nr. (duomenys neskelbtini)) Mėgėjiškos žūklės taisyklėse draudžiamu užkabinamuoju būdu- meškere su beinercine rite, prie meškerės valo buvo prikabintas galvakablis su guminuku ir trišakiu kabliu. Sulaikymo metu visos draudžiamu būdu sugautos žuvys - karpiai 4 vnt., plakis 1 vnt. buvo sužalotos mechaniškai <...>". Neetatinis aplinkos apsaugos inspektorius V. G. (pažymėjimo Nr. 005356), surašydamas administracinio teisės pažeidimo protokolą, tiksliai nurodė, kad A. K. žvejojo Mėgėjiškos žūklės taisyklėse draudžiamu užkabinamuoju būdu ir kokias tam priemones (valtis (Nr. (duomenys neskelbtini)) su pakabinamu varikliu Nr. (duomenys neskelbtini)) ir įrankius (meškerė su beinercine rite, prie valo prikabintu galvakabliu su guminuku ir trišakiu kabliu) naudojo. Tokiu būdu administracinio teisės pažeidimo protokole atskleista pažeidimo esmė, suformuluotas kaltinimas ir užfiksuoti įrodymai, kitos svarbios aplinkybės, reikšmingos nagrinėjant bylą. Taigi, surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, nebuvo pažeisti ATPK 260 str., 256 str. reikalavimai.
Iš tikrųjų, administracinio teisės pažeidimo protokole buvo netiksliai nurodyti pažeisti teisės aktai (nurodyta, kad A. K. pažeidė 12.2 p. ir aplinkos apsaugos įstatymą), už ką atsakomybė numatyta ATPK 87 str. 3 d. ATPK 87 str. 3 d. dispozicijoje nurodyta, kad administracinė atsakomybė kyla už Mėgėjų žvejybos taisyklių pažeidimą, padarytą panaudojant draudžiamus žvejybos įrankius ar draudžiamu būdu, t.y. blanketinė teisės norma, nukreipianti į Mėgėjiškos žūklės taisyklių reikalavimų pažeidimus. LR AM Kauno RAAD Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyresnysis specialistas D. J., nagrinėdamas A. K. administracinio teisės pažeidimo bylą nustatė, kad pažeidimo esmė įrodyta, tačiau netiksliai nurodyti pažeisti teisės aktai (suklysta). Administracinio teisės pažeidimo protokolo netikslumai, sutinkamai su ATPK 284 str. 2 d., buvo ištaisyti nutarime administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 351 ir nurodyta, kad pažeisti Mėgėjiškos žūklės taisyklių 12.2 p. ir Aplinkos apsaugos įstatymo 14 str. 3 d. 6 p. reikalavimai.
Nėra pagrindo netikėti administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta pažeidimo vieta – ties Kruonio elektrine, kadangi iš byloje pateiktos schemos matyti, kad pažeidėjas buvo sulaikytas Kauno mariose ties (duomenys neskelbtini) kaimu, o šis kaimas yra netoli (duomenys neskelbtini). Pažeidimo kvalifikavimui protokole nurodyta pažeidimo vieta ties Kruonio elektrine juridinės reikšmės neturi.
Nepagrįstai apeliantas skundžiasi, kad nagrinėjant šią administracinio teisės pažeidimo bylą, buvo pažeista jo teisė į gynybą, kadangi teismo proceso dalyviai, tame tarpe ir apeliantas, teikė teismui savo pasiūlymus, kėlė įvykio versijas, todėl nėra jokio pagrindo daryti išvadai, kad A. K. nežinojo, kokiu konkrečiai būdu jis žvejojo, ar kad jam nebuvo išaiškinta, kokį teisės aktą pažeidė. Iš aptariamo nutarimo skirti nuobaudą matyti, kad jis gailisi dėl padaryto pažeidimo, prašė skirti jam kuo mažesnę nuobaudą, taigi, daroma išvada, kad jis aiškiai suvokė, kuo yra kaltinamas.
Apeliaciniame skunde reiškiama nuomonė, kad apylinkės teismas netinkamai vadovavosi ATPK 30¹ str. ir neteisingai įvertino padaryto pažeidimo aplinkybes, kad jam pritaikyta administracinė nuobauda (bauda ir daiktų konfiskavimas) yra neproporcinga padarytam pažeidimui. Jo nuomone, pagrįstai konfiskuota tik meškerė, o konfiskuoti daiktai - valtis (Nr. (duomenys neskelbtini)) su pakabinamu varikliu (Nr. (duomenys neskelbtini)), echalotas „HUMMIBIRD" turi būti jam sugrąžinti. Skundą nagrinėjančio teismo manymu, tokia apelianto pozicija yra nepagrįsta.
ATPK 87 str. 3 d. sankcijoje už žvejybą užkabinamuoju būdu numatyta bauda nuo 400 Lt iki 1000 litų su pažeidimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimu, t.y. nenumatyta alternatyvi sankcija - neskirti priemonių ir įrankių konfiskavimo. Apeliantui paskirta minimali šio straipsnio sankcijoje numatyta nuobauda - 400 Lt bauda su pažeidimo įrankių ir priemonių konfiskavimu. Taigi, numatytas žvejybos įrankių ir priemonių konfiskavimas yra privaloma, o ne alternatyvi administracinė nuobauda.
Šiuo aspektu pažymima, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai paliko nepakeistą 2012 lapkričio 6 d. Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos nutarimą, kuriuo pagal ATPK 87 str. 3 d. konfiskuoti pažeidimo padarymo įrankiai ir priemonės - dvi meškerės su guminukais bei kabliais ir trišakiais, kadangi be meškerių tokiu būdu žvejoti būtų neįmanoma ir PVC medžiagą. Valtis, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), pakabinamas valties variklis „Honda 2,3 B4SCHG“ Nr. (duomenys neskelbtini) ir echalotas „HUMMIBIRD“ buvo panaudoti kaip priemonė pažeidimui padaryti, tai yra, be jų apeliantas negalėjo patekti į žuvų susitelkimo vietą, echaloto pagalba sužinoti duomenis : vandens gylį, vietą, kur yra žuvys. Šie duomenys buvo reikalingi žvejybai. Kokiu būdu apeliantas žvejojo, yra pasisakyta anksčiau. Nėra jokių abejonių, jog neteisėtos žvejybos įrankiai buvo dvi meškerės, iš kurių viena žvejojo apeliantas A. K., o kita - A. J.. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 3 d. nutarimu už tą patį pažeidimą pagal ATPK 87 str. 3 d. A. J. nubaustas ir jam paskirta 700 Lt bauda, tačiau pažeidimo padarymo įrankis nekonfiskuotas. Todėl šioje byloje abi meškerės, A. K. ir A. J. naudotas gaudant žuvis draudžiamu užkabinamuoju būdu, konfiskuotos teisėtai.
Pilka valtis ir pakabinamas valties variklis šiuo konkrečiu atveju yra laikomi pažeidimo padarymo priemone. Teiginys, kad su meškere žvejoti tokiu būdu būtų galima ir nesinaudojant valtimi, nuo kranto, nepanaikina aplinkybės, kad šie daiktai nėra pažeidimo padarymo priemonės, kadangi žvejojama buvo ne nuo kranto. Pažeidėjui priklausanti ir teisės aktų nustatyta tvarka registruota valtis su varikliu šiuo atveju padėjo pasiekti norimą vietą, kurioje A. K. žvejojo neteisėtu būdu. Be valties apeliantas negalėjo patekti į pažeidimo padarymo vietą, o be echaloto „HUMMIBIRD" nustatyti žuvų susitelkimo vietą ir tai yra susiję priežastiniu ryšiu. Kad minėtu echalotu buvo naudojamasi – stebimas vandens telkinio dugnas, parodė A. J..
Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Be to, administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4-2011, Nr. 2AT-8-2013). Šiuo atveju echaloto ir valties su varikliu, kurie buvo būtina pažeidimo padarymo priemonė, konfiskavimas, yra privalomas. Pagrindų taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas nėra.
Įvertinus aptartas aplinkybes, konstatuojama, jog Kaišiadorių rajono apylinkės teismas išsamiai patikrino Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyresn. specialisto D. J. 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimo teisėtumą bei pagrįstai konstatavo, jog šis nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 16 d. nutartis nekeistina.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjas
nutaria:
Palikti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 16 d. nutartį nepakeistą ir A. K. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.