- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-11-10
- Bylos Nr.
- 2A-1723-273/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-22188-2014-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Izolda Nėnienė, Mindaugas Šimonis, Dalė Burdulienė
- Ieškovas
- V. A.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalės Burdulienės, Izoldos Nėnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Mindaugo Šimonio, apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjusi atsakovės 159-osios butų savininkų bendrijos atstovės advokatės A. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2974-151/2015 pagal ieškovės V. A. ieškinį atsakovei 159-ajai butų savininkų bendrijai dėl teisės vykdyti rekonstrukciją ir teisės pakeisti patalpų paskirtį pripažinimo be atsakovės sutikimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu (b. l. 3–5), prašydama pripažinti ieškovei teisę vykdyti buto, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstrukciją, keisti buto paskirtį į negyvenamąsias patalpas be atsakovės sutikimo ir priteisti visas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje nurodė, kad siekdama ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančiame ginčo bute įrengti odontologijos kabinetą ir dantų techniko laboratoriją, ieškovė kreipėsi į atsakovę su prašymu duoti sutikimą atlikti ginčo buto rekonstrukciją pagal parengtą projektinį planą, pakeisti buto paskirtį. Atsakovei atstovaujančiai pirmininkei L. M. buvo parodytas buto rekonstrukcijos planas ir paaiškinta, kad būtina sušaukti bendrijos narių susirinkimą ir gauti kitų bendraturčių sutikimą. Žinodama, kad reikia daugumos savininkų pritarimo (ginčo name yra 100 butų), ieškovė atsakovei pateikė 53 skirtingų asmenų parašus, kuriais atskirų butų gyventojai patvirtino, jog neprieštarauja buto paskirties keitimui. 2014 m. liepos 16 d. atsakovės valdybos susirinkime atsakovės pirmininkė ant ieškovės pateiktų parašų sąrašo savo ranka ties tam tikromis pavardėmis parašė „Atsisakė parašo“ (iš viso jų 10) ir priėmė sprendimą „Partizanų 206-1 viso surinkta 43 galiojantys parašai. Keisti buto paskirtį leidimo nėra.“ Ieškovė, matydama, kad jai trūksta vos 8 asmenų pritarimo, papildomai surinko dar 13 kitų asmenų parašus, kurie pirmą kartą nebuvo pasirašę, jog jie sutinka dėl buto paskirties keitimo. 2014 m. rugsėjo 13 d. ieškovė asmeniškai kreipėsi į atsakovę su prašymu prijungti surinktus papildomus parašus. 2014 m. rugsėjo 22 d. ieškovė pakartotinai kreipėsi į atsakovę su analogišku prašymu ir prašė skubiai sušaukti susirinkimą, kad būtų gautas sutikimas numatytiems darbams atlikti, tačiau atsakovė nemotyvuotai ignoruoja bet kokius ieškovės prašymus, nors jokių pretenzijų atsakovės pirmininkė ieškovei neišreiškė.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepime į ieškinį (b. l. 36–40) prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad ginčo buto paskirties pakeitimui būtini kitų pastato, kuriame yra butas, bendraturčių sutikimai. Atsakovė nėra nei pastato, nei jame esančių patalpų savininkė / bendraturtė, todėl neturi nei teisės, nei pareigos duoti sutikimą ieškovei teisę vykdyti buto rekonstrukciją ir keisti jo paskirtį į negyvenamąsias patalpas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2015 m. balandžio 29 d. sprendimu (b. l. 86–90) ieškinį tenkino visiškai, leido ieškovei atlikti rekonstrukciją bute (duomenys neskelbtini) pagal 2013 m. vasario 19 d. projekto vadovo L. P. buto planą (griovimo montavimo schemą) be atsakovės sutikimo, priteisė iš atsakovės ieškovei 910,85 Eur bylinėjimosi išlaidas ir 3,48 Eur valstybei procesinių dokumentų įteikimo išlaidoms atlyginti.
Teismas nustatė, kad ieškovė savo bute (duomenys neskelbtini), ketina įsirengti odontologijos kabinetą, parengė buto planą, kuriame nurodoma, jog bus išardyta vidinė buto pertvara ir įrengtas atskiras įėjimas iš lauko, t. y. suprojektuoti lauko laiptai. Nurodė, kad name (duomenys neskelbtini) , yra 100 butų savininkų, todėl ieškovei reikia surinkti 51 buto savininko – bendrijos nario parašus. Ieškovė surinko 52 savininkų parašus: 43 savininkų surinktų parašų teisėtumą patvirtino atsakovės pirmininkė L. M., iš papildomai surinktų 15 savininkų parašų atsakovės valdybos susirinkimas pagrįstais pripažino 9 parašus. Teismas atsakovės pirmininkės atsisakymą sušaukti visuotinį susirinkimą, nes esą atsakovė gali sušaukti susirinkimą tik tuo atveju, jei ieškovė būtų surinkusi 25 procentus bendrijos narių parašų, pripažino nepagrįstu. Teismo vertinimu, prašymas sušaukti susirinkimą susijęs tik su ieškovės asmeniniu poreikiu, todėl ieškovė pagrįstai prašė bendrijos pirmininkės inicijuoti susirinkimo sušaukimą. Atsakovės atsisakymą sušaukti susirinkimą dėl to, jog ieškovė netinkamai kreipėsi, nes prašė sušaukti valdybos susirinkimą, o reikia sušaukti bendrijos narių susirinkimą, teismas nelaikė pagrįstu, nes kas, jei ne atsakovės atstovė, kaip bendrijos pirmininkė, žino, koks bendrijos organas turi spręsti tokio pobūdžio klausimus, todėl atsakovė turėjo arba ieškovei nurodyti, kad pateiktų tinkamą prašymą, arba imtis iniciatyvos sušaukti susirinkimą. Teismas nepagrįstais pripažino atsakovės teiginius, kad atsakovė nešaukė bendrijos susirinkimo, nes ieškovė rinko parašus be atsakovės be leidimo ir nesurinko tinkamo parašų skaičiaus. Teismas nustatė, kad atsakovė, net ir nedavusi leidimo, šaukė valdybos susirinkimus ir svarstė parašų tinkamumą net du kartus. Šiuo atveju atsakovės pirmininkė pradėjo spręsti, duoti sutikimą ar ne, nors tokie įgaliojimai nei bendrijos pirmininkei, nei valdybai nėra suteikti. Teismo vertinimu, atsakovės pirmininkės veiksmai bei aiškinimai, kad buvo vasara ir sunku sušaukti susirinkimą, kad per mažai surinkta balsų, kad netinkamai rinko parašus, kad netinkamai pateikė prašymą, t. y. nurodė, kad kreipėsi su prašymu sušaukti valdybos susirinkimą, o ne bendrijos susirinkimą, tik patvirtina ieškovės teiginius, kad tarp ieškovės ir atsakovės yra kilusi asmeninė konfliktinė situacija. Netgi jei atsakovės atstovė ir manė, kad yra surinkta nepakankamai parašų, tai sušaukus bendrijos narių susirinkimą ir surengus balsavimą, būtų vienaip ar kitaip išspręstas ieškovės teiktas prašymas. Teismas sprendė, kad praėjus beveik metams ieškovės prašymas nėra išspręstas ir tuo yra pažeista ieškovės teisė turėti konkretų atsakymą, gauti ar negauti leidimą savo buto pertvarkymui įrengiant odontologijos kabinetą. Tai, kad susirinkimas nesušauktas laiku, sudarė tokią situaciją, kad asmenys gali persigalvoti ar gali pasikeisti savininkai ir ieškovei vėl ir vėl reikės rinkti kitų narių parašus, o surinkti 51 parašą ieškovei yra gana sudėtinga. Teismas nustatė, kad ieškovė surinko 52 balsus visų namo savininkų, kurių pakanka konstatuoti, kad butų savininkai neprieštarauja dėl odontologijos kabineto įrengimo. Teismas nurodė, kad atsakovė, kaip sutikimo nedavęs asmuo, turinti pareigą įrodyti, nenurodė jokių argumentų, kurie pagrįstų ieškovės buto plano ar rekonstrukcijos ydingumą. Teismas padarė išvadą, kad yra pagrindas leisti ieškovei atlikti ginčo buto rekonstrukciją be atsakovės sutikimo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniame skunde (b. l. 99–108) atsakovės atstovė prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 29 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atsakovės atstovė prašė prijungti prie bylos naujus įrodymus – 8 bendraturčių pareiškimų kopijas. Apeliaciniame skunde nurodė tokius motyvus:
1. Skundžiamu sprendimu buvo nuspręsta dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų. Atsakovė yra netinkamas atsakovas civilinėje byloje. Ieškovei nebuvo pasiūlyta pakeisti atsakovę tinkamais atsakovais – namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų savininkais, kurie ir turi nuspręsti dėl sutikimo ieškovei davimo. Atsakovė nėra nei pastato, nei jame esančių patalpų savininkė / bendraturtė, todėl neturi nei teisės, nei pareigos duoti sutikimą ieškovei atlikti ginčo buto rekonstrukciją ar keisti jo paskirtį;
2. Teismas pažeidė CK 4.85 str. 4, 5, 7 d. materialinės teisės normas, netaikytos ginčo santykį reglamentuojančios materialinės teisės normos: Daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkų bendrijos narių balsavimo raštu dėl priimamų sprendimų tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. D1-560, 4 punkte nurodytos materialinės teisės normos, Daugiabučio namo savininkų bendrijos pavyzdinių įstatų, patvirtintų 2001 m. lapkričio 15 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. 554, VI dalyje įtvirtintos materialinės teisės normos, nukrypta nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos civilinėse bylose. Teismas neatskleidė bylos esmės. Ginčas galėjo būti išspręstas įpareigojant atsakovę organizuoti pastato, kuriame yra ginčo butas, bendraturčių balsavimą dėl buto rekonstrukcijos įstatymų ir poįstatyminių teisės aktų nustatyta tvarka arba įtraukti į civilinę bylą atsakovais visus bendraturčius ir analizuoti jų valią dėl ginčo klausimo;
3. Teismas netinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, nepagrįstai nustatė, kad ieškovė surinko 52 pastato, kuriame yra ginčo butas, bendraturčių parašus. 23 parašai neskaičiuojami, nes 11 parašus davusių asmenų pateikė pareiškimus, jog parašo atsisako. Teismas prijungė tik 6 asmenų pareiškimus, o kitų pareiškimų neprijungė nepagrįstai dėl neaiškių priežasčių, todėl apeliacinės instancijos teismas turi priimti naujus įrodymus byloje ir prijungti kitų 5 asmenų pareiškimus. 3 asmenys pateikė pareiškimus, kuriuose nurodė, jog pasirašė už buto savininką, o sąrašuose yra ne buto savininko parašas. Teismas dėl neaiškių nemotyvuotų priežasčių atsisakė prijungti šiuos įrodymus, todėl apeliacinės instancijos teismas turėtų juos prijungti. 2 asmenys pasirašė 2 kartus – G. L. (b. l. 25–26) ir N. C. (b. l. 24, 25). 1 asmuo G. N. neturėjo balso teisės (b. l. 25, buto Nr. 2), nes tame pačiame sąraše yra jos kartu gyvenančio sutuoktinio buto savininko G. N. parašas. 6 parašai yra ne butų savininkų. Tai – V. J. (b. l. 23, butas Nr. 97), J. M. (b. l. 25, buto Nr. 78), J. K. (b. l. 28, buto Nr. 33), J. R. (b. l. 28, buto Nr. 44), A. M. (b. l. 28, buto Nr. 46), P. K. (b. l. 25, buto Nr. 58). Ieškovė savo iniciatyva surinko tik 46 parašus. Šis faktas buvo užfiksuotas 2014 m. rugsėjo 19 d. valdybos protokolu Nr. 50. Teismas iškraipė minėtame protokole nustatytą informaciją, pripažindamas, kad ieškovė savo iniciatyva surinko 52, o ne 46 parašus;
4. Skundžiamu sprendimu buvo nepagrįstai atsisakyta priimti 5 pareiškimus, kuriais bendraturčiai atsisakė savo parašo ieškovės parengtuose sąrašuose, bei 3 pareiškimus, kurie patvirtina, jog sąrašuose yra ne bendraturčių, o kitų asmenų parašai. Teismas dėl neaiškių priežasčių (nurodydamas, kad dalyje sąrašų b. l. 24–27) nėra padaryti pirmininkės prierašai apie atsisakiusius asmenis) prijungė tik 6 pareiškimus, o kitus 8 dokumentus atsisakė prijungti. Toks atsisakymas yra nepagrįstas, nes buvo pažeistas lygiateisiškumo principas; teismo argumentas, jog dalyje sąrašų nėra atsakovės pirmininkės prierašo apie parašo atsisakymą, yra nepagrįstas, nes toks argumentas nepanaikina pateiktų dokumentų – pareiškimų, įrodomosios galios; nepagrįstas teismo argumentas, jog pareiškimai, kuriuos atsisakyta priimti, buvo be datų ir nėra galimybės nustatyti, kada jie sudaryti. Dalis dokumentų yra su datomis, dalis – ne, visi dokumentai fiksuoti 2014 m. rugsėjo 19 d. valdybos protokole Nr. 50, taigi yra sudaryti ir pateikti atsakovei iki 2014 m. rugsėjo 19 d.;
5. Parašai rinkti pažeidžiant butų ir kitų patalpų savininkų sprendimų priėmimo tvarką, dėl ko bendraturčiams nesudaryta galimybė tinkamai išreikšti valią dėl ginčo klausimo. Daugybė gautų pareiškimų dėl parašų atsisakymo, kur bendraturčiai nurodo, jog jiems nebuvo suteikta būtina informacija dėl balsuojamo klausimo;
6. Skundžiamu sprendimu nepagrįstai nustatyta faktinė aplinkybė, jog bendrijos pirmininkė turėjo inicijuoti bendrijos narių susirinkimą, tačiau to nepadarė, atsisakė jį sušaukti, galėjo įtraukti ginčo klausimą į gruodžio mėnesį vykusio susirinkimo darbotvarkę. Iš teismui pateiktų šalių susirašinėjimo – 2014 m. rugsėjo 22 d. prašymo ir 2014 m. rugsėjo 29 d. atsakymo ir kitų byloje esančių įrodymų matyti, jog ieškovė nepateikė prašymo sušaukti bendrijos narių susirinkimą; jog sutikimą ieškovei rinkti parašus davė atsakovės pirmininkė. Šios aplinkybės nepatvirtina nei vienas byloje esantis įrodymas. Nepagrįstai nustatyta, jog atsakovė teigė, kad odontologijos kabinetas visiškai nepažeistų bendrijos narių teisių. Atsakovė tokio argumento nenurodė. Nepagrįstai nustatyta, jog teismui pasiūlius sudaryti taikos sutartį, atsakovė atsisakė. Dėl ieškovės, o ne atsakovės kaltės nebuvo pasiektas taikus ginčo sprendimas.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą (b. l. 120–125) ieškovė prašė apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodė tokius motyvus:
1. Atsakovės argumentas, kad ieškovė nurodė netinkamą atsakovą byloje, yra nepagrįstas. Atsakovei, kaip daugiabučių namų savininkų bendrijai, ieškinys gali būti reiškiamas remiantis Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo nuostatomis;
2. Atsakovė galėjo pateikti prašomus prijungti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas naujais įrodymais, naujomis apylinkėmis, o tai nenumatyta CPK;
3. Atsakovė pareikalavo atlyginti jos turėtas bylinėjimosi išlaidas ir tik tuomet spręsti ginčą taikiai. Atsakovė piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, nepagrįstai reiškia apeliacinį skundą ir dėl savo pačios kaltės toliau pažeidinėja ieškovės teises.
Prie atsakovės apeliacinio skundo yra pateikti nauji įrodymai, kuriuos atsakovė prašo priimti į bylą: 5 bendraturčių pareiškimai dėl parašo atsisakymo / anuliavimo ir 3 bendraturčių pareiškimai dėl netinkamo parašo (ne buto savininko) (b. l. 110–117). Apeliantė nurodo, kad buvo priimta tik dalies bendraturčių pareiškimai dėl parašo atsisakymo ir pirmosios instancijos teismas šiuos įrodymus nepagrįstai atsisakė priimti. Remiantis CPK 314 straipsniu, nauji įrodymai priimami į bylą, nes pirmosios instancijos teismas juos priimti atsisakė nepagrįstai.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str.). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.
Byloje nustatyta, kad ieškovė ketina savo bute (duomenys neskelbtini) (b. l. 10), įsirengti odontologijos kabinetą. Tuo tikslu buvo parengtas buto planas, kuriame nurodoma, kad bus išardyta vidinė buto pertvara ir įrengtas atskiras įėjimas iš lauko, t. y. suprojektuoti lauko laiptai (b. l. 8, 9). 2014-09-19 įvyko bendrijos valdybos susirinkimas (b.l. 16), kuriame buvo svarstomas pirmo buto gautas laiškas (ieškovės V. A. iniciatyva gyventojų surinkti parašų sąrašai dėl sutikimo atlikti buto rekonstrukciją) ir nustatyta, kad galiojantys yra 46 parašai.
Ieškovė ieškinio pareiškime prašė pripažinti jos teisę vykdyti buto rekonstrukciją ir keisti paskirtį į negyvenamąsias patalpas be atsakovės 159-osios butų savininkų bendrijos sutikimo.
Byloje kilo ginčas dėl buto savininko bendrosios dalinės nuosavybės teisių įgyvendinimo.
CK 85 str. 1 d. numato, kad sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo, taip pat dėl naujų bendrojo naudojimo objektų sukūrimo ir disponavimo jais klausimų priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip. Kiekvieno buto ir kitų patalpų savininkas turi vieną balsą. Jeigu butas ar kita patalpa nuosavybės teise priklauso keliems savininkams, jiems jų susitarimu atstovauja vienas asmuo, kuris turi vieną balsą.
CK 4.85 str. 5 d. numato, kad butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimus šaukia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos valdyba (bendrijos pirmininkas) arba butų ir kitų patalpų savininkų jungtinės veiklos sutarties dalyvių įgaliotas asmuo, arba butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administratorius, arba savivaldybės vykdomoji institucija. Taip pat sušaukti susirinkimą gali raštu pareikalauti ne mažiau kaip 1/4 butų ir kitų patalpų savininkų. Jeigu šioje dalyje nurodyti subjektai per vieną mėnesį nuo reikalavimo pateikimo dienos susirinkimo nesušaukia, susirinkimą šaukia 1/4 butų ir kitų patalpų savininkų.
Butų ir kitų patalpų savininkų sprendimai gali būti priimami ir nesušaukus susirinkimo, bet jiems raštu pareiškus apie savo sprendimą. Balsavimams raštu taikomi šiame straipsnyje nustatyti kvorumo ir sprendimui priimti reikalingo balsų skaičiaus reikalavimai. Balsavimo raštu tvarką nustato Vyriausybė ir jos įgaliota institucija (CK 4.85 straipsnio 7 dalis).
Atsižvelgiant į anksčiau nurodytą teisinį reglamentavimą ir į tai, kad Butų savininkų bendrija įgyvendina pastato patalpų savininkų teises ir pareigas, susijusias su jiems priklausančių bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu, priežiūra, atnaujinimu, laikytina, kad 159-oji butų savininkų bendrija yra tinkamas atsakovas nagrinėjamoje civilinėje byloje.
Lietuvos Respublikos aplinkos ministras 2001 m. lapkričio 15 d. įsakymu Nr. 554 patvirtino Daugiabučio namo savininkų bendrijos pavyzdinius įstatus, kurių VI skyriuje apibrėžiama bendrijos narių sprendimų priėmimo balsuojant raštu tvarka.
Kaip pažymėjo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2009, teisė balsuoti raštu įgyvendinama nepriklausomai nuo to, nustatyta tokia balsavimo procedūra bendrijos įstatuose ar ne. Ši teisė suteikta įstatymu, o jos įgyvendinimo tvarka apibrėžiama Vyriausybės įgaliotos institucijos priimtame teisės akte – Daugiabučio namo savininkų bendrijos pavyzdinių įstatų VI skyriuje, todėl, net ir nepakeitus įstatų, tačiau vykdant balsavimo raštu procedūras laikantis Daugiabučio namo savininkų bendrijos pavyzdinių įstatų VI skyriuje numatytų reikalavimų, toks balsavimas ir jo pagrindu priimami sprendimai yra teisėti. 159-osios bitų savininkų bendrijos įstatų 35, 36, 37 punktuose numatyta, kad bendrijos narių balsavimas raštu vykdomas Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka atsižvelgiant į Bendrijų įstatyme įtvirtintus apribojimus ir šių Įstatų nuostatas. Bendrijos nariams apie balsavimą raštu pranešama ir balsavimo biuleteniai bei papildomi dokumentai įteikiami šių Įstatų skirsnio Bendrijos pranešimai ir skelbimai nustatyta tvarka. Apie balsavimą raštu taip pat paskelbiama Bendrijos skelbimų lentose. Pastato ar jo dalies patalpų savininkų balsavimas vykdomas Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.
Daugiabučio namo savininkų bendrijos pavyzdinių įstatų, patvirtintų 2001 m. lapkričio 15 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. 554, VI dalyje numatytas bendrijos narių sprendimų priėmimas balsuojant raštu. Nustatyta, kad balsavimą raštu organizuoja bendrijos valdybos (bendrijos pirmininkas) bendrijos susirinkimo pavedimu arba savo sprendimu, arba kai to reikalauja ne mažiau kaip ¼ bendrijos narių. Balsavimas raštu vykdomas vadovaujantis šia tvarka: parengiamas balsavimo biuletenis, kuriame nurodomi svarstomi klausimai, siūlomi sprendimo variantai, balsavimo žyma „Pritariu“, „Nepritariu“ ir įrašoma nuoroda, kam ir kada šis biuletenis turi būti grąžintas; balsavimo biuletenis įteikiamas kiekvienam bendrijos nariui asmeniškai arba išsiunčiamas registruotu laišku. Be to, apie vykdomą balsavimą ir svarstomus klausimus viešai skelbiama namo skelbimų lentoje; bendrijos narys (bendraturtis), gavęs balsavimo biuletenį, turi per 2 savaites nuo šio biuletenio įteikimo dienos apsispręsti dėl balsavimo ir atitinkamai pažymėti biuletenyje – pritaria ar nepritaria siūlomam nutarimo variantui (variantams); užpildytą balsavimo biuletenį bendrijos narys turi grąžinti bendrijos valdybai (bendrijos pirmininkui) ar jo įgaliotam asmeniui arba išsiųsti paštu, arba įmesti į specialiai tam skirtą balsadėžę; balsavimo biuletenius skaičiuoja bendrijos narių susirinkimo specialiai tam sudaryta balsų skaičiavimo komisija; balsavimo raštu rezultatai įforminami balsų skaičiavimo komisijos protokolu, kurį pasirašo balsų skaičiavimo komisijos nariai ir tvirtina bendrijos valdyba (bendrijos pirmininkas).
Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad bendraturčių sprendimas dėl buto rekonstrukcijos buvo priimtas anksčiau nurodytų teisės normų nustatyta tvarka. Iš byloje esančių įrodymų – atsakovės valdybos protokolo, patalpų savininkų sąrašų, šalių susirašinėjimo, matyti, kad įstatymų nustatyta tvarka balsavimas raštu dėl buto rekonstrukcijos organizuojamas nebuvo. Nesant priimto sprendimo teisės normų nustatyta tvarka, ieškovės ieškinio reikalavimas atsakovei leisti atlikti rekonstrukciją gyvenamojo namo bute (duomenys neskelbtini) be atsakovės 159-osios butų savininkų bendrijos sutikimo negalėjo būti tenkinamas, o reikalavimas įpareigoti atsakovę organizuoti pastato, kuriame yra ieškovės butas, bendraturčių balsavimą dėl buto rekonstrukcijos įstatymų ir poįstatyminių aktų nustatyta tvarka, byloje nebuvo reiškiamas.
Byloje nustatyta, kad ieškovė savo iniciatyva rinko pastato, kuriame yra butas, gyventojų parašus dėl sutikimo atlikti buto rekonstrukciją ir jų surinko 69. Tačiau atsakovė nustatė, jog iš pateiktų parašų neskaičiuojami 23 parašai dėl įvairių priežasčių (pasirašė ne pats asmuo arba pasirašęs asmuo atsiėmė savo parašą). Atsakovė 159-osios BSB 2014 m. rugsėjo 19 d. valdybos susirinkimo protokolu nustatė, kad lieka galiojantys 46 asmenų parašai, o turi būti 50 plius vienas, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovė savo iniciatyva surinko 52, o ne 46 parašus, valdybos susirinkimo nutarimas nebuvo ginčijamas, todėl jis yra galiojantis. Be to, jau minėtos teisės normos nenumato ieškovei pastato gyventojų parašų rinkimo dėl sutikimo atlikti buto rekonstrukciją galimybės nesilaikant nustatytos tvarkos, todėl ieškovės iniciatyva surinkti gyventojų parašai šioje nagrinėjamoje byloje neturi teisinės reikšmės teisingam bylos išsprendimui. Pažymėtina, kad ieškovei savo iniciatyva renkant gyventojų parašus, bendraturčiams nebuvo sudaryta galimybė iš anksto gauti informaciją dėl balsuojamo klausimo, susipažinti su planuojamos rekonstrukcijos projektu, vykdymo sąlygomis, terminais ir kt., balsuoti visiems ir objektyviai nustatyti balsavimo rezultatus. Tą patvirtina gauti pareiškimai dėl parašų atsisakymo, kur bendraturčiai nurodo, kad jiems nebuvo suteikta būtina informacija balsuojamu klausimu. Darytina išvada, kad pastato, kuriame yra ieškovės butas, bendraturčiai neturėjo galimybės tinkamai išreikšti valios dėl buto rekonstrukcijos ir to nepadarė, nes ieškovė nėra pateikusi prašymo atsakovei sušaukti bendrijos susirinkimą ar organizuoti balsavimą raštu, dėl to teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovės ieškinio reikalavimas negalėjo būti patenkintas.
Aptartų duomenų pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą teismo sprendimą, pažeidė procesinės teisės normas dėl įrodymų vertinimo (CPK 185 str.) ir materialinės teisės normų, reglamentuojančių butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimą, taikymą, dėl ko priėmė nepagrįstą teismo sprendimą. Skundžiamas teismo sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas – ieškinio pareiškimą atmesti (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo
Kadangi ieškinio pareiškimas atmetamas, yra pagrindas iš ieškovės priteisti atsakovei jos turėtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme (CPK 93 str., 98).
Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė byloje buvo atstovaujama advokatų kontoros „Šarka, Jankauskas, Krolienė“ advokatės A. G. 2014 m. rugsėjo 24 d. sutarties dėl teisinių paslaugų Nr. 09/11 pagrindu (b. l. 41) ir advokato padėjėjos L. G. 2015 m. sausio 5 d. atstovavimo sutarties pagrindu (b. l. 56). Atsakovės atstovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo grindžiamas ataskaitomis apie suteiktas teisines paslaugas (b. l. 50,72), 2015 m. sausio 6 d. sąskaita už teisinę pagalbą Nr. 2015/01/02 – 868,86 Eur (b. l. 51) ir 2015 m. vasario 20 d. sąskaita už teisinę pagalbą Nr. – 435 Eur (b. l. 73), iš viso 1 303,86 Eur. Atsakovė jai atstovavusiai advokatų kontorai iš viso sumokėjo 1 303,86 Eur. Šią aplinkybę patvirtina: 2015 m. sausio 12 d. pinigų priėmimo kvitas – 790 Lt (228,80 Eur) (b. l. 52), 2015 m. sausio 13 d. vietinio mokėjimo nurodymas Nr. 1 – 640,06 Eur (b. l. 53) ir 2015 m. vasario 24 d. pinigų priėmimo kvitas LAT Nr. 777256 – 435 Eur (b. l. 74). Atstovaudama atsakovei advokatė parengė atsiliepimą į ieškinį (b. l. 36-40), dalyvavo 2015 m. vasario 3 d. (0,5 val. trukmė) (b. l. 54), 2015 m. vasario 26 d. (1 val.) (b. l. 63–64), 2015 m. balandžio 9 d. (2 val.) (b. l. 82–83) teismo posėdžiuose, jų bendra trukmė buvo 3,5 val.
Nagrinėjamu atveju taikytinas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintas 2004 m. balandžio 2 d. įsakymas Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteisiamo užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos), redakcija, galiojusi atskirų procesinių dokumentų parengimo bei dalyvavimo teismo posėdžių metu, skaičiuojant įvertintinas tuo metu nustatytas MMA minimalios mėnesinės algos dydis. Laikotarpiu nuo 2014 m. spalio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. MMA – 1 035 Lt (patvirtinta Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 24 d. nutarimu Nr. 972); nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. liepos 1 d. – MMA – 300 Eur (patvirtinta Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 24 d. nutarimu Nr. 972 ). Pagal Rekomendacijų (redakciją, galiojusią iki 2015 m. kovo 19 d.) atsakovei priteistina 1057,50 Eur (3 x MMA (8.2 p.) + 0,15 x 3,5 x MMA (8.18 p.) išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nusprendžia:
Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 29 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės V. A. ieškinio pareiškimą atmesti.
Priteisti iš V. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovei 159-ajai butų savininkų bendrijai (į. k. 135368931) 1057,50 Eur (vieno tūkstančio penkiasdešimt septynių eurų 50 centų) turėtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme.
Priteisti iš V. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 5,64 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.