Kauno apygardos teismo nutartis

2017-04-14 · Civilinė byla Nr. 2A-49-390/2017

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. ApeliacijaSprendimas · 2015-11-10Kauno apygardos teismas
  2. KasacijaNutartis · 2016-06-16Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
  3. ApeliacijaNutartis · 2017-04-14Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-04-14
Bylos Nr.
2A-49-390/2017
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-22188-2014-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Gintautas Koriaginas, Rūta Palubinskaitė, Algimantas Kukalis
Ieškovas
V. A.
Advokatai
Agnė Golubevienė
Kategorijos

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. 2A-49-390/2017Teisminio proceso Nr. 2-69-3-22188-2014-8Procesinio sprendimo kategorija: 2.3.2.2; 2.3.2.9.1; 3.3.1.11; 3.3.1.21.(S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. balandžio 14 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino, Algimanto Kukalio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Rūtos Palubinskaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės 159-osios butų savininkų bendrijos, atstovaujamos advokatės Agnės Golubevienės, apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2974-151/2015 pagal ieškovės V. A. ieškinį atsakovei 159-ajai butų savininkų bendrijai dėl teisės vykdyti rekonstrukciją ir teisės pakeisti patalpų paskirtį pripažinimo be atsakovės sutikimo.

Teisėjų kolegija

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pripažinti jai teisę vykdyti buto (duomenys neskelbtini), rekonstrukciją, keisti buto paskirtį į negyvenamąsias patalpas be atsakovės sutikimo, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.Ieškovė sau nuosavybės teise priklausančiame bute (duomenys neskelbtini), ketina įsirengti odontologijos kabinetą, parengė buto planą, kuriame nurodoma, jog bus išardyta vidinė buto pertvara ir įrengtas atskiras įėjimas iš lauko. 2014 m. rugsėjo 19 d. įvyko namo bendrijos valdybos susirinkimas, jame buvo svarstomas ieškovės laiškas, ir nustatyta, kad surinkti 43 parašai iš 100 butų savininkų.Nuo 2014 m. gegužės mėnesio ieškovė bandė susitarti su bendrijos pirmininke, kad būtų sprendžiamas jos prašymas, sušauktas bendrijos valdybos susirinkimas ir priimtas sprendimas. Bendrijos pirmininkė 2014 m. rugsėjo 29 d. pateikė atsakymą, kad surinkti parašai yra pateikti pažeidžiant Daugiabučių namų savininkų ir kitos paskirties pastatų savininkų narių balsavimo raštu dėl priimamų sprendimų tvarkos aprašo 4 punkte nustatytą tvarką ir kad susirinkimas nebus šaukiamas.Ieškovė surinko ir pateikė 52 butų savininkų parašus, kad jie sutinka, jog būtų rekonstruojamas butas ir įsteigtas odontologijos kabinetas bei dantų techniko laboratorija. 43 savininkų surinktų parašų teisėtumą patvirtino bendrijos pirmininkė. Ieškovė papildomai surinko 15 savininkų parašų, valdybos susirinkimas nustatė, kad galiojantys yra 9 balsai.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2015 m. balandžio 29 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai, leido ieškovei atlikti rekonstrukciją bute (duomenys neskelbtini), pagal 2013 m. vasario 19 d. projekto vadovo L. P. buto planą (griovimo montavimo schemą) be atsakovės sutikimo, priteisė iš atsakovės ieškovei 910,85 Eur bylinėjimosi išlaidų ir 3,48 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.Teismas nustatė, kad name (duomenys neskelbtini) yra 100 butų savininkų, todėl ieškovei reikėjo surinkti 51 buto savininko – bendrijos nario parašus. Ieškovė surinko 52 savininkų parašus. Teismas bendrijos pirmininkės atsisakymą sušaukti visuotinį susirinkimą, nes esą ji gali sušaukti susirinkimą tik tuo atveju, jei ieškovė būtų surinkusi 25 procentus bendrijos narių parašų, pripažino nepagrįstu, nes prašymas sušaukti susirinkimą susijęs tik su ieškovės asmeniniu poreikiu, todėl ieškovė pagrįstai prašė bendrijos pirmininkės inicijuoti susirinkimo sušaukimą. Atsakovės atsisakymą sušaukti susirinkimą dėl to, jog ieškovė netinkamai kreipėsi, nes prašė sušaukti valdybos susirinkimą, o ne bendrijos narių susirinkimą, teismas nelaikė pagrįstu, nes būtent bendrijos pirmininkė turi žinoti, koks bendrijos organas turi spręsti tokio pobūdžio klausimus, todėl atsakovė turėjo arba ieškovei nurodyti, kad ši pateiktų tinkamą prašymą, arba pati imtis iniciatyvos sušaukti susirinkimą. Teismas nepagrįstais pripažino atsakovės teiginius, kad ji nešaukė bendrijos susirinkimo, nes ieškovė rinko parašus be atsakovės leidimo ir nesurinko reikiamo parašų skaičiaus. Motyvavo, kad net ir nedavusi leidimo atsakovė šaukė valdybos susirinkimus ir svarstė parašų tinkamumą net du kartus. Šiuo atveju bendrijos pirmininkė pradėjo spręsti, duoti sutikimą ar ne, nors tokie įgaliojimai nei bendrijos pirmininkei, nei valdybai nesuteikti. Bendrijos pirmininkės veiksmai bei aiškinimai, kad buvo vasara ir sunku sušaukti susirinkimą, kad per mažai surinkta balsų, kad netinkamai rinkti parašai, kad ieškovė netinkamai pateikė prašymą, patvirtina ieškovės teiginius, kad tarp ieškovės ir atsakovės yra kilęs asmeninis konfliktas. Teismas sprendė, kad praėjus beveik metams ieškovės prašymas nėra išspręstas ir taip yra pažeista jos teisė turėti konkretų atsakymą, gauti leidimą pertvarkyti savo butą įrengiant odontologijos kabinetą ar jo negauti. Susirinkimo nesušaukus laiku, gali susidaryti tokia situacija, kad asmenys gali persigalvoti ar gali pasikeisti savininkai ir ieškovei vėl reikėtų rinkti kitų narių parašus, o surinkti 51 parašą ieškovei yra gana sudėtinga. Teismas nustatė, kad ieškovė surinko 52 visų namo savininkų balsus, kurių pakanka konstatuoti, jog butų savininkai neprieštarauja dėl odontologijos kabineto įrengimo. Atsakovė, kaip sutikimo nedavęs asmuo, turinti pareigą įrodyti savo teiginius, nenurodė jokių argumentų, kurie pagrįstų ieškovės buto plano ar rekonstrukcijos ydingumą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovė 159-oji butų savininkų bendrija, atstovaujama advokatės Agnės Golubevienės, prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 29 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atsakovės atstovė prašė prijungti prie bylos naujus įrodymus – 8 bendraturčių pareiškimų kopijas. Apeliacinis skundas grindžiamas argumentais:

12.1. Skundžiamu sprendimu buvo nuspręsta dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų. Atsakovė yra netinkamas atsakovas civilinėje byloje. Ieškovei nebuvo pasiūlyta pakeisti atsakovę tinkamais atsakovais – namo, esančio (duomenys neskelbtini) butų savininkais, kurie ir turi nuspręsti dėl sutikimo ieškovei davimo. Atsakovė nėra nei pastato, nei jame esančių patalpų savininkė / bendraturtė, todėl neturi nei teisės, nei pareigos duoti sutikimą ieškovei atlikti ginčo buto rekonstrukciją ar keisti jo paskirtį.

12.2. Teismas pažeidė CK 4.85 str. 4, 5, 7 d. materialinės teisės normas, netaikytos ginčo santykį reglamentuojančios materialinės teisės normos: Daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkų bendrijos narių balsavimo raštu dėl priimamų sprendimų tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. D1-560, 4 punkte nurodytos materialinės teisės normos, Daugiabučio namo savininkų bendrijos pavyzdinių įstatų, patvirtintų 2001 m. lapkričio 15 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. 554, VI dalyje įtvirtintos materialinės teisės normos, nukrypta nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos civilinėse bylose.

12.3. Teismas neatskleidė bylos esmės. Ginčas galėjo būti išspręstas įpareigojant atsakovę organizuoti pastato, kuriame yra ginčo butas, bendraturčių balsavimą dėl buto rekonstrukcijos įstatymų ir poįstatyminių teisės aktų nustatyta tvarka arba įtraukti į civilinę bylą atsakovais visus bendraturčius ir analizuoti jų valią dėl ginčo klausimo.

12.4. Teismas netinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, nepagrįstai nustatė, kad ieškovė surinko 52 pastato, kuriame yra ginčo butas, bendraturčių parašus. 23 parašai neskaičiuojami, nes 11 parašus davusių asmenų pateikė pareiškimus, jog parašo atsisako. Teismas prijungė tik 6 asmenų pareiškimus, o kitų pareiškimų neprijungė nepagrįstai dėl neaiškių priežasčių, todėl apeliacinės instancijos teismas turi priimti naujus įrodymus byloje ir prijungti kitų 5 asmenų pareiškimus. 3 asmenys pateikė pareiškimus, kuriuose nurodė, jog pasirašė už buto savininką, o sąrašuose yra ne buto savininko parašas. Teismas dėl neaiškių nemotyvuotų priežasčių atsisakė prijungti šiuos įrodymus, todėl apeliacinės instancijos teismas turėtų juos prijungti. 2 asmenys pasirašė 2 kartus – G. L. (b. l. 25–26) ir N. C. (b. l. 24, 25). 1 asmuo G. N. neturėjo balso teisės (b. l. 25, buto Nr. (duomenys neskelbtini)), nes tame pačiame sąraše yra jos kartu gyvenančio sutuoktinio buto savininko G. N. parašas. 6 parašai yra ne butų savininkų. Tai – V. J. (b. l. 23, butas Nr. (duomenys neskelbtini)), J. M. (b. l. 25, buto Nr. (duomenys neskelbtini)), J. K. (b. l. 28, buto Nr. (duomenys neskelbtini)), J. R. (b. l. 28, buto Nr. (duomenys neskelbtini)), A. M. (b. l. 28, buto Nr. (duomenys neskelbtini)), P. K. (b. l. 25, buto Nr. (duomenys neskelbtini)). Ieškovė savo iniciatyva surinko tik 46 parašus. Šis faktas buvo užfiksuotas 2014 m. rugsėjo 19 d. valdybos protokolu Nr. 50. Teismas iškraipė minėtame protokole nustatytą informaciją, pripažindamas, kad ieškovė savo iniciatyva surinko 52, o ne 46 parašus.

12.5. Skundžiamu sprendimu buvo nepagrįstai atsisakyta priimti 5 pareiškimus, kuriais bendraturčiai atsisakė savo parašo ieškovės parengtuose sąrašuose, bei 3 pareiškimus, kurie patvirtina, jog sąrašuose yra ne bendraturčių, o kitų asmenų parašai. Teismas dėl neaiškių priežasčių (nurodydamas, kad dalyje sąrašų b. l. 24–27) nėra padaryti pirmininkės prierašai apie atsisakiusius asmenis) prijungė tik 6 pareiškimus, o kitus 8 dokumentus atsisakė prijungti. Toks atsisakymas yra nepagrįstas, nes buvo pažeistas lygiateisiškumo principas; teismo argumentas, jog dalyje sąrašų nėra atsakovės pirmininkės prierašo apie parašo atsisakymą, yra nepagrįstas, nes toks argumentas nepanaikina pateiktų dokumentų – pareiškimų, įrodomosios galios; nepagrįstas teismo argumentas, jog pareiškimai, kuriuos atsisakyta priimti, buvo be datų ir nėra galimybės nustatyti, kada jie sudaryti. Dalis dokumentų yra su datomis, dalis – ne, visi dokumentai fiksuoti 2014 m. rugsėjo 19 d. valdybos protokole Nr. 50, taigi yra sudaryti ir pateikti atsakovei iki 2014 m. rugsėjo 19 d.

12.6. Parašai rinkti pažeidžiant butų ir kitų patalpų savininkų sprendimų priėmimo tvarką, dėl ko bendraturčiams nesudaryta galimybė tinkamai išreikšti valią dėl ginčo klausimo. Daugybė gautų pareiškimų dėl parašų atsisakymo, kur bendraturčiai nurodo, jog jiems nebuvo suteikta būtina informacija dėl balsuojamo klausimo.

12.7. Skundžiamu sprendimu nepagrįstai nustatyta faktinė aplinkybė, jog bendrijos pirmininkė turėjo inicijuoti bendrijos narių susirinkimą, tačiau to nepadarė, atsisakė jį sušaukti, galėjo įtraukti ginčo klausimą į gruodžio mėnesį vykusio susirinkimo darbotvarkę. Iš teismui pateiktų šalių susirašinėjimo – 2014 m. rugsėjo 22 d. prašymo ir 2014 m. rugsėjo 29 d. atsakymo ir kitų byloje esančių įrodymų matyti, jog ieškovė nepateikė prašymo sušaukti bendrijos narių susirinkimą; jog sutikimą ieškovei rinkti parašus davė atsakovės pirmininkė. Šios aplinkybės nepatvirtina nei vienas byloje esantis įrodymas. Nepagrįstai nustatyta, jog atsakovė teigė, kad odontologijos kabinetas visiškai nepažeistų bendrijos narių teisių. Atsakovė tokio argumento nenurodė. Nepagrįstai nustatyta, jog teismui pasiūlius sudaryti taikos sutartį, atsakovė atsisakė. Dėl ieškovės, o ne atsakovės kaltės nebuvo pasiektas taikus ginčo sprendimas.

Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė V. A. prašo Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:Atsakovės argumentas, kad ieškovė nurodė netinkamą atsakovą byloje, yra nepagrįstas. Atsakovei, kaip daugiabučių namų savininkų bendrijai, ieškinys gali būti reiškiamas remiantis Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo nuostatomis.Atsakovė galėjo pateikti prašomus prijungti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas naujais įrodymais, naujomis apylinkėmis, o tai nenumatyta CPK. Atsakovė pareikalavo atlyginti jos turėtas bylinėjimosi išlaidas ir tik tuomet spręsti ginčą taikiai. Atsakovė piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, nepagrįstai reiškia apeliacinį skundą ir dėl savo pačios kaltės toliau pažeidinėja ieškovės teises.

Teisėjų kolegija

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2015 m. lapkričio 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-1723-273/2015 Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 29 d. sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą – ieškovės V. A. ieškinio pareiškimą atmetė.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. birželio 16 d. nutartimi panaikino Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 10 d. sprendimą ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti Kauno apygardos teismui apeliacine tvarka.Kasacinės instancijos teismas perdavęs bylą nagrinėti apeliacine tvarka iš naujo nurodė, kad nagrinėję bylą teismai nevertino ieškovės prašomo gyvenamojo namo buto rekonstrukcijos būdo ( apimties ), iš esmės nepatikrino, ar taip nebus pažeisti atsakovės, taip pat gyvenamojo namo gyventojų, teisėti interesai, ar atsakovės atsisakymas duoti ieškovei sutikimą atlikti buto rekonstrukciją yra pagrįstas. Teismas taip pat akcentavo, kad apeliacinės instancijos teismas neįvertino abiejų ginčo šalių pozicijos dėl sutikimo davimo ar nedavimo pagrįstumo, neišsiaiškino, kodėl bendraturčiai nedavė sutikimo. Nagrinėjant bylą pakartotinai apeliacine tvarka teisėjų kolegija vykdydama kasacinės instancijos teismo nutartyje duotus nurodymus ir siekdama išsiaiškinti tarp šalių ginčui spręsti reikšmingas aplinkybes 2016m. spalio 12d. nutartimi įpareigojo atsakovą įstatymų nustatyta tvarka apsvarstyti ieškovės iškeltą reikalavimą duoti sutikimą atlikti rekonstrukciją namo, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), pagal 2013m. vasario 19d. vadovo L. P. buto planą.Byloje nustatyta, kad atsakovė 159-oji butų savininkų bendrija 2016m. gruodžio 12d. susirinkime apsvarstė klausimą dėl ieškovės reikalavimo duoti sutikimą atlikti rekonstrukciją namo, ginčo bute, pagal nutarties 17 punkte nurodytą planą ir nepritarus daugumai bendrijos narių, sprendimo nepriėmė. Nustatyta, kad atsakovės atsisakymas duoti sutikimą ieškovei atlikti rekonstrukciją ginčo bute yra nemotyvuotas, jame nėra jokių atsisakymo argumentų, o ieškovės pateiktos informacijos išsamumas apie pageidaujamą įvykdyti rekonstrukcija yra pakankamas.Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovė ketindama savo bute, (duomenys neskelbtini), įsirengti odontologijos kabinetą parengė buto planą, kuriame nurodoma, kad įsirengiant kabinetą bus išardyta vidinė buto pertvara bei įrengtas atskiras įėjimas iš lauko. Buto rekonstrukcijos planas parengtas projekto vadovo L. P. ( t 1., b. l. 8-9). Atsakovė byloje nepateikė įrodymų, kad ieškovės pateiktas planas vykdyti rekonstrukciją negalimas ar pažeis namo gyventojų teises ar teisėtus jų interesus ( CPK 178 straipsnis).Kasacinio teismo praktikoje yra akcentuojama, kad bendraturčio nesutikimas turi būti protingai motyvuotas bei akivaizdžiai atskleidžiantis projektinio pasiūlymo neigiamą poveikį jo kaip bendraturčio teisėmis ir teisėtiems interesams ( Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009m. birželio 8d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2016 ir kt.). Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra pažymėta, kad esant interesų išsiskyrimui labai svarbu ieškoti visoms šalims priimtino sprendimo būdo, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita. Interesų suderinimui būtinas bendraturčių kooperavimasis, o siekis maksimaliai patenkinti tik savo interesus, ignoruojant kitą bendraturtį, neatitinka CK 1.5 ir 4.75 straipsnių nuostatų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 10 d. nutartį, civilinėje Nr. 3K-3-96/2012; 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2012). Tais atvejais, kai bendro sutarimo pasiekti nepavyksta, ginčas nagrinėjamas teisme. Teismas, nagrinėdamas šios kategorijos bylas ir spręsdamas skirtingų savininkų tarpusavio interesų suderinimo klausimą, taip pat turi siekti interesų pusiausvyros, interesus įvertinti nuosavybės neliečiamumo ir apsaugos kontekste, pasverti, ar vieno iš bendraturčių interesų prioriteto pripažinimas nesukels esminio kito bendraturčio nuosavybės teisės pažeidimo.Teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylos medžiaga bei atsakovės atstovų išdėstyta pozicija tiek procesiniuose dokumentuose, tiek nagrinėjant bylą apylinkės bei apeliacinės instancijos teismuose nenustatyta bendrijos narių teisių pažeidimų, kurie leistų spręsti, kad ieškovei įrengus odontologijos kabinetą pagal pateiktą projektą bus pažeistos bendraturčių teisės. Atsakovė nenurodo jokių argumentų ar motyvų, kodėl pateiktas projektas gali būti ydingas ar negalimas. Byloje nenustatyta, kad atlikus rekonstrukciją pablogėtų namo būklė ar bus pakenkta kitoms bendrojo naudojimo patalpoms. Taigi, byloje pateiktų įrodymų visuma leidžia spręsti, kad vykdant rekonstrukciją ieškovės bute bendraturčių teisės nebus pažeistos ( CPK 178 straipsnis).Apibendrinus išdėstytus argumentus teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą pripažinti duoti sutikimą atlikti rekonstrukciją nemotyvuotu ir trukdančiu bendraturtei įgyvendinti teisę atlikti rekonstrukciją. Priimtas apylinkės teismo sprendimas iš esmės yra teisingas, todėl paliktinas nepakeistas. Naikinti teismo sprendimą apeliantės apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal CPK 93 ir 98 straipsnių nuostatas išlaidos advokato pagalbai apmokėti atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas. Netenkinus atsakovės apeliacinio skundo, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos atsiliepimą į apeliacinį skundą surašiusiai šaliai, o taip pat ieškovės išlaidos turėtos kasacinės instancijos teisme. Ieškovė prašo priteisti visas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą įrodymų patvirtinančių išlaidų turėjimą nepateikė. Ieškovė už kasacinį skundą sumokėjo 41,60 Eur žyminį mokestį. Įsiteisėjus Kauno apygardos teismo 2015m. lapkričio 10d. sprendimui, kuris buvo panaikintas ieškovė sumokėjo atsakovei 1349, 60 Eur. Apeliacinį skundą atmetus ir palikus galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą iš atsakovės priteistina 1349,60 Eur ir 41,60 Eur sumokėtas žyminis mokestis už kasacinį skundą ieškovei.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2015m. balandžio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Iš atsakovės 159-osios butų savininkų bendrijos į/k 135368931 priteisti ieškovei V. A. a/k (duomenys neskelbtini) 1391,12 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Kolegijos teisėjai Gintautas KoriaginasAlgimantas KukalisRūta Palubinskaitė