Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo J. G. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuoti asmenys A. U., D. S., valstybės įmonė „Turto bankas“, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vadovaujantis CPK 153 straipsnio 2 dalimi, 154 straipsnio 1 dalimi, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Šalims apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, CPK 118, 175¹ straipsniuose nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Byloje esantis mirties įrašas patvirtina, kad D. U. mirė (duomenys neskelbtini) Pagal Valstybės įmonės Registrų centro Gyventojų registro pažymą apie asmens duomenis, D. U. šeimyninė padėtis – mirusi našlė, vaikai V. U., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir N. G., gimė (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Gimimo liudijimas patvirtina, kad N. G. turėjo vieną vaiką – pareiškėją J. G.. Iš pateikto mirties įrašo matyti, kad N. G., kuri D. U. dukra, mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nurodė, kad mirusiesiems asmenims (D. U., N. G. ir V. U.) po 1/3 priklausė žemės sklypas (duomenys neskelbtini). Iš testamentų registro išrašo nustatyta, kad registruotų testamentų po pareiškėjo motinos N. G. mirties, palikimo priėmimo ar atsisakymo faktų nėra.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad įpėdinio palikimo priėmimo ar atsisakymo palikimą priimti veiksmas turi būti atliktas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. CK 5.57 straipsnyje nurodyta galimybė šį terminą pratęsti, jei terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, t. y. nustačius, kad tam tikros aplinkybės lėmė, jog įpėdinis tinkamai (laiku) negalėjo įgyvendinti įstatyme įtvirtintų savo teisių. Palikimo priėmimą patvirtinančių veiksmų per šį laiką neatlikus ir teismui termino nepratęsus, įpėdinis praranda paveldėjimo teisę, išskyrus atvejus, kai kiti palikimą priėmę įpėdinai tam neprieštarauja (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Terminas palikimui priimti gali būti pratęsiamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susidariusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Kokios priežastys laikytinos svarbiomis, įstatymai nenustato, dėl to kiekvienu atveju sprendžia bylą nagrinėjantis teismas.

Asmuo, siekdamas pasinaudoti CK 5.57 straipsnyje įtvirtinta galimybe pratęsti terminą palikimui priimti, turi įrodyti, jog šis praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam pratęsti, t. y. tam tikros priežastys lėmė, kad įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme nustatytų savo teisių. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą pratęsti terminą palikimui priimti, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; trečia, teismas turi išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011). Atsižvelgdamas į tai, kad su materialiosios teisės normomis nustatytų terminų pabaiga įstatymas sieja asmenų tam tikrų teisių ar pareigų, materialinių teisinių santykių atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą (CK 5.50 straipsnis), taip pat į tai, kad sprendimas pratęsti ar nepratęsti terminą palikimui priimti gali turėti neigiamų padarinių tiek asmens, prašiusio pratęsti terminą, tiek kitų asmenų teisių ir pareigų apimčiai, kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog teismai spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115/2010; kt.).

Nagrinėjamu atveju, nustatyta, kad palikėjos D. U. pirmos eilės įpėdiniai – vaikai V. U. ir N. G. yra mirę. Testamentas palikėjos D. U. nebuvo sudarytas, todėl žemės sklypas (duomenys neskelbtini), paveldimas pagal įstatymą. Pareiškėjas ir suinteresuoti asmenys A. U., D. S. yra antros eilės įpėdiniai, kurie nepriėmė močiutės D. U. palikimo per įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą. Vilniaus miesto apylinkės teismas (duomenys neskelbtini) nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) teismas tenkino pareiškėjų A. U. ir D. S. pareiškimą ir atnaujino pareiškėjams A. U. ir D. S. įstatymu nustatytą terminą priimti palikimą, atsiradusį po D. U. mirties. Esant tokio pobūdžio aplinkybėms, teismas vertina, kad ginčo dėl teisės paveldėti nėra ir įstatymo nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimas nepažeis teisinių santykių stabilumo.

Atsižvelgdamas į nustatytas faktines aplinkybes, teismas konstatuoja, kad terminas praleistas dėl objektyvių priežasčių: teisės priimti palikimą nežinojimo, teisinių žinių stokos; teismo vertinimu, termino atnaujinimas atitinka teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus, kitų asmenų teisių nepažeidžia, todėl CK 5.57 straipsnio pagrindu pareiškėjo pareiškimas tenkinamas, terminas palikimui priimti atnaujinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.57 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 443, 576 – 578 straipsniais,

nutaria:

pareiškėjo J. G. pareiškimą patenkinti.

Atnaujinti pareiškėjui J. G., a. k. (duomenys neskelbtini) įstatymu nustatytą terminą priimti palikimą, atsiradusį po D. U., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini).

Išaiškinti pareiškėjui, kad jis turi teisę per tris mėnesius nuo nutarties įsiteisėjimo dienos kreiptis dėl palikimo priėmimo į notarą pagal D. U., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), paskutinę nuolatinę gyvenamąją vietą.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.