Kauno apylinkės teismo nutartis

institucijos, priėmusios nutarimą administracinio nusižengimo byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui V. A.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo H. I. skundą dėl Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – ir Institucija) vyriausiojo specialisto V. A. 2023 m. kovo 22 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausiojo specialisto V. A. 2023 m. kovo 22 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo teisena D. I. atžvilgiu pagal pareiškėjo H. I. 2022 m. rugsėjo 5 d. skundą buvo nutraukta.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas H. I. ir jos atstovė advokatė Aušra Pilionė skundą palaikė ir prašė jį tenkinti skunde išdėstytų argumentų pagrindu.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas H. I. paaiškino, kad vaikas buvo išvežtas į (duomenys neskelbtini) ir taip pažeidė 2014 m. nustatytą tvarką. Šis klausimas dėl vaiko išvežimo gyventi į (duomenys neskelbtini), suderintas nebuvo. Vaikas buvo išvežtas ne atostogų, o ilgalaikiam gyvenimui. 2022 m. rugpjūtį kreipėsi, jog byla būtų iškelta (duomenys neskelbtini), dėl vaiko pagrobimo. Taip pat 2022 m. rugpjūtį kreipėsi į Valstybės vaiko teisių ir apsaugos tarnybą. 2022 m. rugsėjo 2 d. vaikas grįžo į (duomenys neskelbtini). Kuomet vaikas buvo (duomenys neskelbtini), bendravimas buvo. Vaikui leisdavo pakalbėti 5-7 minutes. Vaikas iš savo turimo telefono informavo, jog jo nebegražins, jis liks (duomenys neskelbtini). Vėliau vaiko turima telefono kortelė buvo sunaikinta. Po to, vaikas skolindavosi telefoną iš nepažįstamų žmonių ir pranešinėdavo informaciją.

Teismo posėdžio metu, pareiškėjo atstovė papildė, jog ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas už smurtą vaiko atžvilgiu, pateikti įrašai, kuriuose kalbama apie smurtą, kaip su vaiku bendraujama. Nutarime nurodyta, jog vaikas pats tai išprovokavo. Šis nutarimas yra apskųstas ir neįsigaliojęs. Į vaiko teises buvo kreiptasi dėl to, kad vaikas buvo pagrobtas ir tai nėra ikiteisminio tyrimo dalykas. Tai, kad tarnyba remiasi ikiteisminio tyrimo medžiaga, rodo, jog tarnyba pati tyrimo neatliko. Valstybės vaiko teisių tarnyba neišanalizavo aplinkybės dėl vaiko išvežimo, D. I. pati pripažino, kad vaiką išvežė be sutikimo. Kada ji šį faktą pripažino pasakyti negali, bet tai konstatuota 2022 m. rugsėjo 9 d.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas V. A. teismo posėdžio metu parodė, kad skundas yra nepagrįstas ir prašo jį atmesti. 2022 m. rugsėjo mėnesį buvo pradėtas tyrimas, visa tyrimo eiga išdėstyta nutarime. Atlikus tyrimą nebuvo nustatyta D. I. veiksmuose administracinio nusižengimo sudėtis. Buvo analizuojama duomenų visuma. Papildomai apklaustas H. I., išanalizuoti pateikti duomenys. Administracinių nusižengimų tyrimas buvo sustabdytas, kadangi vyko ikiteisminis tyrimas. Tik priėmus nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą, administracinių nusižengimų tyrimas buvo atnaujintas. H. I. buvo įteiktas raštas pateikti papildomus duomenis, tačiau šia teise nepasinaudojo. Tik išanalizavus visą turimą informaciją, buvo priimtas nutarimas nutraukti administracinę teiseną D. I. atžvilgiu. Pareiškėjas skundė šį nutarimą, tai, kad pareiškėjas nesutinka su priimtu nutarimu, nesudaro pagrindo jį naikinti. Šioje administracinių nusižengimų byloje nėra nustatyta pažeidimų ir taip pat surinktų duomenų visuma neleidžia teigti, kad D. I. padarė jai inkriminuojamą administracinį nusižengimą.

Asmuo, kurio atžvilgiu priimtas nutarimas, D. I. teismo posėdžio metu parodė, kad buvo suplanuotos atostogos į (duomenys neskelbtini) ir su vaiko tėčiu suderinta, buvo siunčiamos atostogų nuotraukos. Nurodo, jog buvo kilusi mintis gyventi (duomenys neskelbtini), todėl buvo paklausta vaiko tėčio nuomonės, tačiau jis nesutiko, taip ir baigėsi. Buvo tik pasidomėta situacija mieste dėl mokyklų. (duomenys neskelbtini) vaikas atostogavo 1 mėnesį. Buvo žodinis susitarimas dėl atostogų. Su vaiku tėvas bendravo kiekvieną dieną.

Liudytoja J. G. parodė, kad jai buvo paskirta atstovauti civilinėje byloje dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo. Rengė išvadą dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Kadangi išvadai dėl laikinųjų apsaugos priemonių skiriama tik 7 d. terminas, todėl surenkama informacija būna minimali. Buvo bendrauta su vaiku, jis labai aiškiai išsakė savo poziciją, todėl iš vaiko paaiškinimo padarė išvadą, jog vaikas buvo išvežtas. Su D. I. bendravo telefonu, išvadoje nurodyta taip, kaip D. I. nurodė.

Motyvuojamoji dalis

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinė nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo (nusižengimo) sudėtis – įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą), visuma.

Pagal ANK 5 straipsnio nuostatas, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo (ANK 7 straipsnis).

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Tai yra būtinas pagrindas juridiškai kvalifikuoti veiką kaip administracinį nusižengimą ir jo kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn. Įstatymo apibrėžto konkretaus administracinio nusižengimo, turinčio visus įstatymo numatytus administracinio nusižengimo sudėties požymius, padarymas reiškia, kad yra faktinis pagrindas kaltą asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn ir skirti jam atitinkamas nuobaudas bei kitas poveikio priemones. Administraciniam nusižengimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: a) objektas; b) objektyvieji požymiai; c) subjektas; d) subjektyvieji požymiai. Administracinio nusižengimo sudėčiai nustatyti reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno požymio nėra, tai nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos. Taigi tokiu atveju nėra faktinio atsakomybės pagrindo ir, remiantis ANK 591 straipsnio 1 punktu, administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-30-699/2017). Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, inter alia (be kita ko), yra būtina vadovautis ir Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

ANK 73 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už tėvų valdžios nepanaudojimą arba panaudojimą priešingai vaiko interesams.

Tėvų valdžios samprata aiškinama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.155 straipsnyje - tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvai ar kiti teisėti vaiko atstovai privalo sudaryti sąlygas vaikui augti, vystytis ir tobulėti, turi auklėti savo vaikus humaniškai, dorais žmonėmis.

Tiek tarptautiniuose, tiek nacionaliniuose teisės aktuose įtvirtintas ypatingos vaiko teisių apsaugos principas, t. y. visur ir visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija, Lietuvos Respublikos Konstitucija, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas ir kiti teisės aktai). Draudžiamas bet koks valdžios panaudojimas priešingai vaiko interesams, taip pat ir fizinio ar psichologinio smurto demonstravimas vaiko akivaizdoje. Valstybė į privatų šeimos gyvenimą gali ir turi įsikišti tik dviem atvejais: teikdama tėvams paramą, reikalingą tinkamam vaikų auklėjimui ir priežiūrai (Konvencijos 18 straipsnis), ir imdamasi visų reikiamų teisinių, administracinių, socialinių ir švietimo priemonių, siekiant apginti vaiką nuo priežiūros nebuvimo ar nerūpestingo elgesio, kuriuos vaikas gali patirti iš tėvų ar kitų jį globojančių asmenų (Konvencijos 19 straipsnis). Tačiau teismų praktikoje pripažįstama ir tai, kad negalima bet kokius konfliktus ir neigiamų emocijų reiškimą vaiko akivaizdoje vertinti kaip administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą). Pažeidimas turi pasižymėti tam tikro pavojingumo lygiu, be to, turi būti aiškiai nustatytas subjektyvusis kaltės požymis asmens veiksmuose. Tokiais atvejais, siekiant padaryti išvadas dėl pažeidimo (nusižengimo) buvimo, itin svarbu vertinti susidariusios situacijos aplinkybių visumą, kurią sudaro ne tik atlikti veiksmai, bet ir konflikto tarp pažeidėjo ir kito suaugusio asmens priežastys, tikslas, pažeidėjo veiksmų kryptingumas vaiko atžvilgiu ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinėje byloje Nr. 2AT-38/2014).

Kaip matyti iš bylos medžiagos, 2022 m. rugsėjo 5 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriuje gautas H. I. skundas dėl D. I. veiksmų, tai yra dėl to, jog išvežė vaiką į (duomenys neskelbtini) be jo sutikimo ir jo atžvilgiu naudojo fizinį smurtą.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausiojo specialisto V. A. 2023 m. kovo 22 d. nutarimu, vadovaujantis ANK 594 straipsnio 1 dalimi, nutarta administracinio nusižengimo teiseną nutraukti, nes nėra nustatyta administracinio nusižengimo, numatyto ANK 73 straipsnio 1 dalyje, kurio padarymu buvo įtariama D. I., požymių. Nutarime nurodyta, kad 2022 m. rugsėjo 5 d. H. I. pateikė Valstybės vaiko teisių ir apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriui skundą „Dėl D. I. veiksmų“ (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)). Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius 2022 m. rugsėjo 5 d. pradėjo galimo administracinio nusižengimo, numatyto ANK 73 straipsnyje, kurio padarymu buvo įtariama D. I., tyrimą. Kauno apskrities VPK Kauno miesto Dainavos PK atliekant ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl galimo psichologinio ir fizinio smurto nepilnamečio A. I. atžvilgiu, galimo D. I. administracinio nusižengimo tyrimas buvo sustabdytas. Administracinio nusižengimo tyrimas atnaujintas 2023 m. vasario 21 d., gavus Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokuroro V. Kilinsko 2023 m. sausio 30 d. nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini). Galimo D. I. administracinio nusižengimo tyrimo metu Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriuje buvo ištirti ir įvertinti H. I. pateikti dokumentai, garso ir vaizdo įrašai, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriuje turėta informacija apie A. I. ir jo šeimą, papildomai apklaustas pareiškėjas H. I.. Tyrimo metu taip pat įvertintos faktinės aplinkybės, nustatytos Kauno apskrities VPK Kauno miesto Dainavos PK vyriausiosios tyrėjos R. D. 2022 m. rugsėjo 12 d. nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokuroro V. Kilinsko 2023 m. sausio 30 d. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini). Tyrimo metu nustatyta, kad D. I. informavo pareiškėją H. I. apie ketinimą vykti su sūnumi A. I. į kelionę po (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas H. I. gaudavo iš D. I. ir A. I. pranešimus ir nuotraukas iš kelionės. H. I. nuolat ir sistemingai garso ir vaizdo ryšiu nuo 2022 m. liepos 24 d. iki 2022 m. rugpjūčio 31 d. bendravo su sūnumi A. I. mobiliu telefonu. Pranešimas, kad D. I. psichologiškai smurtavo prieš sūnų A. I. ir jį žalojo nepatvirtintas objektyviomis aplinkybėmis. D. S. veiksmai šiame administracinio nusižengimo tyrime nevertinami. Nepilnamečio A. I. elgesys, matomas vaizdo ir girdimas garso įrašuose, yra provokuojantis D. I. ir D. S. imtis nepilnamečio atžvilgiu neteisėtų veiksmų. Faktų, kad D. I. piktnaudžiavo motinos valdžia ribodama A. I. judėjimo laisvę, bendravimo su pareiškėju H. I. laisvę, neauklėjo sūnaus A. I., administracinio nusižengimo tyrimo metu nerasta. Surinktų įrodymų visuma leidžia teigti, kad D. I. veiksmuose A. I. atžvilgiu nėra nustatyta administracinio nusižengimo, numatyto LR ANK 73 str. 1 d., kurio padarymu buvo įtariamas D. I., požymių.

Su Institucijos nutarime nurodyta išvada teismas sutinka. Kaip patvirtino teisme Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apaugos skyriaus atstovas V. A., surašęs skundžiamą nutarimą, Institucija atliko tyrimą, kurio metu buvo ištirti ir įvertinti H. I. visi pateikti dokumentai, garso ir vaizdo įrašai, papildomai apklaustas H. I.. Nebuvo nustatyta tyrimo pažeidimų administracinių nusižengimų byloje. Liudytoja VTAS specialistė J. G. parodė, kad rengė išvadą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tik pagal vaiko paaiškinimus, kadangi šiai išvadai pateikti skirtas mažas laikotarpis, todėl surinkta informacija būna minimali. Asmuo, kurio atžvilgiu priimtas nutarimas, D. I. parodė, kad buvo suplanuotos atostogos su vaiku į (duomenys neskelbtini) ir tai suderinta su vaiko tėvu, buvo siunčiamos kelionės nuotraukos. Vaikas su tėvu bendravo kiekvieną dieną. Nurodė, jog buvo kilusi mintis gyventi (duomenys neskelbtini), tačiau tėčiui nesutikus, taip ir baigėsi. Vaikas atostogavo (duomenys neskelbtini) 1 mėnesį, buvo tėvo žodinis susitarimas. Pareiškėjas H. I. teismo posėdžio metu parodė, kad nebuvo informuotas dėl gyvenimo (duomenys neskelbtini), tačiau buvo informuotas dėl vaiko atostogų, jie bendravo telefonu.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, H. I. su sūnumi sistemingai bendravo mobiliojo ryšio priemonėmis, bendravimas nutrūkęs nebuvo, tai patvirtina tiek asmuo, kurio atžvilgiu priimtas nutarimas D. I., tiek pats pareiškėjas H. I.. D. I. siuntė pranešimus ir nuotraukas H. I., kas rodo, jog H. I. žinojo, jog D. I. su sūnumi atostogavo (duomenys neskelbtini). Taip pat H. I. apklaustas teismo posėdyje neneigė, jog davė sutikimą, jog D. I. pasiimtų sūnų atostogų, taip pat, jog buvo siunčiamos atostogų nuotraukos.

Pareiškėjas H. I. remiasi 2022 m. rugsėjo 1 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos vyriausiosios specialistės J. G. pateikta išvada, kurioje nurodoma, jog D. I. neatsižvelgė į vaiko nuomonę, netinkamai elgėsi vaiko atžvilgiu, todėl padarė žalą jo teisėms ir teisėtiems interesams. Tačiau teismo posėdžio metu specialistė J. G. paaiškino, jog ši išvada buvo parašyta remiantis tik vaiko paaiškinimais, nebuvo ištirta daugiau duomenų. Todėl darytina išvada, jog negali būti remiamasi vien tik pateikta išvada, kurios parašymui surinkta informacija neapima ištirtų duomenų visumos.

Pareiškėjo H. I. teiginiai, jog D. I. išvežė vaiką gyventi į (duomenys neskelbtini) grindžiami sūnaus paaiškinimais, todėl neįvertinus kitų byloje surinktų įrodymų, negali būti laikomas kaip įrodymas, jog vaikas buvo išvežtas gyventi į (duomenys neskelbtini). Duomenų apie tai, jog vaikas užregistruotas lankyti (duomenys neskelbtini), nėra.

ANK 73 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už tėvų valdžios nepanaudojimą arba panaudojimą priešingai vaiko interesams. Byloje nesurinkus jokių objektyvių ir neginčytinų įrodymų, kad D. I. savo kaip motinos valdžią būtų panaudojusi priešingai vaiko interesams, šiuo atveju jos atžvilgiu taikyti ANK 73 straipsnio 1 dalyje numatytą atsakomybę nėra pagrindo.

Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjo H. I. skundas netenkintinas, o skundžiamas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausiojo specialisto V. A. 2023 m. kovo 22 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) paliktinas nepakeistas (ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

H. I. skundą atmesti.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausiojo specialisto V. A. 2023 m. kovo 22 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.