Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje vienasmeniškai apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. I. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės G. I. ieškinį atsakovui UAB „ASVIS“ dėl sutarčių sąlygų pažeidimų, nepanaudotų lėšų ir permokos grąžinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė G. I. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo UAB „ASVIS“ 56,42 Eur skolą (permoką), 5 procentų dydžio metinės palūkanas skaičiuojant jas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Taip pat prašė skirti atsakovui Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 95 straipsnio pagrindu 2 896,20 Eur baudą už sutarčių sąlygų nevykdymą ir pusę šios sumos, t. y. 1 448,10 Eur išmokant ieškovės naudai. Nurodė, kad ji, kaip namo, esančio (duomenys neskelbtini), antros laiptinės įgaliotinė, veikianti šio namo butų savininkų 2012-02-10 sudarytos jungtinės veiklos sutarties pagrindu, kartu su šio namo pirmos laiptinės įgaliotiniu A. R., veikiančiu šio namo butų savininkų 2012-02-10 sudarytos jungtinės veiklos sutarties pagrindu, 2012-03-30 su atsakovu UAB „ASVIS“ sudarė sutartį Nr. 12/03/30, kuria atsakovas įsipareigojo teikti namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų savininkams bendrosios nuosavybės administravimo paslaugas, bendrųjų konstrukcijų ir inžinierinių sistemų eksploatavimo darbus pagal atsakovo rekomendacijas ir ieškovo užsakytus atlikti darbus. Taip pat atsakovas šia sutartimi įsipareigojo teikti bendrų patalpų valymo paslaugas, buitinių atliekų išvežimo, bendros elektros energijos įmokų administravimo paslaugas. 2012-09-01 ieškovė ir atsakovas sudarė dar vieną sutartį, kuria atsakovas įsipareigojo teikti namo šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros darbus, numatytus sutarties priede Nr. 1. Tuo tarpu namo butų savininkai įsipareigojo atsiskaityti su atsakovu už sutarčių pagrindu tinkamai atliktus darbus. Ieškovė permokėjo atsakovui už pagal sutartis atliekamus darbus.Atsakovas UAB „ASVIS“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Daugiabutyje (duomenys neskelbtini), atsakovo darbai ir priežiūra buvo vykdomi vadovaujantis šalių sudarytomis sutartimis. Pažymi, kad eksploatacinės ir priežiūros lėšos yra atsakovo lėšos, už kurias atsakovas atlieka pastato ir jo inžinerinių sistemų eksploatacijos ir priežiūros darbus, šios lėšos nesikaupia, bet esant jų trūkumui, atsakovas išrašo papildomą sąskaitą ir šioms papildomoms lėšoms būtinas įgaliotų atstovų – ieškovės sutikimas. Atliekant eksploatavimo ir priežiūros darbus iš gyventojų nebuvo renkamos papildomos lėšos. Visi papildomi, ne iš eksploatacinių ar priežiūros lėšų atlikti, darbai yra suderinti ir priduoti namo įgaliotiniams pasirašytinai.Teismo posėdyje atsakovo UAB „ASVIS“ atstovė V. A. nurodė, kad po atsiliepimo pateikimo teismui paaiškėjo, kad per klaidą buvo neteisingai suvesti duomenys programoje ir du kartus nuskaičiuota iš gyventojų 104,78 Eur suma, todėl ši suma bus sumokėta naujam administratoriui, kad pinigai būtų grąžinti gyventojams. Atsakovo UAB „ASVIS“ atstovas M. A. pažymėjo, kad buvo nustatytas tik vienas netinkamas valymo paslaugų faktas (už vieną dieną), tačiau atsakovas už tokią paslaugą atlygio neėmė, o buvo atlikti kiti darbai neatlygintinai – atliko paslaugas, susijusias su graužikų naikinimu.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-09-24 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: priteisė iš atsakovo UAB „ASVIS“ ieškovei G. I. 2,19 Eur dydžio permoką, 5 procentų metines palūkanas už priteistą 2,19 Eur sumą nuo bylos iškėlimo (2015-02-27) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 12,15 Eur bylinėjimosi išlaidų; kitą ieškinio dalį atmetė. Teismas sutiko su atsakovo argumentu, kad 48,80 Eur suma nelaikytina permoka. Ieškovė reikalavimą grindžia 2012-03-30 sutarties Nr. 12/03/30 priedo Nr. 2 punktu 1.4.8 „stogelių virš įėjimo durų smulkus remontas“, tačiau akivaizdu, kad tai yra kitas objektas ir tuo pačiu nėra pagrindo tokių darbų priskirti prie užlipimo ant stogo angų dangčių ir bokštelių defektų šalinimo (to paties priedo 1.4.2 punktas), nes ieškovė ir neginčijo atsakovo atstovo nurodytos aplinkybės, kad dangtis buvo be užrakto, todėl buvo būtina montuoti vyrius ir kilpas, kad pakabinti spyną. Nėra pagrindo konstatuoti, kad tokie darbai nebuvo būtini, o jų suma yra neprotingai didelė, todėl susidarė permoka.Dėl 2013 m. atliktų ventiliacijos darbų ieškovė nurodo, kad darbai nebuvo atlikti, nes ventiliacija jos bute netinkamai funkcionuoja. Tačiau, kaip matyti iš darbų aprašymo „ventiliacijos kanalų pralaidumo tikrinimas ir profilaktiniai valymo darbai“, tai reiškia pralaidumo patikrinimą ir profilaktikos darbų atlikimą, o ne ventiliacijos sistemos gedimų šalinimą, kurių atsakovas neįtraukė į mokesčius. Ieškovė nepateikė teismui įrodymų, kad dar 2013 m. ji kreipėsi dėl tokio tikrinimo ir profilaktikos netinkamumo. Tuo pačiu negalima teigti, kad Valstybinės energetikos inspekcijos 2014-03-25 nurodymas sietinas su atsakovo atliktų darbų apimtimi, nes iš akto turinio matyti, kad pažeidimai siejami su atitinkamų šilumos sistemos įrenginių ir projektų nebuvimu, kurie neaišku, ar buvo dar iki minėtų sutarčių sudarymo. Dėl permokos, siejamos su neužsidarančių antros laiptinės lauko durų remonto, pakeliant varčią, vyrių sutepimą, reguliavimą, ieškovė grindžia, kad atsakovas permokėjo, nes pakako tik sutepti duris, tačiau pati pripažino, kad atliktų darbų akte yra fiksuoti darbai, kaip atvykimas į objektą, durų iškėlimas, pritraukimo įtaiso keitimas ir derinimas, durų vyrių sutepimas (posėdžio garso įrašo laikas 1:23:00). Sutiktina, su atsakovo argumentu, kad ieškovė nėra šios srities specialistė, todėl ji nėra kompetentinga spręsti kaip šalinti gedimą. Atliktų darbų kaina yra gana protingo dydžio.Dėl permokos už valymo darbus pažymėtina, kad ieškovė nepateikė objektyvių įrodymų, jog darbai buvo atlikti netinkamai ar visai nebuvo atliekami ir byloje nėra pakankamai įrodymų, jog konstatuoti tokių darbų nevykdymą. 2014-05-15 aktu, kurį pasirašė atsakovo darbuotojas ir namo 2 gyventojai, fiksuota, kad valymo darbai buvo atliekami. Liudytoja D. K. – G. nurodė, kad buvo atliekami valymo darbai, ji pretenzijų neturėjo, o kai pasirašinėjo po ieškovės rengtais dokumentais, tai subjektyviai pasitikėjo ieškovės kompetencija. Taip pat pažymėjo, kad ieškovė pastoviai reiškia pretenzijas ir kitiems administratoriams. Byloje nustatytas tik vienas atvejis, kada atsakovas sutiko, jog valymo paslaugos vieną kartą nebuvo suteiktos tinkamai, todėl atlygio už jas neėmė, o suteikė kitas paslaugas, susijusias su graužikų naikinimu.Dėl įrodymų nepakankamumo, teismas neturi pagrindo konstatuoti ir kitų permokų, susijusių su šilumos ir karšto vandens priežiūros darbais, paruošimu šildymo sezonui, egzistavimo fakto, išskyrus 104,78 Eur sumos apskaitymą du kartus. Todėl tenkintinas tik reikalavimas dėl 2,19 Eur permokos, skaičiuojant proporcingai pagal ieškovei priklausančio buto plotą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliantė G. I. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pakeisti pirmos instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atmesta reikalavimo dalis dėl 124,07 Eur permokos ir 307,59 Eur bylinėjimosi išlaidų arba ieškinį gražinti nagrinėti iš naujo; priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.Pirmos instancijos teismas nepagrįstai netenkino apeliantės reikalavimo priteisti iš atsakovo permokėtą 1,02 Eur dydžio dalį už 2-os laiptinės liuko išlipimui į pastogę remontą ir spynos pakabinimą. Nurodyti darbai įtraukti į 2012-03-30 Sutarties priedo Nr. 2 1.4.2., 1.4.8, 1.6.2 punktuose numatytus darbus, dėl to jie yra privalomi, kas sąlygoja, kad išlaidos šiems darbams neturėjo būti įtrauktos į išlaidų, kurios kompensuotinos papildomomis namo bendraturčių įmokomis.Atsakovas realiai neatliko ventiliacijos kanalų tikrinimo ir profilaktinių valymo darbų. Tai patvirtina ir 2014-08-13 Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos pažyma Nr. S-F-158. Atsakovas nepateikė teismui jokių įrodymų, patvirtinančių, kad ventiliacijos kanalų profilaktiniai valymo darbai tikrai buvo atlikti, kas lėmė, jog teismas padarė klaidą – netenkino apeliantės reikalavimo priteisti iš atsakovo 4,92 Eur už nesuteiktą ventiliacijos kanalų profilaktinių valymo darbų paslaugą bei nepriteisė iš atsakovo 69,49 Eur apeliantės išlaidų už 2014-08-13 pažymos Nr. S-F-158 gavimą.Atsakovas nepateikė teismui jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių, jog apeliantė davė raštišką sutikimą padidinti 2-os laiptinės neužsidarančių lauko durų remonto, pakeliant varčią, vyrių sutepimo, reguliavimo darbų kainą iki 24,91 Eur, todėl nepagrįstai atmestas apeliantės reikalavimas gražinti jai 0,28 Eur permoką už šiuos darbus. Teismo išvada apie tai, kad atsakovas atliko ir durų vyrių pritraukėjo keitimą ir kad dėl to darbu kaina yra gana protingo dydžio, yra neteisinga, nes į bylą pateikti duomenys patvirtina, jog durų vyrių pritraukėjas pakeistas nebuvo. Mažai tikėtina, kad atsakovas nesutinka grąžinti gyventojams už vieną savaitę laiptinių nevalymo, o sutinka prarasti 49,16 Eur už neva žiurkių naikinimo paslaugą. Šiuo atveju atsakovas grubiai pažeidė tiek 2012-03-30 sutarties, tiek ir teisės aktų nuostatas, nes be apeliantės raštiško sutikimo neturėjo teisės teikti paslaugos. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė permokos už 13 savaičių nesuteiktų laiptinių valymo paslaugų.Atsakovas be apeliantės raštiško sutikimo 2012 m. vienasmeniškai padidino legioneliozės prevencijos darbų kainą, 2014 m. sausio ir balandžio mėnesiais atsakovas šilumos punkte atliko šią procedūrą už raštiškai nesuderintą 24,04 Eur kainą. Iš viso už legioneliozės prevencijos darbus apeliantės permokėjimo dalis yra 0,46 Eur, ko nepagrįstai nepriteisė pirmosios instancijos teismas.Pagal 2012-09-01 sutarties priedo Nr. 1 2.7. punktą šildymo sistemos vožtuvo su elektronine pavara, nesandaraus riebokšlio keitimo darbai yra techninės priežiūros dalykas, yra privalomi. Apeliantės permokėta dalis sudaro 0,57 Eur, ko nepagrįstai nepriteisė pirmosios instancijos teismas.Pagal 2012-09-01 sutarties priedo Nr. 1 2.11. punktą manometrų 26 ir 26B keitimo darbai yra techninės priežiūros dalykas (privalomi) ir jie negalėjo ir neturi būti apmokami papildomomis butų ir kitų patalpų savininkų įmokomis. Apeliantės permokėta dalis sudaro 0,52 Eur, ko nepagrįstai nepriteisė pirmosios instancijos teismas.2012 m. liepos mėnesį atsakovas atliko šildymo sistemos hidraulinių bandymų darbus už nepagristą didesnę kainą, nors šie darbai turėjo būti apmokami neviršijant įkainio 0,021 Eur/ kv.m naudingą plotą, nes atsakovas vienašališkai nustatė imperatyvus reikalavimus, jog jeigu ieškovė nepasirašys 2012-03-30 sutarties priedo Nr. 4, tai namas bus neparuoštas šildymo sezonui ir bus pasmerktas likti be šilumos ir karšto vandens. Pagal 2013-03-29 metinės veiklos ataskaitą atsakovas atliko hidraulinių bandymų darbus be apeliantės raštiško sutikimo, vėl savo naudai vienašališkai nustatęs per didelius mokesčius, nors 2012-03-30 sutarties priedo Nr. 4 3 punktas numato, jog šiems darbams lėšos renkamos nuo 2012-07-01 iki 2012-08-31. Atsakovas nuo 2012-09-01 neturėjo teisės reikalauti apmokėjimo už šilumos sistemos hidraulinius bandymus pagal 2012-03-30 sutarties priede Nr. 4 nustatytą kainą. Apeliantės permokėjimo dalis sudaro 3,66 Eur, ko nepagrįstai nepriteisė pirmosios instancijos teismas.Nuo 2012-06-01 iki 2014-06-06 atsakovas sunaudojo (išskyrus permokėjimus) tik 495,33 Eur namo gyventojų kasmėnesinių mokesčių skiriamų bendrųjų konstrukcijų ir inžinerinių sistemų priežiūrai (eksploatavimui). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nepateikė duomenų apie apšvietimo elektros lempučių keitimo skaičius bei tai, kad atsakovas dažnai nesivargindavo keisti namo laiptinės patalpose elektros lempučių, galima priskaičiuoti už elektros lempučių keitimą 83,41 Eur. Dėl to šiems darbams nepanaudotų mokesčių likutis sudaro 1 882,42 Eur. Sutartyse nenumatyta, kad, vienašališkai nutraukdamas sutartį, atsakovas turi teisę negražinti namo gyventojų nepanaudotų mokesčių likučio. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė apeliantės reikalavimą dėl 39,37 Eur permokos priteisimo.Teismas, spręsdamas, jog dviejų parengiamųjų posėdžių paskyrimas neva vilkins bylos nagrinėjimą, neteisingai paskyrė tik vieną parengiamą posėdį.2015-09-02 baigiamajame posėdyje teisėjas visai nenagrinėjo dalies bylos epizodų.Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriėmė apeliantės 2015-05-18 pateiktų rašytinių įrodymų, patvirtinančių ieškinio reikalavimų pagrįstumą. Visi pateikti įrodymai susiję su ieškinio turiniu, todėl apeliantė prašo šiuos įrodymus priimti apeliacinės instancijos teismo.Atsakovas UAB „ASVIS“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-09-24 sprendimą palikti nepakeistą.Nurodo, kad papildomų 2-os laiptinės liuko išlipimui į pastogę remonto ir spynos pakabinimo darbų sąmata buvo suderinta su apeliante ir juos atlikus, jie buvo apeliantės pasirašytinai priimti.Ventiliacijos kanalų tikrinimo ir profilaktiniai valymo darbai buvo atlikti: iš ventiliacijos kanalų buvo pašalintos stiklo, medienos ir metalo atliekos, tai yra įrašyta 2014-03-20 Nr.16 metinėje ataskaitoje. Kadangi šie darbai buvo atlikti pagal nuolatinės techninės priežiūros (eksploatavimo) darbų sąrašą, jų atlikimui nebuvo sudaryti darbų priėmimo aktai.Atliekant remonto darbus paaiškėjo, kad durų pritraukėjo keisti nereikia, todėl buvo atliktas tik durų remontas, pakeliant varčią, vyrių sutepimą ir reguliavimą. Šie darbai buvo atlikti pagal nuolatinės techninės priežiūros (eksploatavimo) darbų sąrašą, pinigai šiems darbams nebuvo renkami. Bendrųjų patalpų valymas buvo atliekamas kokybiškai pildant valytojos faktinį darbo atlikimo grafiką pasirašytinai. Buvo gautas teigiamas gyventojų atsiliepimo aktas apie valymo paslaugų atlikimą.2014 m. sausio mėnesį karšto vandens kaitinimas legioneliozės židinių pašalinimui buvo atliekamas vieną dieną darbo metu. Patarus specialistams, buvo nuspręsta 2014 m. balandžio mėnesį kokybiškiau atlikti legioneliozės židinių šalinimą: vieną dieną nuvykus į namą pakelti temperatūrą, o kitą dieną nuvykus sužeminti karšto vandens temperatūrą iki įprastinės. Dėl to darbo ir transporto sąnaudos padidėjo. Už tai papildomi pinigai nebuvo renkami.2013-03-30 sutarties priede Nr. 2 surašytų nuolatinės techninės priežiūros (eksploatavimo) darbų sąraše šildymo sistemos vožtuvo su elektronine pavara, nesandaraus riebokšlio keitimo darbai nėra įtraukti, todėl šių papildomų darbų sąmata buvo suderinta su apeliante ir juos atlikus, jie buvo pasirašytinai priimti apeliantės.2012-09-01 sutarties priede Nr. l surašytų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros darbų sąraše manometrų 26 ir 26B keitimo darbai nėra įtraukti, todėl šių papildomų avarinių darbų sąmata buvo suderinta su apeliante ir juos atlikus, jie buvo pasirašytinai priimti.Atsakovas su namo įgaliotine – apeliante dėl šilumos ir karšto vandens priežiūros sutartį sudarė 2012-09-0l ir pagal aktą V43-6 priėmė iš apeliantės, o iki tol paskutinis šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojas buvo UAB „Naujamiesčio ūkis“. Iki tol šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros darbams sutartis dar nebuvo sudaryta, todėl buvo pasirašytas papildomas susitarimas su apeliante, suderinant pasirašytinai hidraulinių bandymų sąmatą o atlikus darbus pasirašytas apeliantės darbų priėmimo aktas.Eksploatacinės ir priežiūros lėšos yra atsakovo lėšos už, kurias atsakovas atlieka pastato ir jo inžinerinių sistemų eksploatacijos ir priežiūros darbus, šios lėšos nesikaupia. Atliekant eksploatavimo ir priežiūros darbus iš gyventojų nebuvo renkamos papildomos lėšos. Visi papildomi, ne iš eksploatacinių ar priežiūros lėšų atlikti darbai yra suderinti ir priduoti namo įgaliotiniams – apeliantei – pasirašytinai, kaip nurodyta sutartyse.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.Apeliantė prašo priimti jos kartu su 2015-05-18 prašymu pirmosios instancijos teismui pateiktus įrodymus, kuriuos pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti. CPK 314 straipsnyje yra suformuluota taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Draudimas pateikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui nėra absoliutus. Minėtame CPK straipsnyje yra nurodytos dvi išimtys, sąlygotos dalyvaujančių byloje asmenų objektyvia galimybe pateikti įrodymus pirmosios instancijos teisme. Jeigu dalyvaujantys byloje asmenys neturėjo objektyvios galimybės pateikti įrodymus, turinčius reikšmės bylai teisingai išspręsti, įstatymas suteikia jiems teisę pateikti tokius įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Tokie atvejai būna: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriėmė apeliantės 2015-05-18 pateiktų rašytinių įrodymų, patvirtinančių ieškinio reikalavimų pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti apeliantės kartu su 2015-05-18 prašymu pateiktus įrodymus, todėl, vadovaudamasis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas šiuos įrodymus priima.Byloje nustatyta, kad 2012-03-30 sutarties Nr. 12/03/30 (toliau – Sutartis Nr. 1) 2.1. punkto pagrindu atsakovas įsipareigojo teikti gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrosios nuosavybės administravimo paslaugas (priedas Nr. 1), bendrųjų konstrukcijų ir inžinierinių sistemų (išskyrus, šildymo ir karšto vandens sistemas) eksploatavimo darbus (priedas Nr. 2) pagal atsakovo rekomendacijas ir/ar gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų savininkų užsakytus atlikti darbus. Atsakovas šia sutartimi įsipareigojo taip pat teikti bendrų patalpų valymo paslaugas, buitinių atliekų išvežimo, bendros elektros energijos įmokų administravimo paslaugas/darbus. Tuo tarpu gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų savininkai pagal Sutarties Nr. 1 2.2. punktą įsipareigojo už aukščiau nurodytas paslaugas/darbus apmokėti. Sutartis Nr. 1 įsigaliojo nuo jos pasirašymo dienos, o paslaugos/darbai, nurodyti Sutarties Nr. 1 2.1. punkte, buvo pradėti teikti atsakovui ir UAB „Naujamiesčio būstas“ pasirašius namo perdavimo – priėmimo aktą (Sutarties Nr. 1 4.2. punktas). 2012-09-01 sutarties (toliau – Sutartis Nr. 2) 2.1. punkto pagrindu atsakovas įsipareigojo teikti namo, esančio (duomenys neskelbtini), šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros darbus (priedas Nr. 1), o gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų savininkai įsipareigojo atsiskaityti atsakovui už Sutarties Nr. 2 priede Nr. 1 nurodytus darbus (Sutarties Nr. 2 2.2. punktas).

Dėl permokų

Apeliantė nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė apeliantei iš atsakovo permokos už 2-os laiptinės liuko išlipimui į pastogę remontą ir spynos pakabinimą (toliau – Permoka Nr. 1), permokos už namo ventiliacijos kanalų tikrinimą ir profilaktinius valymo darbus (toliau – Permoka Nr. 2), permokos už 2-os laiptinės neužsidarančių lauko durų remontą, pakeliant varčią, vyrių sutepimą, reguliavimą (toliau – Permoka Nr. 3), permokos už nesuteiktas laiptinių valymo paslaugas (toliau – Permoka Nr. 4), permokos už legioneliozės prevencijos darbus (toliau – Permoka Nr. 5), permokos už privalomus šildymo sistemos vožtuvo su elektronine pavara, nesandaraus riebokšlio keitimo darbus (toliau – Permoka Nr. 6), permokos už manometrų 26 ir 26B keitimą (toliau – Permoka Nr. 7), permokos už hidraulinių išbandymų šilumos punkte darbus (toliau – Permoka Nr. 8), permokos (nepanaudotų mokesčių) už bendrųjų konstrukcijų ir inžinerinių sistemų priežiūrą (eksploatavimą) (toliau – Permoka Nr. 9). Žemiau pateiktas apeliacinės instancijos teismo kiekvienos iš nurodytų permokų nepriteisimo pagrįstumo vertinimas.Apeliacinės instancijos teismas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė apeliantės reikalavimą dėl Permokos Nr. 1 priteisimo, nes darbų, už kuriuos apeliantė reikalauja Permokos Nr. 1, dėl jų pobūdžio neapima Sutarties Nr. 1 priedo Nr. 2 1.4.2., 1.4.8., 1.6.2. punktai.Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, remiantis bylos duomenimis, yra labiau tikėtina, kad darbai, už kuriuos reikalaujama Permokos Nr. 2, buvo atlikti. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, kaip nurodo atsakovas, kadangi nagrinėjami darbai buvo atlikti pagal nuolatinės techninės priežiūros (eksploatavimo) darbų sąrašą, jų atlikimui nebuvo sudaryti darbų priėmimo – perdavimo aktai. Tuo tarpu 2014-08-13 Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos rašte „Dėl ventiliacijos efektyvumo ir šiluminės aplinkos matavimo protokolų“ Nr. S-F-158 užfiksuota aplinkybė, kad 2014-08-11 išmatuoti ventiliacijos efektyvumo lygiai gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), butuose Nr. 4, 31, 33 ir 34 neatitinka Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003-12-24 įsakymu Nr. 705 patvirtinto „Statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004“ 257.5 punkte 19 lentelėje nustatytų dydžių, patvirtina tik tai, kad ventiliacijos efektyvumo lygiai nurodytuose butuose 2014-08-11 neatitiko nustatytų minėtame reglamente dydžių, tačiau neįrodo, jog atsakovas neatliko ventiliacijos kanalų tikrinimo ir profilaktinių valymo darbų. Remiantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė apeliantės reikalavimą priteisti Permoką Nr. 2.Apeliacinės instancijos teismas atskirai pažymi, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo priteisti apeliantei išlaidų už 2014-08-13 Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos raštą „Dėl ventiliacijos efektyvumo ir šiluminės aplinkos matavimo protokolų“ Nr. S-F-158, nes konstatavus, kad pastarajame rašte užfiksuoti duomenys nepagrindžia apeliantės reikalavimo priteisti Permoką Nr. 2 ir atmetus šį reikalavimą, nėra pagrindo priteisti ir išlaidas už nurodytą raštą. Nors pirmosios instancijos teismas, atmesdamas apeliantės reikalavimą priteisti Permoką Nr. 3, nepagrįstai konstatavo, jog buvo pakeistas ir suderintas pritraukimo įtaisas, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo išvada dėl pastarųjų darbų kainos dydžio yra teisinga. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, jog nėra pagrindo spręsti, kad Permoka Nr. 3 apeliantei turėtų būti priteista, nes darbai, už kuriuos reikalaujama nagrinėjama permoka, buvo atlikti pagal nuolatinės techninės priežiūros (eksploatavimo) darbų sąrašą, pastarieji darbai – lauko durų remontas – apėmė varčios pakėlimą, vyrių sutepimą ir reguliavimą, todėl 24,91 Eur suma už nurodytus darbus negali būti laikoma esant neprotinga ar per didele.Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra pagrindas labiau tikėti, jog ginčo namo laiptinės buvo valomos reguliariai pagal valytojos darbo grafiką. Šią aplinkybę patvirtina 2014-05-15 laiptinių valymo gyvenamajame name (duomenys neskelbtini) aktas Nr. 412 bei liudytojos D. K. – G. parodymai. Į bylą nėra pateikta duomenų, kuriais remdamasis pirmosios instancijos teismas būtų galėjęs spręsti, kad atsakovo teiginiai dėl to, jog vieną kartą laiptinių valymo paslaugos nebuvo suteiktos tinkamai, todėl už šių paslaugų kainą buvo suteikto kitos – graužikų naikinimo – paslaugos, neatitinka tikrovės. Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė apeliantės reikalavimą dėl Permokos Nr. 4 priteisimo.Apeliacinės instancijos teismas nurodo, jog remiantis bylos duomenimis nėra pagrindo daryti išvadą, kad susidarė Permoka Nr. 5, atsižvelgiant į ką spręstina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė apeliantės reikalavimą dėl Permokos Nr. 5 priteisimo.Vertinant Permokų Nr. 6 ir Nr. 7 nepriteisimo pagrįstumą, sutiktina su atsakovo argumentu, jog į Sutarties Nr. 2 priede Nr. 1 nurodytų nuolatinės techninės priežiūros (eksploatavimo) darbų sąrašą darbai, už kuriuos apeliantė reikalauja Permokų Nr. 6 ir Nr. 7 priteisimo, nėra įtraukti. Iš į bylą pateiktų įrodymų matyti, jog pagal Sutartį Nr. 2 šie papildomi darbai buvo priimti, apeliantei 2014-04-17 pasirašius atliktų darbų aktą A002 bei 2014-04-29 – atliktų darbų aktą A001-1. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliantei Permokos Nr. 6 ir Nr. 7 nepriteistos pagrįstai.Apeliacinės instancijos teismas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepriteisė apeliantei Permokos Nr. 8. Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu butų savininkai nenusprendžia, kokį šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtoją pasirinkti, ir dėl to nesudaroma šios sistemos priežiūros sutartis, laikinai, kol toks prižiūrėtojas bus pasirinktas, šildymo ir karšto vandens sistemą prižiūri esamas prižiūrėtojas. Nagrinėjamu atveju iki to momento, kai buvo sudaryta Sutartis Nr. 2, t. y. 2012-09-01, esamu ginčo namo prižiūrėtoju buvo ir turėjo būti traktuojamas UAB „Naujamiesčio ūkis“, o ne atsakovas. Tad jei apeliantė būtų nepasirašiusi Sutarties Nr. 1 priedo Nr. 4, ginčo namas nebūtų likęs be šilumos ir karšto vandens, nes jo šildymo ir karšto vandens sistemų esamu prižiūrėtoju buvo UAB „Naujamiesčio ūkis“. Atsižvelgiant į tai, Sutarties Nr. 1 priede Nr. 4 šalių laisva valia sulygta darbų kaina negali būti laikoma nepagrįstai didele bei tuo remiantis skaičiuojama permoka. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nurodo, jog nors, anot apeliantės, hidraulinių išbandymų šilumos punkte darbai buvo atliekami ir atitinkamai mokestis už juos buvo reikalaujamas du kartus, iš bylos duomenų matyti, kad tiek šie darbai buvo atliekami, tiek apmokėti už juos buvo reikalaujama vieną kartą, t. y. darbai buvo atliekami 2012 m. liepos mėnesį Sutarties Nr. 1 priedo Nr. 4 pagrindu, kas atsispindi 2013-03-29 UAB „ASVIS“ butų ir kitų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektų administratoriaus veiklos, susijusios su administruojamu daugiabučiu namu, (duomenys neskelbtini) ataskaitoje Nr. 13/01. Remdamasis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė apeliantės reikalavimą priteisti Permoką Nr. 8.Apeliacinės instancijos teismas sutinka su tuo, jog Permoka Nr. 9 apeliantei nepriteista nepagrįstai, nes lėšos, kurios buvo renkamos bendrųjų konstrukcijų ir inžinerinių sistemų priežiūros (eksploatavimo) darbams, buvo panaudotos ne visos, o Sutartyje Nr. 2 nėra nuostatų, kurios suteiktų teisę atsakovui Sutarties Nr. 2 nutraukimo/pabaigos atveju įgyti nuosavybės teisę į nepanaudotų lėšų likutį. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog Permoka Nr. 9 apeliantei turėjo būti priteista, tačiau atsižvelgiant į aplinkybę, kad kitos apeliantės reikalaujamos priteisti permokos jai nepriteistos pagrįstai, apeliantei negali būti priteista jos reikalaujamo dydžio, t. y. 39,37 Eur, permoka – turi būti perskaičiuotas jos dydis. Kadangi už 2012-2014 m. atsakovas surinko 2 461,16 Eur lėšų bendrųjų konstrukcijų ir inžinerinių sistemų priežiūros (eksploatavimo) darbams, o panaudojo jų tik 827,35 Eur, nepanaudotų lėšų likutis yra 1 633,81 Eur, atitinkamai apeliantei priteistina Permokos Nr. 9 dalis sudaro 34,17 Eur.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

Apeliacinės instancijos teismas nurodo, jog vadovaudamasis CPK 228 ir 232 straipsniais, bylą nagrinėjantis teismas turi diskreciją spręsti, kada byla yra parengta nagrinėti teisme ir skirti nagrinėti bylą teismo posėdyje. Nagrinėjamu atveju, įvertinus bylos sudėtingumą ir kitas reikšmingas aplinkybes, tai, kad pirmosios instancijos teismas paskyrė vieną, o ne du parengiamuosius teismo posėdžius, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, negali būti traktuojama esant civilinio proceso teisės normų, reglamentuojančių pasirengimą bylos nagrinėjimui, pažeidimu.Tai, kad pirmosios instancijos teismas baigiamajame teismo posėdyje, vykusiame 2015-09-02, išsamiai nenagrinėjo su kiekviena iš apeliantės reikalaujamų priteisti permokų susijusių aplinkybių, nereiškia, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir išsamiai neištyrė visų į bylą pateiktų įrodymų bei šalių ir liudytojų paaiškinimų. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad 2015-09-02 teismo posėdis vyko laikantis CPK nuostatų.Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamos sprendimo dalies teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kas anksčiau išdėstyta, konstatuoja, jog yra pagrindas tenkinti apeliacinį skundą iš dalies ir pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje, kuria atmestas reikalavimas priteisti Permoką Nr. 9, priteisiant iš atsakovo apeliantės naudai 34,17 Eur, likusioje dalyje sprendimą paliekant nepakeistą (CPK 326 straipsnis 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose

Pakeistus skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir ieškinį tenkinus iš dalies (64,45 procentų apimtyje), yra pagrindas perskirstyti bylinėjimosi išlaidas, šalių patirtas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, iš atsakovo apeliantės naudai priteisiant 201,49 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteisiant 2,35 Eur, iš apeliantės į valstybės biudžetą – 1,30 Eur. Kadangi bylą išnagrinėjus apeliacinės instancijos teisme apeliacinis skundas tenkintas iš dalies (63,00 procentų apimtyje), yra pagrindas iš atsakovo apeliantės naudai priteisti 13,14 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu, teismas

nutaria:

Apeliantės G. I. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 24 d. sprendimą pakeisti dalyje dėl reikalavimo priteisti permoką už bendrųjų konstrukcijų ir inžinerinių sistemų priežiūrą (eksploatavimą) ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 24 d. sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Priteisti iš atsakovo UAB „ASVIS“, į. k. 300582112, ieškovei G. I., a. k. (duomenys neskelbtini) 36,36 Eur dydžio permoką, 5 procentų metines palūkanas už priteistą 36,36 Eur sumą nuo bylos iškėlimo, t.y. 2015-02-27, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 201,49 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Atmesti ieškovės G. I. prašymą skirti baudą.

Priteisti iš ieškovės G. I. į valstybės biudžetą 1,30 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo UAB „ASVIS“ į valstybės biudžetą 2,35 Eur bylinėjimosi išlaidų.“

Priteisti iš atsakovo UAB „ASVIS“ apeliantės G. I. naudai 13,14 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.