- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-11-11
- Bylos Nr.
- eI3-2798-596/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00961-2021-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Jolita Rasiukevičienė (pirm.), Jolanta Malijauskienė, Vita Valeckaitė
- Pareiškėjas
- M. O.
- Atsakovas
- Vilniaus rajono savivaldybės administracija
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės, Jolitos Rasiukevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Vitos Valeckaitės,
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. O. skundą atsakovei Vilniaus rajono savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas pateikė teismui skundą, kuriame prašo: 1) panaikinti atsakovės Vilniaus rajono savivaldybės administracijos (toliau – Administracija arba atsakovė) 2021 m. kovo 5 d. sprendimą Nr. A33(1)-1668 “Dėl (reg. Nr. A34(1)-805) prašymo“ (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti atsakovę pareiškėjui priklausančio (duomenys neskelbtini) žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas), paskirtį ir naudojimo būdą pakeisti savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu; 3) priteisti pareiškėjo naudai jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Nurodo, kad Žemės sklypas jam priklauso asmeninės nuosavybės teise. Paaiškina, kad pagal Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos dalies („U“ žemės naudojimo funkcinės zonos Avižienių, Juodšilių, Nemėžio, Pagirių, Riešės, Rudaminos ir Zujūnų seniūnijose) bendrąjį planą, patvirtintą Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2019 m. gruodžio 18 d. sprendimu Nr. T3-477 (toliau – ir Bendrasis planas), sklypas patenka į urbanizuotos ir urbanizuojamos teritorijos naudojimo GV (vienbučių ir dvibučių pastatų mažo užstatymo intensyvumo teritorijos) tipo reglamentus. Pažymi, kad Žemės sklypo vakarinė riba ribojasi su Vilniaus miesto riba, t. y. visas sklypas patenka į Vilniaus rajono teritoriją, tačiau vakarinė jo riba tuo pačiu yra ir Vilniaus miestą bei rajoną skirianti riba.
Teigia, jog Žemės sklype planuoja statyti gyvenamąjį namą, todėl atsižvelgdamas į galiojantį teisinį reguliavimą bei Bendrąjį planą, 2021 m. vasario 11 d. kreipėsi į atsakovę su prašymu dėl pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir (ar) būdo (būdų) nustatymo ar pakeitimo, prašydamas pakeisti Žemės sklypo paskirtį į kitą – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos.
Pažymi, kad gavusi pareiškėjo prašymą, atsakovė 2021 m. vasario 22 d. raštu Nr. A33(1)-1279 ,,Dėl tarnybinės pagalbos” kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją, kuriame nurodė, kad trūksta informacijos, todėl prašė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateiktų savo nuomonę, ar galima pakeisti Žemės sklypo paskirtį Administracijos direktoriaus įsakymu, ar reikia formavimo ir pertvarkymo projektu atidalyti Žemės sklypo dalį, patenkančią į gatvės raudonąsias linijas, nustatant kitos paskirties – susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijų žemės naudojimo būdą. Vilniaus miesto savivaldybės administracija, išnagrinėjusi minėtą prašymą ir pateiktus dokumentus, informavo, kad Žemės sklypo paskirtis galėtų būti keičiama rengiant sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, kuriuo teritorija patenkanti į suplanuotos C kategorijos gatvės raudonąsias linijas turėtų būti atidalinta ir suformuota atskiru inžinerinės infrastruktūros žemės sklypu, kadangi Žemės sklypas patenka į suplanuotos C kategorijos gatvės raudonąsias linijas.
Atsižvelgdama į tai, atsakovė 2021 m. kovo 5 d. priėmė Sprendimą, kuriuo atsisakė pakeisti Žemės sklypo paskirtį ir naudojimo būdą Administracijos direktoriaus sprendimu ir informavo, kad dėl minėto projekto rengimo inicijavimo pareiškėjas gali kreiptis į Administraciją.
Šalies argumentai
Pareiškėjas, nesutikdamas su Sprendimu, teigia, kad Sprendimas yra neteisėtas iš esmės visais aspektais ir savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, ir atsakovė neteisėtai atsisakė pakeisti Žemės sklypo paskirtį Administracijos direktoriaus sprendimu bei neteisėtai nusprendė, kad Žemės sklypas turi būti padalytas ir rengiamas jo formavimo ir pertvarkymo projektas.
Pažymi, kad Žemės sklypas pagal Bendrąjį planą patenka į urbanizuotos ir urbanizuojamos teritorijos naudojimo GV (vienbučių ir dvibučių pastatų mažo užstatymo intensyvumo teritorijos) tipo reglamentus. Bendrajame plane nustatyta, kad GV tipo zonoje yra numatyta galimybė keisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir žemės naudojimo būdą vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – ir TPĮ) 20 straipsnio 2 dalimi, t. y. nerengiant teritorijų planavimo dokumento, o Administracijos direktoriaus sprendimu. Galimybę urbanizuotose ir urbanizuojamose teritorijose pakeisti sklypo paskirtį Administracijos direktoriaus sprendimu taip pat įtvirtina Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – ir Žemės įstatymas) 24 straipsnio 2 dalis. Taigi, Sprendimo dalis, kuria atsisakyta pakeisti Žemės sklypo paskirtį ir naudojimo būdą Administracijos direktoriaus sprendimu reikalaujant, kad pareiškėjas rengtų žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą, yra neteisėtas, nes prieštarauja Bendrajam planui, TPĮ 20 straipsnio 2 dalies bei Žemės įstatymo 24 straipsnio 2 dalies nuostatoms.
Pareiškėjas, remdamasis Pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir būdo nustatymo ir keitimo tvarkos bei sąlygų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1073 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. sausio 15 d. nutarimo Nr. 44 redakcija), 10 punktu, teigia, kad susiklosčiusi situacija, atsižvelgiant į Bendrąjį planą, atitinka TPĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 punkte ir Žemės įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje nustatytus atvejus, o tai suponuoja išvadą, kad atsakovė privalėjo pakeisti Žemės sklypo paskirtį ir naudojimo būdą Administracijos direktoriaus sprendimu.
Atkreipia dėmesį, kad nei Bendrasis planas, nei joks kitas Vilniaus rajono savivaldybės tarybos ar jos administracijos patvirtintas teritorijų planavimo dokumentas, ties vakarine sklypo riba nenumato jokių kelių, gatvių ar jų raudonųjų linijų. Pareiškėjui taip pat nesuprantamas argumentas, kad projektuojant sklypus nuosavybės teisių atkūrimui tarp sklypų buvo paliktas STR reikalavimų neatitinkantis per mažas tarpas, reikalingas keliui, nes ties vakarine Žemės sklypo riba jokie tarpai tarp sklypų apskritai neegzistuoja, kas matyti ir iš atsakovės pateiktos planinės medžiagos. Pareiškėjo teigimu, reikalavimas atidalinti Žemės sklypo dalį, patenkančią į gatvės raudonąsias linijas, nustatant kitos paskirties – susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijų žemės naudojimo būdą yra parengtas vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2021 m. kovo 1 d. raštu Nr. A51-18658/21(2.14.2.12E-ŽEM) “Dėl tarnybinės pagalbos” bei atsižvelgiant į Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m. birželio 13 d. sprendimu Nr. 1-91 patvirtintą Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos A, B, C kategorijų gatvių ribų (raudonųjų linijų) schemą, pagal kurią suplanuotos C kategorijos gatvės raudonosios linijos kerta Žemės sklypą.
Pareiškėjas remdamasis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau – ir Vietos savivaldos įstatymas) 3 straipsnio 1, 2 dalimis, 4 straipsnio 1, 2, 5, 6 ir 8 punktų nuostatomis bei 11 straipsnio 1 dalimi, nurodo, kad atitinkamos savivaldybės tarybos sprendimai veikia tik tos savivaldybės teritorijos ribose, kurios bendruomenę taryba atstovauja, tačiau neveikia ir neturi jokios teisinės galios kitos savivaldybės teritorijoje, nes toks veikimas pažeistų vietos savivaldos savitvarką ir savaveiksmiškumą, tos vietos bendruomenės teisę dalyvauti sprendimų priėmime. Pažymi, kad Žemės sklypas yra (duomenys neskelbtini) teritorijoje, tuo tarpu reikalavimas atidalinti žemės sklypo dalį, patenkančią į gatvės raudonąsias linijas, nustatant kitos paskirties – susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijų žemės naudojimo būdą, grindžiamas Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos A, B, C kategorijų gatvių ribų (raudonųjų linijų) schema, patvirtinta Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m. birželio 13 d. sprendimu Nr. 1-91, pagal kurią suplanuotos C kategorijos gatvės raudonosios linijos kerta Žemės sklypą. Teigia, kad Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimai neturi jokios teisinės galios Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje, todėl atsakovės reikalavimas atidalinti Žemės sklypo dalį, patenkančią į gatvės raudonąsias linijas, nustatant kitos paskirties – susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijų žemės naudojimo būdą, prieštarauja Bendrajam planui, Vietos savivaldos įstatymo 3 straipsnio 1 ir 2 dalims, 4 straipsnio 1, 2, 5, 6 ir 8 punktams, 11 straipsnio 1 dalies nuostatoms, yra neteisėtas, todėl turi būti panaikintas. Pažymi, kad Vilniaus miesto savivaldybės tarybos nerinko Vilniaus rajono gyventojai, todėl ji neturi teisės priimti teritorijos planavimo dokumentų, turinčių galią Vilniaus rajono teritorijoje. Vilniaus miesto tarybai priimant sprendimus dėl teritorijų planavimo, Vilniaus rajono gyventojai nėra informuojami ir nedalyvauja tokių sprendimų priėmimo viešojo svarstymo procedūrose, todėl tikėtis, kad Vilniaus rajono gyventojai turėtų savo nuosavybės sąskaita spręsti Vilniaus miesto gatvių raudonųjų linijų klausimus, nėra jokio teisinio pagrindo. Apibendrindamas nurodo, kad iš teisės negali kilti teisė, taigi su gatvių raudonųjų linijų schema peržengdama Vilniaus miesto administracines ribas, Vilniaus miesto taryba gali ją pakoreguoti ar pakeisti, tačiau neturi jokio teisinio pagrindo tikėtis, kad jos sprendimus vykdys kito rajono savivaldybės administracija ar gyventojai.
Atsiliepimas
Atsakovė Administracija pateikė atsiliepimą, kuriame nurodo, kad su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Paaiškina, kad 2021 m. vasario 12 d. buvo gautas pareiškėjo prašymas Nr. A34(1)-1018 pakeisti Žemės sklypo paskirtį ir naudojimo būdą į kitos paskirties žemę – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijas. Nagrinėjant pareiškėjo prašymą buvo nustatyta, kad Žemės sklypas vakarų pusėje ribojasi su Vilniaus miesto riba, todėl 2021 m. vasario 22 d. Administracijos raštu Nr. A33(1)-1279 buvo priimtas sprendimas kreiptis į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją su prašymu pateikti nuomonę dėl galimybės tenkinti pareiškėjo prašymą. Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2021 m. kovo 2 d. pateiktame atsakyme nurodė, kad Žemės sklypo paskirtis negali būti keičiama Administracijos direktoriaus įsakymu, nes Žemės sklypas patenka į suplanuotos C kategorijos gatvės raudonąsias linijas, todėl Žemės sklypo paskirtis turėtų būti keičiama rengiant Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, kuriuo teritorija, patenkanti į C kategorijos gatvės raudonąsias linijas, turėtų būti atidalinta ir suformuota atskiru inžinerinės infrastruktūros žemės sklypu. Atsižvelgiant į tai, atsakovė priėmė Sprendimą, kuriuo atsisakė keisti Žemės sklypo paskirtį Administracijos direktoriaus įsakymu, paaiškindama pareiškėjui, kad paskirtis galėtų būti pakeista parengus Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, atidalijus Žemės sklypo dalį, patenkančią į gatvės raudonąsias linijas, nustatant kitos paskirties - susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijų žemės naudojimo būdą. Pažymi, kad nagrinėjamoje teritorijoje tokie patys sprendimai - nekeisti paskirties, buvo priimami ir kitų žemės sklypų atžvilgiu.
Nurodo, kad teritorijų planavimas savivaldybėje yra vykdomas pagal Teritorijų planavimo įstatyme ir jį įgyvendinančiuose teisės aktuose nustatytą tvarką ir sąlygas. Remdamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika teigia, kad teritorijos bendrasis planavimas yra sudėtingas, daug laiko trunkantis kompleksinis planavimo procesas. Pažymi, jog remiantis TPĮ 15 straipsnio 1 dalimi, Bendrajame plane yra nustatyti privalomieji teritorijos naudojimo reikalavimai, kurie konkretizuojami Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2014 m. gruodžio 17 d. sprendimu Nr. T3-571 patvirtintame Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos kraštovaizdžio specialiajame plane (toliau – ir Specialusis planas). Vilniaus rajono savivaldybės taryba 2019 m. gruodžio 18 d. sprendimu Nr. T3-477 patvirtino Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos dalies (,,U” žemės naudojimo funkcinės zonos Avižienių, Juodšilių, Nemėžio, Pagirių, Riešės, Rudaminos ir Zujūnų seniūnijose) bendrojo sprendinius (toliau – ir U zonos bendrasis planas).
Pažymi, kad žemės paskirties keitimas pagal Žemės įstatymo nuostatas yra išimtis iš bendros taisyklės, todėl ši išimtis turi būti įgyvendinama laikantis teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Taigi, nagrinėjamu aspektu įvertinusi teisinį reguliavimą atsakovė daro išvadą, kad keisdama Žemės sklypo naudojimo paskirtį ir (ar) būdą, Administracija turi laikytis žemės sklypo naudojimo ir (ar) būdo keitimo tvarkos, nustatytos Vyriausybės, tokį keitimą įforminti Administracijos direktoriaus sprendimu ir užtikrinti, kad toks keitimas būtų suderinamas su savivaldybės lygmens bendruoju planu (jeigu yra parengtas – sudedamąja bendrojo plano dalimi – specialiuoju planu) ir (ar) vietovės lygmens bendruoju planu.
Nurodo, kad pagal U zonos bendrojo plano sprendinius, Žemės sklypas patenka į urbanizuotą ir urbanizuojamą teritorijos naudojimo GV (vienbučių ir dvibučių pastatų mažo užstatymo intensyvumo teritorijos) tipo reglamentus. Remiantis TPĮ 20 straipsnio 2 dalimi, GV tipo zonoje yra numatyta galimybė keisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir žemės naudojimo būdą. Tačiau iš U zonos bendrojo plano matyti, kad Žemės sklypo dalis patenka į gatvės raudonąsias linijas. Šios gatvės raudonosios linijos yra suplanuotos ir įtvirtintos U zonos bendrajame plane, galiojančiame Vilniaus rajono savivaldybėje, todėl yra U zonos bendrojo plano sudėtinė dalis. U zonos bendrojo plano aiškinamajame rašte (toliau – Aiškinamasis raštas), kuris yra neatsiejama tekstinė U zonos bendrojo plano dalis, yra detalizuojama, kaip planuojami žemės sklypai, kurie patenka į gatvių raudonąsias linijas. Aiškinamojo rašto 2.6. skyriaus „Bendri planavimo principai“ 12 punkte nurodyta, kad rengiant teritorijų planavimo dokumentus ar formavimo pertvarkymo projektus, teritoriją, patenkančią į gatvės raudonąsias linijas, numatyti kaip susisiekimo ir inžinerinės infrastruktūros teritoriją ir ją suformuoti atskiru sklypu, o šiam sklypui nustatyti kelio ir inžinerinių tinklų servitutus. To paties skyriaus 29 punkte nurodyta, kad urbanizuotoje teritorijoje naujai projektuojami žemės reformos žemėtvarkos projektuose sklypai, skirti vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų namų statybai, turi būti racionalios formos, ne mažesni kaip 0,1000 ha ploto ir planuojami už gatvės raudonųjų linijų. Atsižvelgiant į tai, teigia, kad priešingai, negu skunde teigia pareiškėjas, Vilniaus rajono savivaldybės U zonos bendrajame plane pareiškėjo Žemės sklype yra nurodomos gatvės raudonosios linijos, tokiu atveju U zonos bendrojo plano Aiškinamasis raštas detalizuoja, jog teritoriją, patenkančią į gatvės raudonąsias linijas, reikia numatyti kaip susisiekimo ir inžinerinės infrastruktūros teritoriją ir ją suformuoti atskiru sklypu. Be to, remiantis TPĮ 3 straipsnio 1 dalimi, teritorijų planavimas turi būti nuoseklus, nes priešingu atveju, teritorijų planavimas taptų chaotiškas, teritorijų planavimo tikslai nepasiekiami, o sprendiniai – neįgyvendinami.
Atsiliepimas
Atsakovė nurodo, kad vertinant būsimą urbanizuojamos (gyvenamosios) teritorijos plėtrą, nustatomos perspektyvinių gatvių raudonosios linijos, kurios nužymi žemės juostą, skirtą gatvės ir jos elementų tiesimui ir įrengimui. Paaiškina, kad gatvės ir jų elementai visuomet yra planuojamos iš abiejų pusių, t. y. į vieną ir į kitą pusę nuo važiuojamosios dalies. Žemės naudojimo būdų turinio aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir aplinkos ministro 2005 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. 3D-37/D1-40, 22 punktas numato, kad žemės sklypams, skirtiems susisiekimo komunikacijoms, inžineriniams tinklams ir vandenvietėms, turi būti nustatomas susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijų naudojimo būdas. Pažymi, jog U zonos bendrajame plane pareiškėjo Žemės sklype yra nurodomos gatvės raudonosios linijos. U zonos bendrojo plano Aiškinamasis raštas detalizuoja, jog teritoriją, patenkančią į gatvės raudonąsias linijas, reikia numatyti kaip susisiekimo ir inžinerinės infrastruktūros teritoriją ir ją suformuoti atskiru sklypu. Taigi, pagal išvardintus U zonos bendrojo plano sprendinius, pareiškėjas norėdamas pakeisti Žemės sklypo paskirtį, turi Žemės sklypą padalinti.
Atkreipia dėmesį į tai, kad Žemės sklypas iki 2019 m. sausio 29 d. buvo viena iš didelio žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), dalių. Pareiškėjas kartu su kitais bendraturčiais ne vieną kartą bandė suplanuoti didelį žemės sklypą ir jį padalinti, tačiau detaliojo plano rengimo metu Vilniaus rajono savivaldybės taryba atsisakė patvirtinti detaliojo plano koncepciją, dėl to Vilniaus apygardos administraciniame teisme buvo pradėta administracinė byla Nr. I-4068-142/14. Pažymi, kad byloje dalyvavęs pareiškėjas, būdamas vienas iš detaliojo plano koncepcijos rengėjų, teikė visus dokumentus, kuriuose buvo vaizduojamos ne tik planuojamos gatvės raudonosios linijos, bet ir Žemės sklypo dalis, patenkanti į raudonosios linijos ribas, buvo suplanuota kaip inžinerinės infrastruktūros sklypas.
Žemesnės instancijos teismas
Nurodo, jog pareiškėjas, būdamas didelio žemės sklypo dalies bendrasavininku, padavė kitus bendrasavininkus į teismą dėl atsidalinimo iš bendrosios nuosavybės – byla buvo nagrinėjama Vilniaus rajono apylinkės teisme (civilinė byla Nr. e2-185-723/2017). Apeliacine tvarka bylą nagrinėjo Vilniaus apygardos teismas (civilinė byla Nr. e2A-1488-450/2017). Galutinis sprendimas byloje, patvirtinus taikos sutartį, buvo priimtas Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. birželio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1331-860/2018. Minėtose bylose bendrasavininkai bei pareiškėjas rengė ir teikė formavimo pertvarkymo projektus, kuriuose Žemės sklype buvo vaizduojamos gatvės raudonosios linijos, o Žemės sklypo dalis, patenkanti į raudonąsias linijas, projektuose buvo atidalinama ir nurodomas susisiekimo būdas. Ši aplinkybė įrodo, kad pareiškėjas nuo 2013 m. žino, kad šioje vietoje yra planuojama gatvė, žino, kad šiai gatvei teritorijų planavimo dokumentuose yra numatytos raudonosios linijos, su tokiais sprendiniais sutiko ir planavo žemės sklypus taip, kad Žemės sklypo dalis, patenkanti į gatvės raudonąsias linijas, būtų atidalinta ir jai būtų nustatytas susisiekimo būdas.
Apibendrindama pažymi, kad Administracijai yra nesuprantama, dėl kokių priežasčių nagrinėjamu atveju pareiškėjas teigia yra nustebęs, jog Žemės sklype yra nustatytos raudonosios linijos ir pasipiktinęs, kad reikalaujama Žemės sklypą padalinti, nors pareiškėjui tai yra žinoma nuo 2013 m. Akcentuoja, kad ginčijamas Sprendimas savo turiniu atitinka teisės aktų reikalavimus, buvo priimtas teisėtai, todėl Sprendimą naikinti nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Ginčas byloje kilo dėl atsakovės 2021 m. kovo 5 d. Sprendimo, kuriuo Administracija atsisakė keisti pareiškėjo Žemės sklypo paskirtį Administracijos direktoriaus įsakymu, teisėtumo ir pagrįstumo.
Bylos rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėjui M. O. nuosavybės teise priklauso (duomenys neskelbtini) žemės sklypas, (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Sklypas suformuotas atlieknat kadastrinius matavimus, padalijimo būdu. Sklypui 2019 m. sausio 29 d. Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo sprendimu Nr. 48SK-288-(14.48.111.) nustatytos specialios naudojimo sąlygos – V. Aerodromo apsaugos zonos.
Pareiškėjas 2021 m. vasario 12 d. prašymu Nr. A34(1)-1018 ,,Dėl pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir (ar) būdo (būdų) nustatymo/pakeitimo” (toliau – ir Prašymas) kreipėsi į Administraciją, prašydamas pakeisti Žemės sklypo pagrindinę paskirtį ir naudojimo būdą.
Atsakovė, susipažinusi su pareiškėjo prašymu, nustatė, kad Žemės sklypas vakarų pusėje ribojasi su Vilniaus miesto riba, todėl 2021 m. vasario 22 d. raštu Nr. A33(1)-1279 ,,Dėl tarnybinės pagalbos” kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją, prašydama pateikti nuomonę dėl galimybės tenkinti pareiškėjo Prašymą.
Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2021 m. kovo 2 d. rašte Nr. A32(1)-1467 ,,Dėl tarnybinės pagalbos“, informavo atsakovę, jog išnagrinėjus pateiktus dokumentus ir Vilniaus miesto skaitmeninio žemėlapio duomenis buvo nustatyta, kad suplanuotos C kategorijos gatvės raudonosios linijos kerta Žemės sklypą. Atsižvelgiant į tai nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos nuomone, Žemės sklypo paskirtis turėtų būti keičiama rengiant sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, kuriuo teritorija, patenkanti į suplanuotos C kategorijos gatvės raudonąsias linijas turėtų būti atidalinta ir suformuota atskiru inžinerinės infrastruktūros žemės sklypu.
Gavusi Vilniaus miesto savivaldybės atsakymą Administracija 2021 m. kovo 5 d. raštu Nr. A33(1)-1668 ,,Dėl (Reg.Nr. A34(1)-805) prašymo“ informavo pareiškėją, kad Žemės sklypas turi būti padalytas ir jo pagrindinė žemės naudojimo paskirtis gali būti keičiama pagal Bendrojo plano sprendinius, atidalijus Žemės sklypo dalį, patenkančią į gatvės raudonąsias linijas, nustatant kitos paskirties – susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijų žemės naudojimo būdą. Nurodė, kad šiam tikslui turi būti rengiamas Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas, dėl kurio rengimo inicijavimo pareiškėjas gali kreiptis į Administraciją.
Pareiškėjas, nesutikdamas su Administracijos Sprendimu, skundu kreipėsi į teismą prašydamas jį panaikinti ir įpareigoti atsakovę Žemės sklypo paskirtį pakeisti Administracijos direktoriaus sprendimu.
Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žemės sklype, esančiame urbanizuotoje ir urbanizuojamoje teritroijoje, kuriai neparengti detalieji planai, arba žemės sklype, esančiame neurbanizuotoje ir neurbanizuojamoje teritorijoje, gali būti vykdoma statyba, atitinkanti savivaldybės lygmens bendrojo plano, jeigu jis parengtas, sprendinius, vadovaujantis Statybos įstatymo nuostatomis. Tuo atveju, kai vadovaujantis įstatymais ir kitais teisės aktais, planuojamai statybai ir numatomai veiklai vykdyti privaloma pakeisti žemės sklypo žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą, jie keičiami Vyriausybės nustatyta tvarka savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir (ar) vietovės lygmens bendrąjį planą, jei jis parengtas.
Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta, jog savivaldybės administracijos direktorius ar jo įgaliotas valstybės tarnautojas, atsižvelgdamas į savivaldybės lygmens bendrojo plano ir (ar) vietovės lygmens bendrojo plano, jeigu jis parengtas, sprendinius, esamą ar suplanuotą urbanistinę struktūrą, užstatymo tipą, užstatymo aukštį, statinių parametrus, gamtinį ir kultūrinį kraštovaizdį, viešąsias erdves, vykdomą ar suplanuotą vykdyti veiklą ir statytojo pateiktus projektinius pasiūlymus, specialiuosiuose architektūros reikalavimuose statiniui projektuoti nurodo statybai numatyto žemės sklypo teritorijos naudojimo reglamento parametrus. To paties straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad tais atvejais, kuomet planuojamai statybai ir numatomai veiklai vykdyti privaloma pakeisti žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) pakeisti ar nustatyti, jeigu jis nenustatytas, žemės sklypo naudojimo būdą, jie keičiami ar nustatomi žemės savininkų, valstybinės žemės patikėtinių ar įstatymų nustatytais atvejais kitų subjektų prašymu Vyriausybės nustatyta tvarka savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir (ar) vietovės lygmens bendrąjį planą, jeigu jis parengtas, įvertinus gautus visuomenės pasiūlymus ir atsižvelgus į gamtinį ir kultūrinį kraštovaizdį, viešąsias erdves ir jų poreikį, vykdomą ar suplanuotą vykdyti veiklą, esamą ar suplanuotą (suprojektuotą) inžinerinę ir (ar) socialinę infrastruktūrą.
Žemės įstatymo 24 straipsnio 1, 2 ir 6 dalyse nustatyta, kad pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir būdas (-ai) Vyriausybės nustatyta tvarka nustatomi formuojant naujus žemės sklypus. Šiems žemės sklypams nustatyta pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) būdas (-ai) keičiami žemės savininkų, valstybinės žemės patikėtinių ar įstatymų nustatytais atvejais kitų subjektų prašymu pagal detaliuosius planus, specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus, o urbanizuotoje ir urbanizuoujamoje teritorijoje, kuriai detalieji planai neparengti – pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir (ar) vietovės lygmens bendrąjį planą jei šis parengtas (24 straipsnio 1 dalis). Sprendimą pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą (būdus) priima detalųjį planą, specialiojo teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą tvirtinanti institucija kartu su sprendimu patvirtinti detalųjį planą, specialiojo teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą, o urbanizuotoje ir urbanizuojamoje teritorijoje, kuriai detalieji planai neparengti, sprendimą pakeisti žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir (ar) vietovės lygmens bendrąjį planą, jei šis parengtas, priima savivaldybės administracijos direktorius. Pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir (ar) būdo keitimo tvarką ir sąlygas nustato Vyriausybė (24 straipsnio 2 dalis). Žemės sklypo naudojimo būdas nustatomas ir keičiamas pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus (24 straipsnio 6 dalis).
Pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir būdo nustatymo ir keitimo tvarkos ir sąlygų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1073 (toliau – ir Aprašas), 10 punktas numato, kad Žemės įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje, Teritorijų planavimo įstatymo 20 straispnio 2 dalies 2 punkte nustatytais atvejais pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) būdas keičiami žemės savininkų prašymu savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir (ar) vietovės lygmens bendrąjį planą, jeigu šis parengtas. Pagal Aprašo 12 punktą, Aprašo 10 punkte nurodytu atveju savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimas pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą priimamas per 10 darbo dienų nuo dokumentų pateikimo savivaldybės administracijos direktoriui.
Teisėjų kolegija pažymi, jog pagal aptartą Žemės įstatyme ir Apraše įtvirtintą teisinį reglamentavimą tam, kad asmens prašymu Administracijos direktoriui kiltų pareiga pakeisti žemės sklypų naudojimo paskirtį ir būdą nerengiant teritorijų planavimo dokumento ir žemės valdos projekto, turi egzistuoti tokios sąlygos: 1) žemės sklypai turi būti urbanizuotoje ar urbanizuojamoje teritorijoje; 2) šioje teritorijoje neturi būti galiojančio detaliojo plano; 3) numatomas žemės naudojimo paskirties ir (ar) būdo keitimas turi atitikti savivaldybės lygmens bendrojo plano ir vietovės lygmens bendrojo plano (jei parengtas) sprendinius.
Pagal Bendrąjį planą, Žemės sklypas patenka į urbanizuotos ir urbanizuojamos teritorijos naudojimo GV (vienbučių ir dvibučių pastatų mažo intensyvumo užstatymo intensyvumo teritorijos) tipo reglamentus. Taigi, Žemės sklypas patenka į urbanizuojamą teritoriją, kaip ji suprantama TPĮ 2 straipsnio 36 dalyje. Pažymėtina, kad Administracija ginčijame Sprendime taip pat yra pripažinusi, kad Žemės sklypas yra urbanizuojamoje teritorijoje. Byloje nėra duomenų, kad Žemės sklypui būtų parengtas galiojantis detalusis planas, todėl galima konstatuoti ir antrosios sąlygos Žemės sklypo pagrindinės naudojimo paskirties ir būdo keitimui supaprastinta tvarka egzistavimą.
Administracija, nagrinėdama pareiškėjo Prašymą, turėjo nustatyti, ar yra trečioji sąlyga Žemės sklypo paskirties ir naudojimo būdo pakeitimui supaprastinta tvarka – ar numatomas Žemės naudojimo paskirties ir (ar) būdo keitimas atitinka savivaldybės lygmens bendrojo plano ir vietovės lygmens bendrojo plano (jei parengtas) sprendinius. Pažymėtina, kad Vilniaus rajono savivaldybės U zonos bendrajame plane pareiškėjo Žemės sklype yra nurodomos gatvės raudonosios linijos, kurios yra Vilniaus rajono savivaldybės U zonos bendrojo plano dalis. Minėto plano Aiškinamajame rašte yra detalizuojama, kaip planuojami žemės sklypai, kurie patenka į gatvių raudonąsias linijas. Aiškinamojo rašto 2.6 skyriaus ,,Bendri planavimo principai” 12 punkte nurodyta, jog rengiant teritorijų planavimo dokumentus ar formavimo pertvarkymo projektus, teritoriją, patenkančią į gatvės raudonąsias linijas, numatyti kaip susisiekimo ir inžinerinės infrastruktūros teritoriją ir ją suformuoti atskiru sklypu, o šiam sklypui nustatyti kelio ir inžinerinių tinklų servitutus. Aiškinamojo rašto to paties skyriaus 29 punkte nurodyta, jog urbanizuotoje teritorijoje naujai projektuojami žemės reformos žemėtvarkos projektuose sklypai, skirti vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų namų statybai turi būti planuojami už gatvės raudonųjų linijų.
Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą matyti, jog keičiant žemės sklypo naudojimo paskirtį ir (ar) būdą, lemiamą reikšmę turi teritorijų planavimo dokumentų sprendinių turinys, nes keisti žemės naudojimo paskirtį ir būdą galima tik tokiomis sąlygomis ir būdais, kuriuos nustato teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai. Pažymėtina, jog keisdama Žemės sklypo naudojimo paskirtį ir būdą, Administracija turi laikytis nustatytos tvarkos, t. y. užtikrinti, kad keitimas būtų suderintas su Bendruoju planu. Taigi, tuo atveju, jei pareiškėjo Prašymas būtų patenkintas ir Žemės sklypo paskirtis ir naudojimo būdas būtų pakeisti Administracijos direktoriaus sprendimu, toks keitimas prieštarautų U zonos bendrojo plano sprendiniams bei žemės sklypo naudojimo ir (ar) būdo keitimo tvarkai. Todėl pareiškėjo argumentas, jog atsakovė be teisinio pagrindo atsisakė pakeisti Žemės sklypo paskirtį Administracijos direktoriaus sprendimu, laikytinas nepgrįstu ir atmestinas.
Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su pareiškėjo skunde nurodytu argumentu, jog atsakovė neteisėtai nusprendė, kad Žemės sklypas turi būti padalytas ir jo pagrindinė žemės naudojimo paskirtis gali būti keičiama tik atidalijus Žemės sklypo dalį, patenkančią į gatvės raudonąsias linijas, nustatant kitos paskirties – susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijų žemės naudojimo būdą. Pagal išvardintus U zonos bendrojo plano sprendinius matyti, jog pareiškėjas, norėdamas pakeisti Žemės sklypo paskirtį, pirmiausia turi jį padalinti. Atidalijus Žemės sklypo dalį, patenkančią į gatvės raudonąsias linijas ir nustačius kitos paskirties – susisiekimo ir inžinerinių tinkle koridorių teritorijų žemės naudojimo būdą, pagrindinė Žemės sklypo naudojimo paskirtis gali būti keičiama pagal Bendrojo plano sprendinius. Kadangi U zonos bendrojo plano Aiškinamasis raštas detalizuoja, jog teritoriją, patenkančią į gatvės raudonąsias linijas, reikia numatyti kaip susisiekimo ir inžinerinės infrastruktūros teritoriją ir ją suformuoti atskiru sklypu, nėra pagrindo teigti, kad atsakovė neteisėtai nusprendė, kad Žemės sklypas turi būti padalintas, o norint pakeisti Žemės sklypo paskirtį ir naudojimo būdą turi būti rengiamas Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas.
Remiantis Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 (toliau – ir Taisyklės) 2.1 ir 2.7 papunkčiais, žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas turi būti rengiamas, kai žemės sklypai padalijami, atidalijami, sujungiami, perdalijami, ar kai keičiama pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) žemės sklypo naudojimo būdas (-ai), jeigu tai neprieštarauja savivaldybės ar jos dalies bendrajam planui. Taisyklių 30.15 papunktyje nustatyta, kad projekto rengėjas, rengdamas žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, naudojasi Administracijos pateikta informacija, apie gatvių parametrus pagal atitinkamas gatvių kategorijas, savivaldybės vietinės reikšmės kelių tinklo, inžinerinių tinklų ir įrenginių išdėstymą bei kitais duomenimis. Atkreiptinas dėmesys, jog Taisyklių 40 punkte nurodyta, kad žemės plotai, kuriuos skiria valstybinės reikšmės (magistraliniai, krašto, rajoniniai), vietinės reikšmės (viešieji, vidaus) keliai, geležinkelio keliai ir neprivatizuojami hidrografiniai objektai, formuojami kaip atskiri žemės sklypai.
Atsižvelgiant į nurodytas teisės aktų nuostatas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovė, atsižvelgusi į U zonos bendrojo plano sprendinius, Sprendime padarė teisėtą ir pagrįstą išvadą, kad pareiškėjui norint pakeisti Žemės sklypo paskirtį, Žemės sklypą reikia padalinti, taigi vadovaujantis Žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, turi būti rengiamas ir žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, daro išvadą, kad atsakovė ginčijamą Sprendimą priėmė teisėtai ir pagrįstai, nes jame remiamasi objektyviais duomenimis, Sprendimas grindžiamas aktualiomis teisės aktų nuostatomis, jame aiškiai išdėstyti ir suformuluoti argumentai, kurių pagrindu pareiškėjo Prašymas buvo netenkintas. Esant šioms aplinkybėms, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimo panaikinti skundžiamą Sprendimą. Konstatavus, kad Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, išvestinis pareiškėjo skundo reikalavimas įpareigoti atsakovę pareiškėjui priklausančio Žemės sklypo paskirtį ir naudojimo būdą pakeisti Administracijos direktoriaus sprendimu taip pat negali būti tenkinamas.
Apibendrinus tai, kas išdėstyta, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).
Pareiškėjas taip pat pateikė prašymą priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Skundą atmetus, sprendimas nėra priimamas pareiškėjo naudai, todėl prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinamas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo M. O. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.