Vilniaus apygardos teismo nutartis

Ieškovė UAB „Callida“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinusi, prašė pripažinti jai teisę VšĮ „Hermis Europe“ parengtą 0,8753 ha bendro ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą suderinti, patvirtinti ir gauti sprendimą dėl sklypo suformavimo Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklėse nustatyta tvarka be atsakovų A. Ž., K. Ž., V. G. ir R. G. suderinimo, kur pagal projektą numatoma, kad atsakovų nuosavybei formuojamas 1142 kv. m bendro ploto sklypas Nr. 6 ir sklypui nustatomas tarnaujantis servitutas S6 - kelio servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėms, naudotis pėsčiųjų taku (tarnaujantis, 286 kv. m); servitutas – teisė tiesti, aptarnauti, naudoti požemines, antžemines komunikacijas (tarnaujantis, 286 kv. m) – bei viešpataujantis servitutas S7 - kelio servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėms, naudotis pėsčiųjų taku (viešpataujantis, 169 kv. m); servitutas – teisė tiesti, aptarnauti, naudoti požemines, antžemines komunikacijas (viešpataujantis, 169 kv. m) bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.Ieškinį grindė tuo, kad šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 0,8753 ha bendro ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypas: ieškovei priklauso 7611/8753 sklypo dalys, atsakovams – 1142/8753. Šalys kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Vilniaus skyrių (toliau - NŽT) dėl jiems priklausančio sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo, tikslu padalinti žemės ūkio paskirties žemės sklypą į atskirus žemės sklypus, pakeičiant jų pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį bei būdą į kitą, vienbučių dvibučių pastatų teritorijos. Tenkindama bendraturčių prašymą, NŽT 2014 m. lapkričio 7 d. išdavė Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus; Vilniaus rajono savivaldybės administracija (toliau - VRSA) 2014 m. rugsėjo 25 d. taip pat išdavė Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus. Ieškovė parengė projektą, pagal kurį sklypas padalijamas į 8 sklypus, iš kurių sklypai 1-5 ir 7-8 (bendras plotas 7611 kv. m) formuojami UAB „Callida“ nuosavybe, o sklypas 6 (bendras plotas 1142 kv. m) formuojamas bendrąja daline atsakovų nuosavybe. Sklype 7 buvo numatyti servitutai, kuriais naudosis ir atsakovai patekimui į jiems priklausantį sklypą bei komunikacijų tiesimui; sklype 6 taip pat numatyti servitutai, kuriais naudosis ieškovė. Atsakovai nesutiko su siūlomu projekto variantu: su jų sklype 6 projektuojamais kelio ir inžinerinių tinklų servitutais, taip pat, kad teritorijoje nuo (duomenys neskelbtini) gatvės pusės planuojamas 16 m pločio gatvės raudonųjų linijų ir inžinerinių tinklų servitutas ir ši teritorija planuojama atskiru sklypu 7, dėl ko, anot jų, sumažėja galimas naudoti atsakovų sklypo plotas. Atsakovai siūlė padaryti įvažiavimą (išvažiavimą) į projektuojamus žemės sklypus iš šiaurinės sklypo pusės, dėl ko, anot jų, nereikėtų planuoti servitutų, nesumažėtų atsakovų naudojama sklypo dalis. Atsižvelgdama į tai, ieškovė kreipėsi į Vilniaus rajono savivaldybės administraciją, prašydama paaiškinti, ar galima nesilaikyti kai kurių reikalavimuose nurodytų sąlygų, tačiau administracija nurodė, kad ji nesutiktų su nurodytų sąlygų nesilaikymu. Kadangi bendraturčiai atsisako suderinti projektą, ieškovė negali atlikti tolimesnių projekto derinimo ir tvirtinimo etapų ir atsidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės. Atsakovai nepagrįstai teigia, kad, formuojant įvažiavimą iš šiaurinės sklypo pusės, nereikėtų nustatyti servitutų, nes, kaip matyti iš žemėlapio ištraukos iš duomenų bazės www.regia.lt, oficialiai nėra suprojektuoto kelio/gatvės iš šiaurinės sklypo pusės, todėl ieškovė turėtų suprojektuoti 135,7 metrų ilgio ir mažiausiai 12 metrų pločio gatvės raudonąsias linijas ir suderinti minimaliai apie 841,34 kv. m bendro ploto servitutą su visų 7 nurodytų žemės sklypų savininkais. Tai neatitiktų racionalumo principo, nes į sklypą jau yra įrengtas 5 metrų pločio ir 40,66 metro ilgio įvažiavimas tarp taškų, sklypo plane pažymėtų skaičiais 2, 15, 17 ir 16. Formuojant sklypą 7 atsakovų sklypo dalies sąskaita jų plotas sumažėtų taip, kad būtų mažesnis nei 10 arų, ieškovė 5.4 punkto įpareigojimą sprendžia ir sklypą 7 formuoja savo žemės ploto sąskaita, o vietoj suformuoto sklypo 7 atsakovams atiduoda sklypo dalį pažymėtą taškais 2, 15, 17 ir 16 (projekte pažymėta taškais 21, 22, 23, 37, 36, 34), kuri šiuo metu pagal nustatytą naudojimosi tvarką turėtų būti ieškovės atskirai naudojama sklypo dalimi, joje įrengtas kelias, bet faktiškai naudojasi ir atsakovai, ir šioje dalyje nustatomas servitutas, nes be servituto nustatymo nebūtų galimybės tinkamai naudoti ieškovei priklausančius sklypus ir atsidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės. Be to, NŽT vertino projekto variantus Nr. 1 ir Nr. 2, tačiau ieškovė yra pateikusi pataisytą projekto variantą, todėl 2015 m. gruodžio 8 d. rašto teiginiai ir išvados negali būti taikomi naujai parengtam projekto variantui, kurio NŽT net neanalizavo. Šiai dienai projektas yra parengimo stadijoje, o kita stadija pagal nustatytąją tvarką yra projekto derinimas, tačiau prieš derinant projektą, jam turi raštiškai pritarti projekto iniciatorius ir žemės sklypo savininkas. Ieškovė nesiekia išvengti projekto derinimo, tikrinimo ir tvirtinimo procedūrų, neprašo teismo patvirtinti projektą, o tik prašo pripažinti jos teisę tai atlikti be bendraturčių pritarimo. Jei atsitiktų taip, kad projektas bus nederinamas ar nepraeis patikros dėl to, kad netinkamai suprojektuota atsakovų sklypo dalis, ieškovė privalės gauti atsakovų sutikimą arba, pašalinusi projekto trūkumus, vėl kreiptis į teismą.Atsakovai A. Ž., K. Ž., V. G. ir R. G. su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad ieškovė prašo leisti suderinti projektą, pagal kurį atsakovams pagal projektą suformuotame žemės sklype bus 4 servitutai (2 kelio ir 2 komunikacijoms tiesti), viso - 910 kv. m. ploto. Tuo tarpu atsakovai pagal pirkimo-pardavimo sutartis yra sutarę, kad jų nuosavybėje yra 2 servitutai (komunikacijų), viso 285 kv. m pločio. Atsakovai įsigijo aiškiai koordinačių sistemoje pažymėtas žemės sklypo dalis ir žemės sklypo dalių ribų keitimas, be savininkų valios, yra negalimas jokiais būdais, nes tai reikštų atsakovų nuosavybės atėmimą. Atsakovai savo turimas žemės sklypo dalis apželdino ir naudoja praktiškai be jokių ribojimų. Atsakovai kaip alternatyvą, kuri nesuvaržytų jų, kaip bendraturčių teisių, siūlo projektuoti įvažiavimą iš šiaurinės pusės. Sklypas 7 yra formuojamas atsakovų sąskaita ta prasme, kad formuojamas teritorijoje, kuri šiuo metu nuosavybės teise priklauso atsakovams G.. Tai, kad ieškovė tą trūkumą kompensuoja pridėdama G. lopinėlį žemės iš kitos žemės sklypo pusės, nėra reali kompensacija, nes minėtoje žemėje yra numatomas kelio servitutas, kas reiškia, kad G. negalės naudotis tariamai pridedamu žemės plotu. Įvykdžius ieškovės siūlomą projektą, atsakovams praktiškai naudojamo ploto liktų 856 kv. m., o planuojant įvažiavimą iš šiaurinės pusės sklypo, plotas išliktų 998 kv. m. Ieškovė, prisidengdama atsidalinimo poreikiu, iš tiesų atsakovų sąskaita siekia patenkinti savo verslo interesus ir atidalinimą be pagrindo sieja su projekto derinimu ir tvirtinimu. 2012 m. atsakovai siūlė ieškovei atsidalinti žemės sklypą pagal notarinę sutartį, tačiau ieškovė su tuo nesutiko. Ieškovė jau buvo kreipusis į Vilniaus apygardos administracinį teismą dėl žemės ūkio paskirties žemės sklypo detaliojo plano koncepcijos, kurioje taip pat buvo projektuojamas 5,5 m pločio kelias, tačiau teismas 2014 m. balandžio 28 d. sprendime konstatavo, kad ypatingai šiuo planuojamu keliu mažinamas bendraturčių planuojamas atskirti sklypas. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 14 d. sprendimu buvo leista nustatinėti tik UAB „Callida“ priklausančios sklypo dalies ribas, plotus, teritorijos naudojimo režimą.Išvadą byloje teikianti institucija Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyrius išvadoje nurodė, kad ieškovė pateikė jiems parengtą Projektą, tačiau projektas neatitiko reikalavimų ir Skyrius atsisakė jį derinti, t. y. nebuvo nenurodytos Aerodromų apsaugos zonos; nurodyti servitutai iki žemės sklypo pertvarkymo, kurie, remiantis VĮ Registrų centro teikiamais duomenimis, pertvarkomam žemės sklypui netaikomi. Skyriui derinti buvo pateiktas Projekto variantas 2, tačiau Projekto variantas 1 Vilniaus rajono skyriui derinimui pateiktas nebuvo. Atsižvelgiant į tai, kad parengtas Projektas nebuvo suderintas, darytina išvada, kad nėra pabaigta Projekto derinimo procedūra, nes Taisyklių 63 punktas imperatyviai reikalauja suderinti Projektą arba raštu pateikti motyvuotą atsisakymą derinti Projektą, o Taisyklių 69 punkte aiškiai nurodyta, kad Taisyklių 62 punkte nurodytų institucijų ir asmenų atsisakymai derinti Projektą ne vėliau kaip per 20 darbo dienų gali būti skundžiami. Raštas nebuvo apskųstas ir yra galiojantis. Taigi ieškovė neištaisė Rašte nurodytų trūkumų ir pakartotinai nepateikė Skyriui derinti projekto, o pateikė tiesiogiai teismui teisės aktų reikalavimus neatitinkantį Projektą. Ieškovė turi suderinti Projektą su Vilniaus rajono skyriumi ir Vilniaus rajono savivaldybės administracija; suderintas Projektas turi būti teikiamas tikrinti Nacionalinei žemės tarnybai, jeigu tikrinimo metu nustatoma, kad parengtas projektas atitinka teisės aktų reikalavimus, Nacionalinė žemės tarnyba priima išvadą dėl tikslingumo projektą tvirtinti, nurodydama pastabą, kad Projektas galės būti tvirtinamas tik tada, kai bus gauti visi šių asmenų raštiški pritarimai arba, kai teismo sprendimu bus nustatyta, kad pagal tokį projektą turi būti vykdomas žemės sklypo formavimas ar pertvarkymas. Tik gavus Nacionalinės žemės tarnybos išvadą dėl projekto rengimo procedūrų bei jo sprendinių atitikimo teisės aktų reikalavimams, galima tokį žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą pateikti teismui, prašant nustatyti, kad pagal tokį Projektą turi būti vykdomas žemės sklypo formavimas ar pertvarkymas. Nagrinėjamu atveju ieškovė nesilaikė nustatytų projekto derinimo ir tvirtinimo procedūrų, todėl pagal pateiktą projektą ieškinys negali būti tenkinamas.Institucija teikianti išvadą Vilniaus rajono savivaldybės administracija nurodė, kad prie patikslinto ieškinio pridedamas formavimo pertvarkymo projektas nebuvo derinamas su Administracija.

Vilniaus rajono apylinkės teismas 2017 m. sausio 17 d. sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovės UAB „Callida“ atsakovo A. Ž. naudai 1848,70 Eur, K. Ž. naudai 536,69 Eur, R. G. naudai 701,98 Eur bylinėjimosi išlaidų.Teismas nustatė, kad ieškovei UAB „Callida“ pagal 2011 m. rugpjūčio 23 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 6760 nuosavybės teisė priklauso 7611/8753 dalys, atsakovams A. Ž. ir K. Ž. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise pagal 2008 m. birželio 2 d. pirkimo-pardavimo sutartį - 100/8753 dalys, taip pat K. Ž. ir A. Ž. kiekvienam priklauso po 255/8753 dalis pagal 2007 m. rugsėjo 25 d. pirkimo-pardavimo sutartį, o atsakovui V. G. pagal 2007 m. spalio 31 d. pirkimo-pardavimo sutartį priklauso 266/8753 dalys, R. G. taip pat pagal 2007 m. spalio 31 d. pirkimo-pardavimo sutartį priklauso 266/8753 dalys 0,8753 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Registro išraše įregistruota duomenys, kad sklype yra nustatyta bendraturčių naudojimosi juo tvarka. Atsakovai K. Ž. ir A. Ž. lygiomis dalimis 510/8753 žemės sklypo dalis įsigijo iš UAB „Selista“, sutartyje numatyta, kad pirkėjai naudosis žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu „565-2“m turinčia 510 kv. m. ploto bei apribota taškais ir linijomis: 6-7-9-10-11-12-13-14-6. Atsakovai R. G. (Cibaitė) ir V. G. 532/8753 dalis ginčo žemės sklypo įsigijo iš UAB „Solna“, sutartyje numatyta, kad pirkėjai naudosis žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu „565-3“, turinčia 532 kv. m. ploto bei apribota taškai ir linijomis: 1-16-12-11-10-9-7-8-1. 2008 m. birželio 2 d. Nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartyje, kuria atsakovai K. ir A. Ž. iš M. O. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įsigijo 100/8753 dalį ginčo žemės sklypo, numatyta, kad pirkėjams nuolatiniam naudojimuisi atitenka žemės sklypo dalis, plane pažymėta „565-2“ 610 kv. m. ploto, ribos pažymėtos taškais 7-9-10-11-12-13-17-18-19-6.Teismas konstatavo, kad atsakovai su pirminiais bendraturčiais net nebuvo nustatę įvažiavimo į sklypą kelio servituto, nes 5 metrų pločio kelias buvo nustatytas, kaip pardavėjo nuosavybė. Teismo vertinimu, ar tai bus kelias su požeminėmis komunikacijomis ar be neturi jokios reikšmės, nes šalys susitarimu nustatė žemės naudojimosi tvarką. Pažymėjo, kad žemės sklype, kuris buvo ir yra šiai dienai, kaip žemės ūkio paskirties žemė, buvo pastatytas dvibutis namas, kurį įsigijo atsakovai, ir kuris šiai dienai nėra įregistruotas, kaip užbaigta namo statyba. Visus iš to sekusius rizikos faktorius prisiėmė visos sandoriuose dalyvavusios šalys.Vilniaus rajono apylinkės teismas 2012 m. birželio 14 d. sprendimu c. b. Nr. 2-620-860/2012 pripažino UAB „Callida“ teisę sudaryti su Vilniaus rajono savivaldybės administracija žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartį, nesant kitų sklypo bendraturčių (A. Ž., K. Ž., V. G. ir R. G.) prašymo, tikslu atidalinti UAB „Callida“ priklausančią sklypo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, pakeisti šio sklypo dalies pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį iš žemės ūkio į kitos paskirties žemę – gyvenamąją teritoriją mažaaukščių gyvenamųjų namų statybai, padalinti ją į sklypus, nustatyti ribas, plotus, planuojamos teritorijos naudojimo ir tvarkymo režimą. Šiuo sprendimu ieškovei nebuvo galima pakeisti esamos žemės naudojimosi tvarkos, sklypų ribų be atsakovų sutikimo.NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjas 2014 m. rugpjūčio 20 d. įsakymu, tenkindamas atsakovų A. Ž., K. Ž., V. G., R. G. bei ieškovės UAB „Callida“ 2014 m. birželio 12 d. ir 2014 m. rugpjūčio 6 d. prašymus, nusprendė pradėti rengti 0,8753 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą, numatant žemės ūkio paskirties sklypo padalijimą į atskirus žemės sklypus, pakeičiant jų pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį bei būdą į kitą, vienbučių dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos. NŽT Vilniaus rajono skyrius 2014 m. lapkričio 7 d. išdavė žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus.Vilniaus rajono savivaldybės administracija 2014 m. spalio 23 d. išdavė žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus, kuriuose išdėstyti esminiai projekto rengimo reikalavimai: 5.1 p. - formuoti ne mažesnius kaip 0,10 ha žemės sklypus; 5.3 p. - numatyti galimybę į kiekvieną žemės sklypą įvažiuoti (išvažiuoti) keliu (gatve) pagal Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių 42 p. ir R 36-01 „Automobilių kelių sankryžos“ 123 p.; 5.4 p. - teritoriją, patenkančią į (duomenys neskelbtini) gatvės raudonąsias linijas, planuoti ne mažiau kaip 16 metrų pločio tarp gatvės raudonųjų linijų, o teritoriją, patenkančią į gatvės raudonąsias linijas, numatyti kaip susisiekimo ir inžinerinės infrastruktūros teritoriją ir ją suformuoti atskiru žemės sklypu, šiam sklypui nustatyti kelio ir inžinerinių tinklų servitutus; 5.6 p. - vidaus kelių pločius numatyti nuo 5,5 m bei šalia planuoti teritoriją inžinerinių tinklų tiesimui pagal STR 2.06.04:2011; 6 p. - projekto rengimo reikalavimai galioja viso projekto proceso rengimo metu ir kol neprieštarauja teisės aktams ir teritorijų planavimo dokumentams ir žemės valdos projektams, bet ne ilgiau kaip iki 2017 m. spalio 23 d.Atsakovai gavę el. paštu VšĮ „Hermis Europe“ parengtą Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto sprendinių brėžinį, pasiūlė ieškovei ieškoti kitų projekto sprendinių būdų, o ne pakartotinai projektuoti kelią taip, kad tas kelias mažintų bendraturčių naudojamą sklypo dalį prieš jų valią. Ieškovė 2016 m. gegužės 9 d. prašymu kreipėsi į Vilniaus rajono savivaldybės administraciją dėl ginčo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimų išaiškinimo; administracija pateikė atsakymą, kad pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) būdas keičiami, vadovaujantis Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos kraštovaizdžio specialiuoju planu patikslinto bendrojo plano sprendiniais. Remiantis Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos kraštovaizdžio specialiojo plano sprendiniais, detalizuojančiais plėtros galimybes, minimalus planuojamas žemės sklypo dydis gyvenamųjų namų statybai - 0,10 ha, o gamtiniame karkase - 0,15 ha. Informavo, kad reikalavimų 5.4 p. negali būti netaikomas ginčo žemės sklypui, kadangi vadovaujantis Vilniaus rajono savivaldybės bendruoju, kraštovaizdžio specialiuoju, inžinerinės infrastruktūros ir susisiekimo specialiaisiais planais Savivaldybė turi užtikrinti, kad būtų vystoma teritorijos plėtra ir funkcionalumas, galimybė ateiti įgyvendinti patvirtintus sprendinius. Taip pat nurodė, kad 5.6 p. nurodytas servitutas yra planuojamas ne tik keliams tiesti, bet ir inžineriniams tinklams kloti. Spręsti lietaus vandens nuvedimo klausimą. Nesant galimybės nustatyti kelio ir inžinerinių tinklų servitutų kaimyniniuose žemės sklypuose, Savivaldybė nereikalautų nustatyti gatvės raudonųjų linijų. Informavo, kad Savivaldybė neprieštarauja, kad būtų įrengti du D kategorijos gatvių įvažiavimai. Vadovaudamiesi STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ IX skyriaus 33 d., 1 p., pasiūlė visais atvejais vidaus sklypų aptarnavimui planuoti gatvės raudonąsias linijas atskiru sklypu.Atsakovai R. G. ir V. G. 2016 m. liepos 7 d. prašymu kreipėsi į Vilniaus rajono savivaldybės administraciją, prašydami išaiškinti kokios yra galimybės sumažinti 5.4 punkto reikalavimus (duomenys neskelbtini) gatvei ginčo sklypo ribose paliekant esamą gatvės plotį. Vilniaus rajono savivaldybės administracija atsakyme nurodė, kad (duomenys neskelbtini) g. nustatytos gatvės raudonosios linijos 16 m tarp gatvės raudonųjų linijų. Apie gatvės raudonųjų linijų koregavimą būtų galima svarstyti tik tuo atveju, jei į Savivaldybę kreiptųsi žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo iniciatorius, t. y. UAB „Callida“. Iniciatorius turėtų parengti išsamią eismo organizavimo schemą, atlikti eismo intensyvumo tyrimus, eismo saugumo tyrimus pagal Saugaus eismo automobilių keliais įstatymą. Savivaldybė išnagrinėjusi pateiktus tyrimų duomenis svarstytų galimybę koreguoti (duomenys neskelbtini) g. raudonąsias linijas, kurios neturėtų būti mažesnės nei 12 m. tarp gatvės raudonųjų linijų.NŽT Vilniaus rajono skyrius 2015 m. gruodžio 8 d. raštu informavo ieškovę UAB „Callida“, kad atsisako derinti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, nes projekto sprendiniuose nenurodytos aerodromų apsaugos zonos, patenkančios į projektuojamus žemės sklypus; projekto sprendiniai prieštarauja Taisyklių 53 punkto reikalavimams – Projekto sprendiniuose nurodyti servitutai iki žemės sklypo pertvarkymo, kurie, remiantis VĮ Registrų centro teikiamais duomenimis, pertvarkomam žemės sklypui netaikomi.Atsakovas A. Ž. 2016 m. rugsėjo 14 d. NŽT Vilniaus rajono skyriui pateikė prašymą organizuoti ginčo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą su tikslu pertvarkyti žemė sklypus, nustatyti ir keisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) žemės sklypo naudojimosi būdą (-us). NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjas 2016 m. rugsėjo 20 d. įsakymu nusprendė atsisakyti rengti formavimo ir pertvarkymo projektą, nes tai prieštarauja Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų LR Žemės ūkio ministro ir Aplinkos ministro 2004-10-04 įsakymu Nr. 3D-452/D1-513, 9 punktui, kuriame nurodyta, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai rengiami ir nauji valstybinės žemės sklypai formuojami tais atvejais, kai ši teritorija neįtraukta į rengiamus kitus žemės valdos projektus (planus), detaliuosius planus ir kaimo plėtros žemėtvarkos projektus.Ieškovė UAB „Callida“ pateikė projektą derinti atsakingoms institucijoms ir 2016 m. spalio 12 d. gavo Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Nemėžio seniūno suderinimą. 2016 m. spalio 21 d. rašte Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento kontrolės organizavimo skyrius nurodė, kad išnagrinėję žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto sprendinius, projektą derina. Ieškovė 2016 m. spalio 10 d. prašymą dėl projekto suderinimo pateikė Vilniaus rajono savivaldybės administracijai. 2016 m. lapkričio 3 d. Vilniaus rajono savivaldybės administracija informavo, kad projektas suderinta.Pasak teismo, ieškovė, pateikdama planą dėl naujų servitutų sudarymo, iš esmės sukuria tokią situaciją, kai nustato kelio servitutą už atsakovų sklypo ribos iki 5,50 m kelio pločio reikalavimo, kai tokio servituto pagal naudojimosi tvarką iš viso nebuvo numatyta. Tuo būdu atsakovai pagrįstai nurodo, kad tokiu reikalavimu vienpusiškai mažinamas jų sklypas proporcingai padidėjusiam servitutui (S6), kurį vienašališkai nustato ieškovė. Taip pat ieškovė nori nustatyti naują servitutą - S7, nes toks būtinas tiesiant komunikacijas į ieškovės likusią sklypo dalį. Ar toks servitutas būtinas, jeigu būtų tiesiamos komunikacijos per 5,0 m pločio kelią, ieškovė byloje nepagrindė. Ieškovė nepagrindė ir neišaiškino S7 servituto prasmės, nes teismas nustatė, kad jo vietoje jau yra atsakovo pastatyta kelio tvora. Jeigu servitutas skirtas komunikacijoms, tai kokiu būdu nebus pažeistos G. teisės, kai bus vedamos komunikacijos ir atsakovai privalės vykdyti servituto sąlygas, nes atsakovai G. sutinka net su didesniu servitutu jų žemėje.Teismas pastebėjo, kad ieškovė užklausė savivaldybę dėl servituto mažinimo savo kelyje iki 3,50 m., kai jos nuosavybėje esančio kalio plotis 5,0 m. Manytina, kad dėl 0,50 m. pločio galimas protingas sprendimas arba kompromisas, kurio ieškovė nebandė įgyvendinti kartu su savivaldybe, NŽT, nes 1,5 m. mažinimo galimybė yra 3 kartus didesnė už 0,5 m. plotį matematine ir faktine išraiška. Tai matomai buvo per didelis prašomas sumažinimo dydis, todėl ir gautas neigiamas atsakymas.Ieškovė kaip argumentą nurodė, kad negali naudotis savo likusia sklypo dalimi be servituto. Teismo manymu, tai netiesa, nes ieškovė nėra padalinusi žemės sklypus, nors turi teisę tai padaryti ir be atsakovų sutikimo. Atsakovai nesiekia keisti pirminės žemės pirkimo-pardavimo sutarties ir žemės naudojimosi tvarkos. Būtent ieškovė siekia pakeisti sklypų ribas ir naudojimosi tvarką, nes jai nustatytos nepalankios sąlygos esamoje situacijoje. Žemės paskirtis šiai dienai yra nepakeista ir jokių teisėtų statybų toje vietoje negali būti, todėl atsakovai negali pažeisti ieškovės teisių naudoti jos žemę pagal paskirtį, kaip žemės ūkio paskirties žemę.Teismas dėl visų šalių argumentų nepasisakė, nes aukščiau išanalizuoti ir įvertinti argumentai leido aryti galutinę išvadą dėl ieškinio pagrįstumo. Teismas darė išvadą, kad šiuo atveju atsakovai nesutikdami su ieškiniu nevaržo ir nepažeidžia ieškovės teises į nuosavybės valdymą. Ieškovė prieš įsigydamas sklypo dalį, galėjo įvertinti visus sklypo formavimo ypatumus, projekto keitimo sąlygas ir aspektus, susijusius su įgyjama nuosavybe, Šioje situacijoje akivaizdu, kad ieškovė gali patekti į savo sklypo dalį ir be servituto. Teismas sutiko su atsakovų argumentais, kad ieškovė tokiu siūlymu pažeidžia bendrasavininkų nuosavybės teisę neatsižvelgdama į atsakovų interesus, t. y. ieškovė neįrodė, kad jos siūlomas formavimo ir pertvarkymo projektas suderinti, patvirtinti ir gauti sprendimą dėl sklypo suformavimo Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklėse nustatyta tvarka be atsakovų suderinimo yra objektyvus ir vienintelis sprendimas susidariusioje situacijoje, kurią sukėlė pačios ieškovės veiksmai. Atsakovai šioje situacijoje turi teisėtą pagrindą to neleisti daryti.Esant šioms aplinkybėms, teismas sprendė, kad atsakovų atsisakymas duoti ieškovei prašomą sutikimą yra motyvuotas, pagrįstas protingais motyvais ir reali situacija netrukdo ieškovei įgyvendinti teisę atidalinti jos dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo žemės sklypo nepažeidžiant abiejų šalių jų, kaip bendraturčių, teisių naudotis bendrąja daline nuosavybe, todėl ieškinio netenkino.Atsakovai deklaravo, kad Ž. su Ž. turėjo 4338,78 Eur išlaidų, kurios dubliuojasi su kitų atsakovų išlaidomis tam pačiam atstovui. Teisėjas, atsižvelgdamas į atsakovo atstovo atliktus procesinius veiksmus: atstovas neteikė atsiliepimo į patikslintą ieškinį, klausymasis garso įrašo negali būti vertinamas tokiu pačiu darbu, kaip procesinių dokumentų rengimas, nepriimto priešieškinio rengimas negali būti laikomas pagrįstomis išlaidomis, prašymų surašymas, kopijų tvirtinimas, kuris trunka iki 3,5 valandos negali būti laikomas pagrįstomis išlaidomis, 2016 m. spalio 31 d. parengiamasis teismo posėdis vyko 45 min., o ne 2,5 valandos, 2012 m. gruodžio 2 d. posėdis vyko 1 val. 37 min., o ne 2,5 valandos ir t.t.; bylos sudėtingumą, specialių žinių reikalingumą, teisinių paslaugų teikimo pobūdį, darė išvadą, kad prašoma priteisti išlaidų suma yra per didelis bylinėjimosi išlaidų dydis, kuris viršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalius dydžius, todėl Ž. ir R. G. turėtas išlaidas teismas mažino ½ dalimi, o išlaidas adv. p. J. T. priteisė pilna apimtimi, t. y. A. Ž. priteisė 1848,70 Eur, K. Ž. 536,69 Eur, R. G. -701,98 Eur.