- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-11-14
- Bylos Nr.
- e2A-1488-450/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-02467-2016-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Asta Radzevičienė, Rūta Veniulytė-Jankūnienė, Loreta Bujokaitė
- Ieškovas
- UAB „Callida“
- Atsakovas
- A. Ž., K. Ž., V. G., R. G.
- Kategorijos
- 3.3.1.20pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Loretos Bujokaitės, Astos Radzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Rūtos Veniulytės-Jankūnienės, teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Callida“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 17 d. sprendimo, kuriuo ieškinys atmestas, civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Callida“ patikslintą ieškinį atsakovams A. Ž., K. Ž., V. G., R. G. dėl teisės pripažinimo, išvadą byloje teikiančios institucijos – Vilniaus rajono savivaldybės administracija, Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė UAB „Callida“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinusi, prašė pripažinti jai teisę VšĮ „Hermis Europe“ parengtą 0,8753 ha bendro ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą suderinti, patvirtinti ir gauti sprendimą dėl sklypo suformavimo Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklėse nustatyta tvarka be atsakovų A. Ž., K. Ž., V. G. ir R. G. suderinimo, kur pagal projektą numatoma, kad atsakovų nuosavybei formuojamas 1142 kv. m bendro ploto sklypas Nr. 6 ir sklypui nustatomas tarnaujantis servitutas S6 - kelio servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėms, naudotis pėsčiųjų taku (tarnaujantis, 286 kv. m); servitutas – teisė tiesti, aptarnauti, naudoti požemines, antžemines komunikacijas (tarnaujantis, 286 kv. m) – bei viešpataujantis servitutas S7 - kelio servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėms, naudotis pėsčiųjų taku (viešpataujantis, 169 kv. m); servitutas – teisė tiesti, aptarnauti, naudoti požemines, antžemines komunikacijas (viešpataujantis, 169 kv. m) bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.Ieškinį grindė tuo, kad šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 0,8753 ha bendro ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypas: ieškovei priklauso 7611/8753 sklypo dalys, atsakovams – 1142/8753. Šalys kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Vilniaus skyrių (toliau - NŽT) dėl jiems priklausančio sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo, tikslu padalinti žemės ūkio paskirties žemės sklypą į atskirus žemės sklypus, pakeičiant jų pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį bei būdą į kitą, vienbučių dvibučių pastatų teritorijos. Tenkindama bendraturčių prašymą, NŽT 2014 m. lapkričio 7 d. išdavė Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus; Vilniaus rajono savivaldybės administracija (toliau - VRSA) 2014 m. rugsėjo 25 d. taip pat išdavė Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus. Ieškovė parengė projektą, pagal kurį sklypas padalijamas į 8 sklypus, iš kurių sklypai 1-5 ir 7-8 (bendras plotas 7611 kv. m) formuojami UAB „Callida“ nuosavybe, o sklypas 6 (bendras plotas 1142 kv. m) formuojamas bendrąja daline atsakovų nuosavybe. Sklype 7 buvo numatyti servitutai, kuriais naudosis ir atsakovai patekimui į jiems priklausantį sklypą bei komunikacijų tiesimui; sklype 6 taip pat numatyti servitutai, kuriais naudosis ieškovė. Atsakovai nesutiko su siūlomu projekto variantu: su jų sklype 6 projektuojamais kelio ir inžinerinių tinklų servitutais, taip pat, kad teritorijoje nuo (duomenys neskelbtini) gatvės pusės planuojamas 16 m pločio gatvės raudonųjų linijų ir inžinerinių tinklų servitutas ir ši teritorija planuojama atskiru sklypu 7, dėl ko, anot jų, sumažėja galimas naudoti atsakovų sklypo plotas. Atsakovai siūlė padaryti įvažiavimą (išvažiavimą) į projektuojamus žemės sklypus iš šiaurinės sklypo pusės, dėl ko, anot jų, nereikėtų planuoti servitutų, nesumažėtų atsakovų naudojama sklypo dalis. Atsižvelgdama į tai, ieškovė kreipėsi į Vilniaus rajono savivaldybės administraciją, prašydama paaiškinti, ar galima nesilaikyti kai kurių reikalavimuose nurodytų sąlygų, tačiau administracija nurodė, kad ji nesutiktų su nurodytų sąlygų nesilaikymu. Kadangi bendraturčiai atsisako suderinti projektą, ieškovė negali atlikti tolimesnių projekto derinimo ir tvirtinimo etapų ir atsidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės. Atsakovai nepagrįstai teigia, kad, formuojant įvažiavimą iš šiaurinės sklypo pusės, nereikėtų nustatyti servitutų, nes, kaip matyti iš žemėlapio ištraukos iš duomenų bazės www.regia.lt, oficialiai nėra suprojektuoto kelio/gatvės iš šiaurinės sklypo pusės, todėl ieškovė turėtų suprojektuoti 135,7 metrų ilgio ir mažiausiai 12 metrų pločio gatvės raudonąsias linijas ir suderinti minimaliai apie 841,34 kv. m bendro ploto servitutą su visų 7 nurodytų žemės sklypų savininkais. Tai neatitiktų racionalumo principo, nes į sklypą jau yra įrengtas 5 metrų pločio ir 40,66 metro ilgio įvažiavimas tarp taškų, sklypo plane pažymėtų skaičiais 2, 15, 17 ir 16. Formuojant sklypą 7 atsakovų sklypo dalies sąskaita jų plotas sumažėtų taip, kad būtų mažesnis nei 10 arų, ieškovė 5.4 punkto įpareigojimą sprendžia ir sklypą 7 formuoja savo žemės ploto sąskaita, o vietoj suformuoto sklypo 7 atsakovams atiduoda sklypo dalį pažymėtą taškais 2, 15, 17 ir 16 (projekte pažymėta taškais 21, 22, 23, 37, 36, 34), kuri šiuo metu pagal nustatytą naudojimosi tvarką turėtų būti ieškovės atskirai naudojama sklypo dalimi, joje įrengtas kelias, bet faktiškai naudojasi ir atsakovai, ir šioje dalyje nustatomas servitutas, nes be servituto nustatymo nebūtų galimybės tinkamai naudoti ieškovei priklausančius sklypus ir atsidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės. Be to, NŽT vertino projekto variantus Nr. 1 ir Nr. 2, tačiau ieškovė yra pateikusi pataisytą projekto variantą, todėl 2015 m. gruodžio 8 d. rašto teiginiai ir išvados negali būti taikomi naujai parengtam projekto variantui, kurio NŽT net neanalizavo. Šiai dienai projektas yra parengimo stadijoje, o kita stadija pagal nustatytąją tvarką yra projekto derinimas, tačiau prieš derinant projektą, jam turi raštiškai pritarti projekto iniciatorius ir žemės sklypo savininkas. Ieškovė nesiekia išvengti projekto derinimo, tikrinimo ir tvirtinimo procedūrų, neprašo teismo patvirtinti projektą, o tik prašo pripažinti jos teisę tai atlikti be bendraturčių pritarimo. Jei atsitiktų taip, kad projektas bus nederinamas ar nepraeis patikros dėl to, kad netinkamai suprojektuota atsakovų sklypo dalis, ieškovė privalės gauti atsakovų sutikimą arba, pašalinusi projekto trūkumus, vėl kreiptis į teismą.Atsakovai A. Ž., K. Ž., V. G. ir R. G. su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad ieškovė prašo leisti suderinti projektą, pagal kurį atsakovams pagal projektą suformuotame žemės sklype bus 4 servitutai (2 kelio ir 2 komunikacijoms tiesti), viso - 910 kv. m. ploto. Tuo tarpu atsakovai pagal pirkimo-pardavimo sutartis yra sutarę, kad jų nuosavybėje yra 2 servitutai (komunikacijų), viso 285 kv. m pločio. Atsakovai įsigijo aiškiai koordinačių sistemoje pažymėtas žemės sklypo dalis ir žemės sklypo dalių ribų keitimas, be savininkų valios, yra negalimas jokiais būdais, nes tai reikštų atsakovų nuosavybės atėmimą. Atsakovai savo turimas žemės sklypo dalis apželdino ir naudoja praktiškai be jokių ribojimų. Atsakovai kaip alternatyvą, kuri nesuvaržytų jų, kaip bendraturčių teisių, siūlo projektuoti įvažiavimą iš šiaurinės pusės. Sklypas 7 yra formuojamas atsakovų sąskaita ta prasme, kad formuojamas teritorijoje, kuri šiuo metu nuosavybės teise priklauso atsakovams G.. Tai, kad ieškovė tą trūkumą kompensuoja pridėdama G. lopinėlį žemės iš kitos žemės sklypo pusės, nėra reali kompensacija, nes minėtoje žemėje yra numatomas kelio servitutas, kas reiškia, kad G. negalės naudotis tariamai pridedamu žemės plotu. Įvykdžius ieškovės siūlomą projektą, atsakovams praktiškai naudojamo ploto liktų 856 kv. m., o planuojant įvažiavimą iš šiaurinės pusės sklypo, plotas išliktų 998 kv. m. Ieškovė, prisidengdama atsidalinimo poreikiu, iš tiesų atsakovų sąskaita siekia patenkinti savo verslo interesus ir atidalinimą be pagrindo sieja su projekto derinimu ir tvirtinimu. 2012 m. atsakovai siūlė ieškovei atsidalinti žemės sklypą pagal notarinę sutartį, tačiau ieškovė su tuo nesutiko. Ieškovė jau buvo kreipusis į Vilniaus apygardos administracinį teismą dėl žemės ūkio paskirties žemės sklypo detaliojo plano koncepcijos, kurioje taip pat buvo projektuojamas 5,5 m pločio kelias, tačiau teismas 2014 m. balandžio 28 d. sprendime konstatavo, kad ypatingai šiuo planuojamu keliu mažinamas bendraturčių planuojamas atskirti sklypas. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 14 d. sprendimu buvo leista nustatinėti tik UAB „Callida“ priklausančios sklypo dalies ribas, plotus, teritorijos naudojimo režimą.Išvadą byloje teikianti institucija Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyrius išvadoje nurodė, kad ieškovė pateikė jiems parengtą Projektą, tačiau projektas neatitiko reikalavimų ir Skyrius atsisakė jį derinti, t. y. nebuvo nenurodytos Aerodromų apsaugos zonos; nurodyti servitutai iki žemės sklypo pertvarkymo, kurie, remiantis VĮ Registrų centro teikiamais duomenimis, pertvarkomam žemės sklypui netaikomi. Skyriui derinti buvo pateiktas Projekto variantas 2, tačiau Projekto variantas 1 Vilniaus rajono skyriui derinimui pateiktas nebuvo. Atsižvelgiant į tai, kad parengtas Projektas nebuvo suderintas, darytina išvada, kad nėra pabaigta Projekto derinimo procedūra, nes Taisyklių 63 punktas imperatyviai reikalauja suderinti Projektą arba raštu pateikti motyvuotą atsisakymą derinti Projektą, o Taisyklių 69 punkte aiškiai nurodyta, kad Taisyklių 62 punkte nurodytų institucijų ir asmenų atsisakymai derinti Projektą ne vėliau kaip per 20 darbo dienų gali būti skundžiami. Raštas nebuvo apskųstas ir yra galiojantis. Taigi ieškovė neištaisė Rašte nurodytų trūkumų ir pakartotinai nepateikė Skyriui derinti projekto, o pateikė tiesiogiai teismui teisės aktų reikalavimus neatitinkantį Projektą. Ieškovė turi suderinti Projektą su Vilniaus rajono skyriumi ir Vilniaus rajono savivaldybės administracija; suderintas Projektas turi būti teikiamas tikrinti Nacionalinei žemės tarnybai, jeigu tikrinimo metu nustatoma, kad parengtas projektas atitinka teisės aktų reikalavimus, Nacionalinė žemės tarnyba priima išvadą dėl tikslingumo projektą tvirtinti, nurodydama pastabą, kad Projektas galės būti tvirtinamas tik tada, kai bus gauti visi šių asmenų raštiški pritarimai arba, kai teismo sprendimu bus nustatyta, kad pagal tokį projektą turi būti vykdomas žemės sklypo formavimas ar pertvarkymas. Tik gavus Nacionalinės žemės tarnybos išvadą dėl projekto rengimo procedūrų bei jo sprendinių atitikimo teisės aktų reikalavimams, galima tokį žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą pateikti teismui, prašant nustatyti, kad pagal tokį Projektą turi būti vykdomas žemės sklypo formavimas ar pertvarkymas. Nagrinėjamu atveju ieškovė nesilaikė nustatytų projekto derinimo ir tvirtinimo procedūrų, todėl pagal pateiktą projektą ieškinys negali būti tenkinamas.Institucija teikianti išvadą Vilniaus rajono savivaldybės administracija nurodė, kad prie patikslinto ieškinio pridedamas formavimo pertvarkymo projektas nebuvo derinamas su Administracija.
II. Pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo esmė
Vilniaus rajono apylinkės teismas 2017 m. sausio 17 d. sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovės UAB „Callida“ atsakovo A. Ž. naudai 1848,70 Eur, K. Ž. naudai 536,69 Eur, R. G. naudai 701,98 Eur bylinėjimosi išlaidų.Teismas nustatė, kad ieškovei UAB „Callida“ pagal 2011 m. rugpjūčio 23 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 6760 nuosavybės teisė priklauso 7611/8753 dalys, atsakovams A. Ž. ir K. Ž. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise pagal 2008 m. birželio 2 d. pirkimo-pardavimo sutartį - 100/8753 dalys, taip pat K. Ž. ir A. Ž. kiekvienam priklauso po 255/8753 dalis pagal 2007 m. rugsėjo 25 d. pirkimo-pardavimo sutartį, o atsakovui V. G. pagal 2007 m. spalio 31 d. pirkimo-pardavimo sutartį priklauso 266/8753 dalys, R. G. taip pat pagal 2007 m. spalio 31 d. pirkimo-pardavimo sutartį priklauso 266/8753 dalys 0,8753 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Registro išraše įregistruota duomenys, kad sklype yra nustatyta bendraturčių naudojimosi juo tvarka. Atsakovai K. Ž. ir A. Ž. lygiomis dalimis 510/8753 žemės sklypo dalis įsigijo iš UAB „Selista“, sutartyje numatyta, kad pirkėjai naudosis žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu „565-2“m turinčia 510 kv. m. ploto bei apribota taškais ir linijomis: 6-7-9-10-11-12-13-14-6. Atsakovai R. G. (Cibaitė) ir V. G. 532/8753 dalis ginčo žemės sklypo įsigijo iš UAB „Solna“, sutartyje numatyta, kad pirkėjai naudosis žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu „565-3“, turinčia 532 kv. m. ploto bei apribota taškai ir linijomis: 1-16-12-11-10-9-7-8-1. 2008 m. birželio 2 d. Nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartyje, kuria atsakovai K. ir A. Ž. iš M. O. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įsigijo 100/8753 dalį ginčo žemės sklypo, numatyta, kad pirkėjams nuolatiniam naudojimuisi atitenka žemės sklypo dalis, plane pažymėta „565-2“ 610 kv. m. ploto, ribos pažymėtos taškais 7-9-10-11-12-13-17-18-19-6.Teismas konstatavo, kad atsakovai su pirminiais bendraturčiais net nebuvo nustatę įvažiavimo į sklypą kelio servituto, nes 5 metrų pločio kelias buvo nustatytas, kaip pardavėjo nuosavybė. Teismo vertinimu, ar tai bus kelias su požeminėmis komunikacijomis ar be neturi jokios reikšmės, nes šalys susitarimu nustatė žemės naudojimosi tvarką. Pažymėjo, kad žemės sklype, kuris buvo ir yra šiai dienai, kaip žemės ūkio paskirties žemė, buvo pastatytas dvibutis namas, kurį įsigijo atsakovai, ir kuris šiai dienai nėra įregistruotas, kaip užbaigta namo statyba. Visus iš to sekusius rizikos faktorius prisiėmė visos sandoriuose dalyvavusios šalys.Vilniaus rajono apylinkės teismas 2012 m. birželio 14 d. sprendimu c. b. Nr. 2-620-860/2012 pripažino UAB „Callida“ teisę sudaryti su Vilniaus rajono savivaldybės administracija žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartį, nesant kitų sklypo bendraturčių (A. Ž., K. Ž., V. G. ir R. G.) prašymo, tikslu atidalinti UAB „Callida“ priklausančią sklypo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, pakeisti šio sklypo dalies pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį iš žemės ūkio į kitos paskirties žemę – gyvenamąją teritoriją mažaaukščių gyvenamųjų namų statybai, padalinti ją į sklypus, nustatyti ribas, plotus, planuojamos teritorijos naudojimo ir tvarkymo režimą. Šiuo sprendimu ieškovei nebuvo galima pakeisti esamos žemės naudojimosi tvarkos, sklypų ribų be atsakovų sutikimo.NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjas 2014 m. rugpjūčio 20 d. įsakymu, tenkindamas atsakovų A. Ž., K. Ž., V. G., R. G. bei ieškovės UAB „Callida“ 2014 m. birželio 12 d. ir 2014 m. rugpjūčio 6 d. prašymus, nusprendė pradėti rengti 0,8753 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą, numatant žemės ūkio paskirties sklypo padalijimą į atskirus žemės sklypus, pakeičiant jų pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį bei būdą į kitą, vienbučių dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos. NŽT Vilniaus rajono skyrius 2014 m. lapkričio 7 d. išdavė žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus.Vilniaus rajono savivaldybės administracija 2014 m. spalio 23 d. išdavė žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus, kuriuose išdėstyti esminiai projekto rengimo reikalavimai: 5.1 p. - formuoti ne mažesnius kaip 0,10 ha žemės sklypus; 5.3 p. - numatyti galimybę į kiekvieną žemės sklypą įvažiuoti (išvažiuoti) keliu (gatve) pagal Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių 42 p. ir R 36-01 „Automobilių kelių sankryžos“ 123 p.; 5.4 p. - teritoriją, patenkančią į (duomenys neskelbtini) gatvės raudonąsias linijas, planuoti ne mažiau kaip 16 metrų pločio tarp gatvės raudonųjų linijų, o teritoriją, patenkančią į gatvės raudonąsias linijas, numatyti kaip susisiekimo ir inžinerinės infrastruktūros teritoriją ir ją suformuoti atskiru žemės sklypu, šiam sklypui nustatyti kelio ir inžinerinių tinklų servitutus; 5.6 p. - vidaus kelių pločius numatyti nuo 5,5 m bei šalia planuoti teritoriją inžinerinių tinklų tiesimui pagal STR 2.06.04:2011; 6 p. - projekto rengimo reikalavimai galioja viso projekto proceso rengimo metu ir kol neprieštarauja teisės aktams ir teritorijų planavimo dokumentams ir žemės valdos projektams, bet ne ilgiau kaip iki 2017 m. spalio 23 d.Atsakovai gavę el. paštu VšĮ „Hermis Europe“ parengtą Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto sprendinių brėžinį, pasiūlė ieškovei ieškoti kitų projekto sprendinių būdų, o ne pakartotinai projektuoti kelią taip, kad tas kelias mažintų bendraturčių naudojamą sklypo dalį prieš jų valią. Ieškovė 2016 m. gegužės 9 d. prašymu kreipėsi į Vilniaus rajono savivaldybės administraciją dėl ginčo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimų išaiškinimo; administracija pateikė atsakymą, kad pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) būdas keičiami, vadovaujantis Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos kraštovaizdžio specialiuoju planu patikslinto bendrojo plano sprendiniais. Remiantis Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos kraštovaizdžio specialiojo plano sprendiniais, detalizuojančiais plėtros galimybes, minimalus planuojamas žemės sklypo dydis gyvenamųjų namų statybai - 0,10 ha, o gamtiniame karkase - 0,15 ha. Informavo, kad reikalavimų 5.4 p. negali būti netaikomas ginčo žemės sklypui, kadangi vadovaujantis Vilniaus rajono savivaldybės bendruoju, kraštovaizdžio specialiuoju, inžinerinės infrastruktūros ir susisiekimo specialiaisiais planais Savivaldybė turi užtikrinti, kad būtų vystoma teritorijos plėtra ir funkcionalumas, galimybė ateiti įgyvendinti patvirtintus sprendinius. Taip pat nurodė, kad 5.6 p. nurodytas servitutas yra planuojamas ne tik keliams tiesti, bet ir inžineriniams tinklams kloti. Spręsti lietaus vandens nuvedimo klausimą. Nesant galimybės nustatyti kelio ir inžinerinių tinklų servitutų kaimyniniuose žemės sklypuose, Savivaldybė nereikalautų nustatyti gatvės raudonųjų linijų. Informavo, kad Savivaldybė neprieštarauja, kad būtų įrengti du D kategorijos gatvių įvažiavimai. Vadovaudamiesi STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ IX skyriaus 33 d., 1 p., pasiūlė visais atvejais vidaus sklypų aptarnavimui planuoti gatvės raudonąsias linijas atskiru sklypu.Atsakovai R. G. ir V. G. 2016 m. liepos 7 d. prašymu kreipėsi į Vilniaus rajono savivaldybės administraciją, prašydami išaiškinti kokios yra galimybės sumažinti 5.4 punkto reikalavimus (duomenys neskelbtini) gatvei ginčo sklypo ribose paliekant esamą gatvės plotį. Vilniaus rajono savivaldybės administracija atsakyme nurodė, kad (duomenys neskelbtini) g. nustatytos gatvės raudonosios linijos 16 m tarp gatvės raudonųjų linijų. Apie gatvės raudonųjų linijų koregavimą būtų galima svarstyti tik tuo atveju, jei į Savivaldybę kreiptųsi žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo iniciatorius, t. y. UAB „Callida“. Iniciatorius turėtų parengti išsamią eismo organizavimo schemą, atlikti eismo intensyvumo tyrimus, eismo saugumo tyrimus pagal Saugaus eismo automobilių keliais įstatymą. Savivaldybė išnagrinėjusi pateiktus tyrimų duomenis svarstytų galimybę koreguoti (duomenys neskelbtini) g. raudonąsias linijas, kurios neturėtų būti mažesnės nei 12 m. tarp gatvės raudonųjų linijų.NŽT Vilniaus rajono skyrius 2015 m. gruodžio 8 d. raštu informavo ieškovę UAB „Callida“, kad atsisako derinti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, nes projekto sprendiniuose nenurodytos aerodromų apsaugos zonos, patenkančios į projektuojamus žemės sklypus; projekto sprendiniai prieštarauja Taisyklių 53 punkto reikalavimams – Projekto sprendiniuose nurodyti servitutai iki žemės sklypo pertvarkymo, kurie, remiantis VĮ Registrų centro teikiamais duomenimis, pertvarkomam žemės sklypui netaikomi.Atsakovas A. Ž. 2016 m. rugsėjo 14 d. NŽT Vilniaus rajono skyriui pateikė prašymą organizuoti ginčo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą su tikslu pertvarkyti žemė sklypus, nustatyti ir keisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) žemės sklypo naudojimosi būdą (-us). NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjas 2016 m. rugsėjo 20 d. įsakymu nusprendė atsisakyti rengti formavimo ir pertvarkymo projektą, nes tai prieštarauja Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų LR Žemės ūkio ministro ir Aplinkos ministro 2004-10-04 įsakymu Nr. 3D-452/D1-513, 9 punktui, kuriame nurodyta, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai rengiami ir nauji valstybinės žemės sklypai formuojami tais atvejais, kai ši teritorija neįtraukta į rengiamus kitus žemės valdos projektus (planus), detaliuosius planus ir kaimo plėtros žemėtvarkos projektus.Ieškovė UAB „Callida“ pateikė projektą derinti atsakingoms institucijoms ir 2016 m. spalio 12 d. gavo Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Nemėžio seniūno suderinimą. 2016 m. spalio 21 d. rašte Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento kontrolės organizavimo skyrius nurodė, kad išnagrinėję žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto sprendinius, projektą derina. Ieškovė 2016 m. spalio 10 d. prašymą dėl projekto suderinimo pateikė Vilniaus rajono savivaldybės administracijai. 2016 m. lapkričio 3 d. Vilniaus rajono savivaldybės administracija informavo, kad projektas suderinta.Pasak teismo, ieškovė, pateikdama planą dėl naujų servitutų sudarymo, iš esmės sukuria tokią situaciją, kai nustato kelio servitutą už atsakovų sklypo ribos iki 5,50 m kelio pločio reikalavimo, kai tokio servituto pagal naudojimosi tvarką iš viso nebuvo numatyta. Tuo būdu atsakovai pagrįstai nurodo, kad tokiu reikalavimu vienpusiškai mažinamas jų sklypas proporcingai padidėjusiam servitutui (S6), kurį vienašališkai nustato ieškovė. Taip pat ieškovė nori nustatyti naują servitutą - S7, nes toks būtinas tiesiant komunikacijas į ieškovės likusią sklypo dalį. Ar toks servitutas būtinas, jeigu būtų tiesiamos komunikacijos per 5,0 m pločio kelią, ieškovė byloje nepagrindė. Ieškovė nepagrindė ir neišaiškino S7 servituto prasmės, nes teismas nustatė, kad jo vietoje jau yra atsakovo pastatyta kelio tvora. Jeigu servitutas skirtas komunikacijoms, tai kokiu būdu nebus pažeistos G. teisės, kai bus vedamos komunikacijos ir atsakovai privalės vykdyti servituto sąlygas, nes atsakovai G. sutinka net su didesniu servitutu jų žemėje.Teismas pastebėjo, kad ieškovė užklausė savivaldybę dėl servituto mažinimo savo kelyje iki 3,50 m., kai jos nuosavybėje esančio kalio plotis 5,0 m. Manytina, kad dėl 0,50 m. pločio galimas protingas sprendimas arba kompromisas, kurio ieškovė nebandė įgyvendinti kartu su savivaldybe, NŽT, nes 1,5 m. mažinimo galimybė yra 3 kartus didesnė už 0,5 m. plotį matematine ir faktine išraiška. Tai matomai buvo per didelis prašomas sumažinimo dydis, todėl ir gautas neigiamas atsakymas.Ieškovė kaip argumentą nurodė, kad negali naudotis savo likusia sklypo dalimi be servituto. Teismo manymu, tai netiesa, nes ieškovė nėra padalinusi žemės sklypus, nors turi teisę tai padaryti ir be atsakovų sutikimo. Atsakovai nesiekia keisti pirminės žemės pirkimo-pardavimo sutarties ir žemės naudojimosi tvarkos. Būtent ieškovė siekia pakeisti sklypų ribas ir naudojimosi tvarką, nes jai nustatytos nepalankios sąlygos esamoje situacijoje. Žemės paskirtis šiai dienai yra nepakeista ir jokių teisėtų statybų toje vietoje negali būti, todėl atsakovai negali pažeisti ieškovės teisių naudoti jos žemę pagal paskirtį, kaip žemės ūkio paskirties žemę.Teismas dėl visų šalių argumentų nepasisakė, nes aukščiau išanalizuoti ir įvertinti argumentai leido aryti galutinę išvadą dėl ieškinio pagrįstumo. Teismas darė išvadą, kad šiuo atveju atsakovai nesutikdami su ieškiniu nevaržo ir nepažeidžia ieškovės teises į nuosavybės valdymą. Ieškovė prieš įsigydamas sklypo dalį, galėjo įvertinti visus sklypo formavimo ypatumus, projekto keitimo sąlygas ir aspektus, susijusius su įgyjama nuosavybe, Šioje situacijoje akivaizdu, kad ieškovė gali patekti į savo sklypo dalį ir be servituto. Teismas sutiko su atsakovų argumentais, kad ieškovė tokiu siūlymu pažeidžia bendrasavininkų nuosavybės teisę neatsižvelgdama į atsakovų interesus, t. y. ieškovė neįrodė, kad jos siūlomas formavimo ir pertvarkymo projektas suderinti, patvirtinti ir gauti sprendimą dėl sklypo suformavimo Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklėse nustatyta tvarka be atsakovų suderinimo yra objektyvus ir vienintelis sprendimas susidariusioje situacijoje, kurią sukėlė pačios ieškovės veiksmai. Atsakovai šioje situacijoje turi teisėtą pagrindą to neleisti daryti.Esant šioms aplinkybėms, teismas sprendė, kad atsakovų atsisakymas duoti ieškovei prašomą sutikimą yra motyvuotas, pagrįstas protingais motyvais ir reali situacija netrukdo ieškovei įgyvendinti teisę atidalinti jos dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo žemės sklypo nepažeidžiant abiejų šalių jų, kaip bendraturčių, teisių naudotis bendrąja daline nuosavybe, todėl ieškinio netenkino.Atsakovai deklaravo, kad Ž. su Ž. turėjo 4338,78 Eur išlaidų, kurios dubliuojasi su kitų atsakovų išlaidomis tam pačiam atstovui. Teisėjas, atsižvelgdamas į atsakovo atstovo atliktus procesinius veiksmus: atstovas neteikė atsiliepimo į patikslintą ieškinį, klausymasis garso įrašo negali būti vertinamas tokiu pačiu darbu, kaip procesinių dokumentų rengimas, nepriimto priešieškinio rengimas negali būti laikomas pagrįstomis išlaidomis, prašymų surašymas, kopijų tvirtinimas, kuris trunka iki 3,5 valandos negali būti laikomas pagrįstomis išlaidomis, 2016 m. spalio 31 d. parengiamasis teismo posėdis vyko 45 min., o ne 2,5 valandos, 2012 m. gruodžio 2 d. posėdis vyko 1 val. 37 min., o ne 2,5 valandos ir t.t.; bylos sudėtingumą, specialių žinių reikalingumą, teisinių paslaugų teikimo pobūdį, darė išvadą, kad prašoma priteisti išlaidų suma yra per didelis bylinėjimosi išlaidų dydis, kuris viršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalius dydžius, todėl Ž. ir R. G. turėtas išlaidas teismas mažino ½ dalimi, o išlaidas adv. p. J. T. priteisė pilna apimtimi, t. y. A. Ž. priteisė 1848,70 Eur, K. Ž. 536,69 Eur, R. G. -701,98 Eur.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Callida“ prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Sprendimas prieštarauja imperatyvioms materialinės teisės normoms, o taip pat neatitinka sprendimui keliamų reikalavimų - teismas neanalizavo ir nevertino byloje esančių įrodymų, nenustatė, koks įstatymas taikytinas byloje, nekonstatavo, kurios bylai reikšmingos aplinkybės yra nustatytos ir kurios nenustatytos. Sprendime nėra įrodymų, kuriais jis grindžiamas, vertinimo, neaišku kokiais įrodymais apskritai teismas rėmėsi, nėra argumentų, dėl kurių kurie nors įrodymai atmesti, nėra teisinių argumentų. Ieškovė pateikė VRSA 2016 m. gegužės 30 d. raštą, kuriuo ji nepritarė galimybei formuoti mažesnį nei 10 arų ploto žemės sklypą, nes tai minimaliai leistinas sklypo plotas. Tuo tarpu atsakovai savo poziciją grindė kitu VRSA 2016 m. rugpjūčio 31 d. raštu, kuriame nurodyta, kad VRSA neprieštarautų, jog atsakovams formuojamas žemės sklypas būtų mažesnio, t. y. 998 kv. m. ploto. Po baigiamųjų kalbų, ieškovė gavo papildomų įrodymų, paneigiančių atsakovų atsikirtimų pagrįstumą bei patvirtinančių jų rengto alternatyvaus projekto varianto neatitikimą teisės aktų reikalavimams. VRSA 2016 m. gruodžio 12 d. raštu informavo, kad buvo atliktas tarnybinis patikrinimas ir vienas kitam prieštaraujančius raštus parengusiai specialistei paskirta tarnybinė nuobauda, nes 2016 m. rugpjūčio 31 d. raštas parengtas pažeidžiant 2014 m. rugsėjo 23 d. išduotų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimų 5.1 punktą, dėl ko atsakovų projektą rengusiai UAB „Geodezijos centras“ išsiųstas raštas dėl atsakovų projekto nederinimo ir pasiūlyta tikslinti atsakovų Projekto sprendinius bei pateikti juos derinti iš naujo. Atsižvelgdama į tai, ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės, nes atsakovai nuslėpė minėtą atsakymą nuo teismo, nors jį jau turėjo teismo posėdžio metu, o rašte nurodytos aplinkybės turi reikšmės bylai, tačiau teismas netenkino prašymo. Sprendime minimas Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 14 d. sprendimas c. b. Nr. 2-620-860/2012 yra neaktualus. 2014 m. priėmus naują Teritorijų planavimo įstatymo redakciją iš esmės pasikeitė teritorijų planavimą reglamentuojančios procedūros, dėl ko ieškovė nesudarė su VRSA detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutarties, nes nuo 2014 m. sausio 1 d. detalieji planai atskiriems žemės sklypams nerengiami - jie rengiami kvartalams. Projektas buvo pradėtas rengti ne vienašališku ieškovės prašymu 2012 m. birželio 14 d. sprendimo pagrindu, o NŽT tenkinus tiek ieškovės, tiek atsakovų bendrą visų bendraturčių norą ir valią atsidalinti, ir priėmus 2014 m. rugpjūčio 20 d. įsakymą, kuriuo numatyta ginčo žemės sklypą padalinti į atskirus žemės sklypus, pakeičiant pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį bei būdą į kitą, vienbučių ir dvibučių pastatų teritorijos ir Vilniaus rajono savivaldybės administracijai 2014 m. rugsėjo 25 d. išdavus Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus. Todėl teismas nepagrįstai tarp šalių susiklosčiusį teisinį santykį identifikavo kaip kilusį iš Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 14 d. sprendimo. Projektą suderinus, patvirtinus ir įgyvendinus (jo pagrindu atsidalijus), bendrosios dalinės nuosavybės neliks, kas reiškia, kad ir naudojimosi tvarkos neliks, todėl aklai ja vadovautis reikštų sudaryti dirbtines kliūtis projekto parengimui, derinimui bei projekto rengimo reikalavimų atitikimui - nepagrįsta teigti, kad reikia vadovautis nustatyta naudojimosi tvarka, jei atsidalijimo procese ta tvarka prieštarauja viešojo administravimo institucijų nustatytiems žemės sklypo atidalijimo projekto rengimo reikalavimams ir neįmanoma įvykdyti abiejų sąlygų - išlaikyti nustatytą naudojimosi tvarką ir įvykdyti išduotus projekto rengimo reikalavimus, todėl teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovė projekte turėjo laikytis nustatytos naudojimosi žemės sklypu tvarkos.VRSA išduoti Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimai bei teritorijoje galiojantys kompleksinio ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai, taip pat statybos techninių reglamentų reikalavimai yra privalomi rengiant ginčo sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, todėl servitutai S6 ir S7 nėra ieškovės vienašališkas noras, o imperatyvus projekto rengimo reikalavimas, kurio ieškovei privalu laikytis. Teismas neatskleidė bylos esmės ir nepagrįstai nurodė, kad į jai priklausančią sklypo dalį ieškovė gali patekti ir be servituto. Šis argumentas atitinka faktinę situaciją, bet ginčas vyksta ne dėl faktinės situacijos, o dėl sklypo atidalijimo projekto, kurį realizavus be kelio servituto S6 nustatymo ieškovė akivaizdžiai liktų be patekimo į jai priklausančią sklypo dalį, o tuo pačiu liktų neįvykdytas VRSA reikalavimas suprojektuoti 5,5 metro pločio vidaus kelius.Teismo sprendimas dalyje dėl atsakovų žemės sklypo sumažinimo yra nemotyvuotas, iš teismo sprendimo nėra aišku, kaip yra pažeidžiama atsakovų nuosavybė, jeigu atidalijamas žemės sklypas visiškai atitinka turimą idealiąją atsakovams priklausančią nuosavybės dalį. Teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą byloje, nes ne ieškovė turi įrodinėti, kad jos parengtas sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas yra objektyvus ir vienintelis galimas variantas, o atsakovai turi pateikti pagrįstus argumentus dėl projekto netinkamumo ar prieštaravimo teisės aktams.
Institucija, teikianti išvadą, Vilniaus rajono savivaldybės administracija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė apeliacinį skundą nagrinėti teismo nuožiūra. Administracijos 2016 m. gruodžio 12 d. raštas neįrodo atsakovų parengto projekto neatitikimo teisės aktų reikalavimams, nes 2016 m. lapkričio 30 d. atsakovai pateikė patikslintą ir pataisytą projektą, kurį Administracija 2016 m. gruodžio 1 d. suderino.Atsakovai A. Ž., K. Ž., V. G. ir R. G. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo jį atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Teismas tinkamai vadovavosi civilinio proceso principais, išklausė bylos šalis, jų atstovus, liudytojus, t. y. teismas tinkamai vadovavosi rungimosi, dispozityvumo ir betarpiškumo, žodiškumo principais. Remiantis vidiniu įsitikinimu, tenkino arba atmetė proceso šalių prašymus dėl papildomų įrodymų prijungimo. Sprendime detaliai nurodė, kokiais esminiais byloje esančiais įrodymais/dokumentais buvo remiamasi, priimant teismo sprendimą, pateikė įrodymų ir esamų faktinių aplinkybių vertinimą. Vertinant Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2016 m. gruodžio 12 d. rašto turinį, jis nepaneigia aplinkybės, jog ginčo žemės sklypui gali būti rengiamas kitas žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas. Teismas pagrįstai netenkino prašymo atnaujinti bylos nagrinėjimo, nes dėl minėto rašto su skundu kreipėsi būtent pati ieškovė. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, vertino konstatuotą aplinkybę, jog 2012 m. birželio 14 d. sprendimu buvo pripažinta apeliantei teisė sudaryti su Vilniaus rajono savivaldybės administracija teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigių perdavimo sutartį, bet neleista pakeisti žemė sklypo paskirties. Teismas nurodytą sprendimą nurodė kaip argumentą, kad iki apeliantei pateikiant teismui reikalavimus, apeliantė ir atsakovai ginčo žemės sklypu naudojosi pagal 2007 ir 2008 m. pirkimo-pardavimo sutartimis nustatytą naudojimosi tvarką, todėl argumentas, kad teismas netinkamai kvalifikavo teisinį santykį tarp proceso šalių yra nepagrįstas. Teismas sprendime nekvestionavo fakto, kad, rengiant žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, būtina laikytis Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2014 m. spalio 23 d. išduotų reikalavimų, tačiau teismas vertino ir kitus įrodymus, patvirtinančius, kad galimas ir kitoks ginčo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas. Atsakovai nekvestionuoja, kad ginčo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto brėžinyje formuojamo žemės sklypo Nr. 6 plotas nurodytas — 1142 m², tačiau kartu su sprendinių brėžiniu pateiktame aiškinamajame rašte nurodyta, jog formuojamas atskiras inžinerinei infrastruktūrai skirtas žemės sklypas Nr. 7 po žemės sklypo atidalijimo, asmenine nuosavybe priklausys apeliantei. Nors pagal pirkimo-pardavimo sutartis atsakovai įsigijo žemės sklypą, nurodant konkrečias atsakovams priklausančių žemė sklypų idealiųjų dalių koordinates. Taigi apelianto pateiktas žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas prieštarauja atsakovų pirkimo-pardavimo sutartimis įsigytomis idealiosioms nuosavybės dalims, net ir tuo atveju, kai trūkumą dėl žemės sklypo Nr. 7 kompensuota, pridedant atsakovams G. žemės dalį iš kitos žemės sklypo pusės, nėra reali kompensacija, nes toje „pridedamoje“ žemės sklypo dalyje yra numatomas kelio servitutas (šiai dienai jokių kelio servitutų G. žemėje nėra ir jie pilnai naudojasi visu žemės plotu, kurį įsigijo), kas reiškia, kad atsakovai G. faktiškai praranda galimybę pilna apimtimi naudotis tariamai pridedamu žemės plotu. Atsakovai teikė ne tik papildomus rašytinius įrodymus, tačiau ir priešieškinį, kartu pateikiant UAB „Geodezijos centras“ suprojektuotą alternatyvų ginčo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, teikė prašymus dėl įpareigojimo apeliantę pateikti teisės aktus atitinkantį projektą. Taigi aktyvus atsakovų procesinių teisių išnaudojimas, teikiant įrodymus, jog apeliantės pateiktas ginčo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas ne tik neatitinka bendraturčių teisių ir interesų, tačiau ir prieštarauja teisės aktams, paneigia argumentą, jog teismas neteisingai paskirstė įrodinėjimo naštą. Apeliantė nepateikė Nacionalinės žemės tarnybos išvados, kuria būtų konstatuota, jog parengtas VšĮ „Hermis Europe“ ginčo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas gali būti teikiamas tvirtinti. Dar daugiau, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono pateiktoje išvadoje nurodyta, jog ginčo žemės sklypo projektas vertintinas kaip neatitinkantis teisės aktų ir ieškinio reikalavimai pagal pateiktą ginčo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą negali būti tenkinami.Išvadą byloje teikianti institucija Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, teismas nenustatė.Ieškovė pateikė naujus įrodymus, susijusius su byloje sprendžiamu klausimu dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, kurių, kaip teigia, pateikimo būtinybė iškilo pirmosios instancijos teismui atsisakius juos priimti. Išvadą teikianti institucija Vilniaus rajono savivaldybės administracija taip pat pateikė naujus įrodymus – 2016 m. gruodžio 12 d. raštą Dėl skundo, 2016 m. lapkričio 25 d. raštą dėl ginčo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto nederinimo, 2016 m. lapkričio 29 d. prašymą suderinti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, 2016 m. gruodžio 1 d. raštą dėl ginčo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto derinimo. Pagal bendrąją taisyklę apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 str.). Visgi nurodytas draudimas nėra absoliutus. Teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pateikti nauji įrodymai gali turėti įtakos vertinant ieškovės įrodinėjamas aplinkybes, todėl prašymas atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės, 2016 m. lapkričio 10 d. skundas bei Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2016 m. gruodžio 12 d. raštas Nr. A33(1)-8018-(4.9) prijungtini prie bylos. Išvadą teikiančios institucijos pateikti įrodymai taip pat prijungtini prie bylos.Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl 0,8753 ha žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės pagal apeliantės pateiktą VšĮ „Hermis Europe“ formavimo ir pertvarkymo projektą. Pirmos instancijos teismas sprendimu ieškovės ieškinį atmetė, motyvuodamas tuo, jog ieškovė gali patekti į savo sklypo dalį ir be servituto bei, kad ieškovės siūlomas projektas pažeidžia bendrasavininkų nuosavybės teisę.Teisėjų kolegija pažymi, kad, sprendžiant daikto atidalijimo natūra klausimą, turi būti užtikrintas konkretaus turto naudojimo racionalumas, be to, atsižvelgiama į konkretaus atidalijamo daikto prigimtį. Teisę atsidalyti bendrąja nuosavybe esančią žemės sklypo dalį bendraturtis gali įgyvendinti tik laikydamasis ginčo atsiradimo ir jo sprendimo metu galiojančių teisės normų reikalavimų. Žemės įstatymo 2 straipsnio 15 dalyje žemės sklypo atidalijimas apibrėžtas kaip žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo būdas, kai iš bendrosios nuosavybės teise valdomo žemės sklypo vieno ar daugiau bendraturčių reikalavimu atskiriamos šiems bendraturčiams priklausančios žemės sklypo dalys, suformuojant iš jų atskirus žemės sklypus. Tam privataus žemės sklypo savininkas turi organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto parengimą. Kasacinio teismo išaiškinta, kad kai bendraturtis siekia atidalyti savo dalį iš bendro žemės sklypo, jis privalo laikytis Žemės įstatyme nustatytos tvarkos ir atsižvelgti į konkrečias galimybes naudotis sklypus pagal paskirtį, taip pat kitas aplinkybes, leidžiančias racionaliai valdyti sklypą ir juo naudotis, laikantis planuojamų sklypų paskirties (pvz., įvertinant galimybę sujungti gretutinių sklypų dalis ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje V. J., R. V., O. Š. v. S. B., E. G., bylos Nr. 3K-3-780/2003; 2006 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje L. B., M. B., S. B. v. E. K., bylos Nr. 3K-3-101/2008; 2007 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje M. K. v. V. M., G. M., A. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-166/2007; 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje R. U. v. E. C., bylos Nr. 3K-3-260/2009). Iš apeliantės pateikto į bylą VšĮ „Hermis Europe“ formavimo ir pertvarkymo projekto matyti, kad sklypas dalijamas į 8 sklypus, iš kurių sklypai 1-5 ir 7-8 (bendras plotas 7611 kv. m) formuojami UAB „Callida“ nuosavybe, o sklypas 6 (bendras plotas 1142 kv. m) formuojamas bendrąja daline atsakovų nuosavybe ir sklypui nustatomas tarnaujantis servitutas S6 - kelio servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėms, naudotis pėsčiųjų taku (tarnaujantis, 286 kv. m); servitutas – teisė tiesti, aptarnauti, naudoti požemines, antžemines komunikacijas (tarnaujantis, 286 kv. m). Sklype 7 numatomas viešpataujantis servitutas: kelio servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėms, naudotis pėsčiųjų taku (tarnaujantis, 169 kv. m); servitutas – teisė tiesti, aptarnauti, naudoti požemines, antžemines komunikacijas (tarnaujantis, 169 kv. m). Nagrinėjamu atveju atsakovai nesutiko su minėtu projektu, nurodydami, kad jiems pagal projektą suformuotame žemės sklype bus 4 servitutai (2 kelio ir 2 komunikacijoms tiesti), viso - 910 kv. m. ploto, kai jie pagal pirkimo-pardavimo sutartis yra sutarę, kad jų nuosavybėje yra 2 servitutai (komunikacijų), viso 285 kv. m pločio; Sklypas 7 yra formuojamas atsakovų sąskaita, nes ieškovės kompensuojamame žemės plote numatytas kelio servitutas, todėl atsakovai neturės galimybių realiai naudotis pridedamu žemės plotu. Atsakovų teigimu, šiuo atveju yra galimas kitoks, alternatyvus ginčo žemės atidalijimo projektas nei siūlo ieškovė. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovai bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme kartu su priešieškiniu teikė alternatyvų UAB „Geodezijos centras“ parengtą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, tačiau pirmosios instancijos teismui protokoline nutartimi atsisakius priimti priešieškinį, teismas visiškai nevertino atsakovų pateikto alternatyvaus projekto ir dėl jo nepasisakė. Nors apeliantė nurodo, kad atsakovų parengtas projektas neatitinka teisės aktų reikalavimų, tačiau iš Vilniaus rajono savivaldybės administracijos kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateiktų raštų matyti, jog 2016 m. lapkričio 30 d. atsakovai pateikė patikslintą ir pataisytą projektą, kurį Administracija 2016 m. gruodžio 1 d. suderino. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad bendraturtis, siekdamas atidalyti jam tenkančią dalį, turi įrodyti, jog jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias, o kiti bendraturčiai turi teisę įstatymų nustatyta tvarka pateikti kitokius atidalijimo iš bendrosios nuosavybės variantus ir privalo juos pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-780/2003; 2005 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2005). Atsakovai savo atidalijimo projektą gali siūlyti ne tik reikšdami priešieškinį, bet ir pasinaudodami kita gynimosi nuo ieškinio priemone – teikdami atsiliepimą į ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2009). Pirmosios instancijos teismui atsisakius priimti atsakovų priešieškinį bei kartu su juo pateiktus įrodymus, tame tarpe ir alternatyvų projektą, teismas, siekdamas išspręsti šalių ginčą, nepasiūlė atsakovams pateikti alternatyvų formavimo ir pertvarkymo projektą į bylą (CPK 160 straipsnio 1 dalies 3 punktas), juo labiau, kad atsakovai ne kartą teismą raštais informavo, kad jie yra pradėję vykdyti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo procedūrą pagal jų parengtą projektą. Pažymėtina, kad vien ta aplinkybė, jog teismas atsisakė priimti atsakovų priešieškinį, neatima teismo galimybės vertinti ir svarstyti kitus atidalijimo būdus, nei ieškiniu siūlė ieškovė. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nevertino kompleksiškai ir nepasisakė, kuris projektas labiausiai atitiktų visų bendraturčių teises ir teisėtus interesus. Vilniaus rajono apylinkės teismui 2017 m. sausio 17 d. sprendimu atmetus ieškovės reikalavimą dėl 0,8753 ha žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto suderinimo, patvirtinimo bei sprendimo gavimo be atsakovų sutikimo, esant suderintiems su Vilniaus rajono savivaldybės administracija tiek ieškovės, tiek ir atsakovų parengtiems projektams, o Nacionalinei žemės tarnybai sustabdžius derinimo procedūras kol bus išnagrinėtas šis ginčas bei teismui visiškai nevertinus ir nepasisakius dėl atsakovų parengto alternatyvaus projekto, toks pirmos instancijos sprendimas nesudaro palankių prielaidų tolimesniam bendraturčių taikiam sutarimui, ir sukuria pagrindą vėl inicijuoti naują bylą teisme. Pažymėtina, kad teismo sprendimas, kuriuo ginčas iš esmės nėra išsprendžiamas, neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, pagal kurią teismas turi siekti interesų pusiausvyros tarp šalių, bei civiliniame procese įtvirtintą reikalavimą išspręsti tarp šalių kilusį ginčą iš esmės. Įstatymas tiek iš nuosavybės teisės dalyvių, tiek iš teismo reikalauja siekti interesų pusiausvyros principo sprendžiant ginčą teisme bei galimų ginčų ir konfliktų pašalinimo ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. B. ir kt. v. R. L., bylos Nr. 3K-3-291/2007 ir kt.). LR CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Byla gali būti grąžinta iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui tik tada, kai šių pažeidimų negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, jog pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą apeliacinės instancijos teismas turi teisę perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, kai nustatomos šioje teisės normoje nustatytos jos taikymo sąlygos, būtent: kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista jos esmė ir kad pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iš esmės išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. birželio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „AVG Statyba“ v. UAB „Medtec‘o LT“ ir kt., bylos Nr.3K-3-320/2014). Konstatuodamas, kad neatskleista bylos esmė, teismas turi nurodyti, kokie svarbiausi teisiniai ar faktiniai klausimai yra nagrinėjamos bylos esmė, ir motyvuoti, kad šių aplinkybių nustatymas negalimas apeliacinės instancijos teisme dėl to, kad reikia surinkti didelės apimties naujų įrodymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. spalio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. A.-K. v. Šiaulių rajono savivaldybės administracija ir kt., bylos Nr.e3K-3-501-701/2015). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad įstatymų leidėjas, įtvirtindamas civiliniame procese kooperacijos principą, nustatė teismui pareigą imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės, kad byla būtų tinkamai išnagrinėta (CPK 8 str.). Atskleisti bylos esmę bei priimti sprendimą dėl pareikštų konkrečių reikalavimų pagal konkrečias byloje nustatytas faktines aplinkybes yra pirmosios instancijos teismo pareiga.Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą ir atsiliepimų į jį argumentus, mano esant pagrindui daryti išvadą, jog pirmos instancijos teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, tinkamai neištyrė bei neišnagrinėjo bylai reikšmingų ir šalių įrodinėtų faktinių aplinkybių, todėl dėl padarytų pažeidimų buvo neatskleista bylos esmė, taip pat atsižvelgdamas į šioje byloje neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, naujų įrodymų gavimo būtinybę, sprendžia, jog šiuo atveju bylos išnagrinėjimas iš esmės apeliacinės instancijos teisme nėra galimas, todėl byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).Kadangi skundžiamas teismo spendimas naikinamas ir grąžinamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, apeliacinės instancijos teismas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo nesprendžia (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
nutaria:
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 17 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.