- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-06-10
- Bylos Nr.
- e2S-608-513/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-06245-2020-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irma Čuchraj
- Ieškovas
- ERGO Insurance SE Lietuvos filialo, ERGO Insurance SE, Lietuvoje
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Autovesta“
- Kategorijos
- 3.3.2.3Atskirojo skundo nagrinėjimas
- 3.3.2.4Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio atskirąjį skundą, teisės
- 3.3.2.5Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo
- 3.2.9.5Pareiškimo palikimas nenagrinėto, jeigu atsakovas neprašo priimti sprendimo už akių CPK 246 straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo ERGO Insurance SE Lietuvos filialo atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. balandžio 14 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Autovesta“ dėl nuostolių atlyginimo subrogacijos tvarka,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikiantis per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės UAB „Autovesta“ 5 542,80 Eur nuostolių atlyginimą subrogacijos tvarka ir 6 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. balandžio 14 d. nutartimi ieškinys paliktas nenagrinėtas ir iš ieškovo ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, atsakovei UAB „Autovesta“ priteistas 1 331 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.
3. Teismas nurodė, jog teismo posėdis buvo paskirtas 2021 m. balandžio 14 d. 13:30 val., teismo posėdžio data ir laikas suderinti su šalių atstovais 2021 m. sausio 27 d. teismo posėdyje, ieškovo atstovas apie teismo psoėdį informuotas tinkamai, tačiau į 2021 m. balandžio 14 d. teismo posėdį neatvyko, prašymo bylą nagrinėti ieškovo atstovui nedalyvaujant ar bylos nagrinėjimą atidėti nepateikė, atsakovės atstovė neprašo priimti sprendimo už akių, bet prašo ieškovo ieškinį palikti nenagrinėtą ir priteisti iš ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
4. Teismas nurodė, jog pagal CPK 246 straipsnio 1 dalį teismas palieka ieškinį nenagrinėtą, jei ieškovas, neprašęs nagrinėti bylą jam nedalyvaujant, neatvyksta į teismo posėdį, kai jam tinkamai pranešta apie teismo posėdžio vietą ir laiką, taip pat iki teismo posėdžio pradžios nebuvo pateikęs prašymo atidėti bylos nagrinėjimą, arba teismas nepripažįsta ieškovo nurodytų neatvykimo priežasčių svarbiomis, o atsakovas neprašo priimti sprendimo už akių. Teismas pažymėjo, kad CPK 246 straipsnyje numatytų neigiamų procesinių padarinių taikymas šalims už neatvykimą į teismo posėdį yra įstatymo leidėjo pasirinkta poveikio priemonė, skatinanti šalis padėti teismui įgyvendinti civilinio proceso tikslus ir kuo greičiau atkurti tarp jų teisinę taiką (CPK 2 ir 7 straipsniai).
5. Įvertinęs, kad ieškovas buvo atstovaujamas advokato, apie posėdį informuotas tinkamai, tačiau ieškovas teismo neinformavo apie priežastis, dėl kurių atstovas negalėjo atvykti į teismo posėdį, teismas pripažino, kad ieškovas piktnaudžiauja jam priklausančiomis procesinėmis teisėmis, nesirūpina greitu bylos išnagrinėjimu (CPK 7 straipsnio 2 dalis), nesidomėdamas savo pareigomis ir teisėmis elgiasi neatsakingai, todėl turi prisiimti jam kylančias teisines pasekmes, numatytas CPK 246 straipsnio 1 dalyje ir 4 dalyje. Dėl to teismas ieškinį paliko nenagrinėtą (CPK 246 straipsnio 1 dalis, 296 straipsnio 1 dalies 5 punktas) bei, konstatavęs, kad atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos buvo būtinos ir pagrįstos, atitiko bylos sudėtingumą ir suteiktų teisinių paslaugų pobūdį, neviršijo Rekomendacijose nurodytų teisinių paslaugų išlaidų dydžio, tenkino prašymą dėl išlaidų priteisimo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
6. Ieškovas ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikiantis per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, (apeliantas) atskiruoju skundu prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. balandžio 14 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš esmės pirmosios instancijos teismui.
7. Teigia, kad atstovas į teismo posėdį neatvyko, nes klaidingai manė, kad teismo posėdis vyks nuotoliniu būdu, kaip ir prieš tai vykęs teismo posėdis, kadangi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. kovo 26 d. nutarimu Nr. 179 pratęsta karantino režimo trukmė iki 2021 m. balandžio 30 d., taip pat nurodyta, jog viešose uždarose vietose galima būti ne didesnėmis nei 2 asmenų arba vienos šeimos ir (ar) vieno namų ūkio narių grupėmis. Šiuo atveju teismo posėdyje būtų dalyvavę nemažiau kaip keturių šeimos ūkių atstovai. Be to, ieškovo atstovas informavo teismą el. paštu, kad neatvyks į teismo posėdį, o telefonu su teismu susisiekti nepavyko.
8. Mano, kad neigiamų procesinių padarinių taikymas ieškovui dėl neatvykimo į teismo posėdį neatitinka ieškinio palikimo nenagrinėtu instituto tikrosios paskirties, proceso operatyvumo ir ekonomiškumo, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų. Pažymi, kad nevilkino bylos, teikė procesinius dokumentus ir sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis, prašė bylą nagrinėti nedalyvaujant atstovui, be to, bylos nagrinėjimas jau buvo pažengęs, todėl prioriteto suteikimas formaliesiems aspektams paneigtų esminius civilinio proceso principus.
Atsiliepimas
9. Atsakovė UAB „Autovesta“ atsiliepimu pareiškėjos atskirąjį skundą prašo atmesti kaip nepagrįstą, o skundžiamą nutartį palikti nepakeistą.
10. Nurodo, jog vienintelė iškovo atstovo neatvykimo į teismo posėdį priežastis – paties ieškovo klaida, nors apie teismo posėdį jis buvo informuotas tinkamai, iki teismo posėdžio pradžios neprašė atidėti bylos nagrinėjimo, todėl egzistavo visi CPK 246 straipsnio 1, 4 dalyse įtvirtinti pagrindai palikti ieškinį nenagrinėtą.
11. Mano, kad ieškovo procesinis elgesys negali būti laikomas sąžiningu ir pats ieškovas nesiekė greičiau atkurti teisinės taikos tarp šalių. Nurodo, kad ieškinys pareikštas 2020 m. rugpjūčio 25 d., pasirengimas bylos nagrinėjimui vyko paruošiamųjų dokumentų būdu ir triplike atsakovė atkreipė dėmesį, kad nepaisant aiškių ir išsamių atsiliepimo į ieškinį argumentų, su dubliku ieškovas nepateikė nei papildomų nuostolių dydį ir faktą pagrindžiančių dokumentų, nei įrodymų, kad nuostolius patyrė krovinio gavėjas, nei iš viso atsakė į atsakovo argumentus dėl atleidimo nuo atsakomybės pagal CMR Konvencijos 17 straipsnio 2 dalį. Dėl to teismas 2020 m. gruodžio 1 d. nutartimi pasiūlė ieškovui pateikti papildomus dokumentus iki 2020 m. gruodžio 31 d., t. y. suteikė ilgą 30 dienų terminą, o teismo posėdį paskyrė tik 2021 m. sausio 27 d., tačiau jokių papildomų įrodymų ieškovas neteikė, tik 2021 m. sausio 27 d. teismo posėdyje pareiškė prašymą dėl papildomų įrodymų pateikimo bei liudytojo apklausos. Ieškovo prašymu teismo posėdis buvo atidėtas, teismas perspėjo, kad ieškovo prašymai pateikti ne laiku, tačiau suteikė ilgą laiką (vieną mėnesį) pateikti papildomus dokumentus, nurodė ieškovui aktyviai domėtis, ar prašomam apklausti liudytojui įteiktas teismo šaukimas ir įspėjo, kad antrą kartą prašymo dėl liudytojo apklausos netenkins, nurodė, kad teismo posėdis skiriamas po pietų, kadangi šalims teks atvykti į teismo posėdį Klaipėdoje iš Vilniaus. Teismo šaukime, kurį teismas papildomai išsiuntė bylos dalyviams, taip pat buvo nurodyta, kad bylos nagrinėjimas vyks 114 salėje. Tiek atsakovas, tiek liudytojas informaciją apie teismo posėdžio vietą ir laiką suprato teisingai ir į teismo posėdį atvyko, o ieškovas teismo posėdžiu pradėjo domėtis likus tik keletui minučių iki jo pradžios, nepavykus prisijungti ankstesniam teismo posėdžiui sukurtos nuorodos pagalba, nors ieškovui neabejotinai turi būti žinoma, kad organizuojant nuotolinius teismo posėdžius, kiekvienam posėdžiui sukuriama nauja nuoroda. Mano, kad tokiomis aplinkybėmis padaryta klaida neturėtų būti pagrindas tenkinti atskirąjį skundą, juo labiau, kad ieškovas yra draudimo kompanija, turinti kvalifikuotą, nuolat ieškovą teismo procesuose atstovaujantį atstovą, turintį pakankamai patirties.
12. Pažymi, kad nors teismas ieškovui suteikė ilgą laiką (vieną mėnesį) pateikti žalos administravimo bylos medžiagą, ieškovas ją pateikė ne tik pavėluotai, motyvuodamas nesukonkretintomis techninėmis kliūtimis, bet ir su procesiniais trūkumais – nevalstybine kalba. Mano, kad tai tik dar kartą patvirtina, kad ieškovas procese nesielgė sąžiningai ne tik neatvykdamas į 2021 m. balandžio 14 d. teismo posėdį, bet ir atlikdamas kitus procesinius veiksmus, net atskirąjį skundą pateikė pateikė praleidęs nustatytą terminą ir prašė jį atnaujinti nenurodydamas jokių svarbių termino praleidimo priežasčių, išskyrus savo paties klaidą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas netenkintinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).
14. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas nutarė ieškinį palikti nenagrinėtą, pagrįstumo ir teisėtumo.
15. CPK 246 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas ieškovo ar jo atstovo prašymu, jeigu ieškovas ar jo atstovas iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą, ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis. Neatvykimo priežasčių svarbą įvertina teismas, atsižvelgdamas į bylos nagrinėjimo stadiją, ieškovo ir jo atstovo ankstesnį procesinį elgesį ir kitas svarbias aplinkybes. Kitais atvejais teismas atsakovo prašymu ir šio kodekso nustatyta tvarka priima sprendimą už akių. Kai atsakovas neprašo priimti sprendimo už akių, teismas palieka ieškinį nenagrinėtą.
16. Ieškinio palikimo nenagrinėtu instituto paskirtis – užkirsti galimybes vilkinti procesą, todėl ši priemonė negali būti taikoma formaliai, vien nustačius ieškovo ir / ar jo atstovo neatvykimo į teismo posėdį be svarbios priežasties faktą. Tokių neigiamų procesinių padarinių taikymas ieškovui nėra savitikslis bylos užbaigimo, nepriimant sprendimo dėl ginčo esmės, rezultatas, priešingai, tai yra įstatymo leidėjo pasirinkta poveikio priemonė, skatinanti šalis padėti teismui įgyvendinti civilinio proceso tikslus. Ieškinį palikti nenagrinėtą CPK 296 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytu pagrindu teismas gali tik tais atvejais, kai yra duomenų, kad ieškovas pasyvus, sistemingai neatlieka procesinių veiksmų ar galbūt piktnaudžiauja procesu, nusišalina nuo bylos nagrinėjimo, nėra suinteresuotas bylos nagrinėjimo tęsimu (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-756/2012, 2012 m. rugpjūčio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-777/2012, 2013 m. spalio 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-2407/2013, 2018 m. rugpjūčio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1065-464/2018 ir kt.). Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad yra galimos konkrečios situacijos, kai bylos nagrinėjimas jau toli pažengęs, todėl prioriteto suteikimas formaliesiems aspektams paneigtų esminius civilinio proceso principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-348/2010, Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugpjūčio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1065-464/2018). Todėl teismas, spręsdamas dėl ieškinio palikimo nenagrinėtu, net ir esant konkrečiam CPK įtvirtintam šio instituto taikymo atvejui, visuomet turi įvertinti konkrečios bylos aplinkybes. Be to, kasacinis teismas yra pažymėjęs ir tai, kad CPK 246 straipsnyje įtvirtinta teismo teisė, o ne pareiga palikti ieškinį nenagrinėtą šioje teisės normoje nurodytu atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-13-469/2021).
17. Ieškovas atskirajame skunde neginčija to, kad buvo tinkamai informuotas apie 2021 m. balandžio 14 d. paskirtą teismo posėdį, tačiau nurodo, kad neatvyko dėl objektyvių priežasčių – suklydo dėl teismo posėdžio formos, t. y. esant paskelbtam karantinui manė, kad teismo posėdis bus nuotolinis. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, ieškovo elgesys iki teismo posėdžio pradžios, t. y. nesidomėjimas teismo posėdžio forma, sudaro pagrindą manyti, kad ieškovas, kaip ir nurodo atskirajame skunde, būtent buvo įsitikinęs, jog teismo posėdis bus nuotolinis. Iš bylos duomenų matyti, jog esant paskelbtam karantinui dėl pasaulinės COVID-19 pandemijos pirmasis teismo posėdis, t. y. 2021 m. sausio 27 d., buvo nuotolinis (vyko per ZOOM programą), o ieškovo atstovas 2021 m. balandžio 14 d. 13.31 val. teismo posėdžių sekretorei siuntė elektroninį laišką klausdamas, ar galioja tie patys prisijungimo kodai ir 2021 m. balandžio 14 d. teismo posėdžiui. Nors, kaip nurodo atsakovė, domėtis prisijungimo galimybe į 2021 m. balandžio 14 d. 13.30 val. teismo posėdį ieškovo atstovas pradėjo iš esmės tuo pačiu metu, kai turėjo prasidėti teismo posėdis, tačiau tai nepaneigia fakto, kad iš tikrųjų įvyko žmogiškoji klaida, t. y. ieškovo atstovas sąžiningai suklydo dėl teismo posėdžio formos. Pažymėtina, jog nors šaukime į 2021 m. balandžio 14 d. teismo posėdį nurodytas teismo posėdžių salės numeris, tačiau iš informacinės teismų sistemos LITEKO duomenų matyti, jog šaukime į 2021 m. sausio 27 d. teismo posėdį salės numeris taip pat buvo nurodytas. Be to, nors 2021 m. sausio 27 d. teismo posėdis buvo nuotolinis, nei 2020 m. gruodžio 1 d. nutartyje, kuria paskirtas teismo šis posėdis, nei teismo šaukime į 2021 m. sausio 27 d. posėdį taip pat nebuvo nurodyta, kad jis vyks nuotoliniu būdu. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad atidėdamas 2021 m. sausio 27 d. teismo posėdį pirmosios instancijos teismas nenurodė, jog 2021 m. balandžio 14 d. teismo posėdis nebus nuotolinis, o vyks fiziškai šalims dalyvaujant teismo posėdžių salėje. Išklausius garso įrašą nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas nurodė, jog „jeigu nebus tos situacijos, kurią dabar turime, ir teks jums atvažiuoti, tai skiriame posėdį po pietų“. Kaip pagrįstai nurodė apeliantas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. kovo 26 d. nutarimu Nr. 179 karantino režimo trukmė buvo pratęsta iki 2021 m. balandžio 30 d. ir ribojamas viešose uždarose vietose esančių asmenų skaičius (galima būti ne didesnėmis nei 2 asmenų arba vienos šeimos ir (ar) vieno namų ūkio narių grupėmis). Šiuo atveju teismo posėdyje būtų dalyvavę nemažiau kaip keturių ar, dalyvaujant liudytojui, ir penkių šeimos ūkių atstovai.
18. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovo atstovas iki teismo posėdžio prašymo bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant ar bylos nagrinėjimą atidėti nepateikė, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovas piktnaudžiavo jam priklausančiomis procesinėmis teisėmis, nesirūpino greitu bylos išnagrinėjimu. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, nagrinėjamu atveju ypatingai svarbi aplinkybė, jog 2021 m. balandžio 14 d. teismo posėdžio pradžioje atsakovės atstovė nurodė, jog ieškovo atstovas jai pranešė, kad suklydo dėl teismo posėdžio formos, nes manė, kad teismo posėdis bus nuotolinis. Taigi, atsakovės atstovė informavo teismą apie ieškovo atstovo neatvykimo priežastį. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, esant tokiai situacijai, pirmosios instancijos teismas galėjo padaryti posėdžio pertrauką, pažymėtina, kad ją padarė, tačiau nenurodė nei daromos pertraukos priežasties, nei tikslo, ir pertraukos metu galėjo bandyti susisiekti su ieškovo atstovu ir suorganizuoti mišrų teismo posėdį, nes iš faktinių aplinkybių matyti, jog ieškovo atstovas nevengė dalyvauti 2021 m. balandžio 14 d. teismo posėdyje. Iš informacinės teismų sistemos LITEKO duomenų taip pat matyti, jog ieškovas nebuvo pasyvus procese, priešingai, pateikė dubliką, teikė papildomus įrodymus po 2021 m. sausio 27 d. teismo posėdžio, užtikrino liudytojo dalyvavimą 2021 m. balandžio 14 d. teismo posėdyje, kaip ieškovui ir nurodė pirmosios instancijos teismas. Taigi nėra teisinio pagrindo konstatuoti, kad ieškovas nagrinėjamu atveju sąmoningai vilkino procesą.
19. Esant nustatytoms aplinkybės, apeliacinės instancijos teismas vertina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškinį paliko nenagrinėtą. Pagrindinis civilinio proceso tikslas – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (CPK 2 straipsnis). Akivaizdu, kad ieškinio palikimas nenagrinėtu paprastai prie šio tikslo neprisideda, nes toks teismo procesinis sprendimas neužkerta kelio suinteresuotam asmeniui iš naujo inicijuoti civilinę bylą (CPK 287 straipsnio 2 dalis). Kaip minėta, ieškinio palikimo nenagrinėtu institutas turėtų būti taikomas tuomet, kai yra aišku, kad ieškovas iš esmės nusišalina nuo bylos nagrinėjimo, siekia vilkinti bylą ar pan., nėra suinteresuotas bylos nagrinėjimo tęsimu (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugpjūčio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1065-464/2018). Nagrinėjamu atveju tokių aplinkybių nenustatyta. Priešingai, kaip matyti iš ieškovo pozicijos, jis yra suinteresuotas bylos išnagrinėjimu, o tai reiškia, kad norėdamas apginti savo galbūt pažeistus interesus, turėtų iš naujo inicijuoti kitą procesą, kuriame pakartotinai būtų eikvojamos valstybės ir proceso dalyvių lėšos, teismo bei proceso dalyvių laikas rengiantis bylos nagrinėjimui iš esmės. Tai nebūtų suderinama ir su proceso ekonomiškumu (CPK 7 straipsnis), juo labiau, kad nagrinėjamu atveju bylos procesas pažengęs, ji pradėta nagrinėti iš esmės, buvo išklausyti šalių paaiškinimai.
20. Vadovaudamasis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju neigiamų procesinių padarinių taikymas ieškovui dėl jo neatvykimo į teismo posėdį, neatitinka ieškinio palikimo nenagrinėtu instituto tikrosios paskirties, proceso operatyvumo ir ekonomiškumo, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų (CK 1.5 straipsnio 4 dalis, CPK 2, 7 straipsniai), todėl pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama ir byla pirmosios instancijos teismui grąžinama toliau nagrinėti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
21. Civilinę bylą grąžinus nagrinėti pirmosios instancijos teismui, skundžiama nutartimi priteistų bylinėjimosi išlaidų ir apeliacinėje instancijoje patirtų išlaidų klausimas bei su juo susiję argumentai nėra aktualūs, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Bylinėjimosi išlaidas paskirstys pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą.
22. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
23. Atsakovė UAB „Autovesta“ prašo priteisti 193,60 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas dėl atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimo. Kadangi byla perduota pirmosios instancijos teismui tolesniam nagrinėjimui, pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės, išspręs ir išlaidų paskirstymo klausimą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 335–339 straipsniais, teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. balandžio 14 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui tolesniam nagrinėjimui.