- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-10-15
- Bylos Nr.
- 2A-1764-657/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-02084-2013-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Žibutė Budžienė
- Ieškovas
- UAB „Ekologiški vandenys“
- Atsakovas
- L. G.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Žibutė Budžienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės UAB „Ekologiški vandenys“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. gegužės 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-5276-748/2013 pagal ieškovės UAB „Ekologiški vandenys“ ieškinį atsakovei L. G. dėl atsiskaitymo už suteiktas paslaugas ir dėl tiesioginių daikto grąžinimo išlaidų atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė UAB „Ekologiški vandenys“ kreipėsi į teismą prašydama iš atsakovės priteisti 1360,00 Lt įsiskolinimą už suteiktas paslaugas bei tiesioginių prekės grąžinimo išlaidų, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas (b.l. 5-7). Teismo posėdžio metu ieškovė atsisakė nuo reikalavimų priteisti iš atsakovės 200,00 Lt už suteiktas vandens valymo sistemos išmontavimo paslaugas ir 200,00 Lt už atliktus konservavimo darbus. Palaikė reikalavimą priteisti iš atsakovės 960,00 Lt, tame tarpe 360,00 Lt už vandens valymo sistemos pristatymą, 500,00 Lt už ieškovės atsakovei suteiktas vandens valymo sistemos sumontavimo paslaugas ir 100,00 Lt už pasinaudojimą vandens valymo sistema bei 1194,27 Lt bylinėjimosi išlaidas (b.l. 54-55, 65-68). Nurodė, kad 2012-11-15 tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis, kuria ieškovė įsipareigojo pristatyti prekę – buitinę vandens valymo sistemą ir suteikti jos sumontavimo paslaugas bei aptarnauti buitinę vandens valymo sistemą, o atsakovė už suteiktas paslaugas įsipareigojo ieškovei sumokėti 4320,00 Lt, kas mėnesį sumokant po 120,00 Lt. 2012-11-15 buvo atlikti buitinės vandens valymo sistemos pastatymo ir montavimo darbai. Atsakovė su garantinio aptarnavimo sąlygomis susipažino, darbus priėmė, pasirašė prekės perdavimo-priėmimo aktą. Nors atsakovė neturėjo jokių pretenzijų nei dėl vandens valymo sistemos, nei dėl jos montavimo paslaugų kokybės, 2012-11-20 ieškovė gavo atsakovės pranešimą dėl vienašališko sutarties nutraukimo. Ieškovė, patenkinusi atsakovės prašymą, 2012-11-21 vandens valymo sistemą išmontavo. Ieškovė suteikė atsakovei vandens valymo sistemos sumontavimo paslaugas, kurias atsakovė privalo apmokėti.
Atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas (b.l. 28-29, 65-68). Nurodė, kad ji laikėsi CK 6.357 straipsnio 6 dalies reikalavimo ir nepraleido termino pateikti pranešimą apie atsisakymą nuo sutarties. Ieškovė pateikė pasirašyti sutartį su priedais atsakovei tą pačią dieną, kai buvo atvykusi atlikti bandymų su geriamu vandeniu. Ieškovės vadybininkai darė psichologinį spaudimą, nedavė laiko pagalvoti ir pasitarti su sutuoktiniu, pildant sutartį nedavė susipažinti su sutarties sąlygomis. Vėliau, atlikus geriamo vandens patikrą kitoje įmonėje, buvo nustatyta, kad atsakovės vanduo yra geros kokybės. Ieškovė, kaip stipresnioji sutarties šalis, pasinaudojo atsakovės nežinojimu ir sudarė jai nepalankią sutartį, prieštaraujančią įstatymui. Ieškovė atsakovę apgavo, nes atsakovė įsigijo valymo įrangą išperkamosios nuomos pagrindu, įsipareigodama mokėti už naudojimąsi įranga po 120,00 Lt per mėnesį, o priede vienos savaitės naudojimosi įkainis nurodytas net 100,00 Lt. Šis sutarties priedo punktas pablogina atsakovės padėtį. Sumontavimo įkainis įeina į prekės pardavimo kainą. Sutarties priedas yra negaliojantis nuo sudarymo momento bei neatitinka protingumo, sąžiningumo kriterijų. Sutinka, kad ieškovas patyrė tam tikrų nuostolių, tačiau turi pateikti įrodymus ir objektyvius skaičiavimus.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2013 m. gegužės 16 d. sprendimu priėmė ieškovės UAB „Ekologiški vandenys“ atsisakymą nuo dalies ieškinio – nuo reikalavimų priteisti iš atsakovės 200,00 Lt už suteiktas vandens valymo sistemos išmontavimo paslaugas ir 200,00 Lt už atliktus konservavimo darbus ir bylą šioje dalyje nutraukė; ieškinį tenkino iš dalies – priteisė iš atsakovės L. G. ieškovei UAB „Ekologiški vandenys“ 100,00 Lt skolos, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (100 Lt) nuo bylos iškėlime teisme dienos (2013-02-12) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 57,20 Lt bylinėjimosi išlaidų, likusioje dalyje ieškinį atmetė (b.l. 69-74). Teismas sprendė, kad ginčo sutartis laikytina vartojimo sutartimi. Sutartį šalys sudarė atsakovės namuose, t.y. ne prekybai skirtose patalpose. Teismas konstatavo, kad byloje ginčas kilo dėl atsiskaitymo už suteiktas paslaugas. Ieškovės atstovas pripažino, kad sutartis buvo sudaryta, naudojant šabloninį sutarties tekstą ir individualiai aptariant vienintelę sąlygą – atsiskaitymo už prekę laikotarpį. Teismas darė išvadą, kad sutartis yra tipinė vartojimo prekių pirkimo-pardavimo sutartis, skirta nevienkartiniam naudojimui ir laikė, kad sutarties sąlygas šiuo atveju diktuoja pardavėjas, nes vartotojas yra mažiau palankioje padėtyje. Sutarties teksto išdėstymas vartotojui suteikia regimybę, kad jis gali derėtis tik dėl tų sutarties punktų, kurie yra specialiai palikti duomenų įrašymui, tačiau realiai vartotojas, norėdamas pirkti prekę, turi priimti jam siūlomas sąlygas pagal tipinę sutartį. Teismas, tirdamas Sutarties sąlygas ex officio, nustatė, kad Sutarties 4.11 p. nustatyta sąlyga „esant reikalui suteikti prekių aptarnavimo paslaugas, šios paslaugos apmokamos pagal sutarties priede Nr. 2 nustatytus įkainius“, ir Sutarties 3.7 p. nustatyta sąlyga „išskyrus atvejus, kai pardavėjas pirkėjui suteikė paslaugas (pvz., vandens valymo sistemos montavimo ir kitas paslaugas), kurios pirkėjui pradėtos teikti nepasibaigus 7 kalendorinių dienų, skaičiuojamų nuo šios sutarties pasirašymo dienos, laikotarpiu“ prieštarauja CK 6.357 straipsnio 6 daliai, kur numatytos pirkėjo teisės nutraukti sutartį ir kad šios pirkėjo teisės negali būti suvaržytos jokiais papildomais įsipareigojimais ar įmokomis. Teismas sprendė, kad toks vartotojo suvaržymas įpareigojimais, kurie prieštarauja įstatymui, yra nesąžiningas. Be to, teismas nustatė, kad Sutarties 3.7 p. nustatyta sąlyga, kur numatyta, kad „nuostolių dydis apskaičiuojamas pagal priede Nr.2 prie sutarties nustatytus paslaugų teikimo bei prekių naudojimo įkainius. Šalių susitarimu, šie sutartyje numatyti pardavėjo nuostoliai yra minimalūs ir neįrodinėjami“ prieštarauja CK 6.357 straipsnio 11 daliai, numatančiai, kad už daikto naudojimą bei kitas paslaugas, suteiktas iki teisės atsisakyti sutarties įgyvendinimo momento, pirkėjas turi sumokėti pagal jų vertę. Tai, jog paslaugų apmokėjimas įvardinamas kaip nuostolių atlyginimas, ginčo esmės nekeičia, kadangi pardavėjas gali reikalauti tik patirtų nuostolių atlyginimo įstatymo nustatyta tvarka, o išankstinis nuostolių nustatymas tereiškia, kad ieškovė vartotojui skiria baudą už sandorio nutraukimą, kas prieštarauja CK 6.357 straipsnio 6 daliai. Minėtos Sutarties sąlygos iš esmės pažeidžia sutarties šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą bei vartotojo teises ir interesus, nes yra suvaržoma vartotojo teisė atsisakyti sutarties įstatyme numatytu terminu, nustatyta neproporcingai didelė vartotojo atsakomybė, vartotojas įpareigotas vykdyti sutarties sąlygas, su kuriomis jis neturėjo realios galimybės susipažinti iki sutarties sudarymo, be teisės jų atsisakyti, tokios sąlygos suteikia teisę pardavėjui vienašališkai spręsti, ar suteiktos paslaugos atitinka sutarties reikalavimus. Toks sutarties sąlygų nustatymas atitinka CK 6.188 straipsnio 5, 9, 13 punktuose numatytas vertinamas nesąžiningomis sutarties sąlygas. Teismui pripažinus sutarties sąlygas nesąžiningomis, ji negalioja nuo sutarties sudarymo, o likusios sutarties sąlygos šalims lieka privalomos, jeigu tolesnis sutarties vykdymas yra galimas panaikinus nesąžiningas sąlygas. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju likusios Sutarties sąlygos gali būti naudojamos šalių teisinių santykių sureguliavimui šiame ginče. Be to, pagal Sutarties sąlygas kai kurios paslaugos turėjo būti atliekamos pardavėjo sąskaita. Sutarties 1.4 p. numatyta, kad prekės pristatymo išlaidas apmoka pardavėjas, o Sutarties 2.7 p. numatyta, kad prekių sumontavimo išlaidos įeina į prekių kainą. Sutarties minėtose sąlygose vartojamos sąvokos, teismo nuomone, nekelia abejonių, kad nei už prekių pristatymą, nei už prekių sumontavimą pirkėjui mokėti nereikia, todėl teismas darė išvadą, kad ieškinys dėl 360,00 Lt už vandens valymo sistemos pristatymą ir 500,00 Lt už ieškovės atsakovei suteiktas vandens valymo sistemos sumontavimo paslaugas netenkinamas, nes yra nepagrįstas. Tačiau teismas laikė, kad reikalavimas apmokėti už naudojimąsi daiktu yra pagrįstas, todėl atsakovė privalo apmokėti 100,00 Lt už 1 savaitės vandens valymo sistemos naudojimą. Ieškovės prašymas priteisti 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlime teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo tenkintinas, nes atsakovė neįvykdė piniginės prievolės ieškovei. Teismas sprendė, kad ieškinį patenkinus iš dalies (10 proc.), atsižvelgus į proceso trukmę ir suteiktų teisinių paslaugų apimtį, iš atsakovės proporcingai priteistinos ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013 m. gegužės 16 d. sprendimo dalį, kuria teismas atmetė reikalavimą priteisti iš atsakovės ieškovės naudai 360,00 Lt už ieškovės atsakovei suteiktas vandens valymo sistemos pristatymo paslaugas ir 500,00 Lt už ieškovės atsakovei suteiktas vandens valymo sistemos sumontavimo paslaugas ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti; priteisti apeliacinėje instancijoje turėtas bylinėjimosi išlaidas (b.l. 79-82). Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismas nepagrįstai apeliantei nepriteisė atsiskaitymo už vandens valymo sistemos pristatymą ir jos sumontavimą, nes nepagrįstai pripažinęs nesąžiningomis bei prieštaraujančiomis įstatymui Sutarties sąlygų dalį, teismas nevertino ieškovės reikalavimo pagrįstumo CK 6.357 straipsnio aspektu. Teigia, kad ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovės 360,00 Lt už suteiktas vandens valymo sistemos pristatymo paslaugas ir 500,00 Lt už ieškovės atsakovei suteiktas vandens valymo sistemos sumontavimo paslaugas buvo pagrindas tenkinti CK 6.357 straipsnio 8 ir 11 dalių pagrindu. Ieškovės reikalavimas atsakovei sumokėti už iki Sutarties nutraukimo suteiktas paslaugas Sutartyje nustatytą paslaugų kainą yra pagrįstas ir teisėtas. Teismas, spręsdamas tarp šalių kilusį ginčą, nepagrįstai nesivadovavo CK 6.188 straipsnio 5 dalimi.
2. Teigia, kad teismas nepagrįstai daugiau nei per pusę sumažino išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlygimo sumą. Apeliantės nuomone, įvertinus ieškovės atstovės atliktus veiksmus, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, darbo ir laiko sąnaudas, toks sumos sumažinimas neatitinka teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principų.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovė prašo skundą atmesti, o Kauno apylinkės teismo 2013 m. gegužės 16 d. sprendimą palikti nepakeistą (b.l. 88-89). Nurodė, kad įstatymas numato teisę atsisakyti nuo sutarties vykdymo, jei apie tai pranešama per 7 dienas nuo daikto ir su juo susijusių dokumentų įteikimo dienos. Atsakovė laikėsi įstatymų numatytų reikalavimų, ką pripažino ir pati ieškovė, nutraukdama sutartį su atsakove ir pasiimdama jai priklausančius daiktus. Teismo argumentai, išdėstyti sprendime yra pagrįsti ir atsakovė juos palaiko. Kai sutarties atskiri punktai prieštarauja įstatymui ar Civiliniam Kodeksui, esant ginčui, taikomi įstatymai, šiuo atveju CK 6.357 straipsnio 12 dalis ar kitos dalys, o ne sutartis ar jos priedai. Teismas teisingai taikė 6.357 straipsnio 11 dalį ir iš atsakovės priteisė už naudojimąsi daiktu bei pripažino nepagrįstais kitus reikalavimus ir aiškino, kad atsakovė buvo silpnoji sutarties pusė. Šią sutartį su visais priedais ieškovai jau buvo pasiruošę iš anksto ir atsakovė negalėjo sutarties keisti, tuo labiau, kad viskas buvo daroma spaudžiant atsakovę, kuo greičiau ją pasirašyti. Sutarties šalys yra nelygiateisės: vartotojas iš karto šia sutartimi pastatomas į blogesnę padėtį, negu yra pardavėjas, taigi, pardavėjas yra nesąžiningas. Sutarties priedas dėl įkainių taip pat prieštarauja CK 6.357 straipsnio 12 daliai, kurioje imperatyviai įvardinta, kad bet kokie susitarimai neatitinkantys CK 6.357 straipsnio nuostatų ir pabloginantys vartotojo padėtį yra negaliojantys. Ieškovė nepagrįstai prašo priteisti 500,00 Lt už sistemos sumontavimą, nors pagal sutarties 2.7 punktą ši suma įeina į prekės pardavimo kainą.
Motyvuojamoji dalis
I. A. teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.), t.y. pirma, apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir neanalizuoja tų sprendimo dalių teisėtumo ir pagrįstumo, kurios nėra skundžiamos. Antra, apskųstojo teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik analizuojant apeliaciniame skunde nurodytus argumentus ir savo iniciatyva teismas negali išplėsti skundo argumentų sąrašo ir pradėti analizuoti tokius argumentus, kuriais skunde nesiremiama, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.
Teismas absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 str. 2 d., 3 d.) ir apeliacinio skundo ribose pasisako tik dėl ieškovės reikalavimų iš atsakovės priteisti 360,00 Lt už suteiktas vandens valymo sistemos pristatymo paslaugas ir 500,00 Lt už šios sistemos sumontavimo paslaugas, t.y. dėl tos sprendimo dalies, kurią skundžia apeliantė.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, ieškovė UAB „Ekologiški vandenys“ su atsakove L. G. 2012-11-15 ne prekybai skirtose patalpose – atsakovės namuose sudarė pirkimo-pardavimo Sutartį, kuria atsakovė užsakė vandens valymo sistemą už 4230,00 Lt (b.l. 10). Kartu atsakovei buvo išduotas garantinis raštas, kuriame ieškovė įsipareigojo 10 metų laikotarpyje aptarnauti ir prižiūrėti vandens valymo sistemą, be to, šalys pasirašė priedą prie pirkimo pardavimo sutarties „Paslaugų įkainiai“ (b.l. 11-12). Tą pačią dieną, t.y. 2012-11-15, prekė buvo pristatyta ir sumontuota atsakovės namuose. Pastaroji aplinkybė patvirtinta tiek šalių paaiškinimais, tiek prekės perdavimo-priėmimo aktu (b.l. 13). 2012-11-20 atsakovė UAB „Ekologiški vandenys“ pranešė, kad vienašališkai nutraukia sudarytą Sutartį, nes jaučiasi apgauta, ir pareikalavo išmontuoti įrangą (b.l. 14-15, 66). 2012-11-21 vandens valymo įrenginys buvo išmontuotas (b.l. 16). 2012-11-21 ieškovė pranešė atsakovei, kad sutinka nutraukti Sutartį ir pareikalavo sumokėti 1360,00 Lt sumą, kurią sudaro: prekės montavimo darbai – 500,00 Lt, kelionės įkainis – 360,00 Lt, prekių naudojimo įkainis 1 savaitei – 100,00 Lt, prekės išmontavimo darbai – 200,00 Lt, prekių konservavimo kaina – 200,00 Lt (b.l. 17). Atsakovė 2012-11-26 raštu apmokėti reikalaujamą sumą atsisakė (b.l. 18-19). Ieškovė 2012-11-28 raštu sumokėti už suteiktas paslaugas pareikalavo pakartotinai (b.l. 20-23). Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, išnagrinėjusi atsakovės L. G. prašymą, 2012-01-31 nutarimu Nr. 10-91 konstatavo, kad šalys sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, o ne paslaugų teikimo sutartį, ir ji yra kvalifikuotina vartojimo sutartimi, todėl UAB „Ekologiški vandenys“ turi teisę į nuostolių, atsiradusių dėl paslaugų suteikimo, atlyginimą tik tuomet, jeigu pagrindžia juos konkrečiais žalos dydį patvirtinančiais įrodymais. Nepateikus minėtų įrodymų, nutarė pripažinti pagrįstu L. G. prašymą nutraukti Sutartį be papildomų mokesčių (b.l. 30-33).
Iš bylos aplinkybių matyti, kad ginčas tarp šalių kilo dėl atsiskaitymo už suteiktas paslaugas. Galutinai suformuluotu reikalavimu ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 960,00 Lt, iš jų: 360,00 Lt už vandens valymo sistemos pristatymą, 500,00 Lt už atsakovei suteiktas šios sistemos sumontavimo paslaugas ir 100,00 Lt už pasinaudojimą vandens valymo sistema bei prašė priteisti 1194,27 Lt bylinėjimosi išlaidas (b.l. 54-55).
Dėl atsiskaitymo už vandens valymo sistemos pristatymą ir sumontavimą. Pirmos instancijos teismas teisingai nustatė, kad ieškovės ir atsakovės santykiai atitinka vartojimo pirkimo-pardavimo sutartinius teisinius santykius. Sutartis buvo sudaryta ne prekybai skirtoje vietoje, o atsakovės namuose, todėl sutiktina, kad ginčo santykį reglamentuoja CK 6.357 straipsnio normos.
Kaip byloje yra nustatyta, ieškovė sutiko nutraukti su atsakove sudarytą sutartį, išmontavo vandens valymo sistemos įrangą, tačiau šios sutarties 4.11 ir 3.7 punktų pagrindu pareikalavo, kad atsakovė sumokėtų už suteiktas paslaugas (b.l. 17, 20-23).
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs civilinėje byloje surinktą medžiagą apeliaciniame skunde išdėstytų motyvų kontekste, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad Sutarties 4.11 punkto sąlyga „esant reikalui suteikti prekių aptarnavimo paslaugas, šios paslaugos apmokamos pagal sutarties priede Nr.2 nustatytus įkainius“, ir Sutarties 3.7 p. nustatyta sąlyga „išskyrus atvejus, kai pardavėjas pirkėjui suteikė paslaugas (pvz., vandens valymo sistemos montavimo ir kitas paslaugas), kurios pirkėjui pradėtos teikti nepasibaigus 7 kalendorinių dienų, skaičiuojamų nuo šios sutarties pasirašymo dienos, laikotarpiu“ prieštarauja CK 6.357 straipsnio 6 daliai, kurioje numatytos pirkėjo teisės nutraukti sutartį ir kad šios pirkėjo teisės negali būti suvaržytos jokiais papildomais įsipareigojimais ar įmokomis. Teismas taip pat sutinka, kad Sutarties 3.7 punkte nustatyta sąlyga, numatanti, kad „nuostolių dydis apskaičiuojamas pagal priede Nr.2 prie sutarties nustatytus paslaugų teikimo bei prekių naudojimo įkainius. Šalių susitarimu, šie sutartyje numatyti pardavėjo nuostoliai yra minimalūs ir neįrodinėjami“ prieštarauja CK 6.357 straipsnio 11 daliai, kurioje numatyta, kad už daikto naudojimą bei kitas paslaugas, suteiktas iki teisės atsisakyti sutarties įgyvendinimo momento, pirkėjas turi sumokėti pagal jų vertę, ir kad toks išankstinis nuostolių nustatymas reiškia, kad ieškovė vartotojui skiria baudą už sandorio nutraukimą, kas prieštarauja įstatymui, t.y. 6.357 straipsnio 6 daliai. Toks sutarties sąlygų nustatymas atitinka CK 6.188 straipsnio 5, 9, 13 punktuose numatytas vertinamas nesąžiningomis sutarties sąlygas. Apeliacinės instancijos teismas sutinka ir su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad Sutarties 1.4 ir 2.7 punktuose sąlygose vartojamos sąvokos nekelia abejonių, kad nei už prekių pristatymą, nei už prekių sumontavimą pirkėjui mokėti nereikia (b.l. 10).
Apeliacinio skundo argumentą, kad teismas, pripažindamas nesąžininga ir prieštaraujančia įstatymui Sutarties 3.7 punkto nuostatą „išskyrus atvejus, kai pardavėjas pirkėjui suteikė paslaugas (pvz., vandens valymo sistemos montavimo ir kitas paslaugas), kurios pirkėjui pradėtos teikti nepasibaigus 7 kalendorinių dienų, skaičiuojamų nuo šios sutarties pasirašymo dienos, laikotarpiu“, nesilaikė sutarčių aiškinimą reglamentuojančių CK nuostatų, nes nesiaiškino šalių tikrųjų ketinimų, susitariant dėl Sutarties 3.7 punkto, kuriame nurodyta sąlyga, apeliantės nuomone, iš esmės pakartoja Civilinio kodekso 6.357 str. 8 dalį, apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstą. Apeliantė skunde nurodo, kad, formuluodama Sutarties 3.7 punktą ieškovė turėjo tikslą perkelti į jį Civilinio kodekso 6.357 straipsnio 6-11 dalių nuostatas. Iš 2012-11-15 sutarties 3.7 punkto formuluotės matyti, kad šiame punkte į vieną junginį sujungti atskiri 6.357 straipsnio 6-11 dalių nuostatų fragmentai (b.l. 10). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirų įstatymo nuostatų fragmentų atkartojimas sutarties sąlygose, juos sujungus į vieną junginį, nukrypsta nuo šių normų esmės ir reglamentavimo tikslo, todėl negali būti laikomas įstatymo nuostatų perkėlimu į Sutarties sąlygas.
Kauno apygardos teismas sprendžia, kad teismas, dalį sutarties sąlygų pripažinęs nesąžiningomis, pagrįstai jomis nesivadovavo, nes šios sąlygos negalioja nuo sutarties sudarymo, (CK 6.188 str. 7 d.). Apeliantė apeliaciniame skunde šiuo aspektu nenurodo esminių naujų teisinių aplinkybių ar argumentų, galinčių patvirtinti šios skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies neteisėtumą ar nepagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas su pirmosios instancijos teismo motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis šioje sprendimo dalyje visiškai sutinka ir konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs pirmos instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad 360,00 Lt už vandens valymo sistemos pristatymą ir 500,00 Lt už sistemos sumontavimo paslaugas iš atsakovės apeliantei nepriteistina.
Dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti sumos sumažinimo. Ieškinį tenkindamas iš dalies (10 proc.), pirmos instancijos teismas sprendė, kad atitinkanti rekomendacinius dydžius bei protinga ir sąžininga teisinių paslaugų vertė yra 500,00 Lt. Apeliantė su tuo nesutinka, nurodydama, jog teismas išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo sumą sumažino per daug, nes įvertinus ieškovės atstovės atliktus veiksmus, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, darbo ir laiko sąnaudas, toks sumos sumažinimas neatitinka teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principų. CPK 88 straipsnyje nustatyta, kad išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, gali būti pripažintos teismo išlaidomis, jeigu jos yra realios, būtinos ir pagrįstos. Ieškovė prašė jai iš atsakovės priteisti 1194,27 Lt bylinėjimosi išlaidų už teisines paslaugas, pateikė PVM sąskaitas faktūras bei mokėjimo nurodymų išrašus (b.l. 55-63). Teismas, spręsdamas dėl priteistinos išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo sumos, pagrįstai konstatavo, kad ieškovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos yra didesnės, nei numatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose „Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“. Susipažinęs su apeliantės pateiktais rašytiniais įrodymais dėl turėtų bylinėjimosi išlaidų dydžio, atsižvelgęs į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintus maksimalius dydžius bei įvertinęs kitas bylos aplinkybes – proceso trukmę ir suteiktų teisinių paslaugų apimtį bei pobūdį (byla nėra didelės apimties ir nėra sudėtinga, į apeliantės rengtų procesinių dokumentų skaičių, vykusių posėdžių skaičių ir trukmę, b.l. 49-50, 65- 68), apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmos instancijos teismo nustatytos ieškovei už teisines paslaugas priteistinos sumos dydis yra realus ir pagrįstas, atitinka teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus. Ieškovė už teisinę pagalbą sumokėjusi didesnę sumą nei minėtoje rekomendacijoje nustatytas maksimalus atlygintinos sumos dydis, pati prisiėmė riziką, kad ieškinio patenkinimo atveju turėtos bylinėjimosi išlaidos nebus pilnai atlygintos.
Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo motyvais, sprendžia, kad išdėstytos bylos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad skundžiamas teismo sprendimas yra pagrįstas bei teisėtas ir skundžiamą sprendimo dalį naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2013 m. gegužės 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.