- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-09-23
- Bylos Nr.
- eI3-7714-1114/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00170-2025-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Gediminas Užubalis, Indrė Pukanasytė-Biekšė, Indrė Žvaigždinienė
- Pareiškėjas
- S. V.
- Atsakovas
- Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos Respublikos vyriausioji rinkimų komisija
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Indrės Pukanasytės-Biekšės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gedimino Užubalio ir Indrės Žvaigždinienės,
viešame teismo posėdyje, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. V. patikslintą skundą atsakovei Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai dėl sprendimo panaikinimo, trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos vyriausioji rinkimų komisija.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Teisme priimtas nagrinėti pareiškėjo S. V. (toliau ir – pareiškėjas) patikslintas skundas, kuriame prašoma: 1) panaikinti Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (toliau – ir atsakovė, VDAI, Inspekcija) 2024-12-31 sprendimą Nr. 3R-1272(2.13-1.E) „Dėl S. V. 2024-03-27 skundo dalyje dėl pareiškėjo prašymo įpareigoti VRK ištrinti jos saugomus duomenis ir jų neskelbti“ (toliau – ir Sprendimas); 2) priimti sprendimą įpareigoti Lietuvos Respublikos vyriausiąją rinkimų komisiją (toliau ir – VRK) neskelbti jos saugomų su pareiškėju susijusių duomenų, juos ištrinti bei užtikrinti, kad šie duomenys nebūtų skelbiami kituose šaltiniuose; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas. Patikslintame skunde pareiškėjas paaiškino:
Atsiliepimas
1.1. Atsakovė, pripažindama, kad neturi informacijos, t. y. nurodydama „Pareiškėjas nei skunde, nei patikslinime nėra nurodęs jokios informacijos, iš kurios galima būtų spręsti, kad Pareiškėjas neturėjo galimybių žinoti apie viešai skelbiamą 2015-03-01 savivaldybių tarybų rinkimų informaciją ir laiku kreiptis dėl savo galbūt pažeistų teisių gynimo ADTAĮ nustatyta tvarka. Atitinkamai Inspekcija sprendžia, kad Pareiškėjo skundo nagrinėjimo atveju yra pagrindas taikyti nurodytą LVAT praktiką“, vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau ir – LVAT) 2024-12-11 nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-834-629/2024 (toliau ir – LVAT nutartis), išgalvojo tikrovės neatitinkančias aplinkybes ir priėmė neteisingą Sprendimą.
1.2. Visų pirma: LVAT nutartis paskelbta jau po to, kai pareiškėjo skundą atsakovė turėjo būti išnagrinėjusi, t. y. pareiškėjas negalėjo žinoti, kad bus nuspręsta analogiškuose atvejuose taikyti 2 metų senaties terminą.
1.3. Antra, atsakovė galėjo gauti Sprendimui priimti būtiną informaciją, kai 2024-03-28 raštu Nr. 2R-1795 (2.13.Mr) „Dėl Jūsų skundo trūkumų“ kreipėsi į pareiškėją dėl papildomų įrodymų pateikimo, tačiau jokių įrodymų, susijusių su faktinėmis aplinkybėmis, kada pareiškėjas sužinojo apie viešai skelbiamą ginčo informaciją, neprašė.
1.4. Trečia, pareiškėjo ir VRK nesaistė jokie teisiniai santykiai nuo 2015 m. savivaldybių tarybų rinkimų, kai pareiškėjas nebuvo išrinktas į savivaldybės tarybą. VRK nėra prašiusi pareiškėjo sutikimo skelbti informacijos apie jį, juo labiau neinformavusi apie tai, kad saugos ir viešins ginčo informaciją apie pareiškėją neribotą laiką. Tuo metu galiojantys teisės aktai nenumatė, kad informacija apie privatų asmenį be jo sutikimo gali būti viešinama neribotą laiką, todėl pareiškėjas pagrįstai tikėjosi, kad VRK po įvykusių rinkimų ginčo informaciją sunaikino ir neviešina. Apie tai, kad VRK internetiniame 2015-03-01 savivaldybių tarybų rinkimų puslapyje (toliau ir – Internetinis puslapis) viešina ginčo informaciją, pareiškėjas sužinojo 2024-01-15 iš R. V., kuri atsitinkinai ją pastebėjo naršydama internete.
1.5. Atsakovės Spendime nurodoma, – „VRK pastebėjo, kad tuo metu įstatymuose nebuvo detalizuota, kokia informacija apie kandidatus turi būti skelbiama, tačiau VRK turėjo teisinį pagrindą skelbti informaciją apie rinkimuose dalyvavusius kandidatus. VRK pripažino, kad Rinkimų kodeksas atgal negalioja, tačiau kartu pažymėjo, kad pagal Rinkimų kodeksą duomenys apie kandidatus skelbiami neterminuotai. Tai reiškia, kad jie turi būti skelbiami nuolat.“ Tuo tik patvirtinama, kad pagal galiojusią teisinę bazę nebuvo nustatyta, kokią informaciją apie kandidatus VRK galėjo skelbti, bei tai, kad toks informacijos skelbimas automatiškai taptų neterminuotu (nuolatiniu). VRK pati patvirtina jog Rinkimų kodeksas, kuriuo ji vadovaujasi dabar, atgal negalioja, atitinkamai tai suponuoja išvadą, kad VRK savo nuožiūra, nusprendė kiek laiko ir kokią privačią informaciją apie pareiškėją skelbti.
1.6. VRK bando remtis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 34 straipsnio 2 dalies kartu su 25 straipsnyje įtvirtinta visuomenės teise gauti informaciją aiškinimu, nors jos nurodyti Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2011-11-17 nutarimas byloje Nr. 14/2011-35/2011, 2012-03-29 nutarimas byloje Nr. 21/2010-30/2010 ir 2022-04-27 nutarimas byloje Nr. 5-A/2021 visiškai neatitinka šio ginčo turinio ir esmės. Taigi, VRK argumentai yra ne tik akivaizdžiai pritempti, bet ir prasilenkia su logika, nes akivaizdu, kad 2015 m. (t. y. dešimties metų senumo) neatnaujinta ginčo informacija apie pareiškėją, kurią VRK viešina, seniai neatitinka realybės ir ne informuoja, o priešingai – klaidina visuomenę.
1.7. VRK, viena vertus, melavo atsakovei, aiškindama, kad skelbdama privačių interesų deklaraciją, negali jos koreguoti, nurodydama, – „...Šie duomenys yra gaunami nepakeisti iš ... Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos informacinių sistemų ir VRK nėra įgaliota juos keisti.“, nors yra pakeitusi Internetiniame puslapyje viešinamą pareiškėjo interesų deklaraciją, kurioje trečiojo asmens (R. V.) prašymu iš pareiškėjo Interesų deklaracijos ištrynė pareiškėjo žmonos vardą ir pavardę, kita vertus, tokie VRK veiksmai, kai ji koreguoja pareiškėjo Interesų deklaraciją, pažeidžia Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo (toliau ir – VPIDĮ) nuostatas, nes duomenis deklaracijoje VPIDĮ nustatyta tvarka koreguoti gali tik pats deklaruojantis asmuo, kuris ir atsako už duomenų tikrumą (VPIDĮ 4 str. 1 d.).
1.8. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (toliau ir – ADTAĮ) 30 straipsnio 2 dalimi, skundą ar jo dalį atsakovė turėjo išnagrinėti ir pareiškėjui atsakyti per 4 mėnesius nuo skundo gavimo dienos, išskyrus atvejus, kai dėl skunde ar jo dalyje nurodytų ar nagrinėjimo metu paaiškėjusių aplinkybių sudėtingumo, informacijos apimties, skundžiamo asmens ir kitų juridinių ar fizinių asmenų vengimo vykdyti atsakovės reikalavimus, skundžiamų veiksmų tęstinio pobūdžio arba kitų objektyvių priežasčių būtina skundo ar jo dalies nagrinėjimą pratęsti. Šiais atvejais skundo ar jo dalies nagrinėjimo terminas pratęsiamas, bet ne ilgiau kaip 2 mėnesiams. Bendras skundo ar jo dalies nagrinėjimo terminas negali būti ilgesnis negu 6 mėnesiai nuo skundo gavimo dienos. Pareiškėjo skundą Atsakovė gavo 2024-03-27 (atsakovės reg. Nr. 1R-2101(2.13.Mr.), skundo patikslinimą – 2024-04-04 (atsakovės reg. Nr. 1R-2209(2.13.Mr), todėl skundo nagrinėjimo terminas baigėsi vėliausiai 2024-10-05, atsižvelgiant į tai, kad atsakovė Sprendimą priėmė tik 2024-12-31, akivaizdu, kad tuo ji pažeidė ADTAĮ 30 straipsnio 2 dalies nuostatas. Sprendimo priėmimo procesinio termino pažeidimas suponuoja tokio sprendimo pripažinimą negaliojančiu.
2. Atsakovė VDAI su pareiškėjo patikslintu skundu nesutinka ir prašo teismo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime paaiškino:
2.1. Dėl pareiškėjo skundo teiginių, kad LVAT nutartis paskelbta jau po to, kai pareiškėjo skundą atsakovė turėjo būti išnagrinėjusi, t. y. pareiškėjas negalėjo žinoti, kad bus nuspręsta analogiškuose atvejuose taikyti 2 metų senaties terminą. Atsakovė paaiškino, kad administracinių bylų teisenoje taikomas principas lex retro non agit (įstatymas negalioja į praeitį), pagal kurį teisės aktai pagal bendrą taisyklę netaikomi tiems įvykusiems teisiniams faktams ir teisiniams padariniams, kurie atsirado iki naujai priimto teisės akto įsigaliojimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2008 išaiškino, kad pagal teisėje galiojantį bendrąjį principą teisiniams santykiams taikomi tie įstatymai, kurie galioja tų santykių atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo momentu. Nepaisant nurodyto principo, taikomo teisės aktų galiojimui, nėra jokių teisės aktų ar teismų praktikos, kurie nustatytų LVAT praktikos galiojimą laike, todėl VDAI mano, kad teismų praktika gali būti taikoma nuo jos paskelbimo (paviešinimo) liteko.teismai.lt puslapyje. Pareiškėjas teigia nežinojęs, kad bus nuspręsta analogiškuose atvejuose taikyti 2 metų senaties terminą, tačiau ADTAĮ 27 straipsnio 1 dalies 8 punkto nuostata, kurios pagrindu VDAI priėmė ginčijamą Sprendimą ir kuri nustato, kad priežiūros institucija priima sprendimą atsisakyti nagrinėti skundą ar jo dalį, jeigu nuo skunde ar jo dalyje nurodytų pažeidimų padarymo iki skundo pateikimo praėjo daugiau kaip 2 metai, galiojo pareiškėjo skundo VDAI teikimo metu, taip pat galioja ir šiuo metu. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnį, įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės.
2.2. Dėl pareiškėjo skundo teiginių, kad VDAI galėjo gauti Sprendimui priimti būtiną informaciją, kai 2024-03-28 raštu kreipėsi į pareiškėją dėl papildomų įrodymų pateikimo, tačiau jokių įrodymų, susijusių su faktinėmis aplinkybėmis, „kada Pareiškėjas sužinojo apie viešai skelbiamą Ginčo informaciją, neprašė“; „Apie tai, kad VRK Internetiniame puslapyje viešina Ginčo informaciją Pareiškėjas sužinojo 2024 m. sausio 15 d.“ Atsakovė paaiškino, kad ADTAĮ 27 straipsnio 1 dalies 8 punkto nuostata siejama su galimo pažeidimo padarymu, o ne duomenų subjekto sužinojimu apie pažeidimą. Atitinkamai VDAI nebuvo pagrindo prašyti įrodymų, kada pareiškėjas sužinojo apie galimą jo duomenų paviešinimą, kadangi ši aplinkybė neturėtų įtakos priimant sprendimą pagal ADTAĮ 27 straipsnio 1 dalies 8 punktą. Pažymėjo, kad jau minėtoje LVAT nutartyje pareiškėja taip pat teismui nurodė, kad apie jos duomenų paskelbimą sužinojo žymiai vėliau, nei duomenys buvo paskelbti viešai, tačiau tiek pirmos instancijos teismas, tiek ir LVAT nutartyje konstatavo, kad „byloje nėra jokių duomenų, jog pareiškėja neturėjo galimybių žinoti apie viešai skelbiamą ginčo informaciją ir laiku kreiptis dėl savo galbūt pažeistų teisių gynimo VIĮ ir ADTAĮ nustatyta tvarka“.
2.3. Dėl pareiškėjo skundo teiginių, kad „Pareiškėjo ir VRK nesaistė jokie teisiniai santykiai nuo 2015 m. savivaldybių tarybų rinkimų, kai Pareiškėjas nebuvo išrinktas į savivaldybės tarybą. VRK nėra prašiusi Pareiškėjo sutikimo skelbti informacijos apie jį, juo labiau neinformavusi apie tai, kad saugos ir viešins Ginčo informaciją apie Pareiškėją neribotą laiką. Tuo metu galiojantys teisės aktai nenumatė, kad informacija apie privatų asmenį be jo sutikimo gali būti viešinama neribotą laiką, todėl Pareiškėjas pagrįstai tikėjosi, kad VRK po įvykusių rinkimų, Ginčo informaciją sunaikino ir neviešina.“ Atsakovė paaiškino, kad šiais argumentais pareiškėjas praplečia skundo VDAI ribas, pereidamas prie teisės būti informuotu, nors skundas VDAI pateiktas ir Sprendimas priimtas dėl pareiškėjo prašymo įpareigoti VRK ištrinti VRK saugomus duomenis ir jų neskelbti. Nepaisant to, kad ši teisė nebuvo Skundo VDAI dalykas, VDAI pažymi, kad teisei būti informuotu apie 2015 m. įvykusį pareiškėjo asmens duomenų tvarkymą, įskaitant paskelbimą, taip pat galioja ADTAĮ 27 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatyta 2 metų senatis.
2.4. Dėl pareiškėjo skundo argumentų dėl procesinio termino pažeidimo, atsakovė paaiškino, kad VDAI neginčija šios pareiškėjo pateiktos informacijos ir pripažįsta, kad šiuo metu susiduria su ypatingai didele skundų apimtimi ir personalo trūkumu, todėl Sprendimas buvo priimtas praėjus daugiau nei ADTAĮ 30 straipsnio 2 dalyje nustatytam 6 mėnesių terminui. Kartu pažymėjo, kad LVAT praktikoje akcentuojama, jog procedūriniai terminai sprendimui priimti yra skirti užtikrinti, kad administracinis procesas nebūtų pernelyg ilgai užtęsiamas, o viešojo administravimo subjektai įvykdytų jiems pavestas kompetencijas (žr., pvz., 2013 m. spalio 8 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A602-1189/2013). Viešojo administravimo subjektui įstatyme nustatytas terminas administraciniam sprendimui priimti yra instrukcinio pobūdžio, todėl šio termino pasibaigimas nedaro negaliojančiu administracinio sprendimo, priimto pasibaigus šiam terminui. Įstatyme nustatyto termino, per kurį turi būti priimtas administracinis sprendimas, pasibaigimas nepaneigia viešojo administravimo subjekto kompetencijos priimti administracinį sprendimą ar atlikti kitus veiksmus, t. y. tiesiogiai nesukuria neigiamų teisinių pasekmių, tik prailgina administracinį procesą, su sąlyga, jei nesuėjęs senaties terminas šioms procedūroms vykdyti (šiais aspektais žr. LVAT 2017 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-80-602/2017, 2017 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-514-492/2017, 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-556-602/2018; kt.).
3. Trečiasis suinteresuotas asmuo VRK pateikė atsiliepimą į pareiškėjo patikslintą skundą ir prašo jį atmesti. Atsiliepime paaiškino:
3.1. Pareiškėjas į VRK dėl jo duomenų viešinimo kreipėsi 2024-01-26 raštu. Tuo metu VRK asmens duomenis tvarkė šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos rinkimų kodekso (toliau ir – RK) pagrindu. Iki 2022-09-01 galiojusiame Savivaldybių tarybų rinkimų įstatyme (įstatymo redakcija 2015-01-01 - 2015-10-28) taip pat buvo numatytas kandidatų pareiškinių dokumentų duomenų viešas skelbimas (43 straipsnio 1 dalis). Ir pagal tuo metu galiojusį teisinį reguliavimą (žr. minėto įstatymo 36 straipsnio 3 dalies 2 punktą), ir pagal šiuo metu esantį reguliavimą (žr. RK 75 straipsnio 2 dalies 2 - 4 punktai) turi būti skelbiami metinės gyventojo pajamų deklaracijos, pateiktos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau ir – VMI) už praėjusius metus, pagrindinių duomenų išrašai; metinės gyventojo turto deklaracijos, pateiktos VMI už praėjusius metus, pagrindinių duomenų išrašas; privačių interesų deklaracija. Šie duomenys yra gaunami iš VMI ir Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (toliau ir – VTEK) informacinių sistemų ir VRK svetainėje skelbiami nepakeisti. Pareiškėjui, kuris buvo kandidatas 2015-03-01 savivaldybių tarybų rinkimuose, turėjo būti žinomos tuo metu galiojusio Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo (įstatymo redakcija 2015-01-01 - 2015-10-28) nuostatos dėl pareiškinių dokumentų duomenų viešo skelbimo (43 straipsnio 1 dalis), todėl joks pareiškėjo sutikimas nebuvo reikalingas. Duomenų tvarkymas ta pačia apimtimi buvo tęsiamas ir įsigaliojus RK, kuris numatė detalius duomenys, kurie yra skelbiami apie kandidatus. Nei galiojusiame Savivaldybių tarybų rinkimų įstatyme, nei RK nebuvo jokių pereinamųjų nuostatų, kurios numatytų, kad duomenų tvarkymas turi būti nutrauktas.
3.2. Sprendžiant šią bylą yra aktuali ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencija rinkimų srityje. Antai, Konstitucinio Teismo 2021-05-28 nutarime (byla Nr. 6/2020) nurodyta: „11.3.2. Šiai konstitucinės justicijos bylai aktualūs ir rinkimų proceso skaidrumo, viešumo reikalavimai. Pažymėtina, kad iš Konstitucijos 34 straipsnio 2 dalies nuostatos įstatymų leidėjui kyla pareiga nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuriuo būtų užtikrinama inter alia rinkimų proceso skaidrumas, rinkėjams reikšmingos informacijos apie pasyviąją rinkimų teisę įgyvendinančius subjektus viešumas. Aiškindamas Konstitucijos 34 straipsnio 2 dalį kartu su 25 straipsnyje įtvirtinta visuomenės teise gauti informaciją, Konstitucinis Teismas yra pabrėžęs, kad visuomenės interesas būti informuotai ypač svarbus politinių atstovaujamųjų institucijų rinkimų procese (inter alia 2011 m. lapkričio 17 d., 2012 m. kovo 29 d. nutarimai); įstatymų leidėjas, reguliuodamas rinkimų santykius, susijusius inter alia su rinkimų procedūromis, pagal Konstituciją gali nustatyti inter alia tokias konstituciškai pateisinamas pasyviosios rinkimų teisės įgyvendinimo procedūras, kuriomis (taikomais procedūriniais reikalavimais) siekiama užtikrinti rinkimų proceso skaidrumą ir rinkėjams reikšmingos informacijos apie pasyviąją rinkimų teisę įgyvendinančius subjektus viešumą (2012 m. kovo 29 d. nutarimas); rinkimų procese turi būti sudarytos realios galimybės aktyviąją rinkimų teisę įgyvendinantiems asmenims, sprendžiantiems dėl kandidato tinkamumo būti Seimo nariu, gauti informaciją apie svarbius tokio asmens gyvenimo faktus, galinčius turėti reikšmės jam atstovaujant rinkėjų interesams ir tvarkant viešuosius reikalus (inter alia 2011 m. lapkričio 17 d., 2012 m. kovo 29 d. nutarimai)“.
3.3. Konstitucinio Teismo 2022-04-27. nutarime (Byla Nr. 5-A/2021) taip pat pasisakoma dėl informacijos dėl teistumą viešą paskelbimą:
3.3.1. „8. Nagrinėjamos konstitucinės justicijos bylos kontekste pažymėtina, kad pareiga viešai paskelbti informaciją apie kandidato į politinės atstovaujamosios institucijos narius padarytą nusikalstamą veiką kandidato plakate ar plakate su kandidatų sąrašu prie kandidato pavardės šią informaciją pateikiant vienodai, yra įtvirtinta ir kituose rinkimų įstatymuose – Lietuvos Respublikos rinkimų į Europos Parlamentą įstatyme ir Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatyme“.
3.3.2. „13.2.1. Aiškindamas Konstitucijos 34 straipsnio 2 dalį kartu su 25 straipsnyje įtvirtinta visuomenės teise gauti informaciją, Konstitucinis Teismas yra pabrėžęs, kad visuomenės interesas būti informuotai ypač svarbus politinių atstovaujamųjų institucijų rinkimų procese (inter alia 2011 m. lapkričio 17 d., 2012 m. kovo 29 d., 2014 m. spalio 13 d. nutarimai); įstatymų leidėjas, reguliuodamas rinkimų santykius, susijusius inter alia su rinkimų procedūromis, pagal Konstituciją gali nustatyti inter alia tokias konstituciškai pateisinamas pasyviosios rinkimų teisės įgyvendinimo procedūras, kuriomis (taikomais procedūriniais reikalavimais) siekiama užtikrinti rinkimų proceso skaidrumą ir rinkėjams reikšmingos informacijos apie pasyviąją rinkimų teisę įgyvendinančius subjektus viešumą (2012 m. kovo 29 d., 2021 m. gegužės 28 d. nutarimai); rinkimų procese turi būti sudarytos realios galimybės aktyviąją rinkimų teisę įgyvendinantiems asmenims, sprendžiantiems dėl kandidato tinkamumo būti Seimo nariu, gauti informaciją apie svarbius tokio asmens gyvenimo faktus, galinčius turėti reikšmės jam atstovaujant rinkėjų interesams ir tvarkant viešuosius reikalus (inter alia 2012 m. kovo 29 d., 2021 m. gegužės 28 d. nutarimai).“
3.4. Taigi, Konstitucinio Teismo jurisprudencija šiuo atveju aktuali pabrėžiant pareiškėjo, kaip kandidato, statusą rinkimų procese, kuriame turi būti užtikrinamas rinkėjams reikšmingos informacijos apie kandidatus viešumo principas, rinkimų proceso skaidrumas, rinkėjų teisė gauti informaciją apie kandidatus. Nei tuo metu galiojusiame Savivaldybių tarybų rinkimų įstatyme (įstatymo redakcija 2015-01-01 - 2015-10-28), nei šiuo metu galiojančiame RK nėra nustatyta, kad duomenų apie kandidatus tvarkymas yra terminuotas. RK 85 straipsnio 1 d. yra nurodyta, kad informacija apie kandidatus yra skelbiama neterminuotai. Tokiu būdų įstatymų leidėjas numato specialų kandidatų ir jų duomenų tvarkymo statusą, kuris išlieka ir pasibaigus rinkimams, nes duomenys apie politinių atstovaujamųjų institucijų sudarymą turi būti prieinami ir po rinkimų.
3.5. Šiuo atveju pareiškėjo argumentas dėl R. V. duomenų tvarkymo pagal jos prašymą nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Ir nors VRK yra nurodžiusi, kad S. V. duomenys jo Interesų deklaracijoje negali būti keičiami, tačiau trečiųjų asmenų atžvilgiu VRK, gavusi tokių asmenų pašymą ir jį išnagrinėjusi, turi teisę imtis techninių ir organizacinių priemonių, užtikrinant jų duomenų apsaugą (BDAR 24 straipsnio 1 dalis).
3.6. Palaiko VDAI 2024-12-31 sprendime Nr. 2R-6526 (2.13.Mr) ir jos atsiliepime į skundą šioje byloje nurodytus argumentus, nesutinka su patikslinto skundo reikalavimais. VRK pareiškėjo duomenis nepertraukiamai tvarko vadovaudamasi pagal šiuo metu RK nustatytus reikalavimus ir teisinius pagrindus, todėl neturi teisinio pagrindo nutraukti pareiškėjo duomenų, susijusių su jo kandidatavimu 2015-03-01 savivaldybių tarybų rinkimuose, viešą skelbimą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
4. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl to, ar VDAI pagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjo skundo dalį remdamasi tuo, jog suėjo senaties terminas. Pareiškėjas patikslintame skundu teismo prašo: 1) panaikinti VDAI Sprendimą; 2) priimti sprendimą įpareigoti VRK neskelbti jos saugomų su pareiškėju susijusių duomenų, juos ištrinti bei užtikrinti, kad šie duomenys nebūtų skelbiami kituose šaltiniuose; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Faktinės aplinkybės
5.1. Pareiškėjas pateikė VRK 2024-01-26 prašymą „Dėl duomenų apie mane ištrynimo“, kuriame, vadovaudamasis Asmens duomenų tvarkymo Lietuvos Respublikos vyriausiojoje rinkimų komisijoje tvarkos aprašo, patvirtinto VRK 2019-02-07 sprendimu Nr. Sp-73, (toliau ir – Aprašas) 12.4 papunkčiu, prašė VRK ištrinti jos saugomus duomenis apie pareiškėją, įskaitant Internetinį puslapį, kuriame VRK skelbia informaciją apie pareiškėją.
5.2. VRK 2024-02-26 raštu Nr. 2-231(1.19) „Dėl Jūsų prašymo“ pareiškėjui į jo 2024-01-16 prašymą atsakė, kad VRK Interneto svetainėje yra skelbiami kandidato 2015-03-01 savivaldybių tarybų rinkimuose S. V. asmens duomenys (Anketa, Turto ir pajamų deklaracijos, Interesų deklaracija). VRK paaiškino, kad ji yra asmens duomenų valdytoja, asmens duomenis tvarkanti vadovaudamasi 2016-04-27 Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (toliau ir – BDAR), RK, ADTAĮ, Aprašu. Paaiškino, kad RK yra numatytos VRK funkcijos, vykdomos viešojo intereso labui; remdamasi RK 32 straipsnio 1 dalies 22 punktu, 85 straipsniu paaiškino, kad kandidatų pareiškinių dokumentų duomenys turi būti skelbiami neterminuotai. Paaiškino, kad pareiškėjo prašymas panaikinti kandidato 2015-03-01 savivaldybių tarybų rinkimuose S. V. duomenis negali būti patenkintas, nes tokie duomenys yra skelbiami pagal RK reikalavimus, vadovaujantis BDAR 6 straipsnio 1 dalies c ir e punktais, vykdant RK 32 straipsnio 1 dalies 22 punkte VRK nustatytą pareigą nuolat skelbti kandidatų ar jų atstovų pateiktus pareiškinius ir kitus dokumentus, parengtą informaciją apie kandidatus, jų gautus balsus. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo Anketoje buvo nurodyti trečiųjų asmenų duomenys, t. y. Anketos 19 p. žmonos vardas – R., šių duomenų viešas paskelbimas nutrauktinas pagal BDAR 24 straipsnio 1 dalį. Interesų deklaracijoje nurodyti duomenys negali būti keičiami, kadangi tai yra Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai pateiktas dokumentas VPIDĮ nustatyta tvarka.
5.3. Pareiškėjas dėl VRK 2024-02-26 rašto pateikė VDAI 2024-03-27 skundą „Dėl VRK atsisakymo ištrinti duomenis apie mane“, kuriame prašė, kad VDAI įpareigotų VRK ištrinti VRK saugomus duomenis apie pareiškėją (įskaitant nurodomą ryšį su pareiškėjo žmona R. V. ir motina V. D.) ir Internetinį puslapį, kuriame skelbiama informacija apie pareiškėją ir pareiškėjo artimus asmenis, bei užtikrinti, kad ši informacija nebūtų skelbiama kituose šaltiniuose. 2024-03-27 skunde pareiškėjas pažymėjo, kad pažeista pareiškėjo teisė reikalauti ištrinti duomenis („teisė būti pamirštasm“). Skunde pareiškėjas nurodė, kad RK įsigaliojo tik nuo 2022-09-01, o pareiškėjas 2015 m. savivaldybių tarybų rinkimuose kandidatavo, kai galiojo Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas, kuris tokio asmens duomenų skelbimo nenumatė, todėl VRK argumentai, kad ji vadovaujasi RK 32 str. 1 d. 22 p. ir 85 str. 1 d., laikytini niekiniais. Pareiškėjas pabrėžė, kad jis nėra viešas asmuo., be to, nei jis, nei jo artimi asmenys, nurodomi kartu su anketa skelbiamoje interesų deklaracijoje (žmona R. V. ir motina V. D.) nėra davę sutikimo VRK šiuos duomenis viešinti neribotą laiką. Pažymėjo, kad pagal VPIDĮ 10 str. 3 d., duomenys apie pareiškėjo motiną negali būti viešai skelbiami. Pareiškėjas nurodė, kad jis nėra Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatymo 10 str. 2 d. numatytas subjektas, todėl jo turto deklaracijos duomenys be pareiškėjo atskiro rašytinio sutikimo negali būti skelbiami. Pažymėjo, kad pati VRK, nors ir pripažino, kad trečiųjų asmenų duomenys, t. y. Anketos 19 p. žmonos vardas – R., viešas paskelbimas nutrauktinas, tačiau ligi šiol šių duomenų nepašalino.
5.4. Pareiškėjas pateikė VDAI 2024-04-02 prašymą „Dėl įrodymų išreikalavimo“, kuriame nurodė, kad gavo VDAI 2024-03-28 raštą Nr. 2R-1795 (2.13.Mr) „Dėl Jūsų skundo trūkumų“, kuriame VDAI teisingai nurodė, kad teikdamas skundą VDAI pareiškėjas nepateikė įrodymų, iš kurių būtų matyti, kad jis turiu teisę teikti skundą savo žmonos ir savo motinos vardu. Pareiškėjas informavo, kad neturi įgaliojimo kreiptis minėtų asmenų vardu, todėl prašo VDAI išreikalauti iš VRK įrodymus, t. y. informaciją, ar VRK yra gavusi trečiųjų asmenų (šiuo atveju R. V. ir V. D.) sutikimą dėl jų duomenų viešinimo kartu su VRK skelbiama informacija apie pareiškėją, bei pateikti savo nuomonę, jei VRK tokio sutikimo neturi.
5.5. VDAI priėmė 2024-04-05 sprendimą Nr. 3R-404(2.13-1.E), kuriuo atsisakė nagrinėti pareiškėjo skundą dalyje dėl VRK galimai neteisėtų veiksmų tvarkant R. V. ir V. D. asmens duomenis.
5.6. VRK 2024-12-03 rašte Nr. 2-2170(1.19) „Dėl nurodymo pateikti informaciją įgyvendinant atskaitomybės principą“, adresuotame VDAI, paaiškino:
5.6.1. Pareiškėjo 2024-01-26 prašymas buvo tenkintas iš dalies ir iš Anketos 19 p. buvo pašalintas žmonos vardas „R.“. Savo 2024-04-24 rašte pareiškėjas nepagrįstai nurodo, kad jis nebuvo pašalintas. Tuo galima įsitikint peržiūrėjus viešai skelbiamą Anketą.
5.6.2. Pareiškėjas į VRK kreipėsi 2024-01-26 raštu (reg. Nr. 1-234(1.19). Tuo metu VRK asmens duomenis tvarkė pagal tuo metu galiojusį RK ir kitus teisės aktus. VRK 2024-02-26 rašte nurodė teisinius pagrindus, pagal kuriuos tvarko pareiškėjo asmens duomenis. Iki 2022-09-01 galiojusiame Savivaldybių tarybų rinkimų įstatyme (įstatymo redakcija 2015-01-01 - 2015-10-28) taip pat buvo numatytas kandidatų pareiškinių dokumentų duomenų viešas skelbimas (43 straipsnio 1 dalis). Ir pagal tuo metu galiojusį teisinį reguliavimą (žr. minėto įstatymo 36 straipsnio 3 dalies 2 punktą), ir pagal šiuo metu esantį reguliavimą (žr. RK 75 straipsnio 2 dalies 2 - 4 punktai) turi būti skelbiami metinės gyventojo pajamų deklaracijos, pateiktos VMI už praėjusius metus, pagrindinių duomenų išrašai; metinės gyventojo turto deklaracijos, pateiktos VMI už praėjusius metus, pagrindinių duomenų išrašas; privačių interesų deklaracija. Šie duomenys yra gaunami nepakeisti iš VMI ir VTEK informacinių sistemų ir VRK nėra įgaliota juos keisti. Šiuo atveju VRK, tvarkydama pareiškėjo asmens duomenis rinkimų tikslais, vadovaujasi specialiu konstituciniu įstatymu – RK, o ne VPIDĮ ar Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatymu.
5.6.3. VRK, tvarkydama pareiškėjo asmens duomenis, vadovaujasi BDAR 5 straipsnio 1 dalyje nurodytais principais, nes duomenis tvarko rinkimų ir rinkėjų informavimo tikslais viešojo intereso labui, pagal BDAR 6 straipsnio 1 dalies c) ir e) punktus, vykdant RK 32 straipsnio 1 dalies 22 punkte VRK nustatytą pareigą nuolat skelbti kandidatų ar jų atstovų pateiktus pareiškinius ir kitus dokumentus parengtą informaciją apie kandidatus, jų gautus balsus. Jie yra skelbiami tokia apimtimi ir terminais (neterminuotai), kurie yra nustatyti RK 85 straipsnyje. Todėl laikytina, kad VRK šiuos duomenis tvarko nepažeisdama BDAR 5 straipsnio 1 dalyje nurodytų principų.
5.6.4. VRK neturi teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo 2024-04-24 rašte nurodytų prašymų, nes dėl jų jau yra išsamiai pasisakiusi savo 2024-02-26 rašte (reg. Nr. 2-231(1.19), nurodydama pareiškėjo duomenų tvarkymo teisinius pagrindus. Gavusi VDAI vertinimą, kad duomenis reikėtų tvarkyti kitaip, VRK turėtų teisinį pagrindą peržiūrėti pareiškėjo prašymą.
5.7. VRK 2024-12-12 el. paštu papildė savo 2024-12-03 atsakymą, adresuotą VDAI, ir paaiškino, kad:
5.7.1. Jau nuo 2002 m. galiojo ir Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymas (toliau – VRK įstatymas), kurio redakcija3 nuo 2014 m. numatė šias VRK funkcijas: „13) apibendrina ir neribotą laiką skelbia informaciją apie Lietuvos Respublikoje rengtus rinkimus ir referendumus bei jų rezultatus, rinkimuose dalyvavusius kandidatus (VRK įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 13 punktas);“ „16) teisės aktų nustatyta tvarka perduoda valstybės archyvui saugoti rinkimų, referendumo dokumentus ir neribotą laiką savo interneto svetainėje skelbia rinkimų informaciją tokią, kokia ji buvo rinkimų metu (VRK įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 16 punktas)“.
5.7.2. VRK įstatymo 3 straipsnio 5 dalies 2 punkte buvo nustatyta, kad, vykdydama savivaldybių tarybų rinkimus, VRK, be šio straipsnio 2 dalyje nustatytų funkcijų, priima partijų pareiškinius dokumentus, taip pat pareiškimus dėl šių dokumentų atšaukimo, juos tikrina, registruoja partijas dalyvauti savivaldybių tarybų rinkimuose, registruoja jų atstovus rinkimams ir išduoda jiems pažymėjimus, pažymas, skelbia rinkimuose dalyvaujančių partijų sąrašus, jiems suteiktus rinkimų numerius, priima sprendimus dėl kandidatų į savivaldybės tarybos narius pareiškinių dokumentų atšaukimo.
5.7.3. Savivaldybių tarybų rinkimų įstatyme buvo nustatyta, kad iki rinkimų likus ne mažiau kaip 30 dienų, VRK Teisės aktų registre paskelbia kiekvienoje savivaldybėje rinkimuose dalyvaujančioms partijoms, partijų koalicijoms, rinkimų komitetams burtais nustatytus rinkimų numerius, kandidatų sąrašus, kandidatus, įrašytus į kandidatų sąrašus, ir kandidatus į savivaldybės tarybos narius – merus.
5.7.4. Tuo metu įstatymuose nebuvo detalizuota, kokia informacija apie kandidatus turi būti skelbiama, tačiau VRK turėjo teisinį pagrindą skelbti informaciją apie rinkimuose dalyvavusius kandidatus. RK atgal negalioja, bet jame nurodyta, kad duomenys apie kandidatus skelbiami neterminuotai. Tai reiškia, kad jie turi būti skelbiami nuolat. VRK asmens duomenis tvarko vadovaudamasi šiuo metu galiojančiu teisiniu pagrindu ir negali pašalinti archyvinių duomenų, nes tuomet neteks prasmės rinkimų viešumo principas. Kandidatų viešinimas yra konstitucinis principas.
5.7.5. VRK pateikė Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktiką.
5.7.5.1. VRK nurodė, kad Konstitucinio Teismo 2021-05-28 nutarime (byla Nr. 6/2020) nurodyta (11.3.2 papunktis), kad šiai konstitucinės justicijos bylai aktualūs ir rinkimų proceso skaidrumo, viešumo reikalavimai. Iš Konstitucijos 34 straipsnio 2 dalies nuostatos įstatymų leidėjui kyla pareiga nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuriuo būtų užtikrinama inter alia rinkimų proceso skaidrumas, rinkėjams reikšmingos informacijos apie pasyviąją rinkimų teisę įgyvendinančius subjektus viešumas.
5.7.5.2. Aiškindamas Konstitucijos 34 straipsnio 2 dalį kartu su 25 straipsnyje įtvirtinta visuomenės teise gauti informaciją, Konstitucinis Teismas yra pabrėžęs, kad visuomenės interesas būti informuotai ypač svarbus politinių atstovaujamųjų institucijų rinkimų procese (inter alia 2011 m. lapkričio 17 d., 2012 m. kovo 29 d. nutarimai); įstatymų leidėjas, reguliuodamas rinkimų santykius, susijusius inter alia su rinkimų procedūromis, pagal Konstituciją gali nustatyti inter alia tokias konstituciškai pateisinamas pasyviosios rinkimų teisės įgyvendinimo procedūras, kuriomis (taikomais procedūriniais reikalavimais) siekiama užtikrinti rinkimų proceso skaidrumą ir rinkėjams reikšmingos informacijos apie pasyviąją rinkimų teisę įgyvendinančius subjektus viešumą (Konstitucinio Teismo 2012 m. kovo 29 d. nutarimas); rinkimų procese turi būti sudarytos realios galimybės aktyviąją rinkimų teisę įgyvendinantiems asmenims, sprendžiantiems dėl kandidato tinkamumo būti Seimo nariu, gauti informaciją apie svarbius tokio asmens gyvenimo faktus, galinčius turėti reikšmės jam atstovaujant rinkėjų interesams ir tvarkant viešuosius reikalus (inter alia Konstitucinio Teismo 2011 m. lapkričio 17 d., 2012 m. kovo 29 d. nutarimai).
5.7.6. Konstitucinio Teismo 2022-04-27 nutarime (byla Nr.5-A/2021) taip pat pasisakoma dėl informacijos dėl teistumo viešą paskelbimą (citavo Konstitucinio Teismo nutarimo 8 punktą, 13.2.1 papunktį).
5.7.7. VRK padarė išvadą, kad Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra įtvirtinti kandidatų viešumo principas ir rinkėjų teisė gauti informaciją apie kandidatuojančių asmenų svarbius gyvenimo faktus.
5.8. Pareiškėjas į bylą pateikė savo žmonos R. V. teismui adresuotą 2025-01-15 paaiškinimą „Dėl privačios informacijos apie mūsų šeimą viešinimo“, kuriame R. V. paaiškino, kad, 2024-01-15 naršydama internete, atsitiktinai pastebėjo VRK Internetinį puslapį, kuriame skelbiama informacija apie ją, jos sutuoktinį S. V. ir anytą V. D.. Nepaisant to, kad informacija yra labai pasenusi (apie 10 metų senumo) ir didžiąja dalimi neatitinka dabartinės situacijos, ji yra privataus pobūdžio. Tiek R. V., tiek jos šeimos nariai nėra vieši asmenys. Ji pati, jos žiniomis, ir kiti šeimos nariai niekam nėra davę sutikimo ar išreiškę pageidavimą, kad būtų skelbiama privati informacija apie juos, todėl apie tai nedelsiant pasakė savo sutuoktiniui S. V. ir paklausė, ar jis žinojo, kad VRK skelbia privačią informaciją apie jų šeimą. S. V. pasakė, kad iki šiol nežinojo, jog VRK viešina privačią informaciją apie jų šeimą ir jokio sutikimo skelbti tokią informaciją VRK jis nėra davęs. S. V. 2024-01-26 pateikė prašymą VRK, kad ji nustotų viešinti ir ištrintų informaciją apie jį ir jų šeimą, tačiau VRK šį prašymą tenkinti atsisakė.
5.9. VDAI ginčijamu Sprendimu, vadovaudamasi ADTAĮ 27 straipsnio 1 dalies 8 punktu, 29 straipsnio 1 dalies 2 punktu, nusprendė pareiškėjo skundo nagrinėjimą dalyje dėl pareiškėjo prašymo įpareigoti VRK ištrinti VRK saugomus duomenis ir jų neskelbti nutraukti. Sprendime nurodė:
5.9.1. VDAI 2024-04-05 sprendimu Nr. 3R-404 (2.13-1.E) atsisakė nagrinėti pareiškėjo skundą dalyje dėl pareiškėjo motinos ir žmonos asmens duomenų tvarkymo. Ginčijamame Sprendime VDAI išnagrinėjo pareiškėjo skundą dalyje dėl pareiškėjo prašymo įpareigoti VRK ištrinti VRK saugomus duomenis ir jų neskelbti.
5.9.2. Skundo nagrinėjimo metu (2024-12-11) LVAT administracinėje byloje Nr. eA-834-629/2024 priėmė nutartį (LVAT nutartis) kurioje, remdamasis ADTAĮ (redakcija, galiojusia laikotarpiu nuo 2024-01-01 iki 2024-06-30) 27 straipsnio 1 dalies 8 punktu bei 32 straipsnio 3 dalimi, konstatavo: „Pirmosios instancijos teismas, nusprendęs, kad ginčo informacija su aiškiai identifikuojama pareiškėja ir jos sutuoktiniu buvo paskelbta viešai bei laisvai prieinama tinklalapyje visą laiką (nuo 2019 m. spalio 10 d.), todėl nagrinėjamu atveju senaties (2 metų) termino skaičiavimo pradžia yra galimo pažeidimo įvykdymo diena, t. y. 2019 m. spalio 10 d., įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė ir byloje esančius įrodymus įvertino tinkamai, juolab, kad byloje nėra jokių duomenų, jog pareiškėja neturėjo galimybių žinoti apie viešai skelbiamą ginčo informaciją ir laiku kreiptis dėl savo galbūt pažeistų teisių gynimo VIĮ5 ir ADTAĮ nustatyta tvarka“.
5.9.3. ADTAĮ 27 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatyta, kad priežiūros institucija priima sprendimą atsisakyti nagrinėti skundą ar jo dalį ir apie tai ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo skundo gavimo priežiūros institucijoje dienos praneša pareiškėjui, nurodydama atsisakymo nagrinėti skundą ar jo dalį pagrindą (pagrindus), jeigu nuo skunde ar jo dalyje nurodytų pažeidimų padarymo iki skundo pateikimo praėjo daugiau kaip 2 metai. Pagal ADTAĮ 32 straipsnio 3 dalį, sprendimas dėl administracinės baudos skyrimo gali būti priimtas, jeigu praėjo ne daugiau kaip 2 metai nuo pažeidimo padarymo dienos, o kai pažeidimas trunkamasis, – nuo jo paaiškėjimo dienos.
5.9.4. Iš skundo nagrinėjimo metu surinktos informacijos VDAI sprendžia, kad pareiškėjo asmens duomenis VRK gavo ir skunde nurodytame internetiniame 2015-03-01 savivaldybių tarybų rinkimų puslapyje paskelbė 2015 metais. Pareiškėjas nei skunde, nei jo patikslinime nėra nurodęs jokios informacijos, iš kurios galima būtų spręsti, kad pareiškėjas neturėjo galimybių žinoti apie viešai skelbiamą 2015-03-01 savivaldybių tarybų rinkimų informaciją ir laiku kreiptis dėl savo galbūt pažeistų teisių gynimo ADTAĮ nustatyta tvarka. Atitinkamai VDAI sprendžia, kad pareiškėjo skundo nagrinėjimo atveju yra pagrindas taikyti nurodytą LVAT praktiką.
5.9.5. ADTAĮ 29 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad priežiūros institucija priima sprendimą nutraukti skundo ar jo dalies nagrinėjimą, jeigu nagrinėjant skundą ar jo dalį: jeigu paaiškėja, kad yra ADTAĮ 27 straipsnio 1 dalies 2–6, 8 punktuose nurodytas pagrindas (nurodyti pagrindai) atsisakyti nagrinėti skundą ar jo dalį.
5.9.6. Kartu pažymėtina, kad kaip nurodyta jau minėtoje LVAT nutartyje, asmens teisę į privatų gyvenimą ir jo slaptumą nustato Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.23 straipsnis. Šis VDAI sprendimas neužkerta kelio pareiškėjui ginti galimai pažeistas jo teises Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.
5.10. Pareiškėjas į bylą pateikė VRK Interneto tinklalapyje skelbiamas 2015-03-01 savivaldybių tarybų rinkimų kandidato S. V. Anketą, Interesų deklaraciją, Turto ir pajamų deklaraciją.
6. BDAR nustatyta:
6.1. Asmens duomenys turi būti: a) duomenų subjekto atžvilgiu tvarkomi teisėtu, sąžiningu ir skaidriu būdu (teisėtumo, sąžiningumo ir skaidrumo principas); b) renkami nustatytais, aiškiai apibrėžtais bei teisėtais tikslais ir toliau netvarkomi su tais tikslais nesuderinamu būdu; tolesnis duomenų tvarkymas archyvavimo tikslais viešojo intereso labui, mokslinių ar istorinių tyrimų tikslais arba statistiniais tikslais pagal 89 straipsnio 1 dalį nėra laikomas nesuderinamu su pirminiais tikslais (tikslo apribojimo principas); c) adekvatūs, tinkami ir tik tokie, kurių reikia siekiant tikslų, dėl kurių jie tvarkomi (duomenų kiekio mažinimo principas); d) tikslūs ir prireikus atnaujinami; turi būti imamasi visų pagrįstų priemonių užtikrinti, kad asmens duomenys, kurie nėra tikslūs, atsižvelgiant į jų tvarkymo tikslus, būtų nedelsiant ištrinami arba ištaisomi (tikslumo principas); e) laikomi tokia forma, kad duomenų subjektų tapatybę būtų galima nustatyti ne ilgiau, nei tai yra būtina tais tikslais, kuriais asmens duomenys yra tvarkomi; <...> (saugojimo trukmės apribojimo principas); f) tvarkomi tokiu būdu, kad taikant atitinkamas technines ar organizacines priemones būtų užtikrintas tinkamas asmens duomenų saugumas, įskaitant apsaugą nuo duomenų tvarkymo be leidimo arba neteisėto duomenų tvarkymo ir nuo netyčinio praradimo, sunaikinimo ar sugadinimo (vientisumo ir konfidencialumo principas) (5 straipsnio 1 dalis).
6.2. Duomenų valdytojas yra atsakingas už tai, kad būtų laikomasi BDAR 5 straipsnio 1 dalies, ir turi sugebėti įrodyti, kad jos laikomasi (atskaitomybės principas) (5 straipsnio 2 dalis).
6.3. Duomenų tvarkymas yra teisėtas tik tuo atveju, jeigu taikoma bent viena iš šių sąlygų, ir tik tokiu mastu, kokiu ji yra taikoma: a) duomenų subjektas davė sutikimą, kad jo asmens duomenys būtų tvarkomi vienu ar keliais konkrečiais tikslais; b) tvarkyti duomenis būtina siekiant įvykdyti sutartį, kurios šalis yra duomenų subjektas, arba siekiant imtis veiksmų duomenų subjekto prašymu prieš sudarant sutartį; c) tvarkyti duomenis būtina, kad būtų įvykdyta duomenų valdytojui taikoma teisinė prievolė; d) tvarkyti duomenis būtina siekiant apsaugoti gyvybinius duomenų subjekto ar kito fizinio asmens interesus; e) tvarkyti duomenis būtina siekiant atlikti užduotį, vykdomą viešojo intereso labui arba vykdant duomenų valdytojui pavestas viešosios valdžios funkcijas; f) tvarkyti duomenis būtina siekiant teisėtų duomenų valdytojo arba trečiosios šalies interesų, išskyrus atvejus, kai tokie duomenų subjekto interesai arba pagrindinės teisės ir laisvės, dėl kurių būtina užtikrinti asmens duomenų apsaugą, yra už juos viršesni, ypač kai duomenų subjektas yra vaikas. Šios pastraipos f punktas netaikomas duomenų tvarkymui, kurį valdžios institucijos atlieka vykdydamos savo užduotis (6 straipsnio 1 dalis).
7. ADTAĮ buvo/yra nustatyta:
7.1. Priežiūros institucija priima sprendimą atsisakyti nagrinėti skundą ar jo dalį ir apie tai ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo skundo gavimo priežiūros institucijoje dienos praneša pareiškėjui, nurodydama atsisakymo nagrinėti skundą ar jo dalį pagrindą (pagrindus), jeigu nuo skunde ar jo dalyje nurodytų pažeidimų padarymo iki skundo padavimo praėjo daugiau kaip 2 metai (27 straipsnio 1 dalies 8 punktas (redakcija, galiojusi pareiškėjo skundo VDAI padavimo ir Sprendimo priėmimo metu).
7.2. Priežiūros institucija priima sprendimą nutraukti skundo ar jo dalies nagrinėjimą, jeigu nagrinėjant skundą ar jo dalį paaiškėja, kad yra ADTAĮ 27 straipsnio 1 dalies 8 punkte nurodytas pagrindas atsisakyti nagrinėti skundą ar jo dalį (29 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostata, galiojusi pareiškėjo skundo VDAI padavimo ir Sprendimo priėmimo metu).
7.3. Sprendimas dėl administracinės baudos skyrimo gali būti priimtas, jeigu praėjo ne daugiau kaip 2 metai nuo pažeidimo padarymo dienos, o kai pažeidimas trunkamasis, – nuo jo paaiškėjimo dienos (32 straipsnio 3 dalis, redakcija, galiojusi pareiškėjo skundo VDAI padavimo metu). Sprendimas dėl administracinės baudos skyrimo gali būti priimtas, jeigu praėjo ne daugiau kaip 3 metai nuo pažeidimo padarymo dienos, o kai pažeidimas trunkamasis, – nuo jo paaiškėjimo dienos (32 straipsnio 4 dalis, galiojusi Sprendimo priėmimo metu).
7.4. Skundas ar jo dalis turi būti išnagrinėta ir pareiškėjui atsakyta per 4 mėnesius nuo skundo gavimo priežiūros institucijoje dienos, išskyrus atvejus, kai dėl skunde ar jo dalyje nurodytų ar nagrinėjimo metu paaiškėjusių aplinkybių sudėtingumo, informacijos apimties, skundžiamo asmens ir kitų juridinių ar fizinių asmenų vengimo vykdyti priežiūros institucijos reikalavimus, skundžiamų veiksmų tęstinio pobūdžio arba kitų objektyvių priežasčių būtina skundo ar jo dalies nagrinėjimą pratęsti. Šiais atvejais skundo ar jo dalies nagrinėjimo terminas pratęsiamas, bet ne ilgiau kaip 2 mėnesiams. Bendras skundo ar jo dalies nagrinėjimo terminas negali būti ilgesnis negu 6 mėnesiai nuo skundo gavimo priežiūros institucijoje dienos. Apie skundo ar jo dalies nagrinėjimo termino pratęsimą ir pratęsimo priežastis pranešama pareiškėjui. Skundas ar jo dalis turi būti išnagrinėta per įmanomai trumpiausią laiką (30 straipsnio 2 dalis, redakcija, galiojusi ir skundo padavimo VDAI, skundžiamo Sprendimo priėmimo, šiuo metu).
8. RK (įsigaliojusiame 2022-09-01) nustatyta:
8.1. Įgyvendindama RK 31 straipsnio 1 punkte nustatytą uždavinį, VRK savo nustatyta tvarka rinkimų, referendumo, Lietuvos Respublikos piliečių įstatymų leidybos iniciatyvos, Europos Sąjungos piliečių iniciatyvos įgyvendinimo, rinkimų politinių kampanijų, politinių organizacijų finansavimo, rinkėjų informavimo procesų skaidrumo ir demokratinės sistemos veikimo valstybėje užtikrinimo, kandidatų sąžiningos konkurencijos tikslais savo interneto svetainėje nuolat skelbia pagal kandidatų ar jų atstovų pateiktus pareiškinius ir kitus dokumentus parengtą informaciją apie tuos kandidatus, jų gautus balsus, rinkimų, referendumo komisijų narių, stebėtojų, atstovų, iniciatyvinių grupių narių, šio kodekso ir įstatymų numatytus politinių organizacijų ir rinkimų politinių kampanijų finansavimo bei politinės reklamos skleidimo duomenis. VRK interneto svetainėje paskelbta informacija apie kandidatus, jų gautus balsus ir rinkimų, referendumo komisijų narių, stebėtojų, atstovų, iniciatyvinių grupių narių, rinkimų politinės kampanijos aukotojų sąrašai gali būti keičiami, kai taisomos kalbos klaidos ar informacija interneto svetainėje skiriasi nuo informacijos, teikiamos pareiškiniuose ir kituose dokumentuose. Interneto svetainėje negali būti skelbiami kandidatų ir kitų asmenų asmens kodai, pilietybę ar asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų numeriai, gyvenamosios vietos adresai (32 straipsnio 1 dalies 22 punktas).
12. Kaip matyti, ginčijamu Sprendimu, vadovaujantis ADTAĮ 27 straipsnio 1 dalies 8 punktu, buvo nuspręsta nutraukti pareiškėjo skundo nagrinėjimą dalyje dėl pareiškėjo prašymo įpareigoti VRK ištrinti jos saugomus duomenis ir jų neskelbti.
14. Pareiškėjas patikslintame skunde paaiškino, kad LVAT 2024-12-11 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-834-629/2024, kuria VDAI remiasi Sprendime, paskelbta jau po to, kai pareiškėjo skundą VDAI turėjo būti išnagrinėjusi, t. y. pareiškėjas negalėjo žinoti, kad bus nuspręsta analogiškuose atvejuose taikyti 2 metų senaties terminą.
14.1. Dėl šių pareiškėjo argumentų pažymėtina, kad LVAT 2024-12-11 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-834-629/2024 nėra pirmoji LVAT nutartis, kurioje yra pasisakyta dėl 2 metų senaties termino, numatyto ADTAĮ 27 straipsnio 1 dalies 8 punkte, taikymo. Atkreiptinas pareiškėjo dėmesys, kad LVAT 2024-12-11 nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-834-629/2024 nurodomos LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2014-03-12 nutartis administracinėje byloje Nr. A662-996/2014, taip pat LVAT 2023-05-17 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-247-1188/2023.
14.2. Administracinėje byloje, kurioje priimta LVAT 2023-05-17 nutartis, ginčas kilo dėl Žurnalistų etikos inspektoriaus (toliau ir – Inspektorius) 2021-05-10 sprendimo, kuriuo Inspektorius, vadovaudamasis VIĮ 50 straipsnio 1 dalies 3 punktu, ADTAĮ 7 straipsnio 2 dalimi, 27 straipsnio 1 dalies 8 punktu, atsisakė nagrinėti asmens skundą dėl to, kad informacija interneto tinklalapyje www.lrytas.lt paskelbta 2014-10-11 (atnaujinta 2018-01-27), asmuo su skundu į Inspektorių kreipėsi 2021 m. balandžio mėn., t. y. suėjus 2 metų senaties terminui. Kaip matyti iš LVAT 2023-05-17 nutarties administracinėje byloje Nr. eA-247-1188/2023, pastarojoje byloje esminę reikšmę turėjo terminas, per kurį asmuo nuo publikacijos apie jį paskelbimo interneto tinklalapyje www.lrytas.lt kreipėsi į priežiūros instituciją, o kreipėsi suėjus 2 metų senaties terminui. Asmuo, padavęs skundą teismui administracinėje byloje, kurioje buvo priimta LVAT 2023-05-17 nutartis, skunde argumentavo, kad publikacija interneto tinklalapyje www.lrytas.lt paskelbta 2014-10-11, tačiau publikacijos turinys apie asmenį, jo asmens duomenys prieinami (skelbiami) internete ir skundo teismui padavimo metu, todėl asmens teisės skundo padavimo metu pažeidžiamos tiek pat, kiek ir 2014-10-11, tačiau LVAT 2023-05-17 nutartyje konstatavo, kad senaties (2 metų) termino skaičiavimo pradžia yra galimo pažeidimo įvykdymo diena, t. y. publikacijos paskelbimo interneto tinklalapyje www.lrytas.lt diena.
14.3. Pareiškėjas į VRK kreipėsi su 2024-01-26 prašymu, į VDAI kreipėsi su 2024-03-27 skundu, t. y. jau esant suformuotai LVAT praktikai dėl ADTAĮ 27 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatyto 2 metų senaties termino taikymo.
14.4. Tai, kad LVAT išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. eA-834-629/2024, kurioje buvo priimta 2024-12-11 nutartis, administracinėje byloje Nr. eA-247-1188/2023, kurioje priimta 2023-05-17 nutartis, buvo skundžiami Inspektoriaus (o ne VDAI) priimti sprendimai atsisakyti nagrinėti fizinių asmenų skundus dėl jų paskelbtų internete duomenų vadovaujantis ADTAĮ 27 straipsnio 1 dalies 8 punktu, neturi reikšmės, nes tiek Inspektorius, tiek VDAI pagal ADTAĮ yra BDAR ir ADTAĮ taikymo priežiūros institucijos, todėl ADTAĮ 27 straipsnio 1 dalies 8 punkto nuostata turi būti vienodai aiškinama tiek Inspektoriui, tiek VDAI savo veikloje taikant ADTAĮ 27 straipsnio 1 dalies 8 punktą.
14.5. Šiame kontekste pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, jog teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina.
14.6. Taigi, teismas nagrinėjamoje administracinėje byloje neturi pagrindo aiškinti ADTAĮ 27 straipsnio 1 dalies 8 punkto taikymą kitaip, nei ne vienoje byloje jau yra išaiškinęs LVAT.
15. Pareiškėjas patikslintame skunde paaiškino, kad atsakovė galėjo gauti Sprendimui priimti būtiną informaciją, kai 2024-03-28 raštu Nr. 2R-1795 (2.13.Mr) „Dėl Jūsų skundo trūkumų“ kreipėsi į pareiškėją dėl papildomų įrodymų pateikimo, tačiau jokių įrodymų, susijusių su faktinėmis aplinkybėmis, kada pareiškėjas sužinojo apie viešai skelbiamą ginčo informaciją, neprašė. Pareiškėjas patikslintame skunde paaiškino, kad pareiškėjo ir VRK nesaistė jokie teisiniai santykiai nuo 2015 m. savivaldybių tarybų rinkimų, kai pareiškėjas nebuvo išrinktas į savivaldybės tarybą. VRK nėra prašiusi pareiškėjo sutikimo skelbti informacijos apie jį, juo labiau neinformavusi apie tai, kad saugos ir viešins ginčo informaciją apie pareiškėją neribotą laiką. Tuo metu galiojantys teisės aktai nenumatė, kad informacija apie privatų asmenį be jo sutikimo gali būti viešinama neribotą laiką, todėl pareiškėjas pagrįstai tikėjosi, kad VRK po įvykusių rinkimų ginčo informaciją sunaikino ir neviešina.
15.1. Dėl šių pareiškėjo argumentų teismas pažymi, kad pareiškėjas pats savo patikslinto skundo 9 punkte paaiškino, kada jis sužinojo, kad ginčo informacija yra skelbiama viešai – per 2015 m. vykusius savivaldybių tarybų rinkimus, tačiau pareiškėjas, kaip jis pats nurodo, „pagrįstai tikėjosi, kad VRK po įvykusių rinkimų, Ginčo informaciją sunaikino ir neviešina“. Taigi, apie tai, kad ginčo informacija yra viešinama Interneto puslapyje pareiškėjas sužinojo ne 2024-01-15, o 2015 metais. Ginčas nagrinėjamoje administracinėje byloje dėl to, kad pareiškėjas dalyvavo savivaldybių tarybų 2025-03-01 rinkimuose (buvo kandidatas šiuose rinkimuose), nekyla.
15.2. ADTAĮ 27 straipsnio 1 dalies 8 punkte atsisakymo nagrinėti skundą ar jo dalį pagrindas siejamas su asmens skunde ar jo dalyje nurodytų pažeidimų padarymo data. Kaip galima matyti iš bylos medžiagos, ginčo informacija apie pareiškėją VRK Interneto tinklalapyje buvo paskelbta viešai bei laisvai prieinama Interneto tinklalapyje visą laiką nuo 2015 metų (nuo 2025-03-01), todėl nagrinėjamu atveju senaties (2 metų) termino skaičiavimo pradžia yra nuo 2015-03-01. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjas žinojo apie VRK Interneto puslapyje paskelbtą ginčo informaciją apie pareiškėją, bet kuriuo atveju, byloje nėra jokių duomenų, kad pareiškėjas neturėjo galimybių žinoti apie viešai skelbiamą ginčo informaciją.
16. Pareiškėjas patikslintame skunde paaiškino, kad VRK bando remtis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 34 straipsnio 2 dalies kartu su 25 straipsnyje įtvirtinta visuomenės teise gauti informaciją aiškinimu, nors jos nurodyti Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2011-11-17 nutarimas byloje Nr. 14/2011-35/2011, 2012-03-29 nutarimas byloje Nr. 21/2010-30/2010 ir 2022-04-27 nutarimas byloje Nr. 5-A/2021 visiškai neatitinka šio ginčo turinio ir esmės. Taigi VRK argumentai yra ne tik akivaizdžiai pritempti, bet ir prasilenkia su logika, nes akivaizdu, kad 2015 m. (t. y. dešimties metų senumo) neatnaujinta ginčo informacija apie pareiškėją, kurią VRK viešina, seniai neatitinka realybės ir ne informuoja, o priešingai – klaidina visuomenę.
16.1. Dėl šių pareiškėjo argumentų teisėjų kolegija pažymi, kad VRK Interneto tinklalapyje, kuriame viešinama informacija apie pareiškėją, yra aiškiai viršuje nurodyta, kad tai yra 2015 m. kovo 1 d. savivaldybių tarybų rinkimų informacija. Taigi, yra aišku, kad tai yra informacija, kurią pareiškėjas pateikė 2015 metais dalyvaudamas savivaldybių tarybų rinkimuose. Ir akivaizdu, kad ji nuo 2015 metų gali būti pasikeitusi, kad Interneto tinklalapyje nėra skelbiama informacija apie pareiškėją, kuri yra/buvo atnaujinta/atnaujinama po 2015-03-01 savivaldybių tarybų rinkimų.
17. Pareiškėjas patikslintame skunde paaiškino, kad VRK, viena vertus, melavo atsakovei, aiškindama, kad skelbdama privačių interesų deklaraciją, negali jos koreguoti, nurodydama, – „...Šie duomenys yra gaunami nepakeisti iš ... Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos informacinių sistemų ir VRK nėra įgaliota juos keisti.“, nors yra pakeitusi Internetiniame puslapyje viešinamą pareiškėjo interesų deklaraciją, kurioje trečiojo asmens (R. V.) prašymu iš pareiškėjo Interesų deklaracijos ištrynė pareiškėjo žmonos vardą ir pavardę, kita vertus, tokie VRK veiksmai, kai ji koreguoja pareiškėjo Interesų deklaraciją, pažeidžia VPIDĮ nuostatas, nes duomenis deklaracijoje VPIDĮ nustatyta tvarka koreguoti gali tik pats deklaruojantis asmuo, kuris ir atsako už duomenų tikrumą (VPIDĮ 4 str. 1 d.).
17.1. Dėl šių pareiškėjo argumentų teisėjų kolegija pažymi, kad iš pareiškėjo argumentų matyti, kad VRK nepakeitė Internetiniame puslapyje viešinamos pareiškėjo interesų deklaracijos duomenų, kiek tai yra susiję asmeniškai su pačiu pareiškėju. Kadangi interesų deklaracijoje buvo nurodyti kito asmens, ne paties pareiškėjo, o jo žmonos asmens duomenys, tai pareiškėjo žmonos prašymu jos asmens duomenys (vardas, pavardė) Interneto tinklalapyje viešai neskelbiami.
18. Pareiškėjas patikslintame skunde paaiškino, kad pareiškėjo skundą atsakovė gavo 2024-03-27, skundo patikslinimą – 2024-04-04, todėl skundo nagrinėjimo terminas baigėsi vėliausiai 2024-10-05, atsižvelgiant į tai, kad atsakovė Sprendimą priėmė tik 2024-12-31, akivaizdu, kad tuo ji pažeidė ADTAĮ 30 straipsnio 2 dalyje Sprendimo priėmimo procesinio termino pažeidimas suponuoja tokio sprendimo pripažinimą negaliojančiu.
18.1. Dėl šių pareiškėjo argumentų teismas pažymi, kad LVAT ne kartą yra konstatavęs, kad viešojo administravimo subjektui įstatyme nustatytas terminas, per kurį turi būti priimtas administracinis sprendimas, yra instrukcinio pobūdžio, todėl šio termino pasibaigimas nedaro negaliojančiu administracinio sprendimo, priimto pasibaigus šiam terminui. Įstatyme nustatyto termino, per kurį turi būti priimtas administracinis sprendimas, pasibaigimas nepaneigia viešojo administravimo subjekto kompetencijos priimti administracinį sprendimą ar atlikti kitus veiksmus, t. y. tiesiogiai nesukuria neigiamų teisinių pasekmių, tik prailgina administracinį procesą (LVAT 2012-02-23 sprendimas byloje Nr. A-602-1192/2012; 2018-05-09 nutartis administracinėje byloje Nr. A-556-602/2018). Taigi, pareiškėjo argumentai dėl to, kad Sprendimas priimtas praleidus ADTAĮ 30 straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą, nesudaro pagrindo jo panaikinti.
19. Atsižvelgiant į išdėstytą, teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamas VDAI Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, Sprendime įvertintos ginčui aktualios faktinės aplinkybės, tinkamai taikytos ginčui aktualios teisės aktų nuostatos, nurodyti sprendimo motyvai, todėl nėra pagrindo patenkinti pareiškėjo reikalavimą panaikinti Sprendimą. Atsižvelgiant į tai, taip pat į tai, kad VRK nėra atsakovas nagrinėjamoje administracinėje byloje, nes yra skundžiamas ne VRK veikimas//neveikimas, o VDAI Sprendimas, nėra pagrindo patenkinti ir pareiškėjo reikalavimą priimti sprendimą įpareigoti VRK neskelbti jos saugomų su pareiškėju susijusių duomenų, juos ištrinti bei užtikrinti, kad šie duomenys nebūtų skelbiami kituose šaltiniuose.
20. Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl teisėjų kolegija dėl jų plačiau nepasisako. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., EŽTT 1994-04-19 sprendimą Van de Hurk prieš Olandiją; 1997-12-19 sprendimą Helle prieš Suomiją; LVAT 2011-11-14 nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011).
21. Atsižvelgiant į išdėstytą, pareiškėjo patikslintas skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
22. Pareiškėjas prašo priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
23. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi pareiškėjo patikslinto skundo reikalavimai atmesti kaip nepagrįsti, nėra pagrindo patenkinti pareiškėjo reikalavimą priteisti pareiškėjui iš VDAI pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40, 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia
Pareiškėjo S. V. patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.