Kauno apygardos teismo nutartis

2018-07-24 · Civilinė byla Nr. e2S-1324-264/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-07-24
Bylos Nr.
e2S-1324-264/2018
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-06443-2018-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Aušra Baubienė
Ieškovas
daugiabučių namų savininkų bendrijos „Gojaus arka“
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „Centromera“
Trečiasis asmuo
uždarajai akcinei bendrovei „Ištaka“, Š. K.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-1324-264/2018Teisminio proceso Nr. 2-69-3-06443-2018-8Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.11.4; 3.1.14.3; 3.3.2.5. (S)
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. liepos 24 d.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra Baubienė,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės daugiabučių namų savininkų bendrijos „Gojaus arka“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr.e2-13400-528/2018 pagal ieškovės daugiabučio namo savininkų bendrijos „Gojaus bendrija“ ieškinio atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Centromera“, tretiesiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „Ištaka“, Š. K. projektavimo įmonei, Š. K., A. A., Ž. O., D. Š., T. G., S. L., J. Z., I. R., J. Z., V. K., M. Š., V. G., J. Č., M. Š., K. Ž., G. T., D. A., D. A., K. B., A. T., J. T., K. R., A. R., V. M., G. M., A. P., L. Š., L. S., R. R. S., A. S., D. S., V. S., A. Č., M. K., E. K., E. P., T. D., R. P., I. R., A. R., A. A. dėl parduoto nekilnojamojo daikto trūkumų pašalinimo ir nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė ieškinyje prašė: išreikalauti iš atsakovės visų prie ieškinio nepridėtų pirkimo–pardavimo sutarčių, kurių pagrindu ji pirkėjams perleido nuosavybės teises į dalį gyvenamojo namo su požemine automobilių saugykla, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kopijas arba išduoti ieškovei liudijimą, suteikiantį teisę gauti aukščiau nurodytus dokumentus; įpareigoti atsakovę neatlygintinai per 6 mėnesius nuo sprendimo šioje civilinėje byloje įsiteisėjimo dienos pašalinti gyvenamojo namo su požemine automobilių saugykla, esančio (duomenys neskelbtini), trūkumus – įrengti namo rūsio sienų išorinės pusės hidroizoliaciją visu namo išoriniu perimetru ašyse D-D, 12-12, A-A ir 1-1; priteisti iš atsakovės ieškovės naudai 644,00 Eur nuostolių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, 24,07 Eur bylinėjimosi išlaidas ir kitas išlaidas, jei tokių būtų.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2018 m. gegužės 3 d. nutartimi nustatė ieškovei DNSB „Gojaus bendrija“ 7 dienų terminą nuo šios nutarties kopijos gavimo dienos pašalinti ieškinio trūkumus (el. bylos 1 tomas, b.l. 149-150). Teismas nustatė, kad ieškinio reikalavimai suformuluoti netinkamai, kadangi nėra aišku kaip darbai turėtų būti atlikti, nenurodytas joks konkretus darbų projektas, planas ar pan., nėra aišku kuo grindžiamas namo išorinių perimetrų ašių ženklinimas; trečiaisiais asmenimis ieškovė nurodė du juridinius bei fizinį asmenį, apie kurių suinteresuotumą ieškinyje neužsiminta, todėl turi būti patikslintos aplinkybės dėl šių asmenų įtraukimo į bylą arba jie pašalinti iš dalyvaujančių asmenų sąrašo; ieškovė nenurodė aplinkybių ir nepateikė jas patvirtinančių įrodymų apie atsakovei pareikštus reikalavimus dėl parduoto daikto trūkumų, nepateikė nuotraukų, nors ieškinio priede nurodė jas pridedanti, nepateikė įrodymų apie ekspertizę atlikusio eksperto kvalifikaciją; ieškinys neapmokėtas žyminiu mokesčiu, kadangi šiuo atveju nors ieškinį reiškia bendrija, tačiau faktiškai šioje byloje ieškovais laikytini namo patalpų savininkai, kurie reiškia reikalavimą juridiniam asmeniui, iš kurio įsigijo turtą, todėl ginčas yra ne dėl bendrijos veiklos ir žyminis mokestis turi būti mokamas pagal ieškinyje reiškiamus reikalavimus. Teismas spręsdamas dėl ieškovės prašymo išreikalauti papildomus įrodymus sprendė, kad ieškovė, atstovaudama butų ir kitų patalpų savininkus, turi galimybę iš jų gauti reikiamas sutartis iš atstovaujamų asmenų, o aplinkybių ar įrodymų, kad ji negali iš jų gauti tokių dokumentų, nenurodyta ir tai pagrindžiantys įrodymai nepateikti.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai

Atskirajame skunde ieškovė DNSB „Gojaus bendrija“ prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 3 d. nutarties dalį dėl žyminio mokesčio mokėjimo ir su tuo susijusios motyvacijos bei grąžinti ieškovei DNSB „Gojaus bendrija" sumokėtą 802 eurų žyminį mokestį (el. bylos 2 tomas b.l. 185-189) . Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais: Ieškinio reikalavimas yra kilęs iš bendrijos veiklos, bendrojo naudojimo objekto valdymo, naudojimo, priežiūros ir tvarkymo funkcijų, priskirtų bendrijai pagal teisės aktus, atlikimo metu DNSB „Gojaus bendrija" nustačius bendrojo naudojimo objekto trūkumus. DNSB „Gojaus bendrija" visuotinio narių susirinkimo 2017 m. birželio 8 d. sprendimu ieškovė buvo įgaliota kreiptis į teismą dėl bendrojo naudojimo objekto - namo rūsio sienų - trūkumų pašalinimo, minėtu dokumentu aiškiai išreiškiant namo patalpų savininkų valią jų teises įgyvendinti būtent tokiu būdu. Vadinasi, ieškinio reikalavimas buvo pareikštas bendrijos, be kita ko, vykdant jai priskirtą funkciją - atstovaujant namo patalpų savininkų interesus, susijusius su namo bendrojo naudojimo objektų valdymu, naudojimu, priežiūra ir tvarkymu. Tai įrodo, kad ieškinio reikalavimas yra kilęs ir iš bendrijos veiklos.Bendrija turi teisę kreiptis į teismą su ieškiniu dėl netinkamos kokybės daikto ne tik tuo atveju, kai tas netinkamos kokybės daiktas yra bendrojo naudojimo objektas, kaip yra šiuo atveju, bet net ir tuomet, kai jis priklauso daliai bendrijos narių bendrosios dalinės nuosavybės teise, tačiau bendrija yra narių įgaliota kreiptis į teismą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K 3-206/2010). Atsižvelgiant į bei suformuotą LAT praktiką, DNSB „Gojaus bendrija" yra tinkamas ieškovas byloje, todėl skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismo išvada, kad faktinis ieškovas yra namo patalpų savininkai, neturi jokio teisinio pagrindo.Priešingai nei teigia teismas skundžiamoje nutartyje, šioje byloje reiškiamas reikalavimas negali būti išimtinai įvardijamas kaip namo patalpų savininkų reikalavimas juridiniam asmeniui, iš kurio jie įsigijo netinkamos kokybės turtą. Šioje byloje buvo pareikštas reikalavimas ne dėl bet kokio, o dėl bendrojo naudojimo objekto, kurio valdymo, naudojimo, priežiūros ir tvarkymo funkcijas vykdo bendrija, netinkamos kokybės ir atitinkamai tokio objekto trūkumų pašalinimo. Ieškinio reikalavimas yra tiesiogiai susijęs su bendrijos veikla valdyti, naudoti, prižiūrėti ir tvarkyti bendrojo naudojimo objektą bei atstovauti namo patalpų savininkų teises, pareigas ir interesus, susijusius su bendrojo naudojimo objekto valdymu, naudojimu, prižiūrėjimu ir tvarkymu. Atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria nustatytas ieškovei terminas sumokėti nustatyto dydžio žyminį mokestį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 str.). Tačiau teisė kreiptis į teismą yra realizuojama tam tikra CPK nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui, nepriklausomai nuo jo socialinio statuso ir padėties. Civilinio proceso kodeksas numato dispozityvumo principą, kuris numato, kad proceso šalys laisvai disponuoja procesinėmis teisėmis (CPK 13 str.). CPK 135 str. 1 d. nustatyta, kad teismui pateikiamas ieškinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui (CPK 111, 113, 114 str.), taip pat jis turi atitikti specialiuosius ieškinio turiniui keliamus reikalavimus, nurodytus to paties straipsnio 1 dalyje. Prie ieškinio turi būti pridėti dokumentai ir kiti įrodymai, kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimus, taip pat duomenys, kad žyminis mokestis sumokėtas, bei prašymai dėl įrodymų, kurių ieškovas pateikti negali, išreikalavimo, nurodant priežastis, kodėl negalima pateikti šių įrodymų (CPK 135 str. 2 d.).

Dėl žyminio mokesčio.

Apelianto teigimu, ieškinio reikalavimas negali būti išimtinai įvardijamas kaip namo patalpų savininkų reikalavimas juridiniam asmeniui, iš kurio jie įsigijo netinkamos kokybės turtą, kadangi šioje byloje buvo pareikštas reikalavimas ne dėl bet kokio, o dėl bendrojo naudojimo objekto, kurio valdymo, naudojimo, priežiūros ir tvarkymo funkcijas vykdo bendrija, netinkamos kokybės ir atitinkamai tokio objekto trūkumų pašalinimo. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto nurodytais argumentais.CPK 83 str. įtvirtinti atvejai, kada asmenys, besikreipiantys į teismą, yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Be šioje teisės normoje įvardintų konkrečių atvejų, joje taip pat nurodyta, kad nuo žyminio mokesčio atleidžiami asmenys ir kitais CPK ar kituose įstatymuose numatytais atvejais (CPK 83 str. 1 d. 16 p.). Lietuvos Respublik?s daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo (toliau – Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo) 23 str. 3 d. nustatyta, kad butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai (išskyrus juridinius asmenis) ir bendrija, kreipdamiesi į teismą dėl visų reikalavimų, susijusių su bendrijos veikla, yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Taigi pažymėtina, kad Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymas atleidžia bendrijas nuo žyminio mokesčio mokėjimo ne visose bylose, o tik tose, kuriose reikalavimai yra susiję su bendrijos veikla (Vilniaus apygardos teismo 2015-02-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-827-798/2015). Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškinyje pareikštus reikalavimus – įpareigoti atsakovę neatlygintinai per 6 mėnesius nuo sprendimo šioje civilinėje byloje įsiteisėjimo dienos pašalinti gyvenamojo namo su požemine automobilių saugykla, esančio (duomenys neskelbtini), trūkumus – įrengti namo rūsio sienų išorinės pusės hidroizoliaciją visu namo išoriniu perimetru ašyse D-D, 12-12, A-A ir 1-1; priteisti iš atsakovės ieškovės naudai 644,00 Eur nuostolių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, 24,07 Eur bylinėjimosi išlaidas ir kitas išlaidas, jei tokių būtų, sprendė, kad ieškinys neapmokėtas žyminiu mokesčiu, kadangi šiuo atveju nors ieškinį reiškia bendrija, tačiau faktiškai šioje byloje ieškovais laikytini namo patalpų savininkai, kurie reiškia reikalavimą juridiniam asmeniui, iš kurio įsigijo turtą, todėl ginčas yra ne dėl bendrijos veiklos ir žyminis mokestis turi būti mokamas pagal ieškinyje reiškiamus reikalavimus.Pastato bendrojo naudojimo objektai yra bendrosios pastato konstrukcijos, pastato bendrojo naudojimo patalpos ir kitos pastato dalys, bendrojo naudojimo žemės sklypas, bendrosios pastato inžinerinės sistemos – pastato bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, dujų, šilumos, sanitarinės technikos ir kita įranga (įskaitant pastato elektros skydinę, šilumos punktą, šildymo ir karšto vandens sistemos vamzdynus ir radiatorius, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynus, rankšluosčių džiovintuvus) (Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 str. 1 d. 15 p.). Nagrinėjamu atveju iš ieškinyje nurodomų aplinkybių nustatyta, kad pareikštas ieškinio reikalavimas įpareigoti atsakovę neatlygintinai per 6 mėnesius nuo sprendimo šioje civilinėje byloje įsiteisėjimo dienos pašalinti gyvenamojo namo su požemine automobilių saugykla, esančio (duomenys neskelbtini), trūkumus – įrengti namo rūsio sienų išorinės pusės hidroizoliaciją visu namo išoriniu perimetru ašyse D-D, 12-12, A-A ir 1-1; priteisti iš atsakovės ieškovės naudai 644,00 Eur nuostolių yra siejamas su nekokybiškai atliktais statybos darbais, kuriuos atliko atsakovė UAB „Centromera“ (statytoja ir pardavėja). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, minėti ieškinio reikalavimai yra tiesiogiai susijęs su bendrijos veikla, kadangi viena iš bendrijos funkcijų yra pastato bendrojo naudojimo objektų, įskaitant pastato inžinerinių sistemų priežiūra. Bylos duomenys (VĮ Registrų centro 2016-08-09 išrašas, bendrijos įstatų, įregistruotų juridinių asmenų registre 2016-08-04, 8, 9 punktai ) (el. bylos 1 tomas b. l.45-57, 2 tomas b.l. 170-180) patvirtina, kad DNSB „Gojaus bendrija“ įsteigta 2007-12-20, kurios tikslas įgyvendinti pastato patalpų savininkų teises ir pareigas, susijusias su jiems priklausančių bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu, priežiūra, atnaujinimu, 2017-06-08 pakartotinio bendrijos narių susirinkime nuspręsta pavesti bendrijos pirmininkui organizuoti namo statybos kokybės reikalavimų atitikimą statybos techninės dokumentacijos reikalavimų, o nustačius trūkumus, kreiptis į teismą su ieškiniu (el. bylos 1 tomas b. l. 59-60, 2 tomas b. l. 117-118).Iš 2018 03-19 atliktų darbų perdavimo akto matyti, kad Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), konstrukcijų techninės būklės tyrimas atliktas užsakovės - DNSB „Gojaus bendrija“ užsakymu, kuri ir apmokėjo už šias paslaugas trečiajam asmeniui (vykdytojui) (el. bylos 2 tomas b. l. 135-137). Ieškinį pareiškė ieškovė, vykdydama jai pavestas aukščiau paminėtas funkcijas. Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad remiantis Daugiabučiu gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 23 straipsnio 3 dalimi, ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 str. 1 d. 14 p.) (Pvz. žr. Kauno apygardos teismo 2016 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e2S-2330-480/2016).Nustatyta, kad ieškovė 2018 m. gegužės 9 d. paduodama patikslintą ieškinį sumokėjo 802 Eur žyminio mokesčio (el. bylos 2 tomas, b. l. 96). Apelianto prašymas grąžinti ieškovei DNSB „Gojaus bendrija" sumokėtą 802 eurų žyminį mokestį nebuvo sprendžiamas skundžiamoje nutartyje, todėl apeliacinis procesas dėl šio prašymo nutrauktinas, nes negali būti apeliacijos objektu (CPK 312 str., 338 str., 315 str. 2 d. 3 p., 5 d.). Šio žyminio mokesčio grąžinimo klausimas turi būti sprendžiamas pirmosios instancijos teisme CPK 87 straipsnio tvarka.

Dėl bylos procesinės baigties.

Atsižvelgiant į anksčiau nustatytas aplinkybes ir padarytas teisines išvadas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutarties dalimi nepagrįstai įpareigojo ieškovę sumokėti žyminį mokestį už pareikštą ieškinį, todėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 3 d. nutarties dalis dėl įpareigojimo sumokėti žyminį mokestį naikintina (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).

Kauno apygardos teismas, Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atskirąjį skundą tenkinti.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 3 d. nutarties dalį, kuria nustatytas terminas pašalinti trūkumus dėl žyminio mokesčio sumokėjimo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Aušra Baubienė