- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-02-13
- Bylos Nr.
- 2S-827-798/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-02-3-00473-2012-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Antanas Rudzinskas
- Atsakovas
- Edvardui Marapolskui, VĮ Registrų centrui
- Kategorijos
- 99.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas Antanas Rudzinskas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo 637-osios gyvenamojo namo statybos bendrijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-2091-432/2012 pagal ieškovo 637-osios gyvenamojo namo statybos bendrijos ieškinį atsakovams Edvardui Marapolskui ir VĮ Registrų centrui dėl nekilnojamojo daikto teisinės registracijos panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, kurioje tretieji asmenys yra Andrius Marapolskas, Romualdas Zaleckis, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas 637-oji gyvenamojo namo statybos bendrija ieškiniu prašė panaikinti garažo bokso, kurio unikalus Nr. 1300-0084-3013:0037, esančio Savanorių pr. 11E, Vilniuje, teisinę registraciją Edvardo Marapolsko vardu; įpareigoti atsakovą perduoti ieškovui garažo bokso, kurio unikalus. Nr. 1300-0084-3013:0037, esančio Savanorių pr. 11E, Vilniuje, raktus ir atlaisvinti šį garažo boksą bei priteisti jam iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 6 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė. Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs ieškovo apeliacinį skundą, 2013 m. rugsėjo 17 d. nutartimi Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 6 d. sprendimą paliko nepakeistą.
Šalies argumentai
Ieškovas 637-oji gyvenamojo namo statybos bendrija kreipėsi į teismą su prašymu dėl žyminio mokesčio grąžinimo. Nurodė, jog 2012 m. sausio 18 d. pateikė teismui ieškinį, už kurį sumokėjo žyminį mokestį 438 Lt, o 2013 m. sausio 7 d. apeliacinį skundą, už kurį taip pat sumokėjo 438 Lt. Kadangi pagal Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 23 str. 3 d. bendrija yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl, anot ieškovo, jo nepagrįstai sumokėtas žyminis mokestis 876 Lt, turi būti grąžintas.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. spalio 30 d. nutartimi ieškovo prašymą tenkino iš dalies - įpareigojo Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos grąžinti ieškovui 438 Lt dydžio žyminį mokestį, sumokėtą 2013 m. sausio 7 d. mokėjimo nurodymu Nr. 1353. Nurodė, kad nėra pagrindo ieškovui grąžinti žyminio mokesčio už pateiktą ieškinį, kadangi ieškinys pateiktas 2012 m. sausio 18 d., o Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 23 str. 3 d. įsigaliojo tik 2012 m. liepos 1 d.
Šalies argumentai
Ieškovas 637-oji gyvenamojo namo statybos bendrija atskiruoju skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 30 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės, t.y. įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos grąžinti ieškovui 438 Lt dydžio žyminį mokestį, sumokėtą 2011 m. gruodžio 21 d. Nurodo, kad 2012 m. liepos 1 d. įsigaliojęs Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymas su pakeitimais, kuriais bendrijos atleistos nuo žyminio mokesčio mokėjimo, turi būti taikomas visose bylose, kuriose tuo metu dar nebuvo priimtų teismo sprendimų dėl ieškinio esmės. Kadangi mokesčio sukeltos pasekmės baigiasi su teismo sprendimo priėmimu, todėl žyminis mokestis šiuo atveju tapo permokėtas. Pagrindu tenkinti atskirąjį skundą ieškovas laiko CK įtvirtintą taisyklę, kad naujas teisinis reguliavimas taikomas toms teisėms ir pareigoms, kurios nors ir atsirado iki tokio naujo reguliavimo įsigaliojimo, bet įgyvendinamos jam įsigaliojus. Todėl žyminio mokesčio mokėjimas nors ir buvo privalomas ieškovui teikiant ieškinį, tačiau byloje nepriėmus sprendimo iki 2012-07-01, ieškovas tapo atleistu nuo žyminio mokesčio mokėjimo.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmetamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Teismas, įvertinęs civilinės bylos medžiagą, atskirojo skundo teisinius argumentus, konstatuoja, jog pirmos instancijos teismo nutartis yra teisėta bei pagrįsta, todėl jos naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais, nėra teisinio pagrindo (CPK 263 str.).
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad sumokėtas žyminis mokestis arba jo dalis grąžinama jo mokėtojui, jei yra CPK 87 str. nurodyti pagrindai. Nors ieškovas savo prašymą dėl žyminio mokesčio grąžinimo ir grindžia aplinkybe, kad 2012 m. liepos 1 d. įsigaliojęs Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymas su pakeitimais, atleido bendrijas nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl jo 2011 m. gruodžio 21 d. už ieškinį sumokėtas žyminis mokestis turi būti grąžintas kaip žyminio mokesčio permoka, tačiau tokie atskirojo skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti.
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs civilinėje byloje surinktą medžiagą atskirajame skunde išdėstytų motyvų kontekste, konstatuoja, kad apeliantas atskirajame skunde nenurodė jokių objektyvių aplinkybių ar teisinių argumentų, galinčių patvirtinti skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties neteisėtumą ar nepagrįstumą. Pažymėtina, kad nauja Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo redakcija, bendrijas nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžia ne visose bylose. Kaip ir nurodė pirmosios instancijos teismas, nėra pagrindo ieškovui grąžinti žyminio mokesčio už pateiktą ieškinį, kadangi ieškinys pateiktas 2012 m. sausio 18 d., o Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 23 str. 3 d. įsigaliojo tik 2012 m. liepos 1 d. T.y. ieškovo ieškinys teismui pateiktas anksčiau nei įsigaliojo minėto įstatymo pakeitimai, atleidžiantys bendrijas nuo žyminio mokesčio mokėjimo.
Nepagrįsti apelianto argumentai, kad žyminio mokesčio sukeltos pasekmės baigiasi su teismo sprendimo priėmimu. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad civilinių bylų procesas vyksta pagal bylos nagrinėjimo, atskirų procesinių veiksmų atlikimo arba teismo sprendimo vykdymo metu galiojančius civilinio proceso įstatymus (CPK 3 str. 8 d.). Ieškovas atliko procesinį veiksmą – pateikė ieškinį nesant įstatymo, numatančio ieškovo atleidimo nuo žyminio mokesčio (CPK 83 str. 1 d. 14 p.), todėl žyminį mokestį už ieškinį sumokėjo pagrįstai ir teisinio pagrindo grąžinti jį ieškovui nėra.
Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir neturi įtakos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teismas plačiau dėl jų nepasisako.
Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmos instancijos teismo nutartis pagrįsta, o atskirasis skundas netenkinamas (CPK 337 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 str. 1 p., apeliacinės instancijos teismas
nutarė:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.