Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Dobrovolskis, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjęs pareiškėjų R. B. ir D. B. (apeliantų) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 1 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų R. B. ir D. B. pareiškimą suinteresuotiems asmenims UAB „Laukininkų valda“, UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centrui, UAB „SB dantų klinika“, AB „Klaipėdos vanduo“, AB „Klaipėdos energija“, AB SEB bankui, UAB „Būsto paskolų draudimas“, Ž. K., antstoliui A. S., antstoliui J. P. ir antstolei B. T. dėl bankroto bylos iškėlimo fiziniams asmenims,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjai R. B. ir D. B. kreipėsi į teismą, prašydami iškelti bankroto bylą, kadangi negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai yra suėję ir kurių suma viršija 25 Lietuvos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas (toliau – ir MMA). Prašė bankroto administratore paskirti UAB „Principo reikalas“, nustatyti būtiniesiems poreikiams tenkinti 700,00 Eur sumą per mėnesį.Nurodė, kad pareiškėja D. B. nuo 2008 m. serga psichikos liga, dėl ko ji negali dirbti. Paaiškino, kad yra vienintelis šeimoje dirbantis asmuo, dėl žmonos sveikatos pablogėjimo nebegali visą laiką dirbti ir gauti didesnių pajamų. Pareiškėjas paskutiniu laikotarpiu dirbo pagal terminuotą sutartį UAB „Novikontas SCM“, jo vidutinis darbo užmokestis atskaičius privalomuosius mokėjimus per mėnesį buvo 1593,59 Eur. Turi specialųjį vidurinį išsilavinimą, virėjo darbo patirtį tolimojo plaukiojimo laivuose. Šiuo metu pareiškėjas nėra sudaręs darbo sutarties ir jokių pajamų negauna. Be to, jų finansinė padėtis ypač pablogėjo, kai antstoliai išieškojo išlaikymo nepilnamečiam vaikui įsiskolinimą. Paaiškino, jog įsiskolinimų išieškojimas per antstolius nebekelia jokios motyvacijos dirbti, nes antstoliai vykdo išieškojimus iš beveik visų jo gaunamų pajamų. Dėl nurodytų priežasčių jie nebegali vykdyti finansinių įsipareigojimų kreditorei AB SEB bankui pagal 2007 m. gegužės 10 d. kredito sutartį ir kitiems kreditoriams. Kartu su pareiškėjos D. B. dukros E. S. šeima gyvena pareiškėjams priklausančiame bute. Suinteresuotas asmuo UAB „Būsto paskolų draudimas“ pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad su pareiškimu nesutinka.Paaiškino, jog iš byloje esančių duomenų nekyla abejonių dėl to, kad pareiškėjai yra nemokūs Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) prasme, t. y. kad pareiškėjai negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas. Su pareiškimu pateiktoje pažymoje dėl pareiškėjos D. B. lėtinės psichikos ligos nenurodyta, jog ji yra nedarbinga ir neturi galimybių dirbti bei gauti pajamų, iš kurių galėtų būti tenkinami kreditorių reikalavimai. Dar 2006 metais pareiškėja buvo pateikusi bendrovei prašymą sudaryti draudimo sutartį, kuriame nurodė, jog nedirba. Taigi dar prieš prisiimdama įsipareigojimus bankui ir suinteresuotam asmeniui UAB „Būsto paskolų draudimas“ pareiškėja niekur nedirbo, kas, anot suinteresuoto asmens, reiškia, kad pareiškėjai finansinius įsipareigojimus ketino vykdyti tik iš pareiškėjo R. B. gaunamų pajamų. Šiuo atveju turėtų būti taikomas FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte numatytas pagrindas atsisakyti iškelti bankroto bylą dėl pareiškėjos sąmoningo neveikimo, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais.Suinteresuotas asmuo UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras atsiliepime į ieškinį nurodė, kad klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo pareiškėjams palieka spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, kad pareiškėja D. B. laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2016 m. birželio 30 d. nėra sumokėjusi 198,79 Eur vietinės rinkliavos.Suinteresuotas asmuo AB „Klaipėdos vanduo“ atsiliepime į pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo nurodė, kad palieka šį klausimą spręsti teismo nuožiūra. Patikslino, kad pareiškėjų skola yra 292,81 Eur.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016 m. liepos 1 d. nutartimi pareiškėjų R. B. ir D. B. pareiškimo dėl bankroto bylos jiems iškėlimo netenkino – atsisakė iškelti pareiškėjams fizinio asmens bankroto bylą.Teismas nustatė, kad pareiškėjų bendra pradelstų kreditinių įsipareigojimų suma viršija 25 MMA ribą (FABĮ 2 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad pareiškėjų būklė atitinka FABĮ 2 straipsnyje įtvirtintą nemokumo sampratą.Teismas nurodė, kad į bylą pateikti duomenys dėl pareiškėjai nustatytos lėtinės psichikos ligos patvirtina, kad jai yra sunkiau susirasti darbą. Tačiau pareiškėja nėra pripažinta neveiksnia ar ribotai veiksnia tam tikroje srityje, taip pat byloje nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjai būtų nustatytas nedarbingumas, todėl pareiškėja gali dirbti ir gauti pajamų.Pareiškėjo nurodytą aplinkybę, kad už 1000,00 Eur per mėnesį dirbti jis nenorėtų, nes tų pajamų neužtektų pareiškėjams pragyventi ir dengti skolas kreditoriams, teismas įvertino kaip pareiškėjo nenorą dėti pakankamai pastangų tam, kad susirastų bent laikiną darbą ir gaudamas kad ir mažesnes pajamas galėtų bent iš dalies atsiskaityti su kreditoriais. Toks pareiškėjų elgesys (neveikimas), teismo nuomone, neatitinka sąžiningumo reikalavimų, todėl iškėlus bankroto bylą būtų pažeistas teisingos skolininkų ir jo kreditorių interesų pusiausvyros principas.Prieš prisiimdamas atitinkamus įsipareigojimus pareiškėjas būdamas sąžiningas, protingas ir apdairus turi įvertinti savo finansinę padėtį, galimybes už suteiktas paslaugas atsiskaityti. Pareiškėjai įsipareigojo UAB „SB dantų klinika“ sumokėti 11650,00 Eur sumą, kurią buvo susitarta mokėti dalimis, tačiau nuo 2015 m. rugpjūčio 31 d. iki 2016 m. sausio 21 d. nebuvo atliktas nė vienas mokėjimas, kas leidžia daryti išvadą, jog pareiškėjai galbūt jau 2015 m. rugpjūčio 31 d. turėjo finansinių sunkumų ir dar labiau apsunkino savo finansinę padėtį prisiimdami papildomus įsipareigojimus už suteiktas implantavimo paslaugas, kurių visiškai nevykdė, o didino savo kreditinius įsipareigojimus. Pareiškėjai nors nurodė, kad tikisi susirasti darbą, tačiau byloje nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad įsidarbins, nenurodė, koks būtų planuojamas gauti darbo užmokestis per mėnesį. Pareiškėjai jokių pajamų negauna, teismo posėdžio metu nurodė, kad juos materialiai remia artimieji giminaičiai. Duomenų, kaip ketina atsiskaityti su kreditoriais, nepateikė. Esant šioms aplinkybėms, iškėlus pareiškėjams fizinio asmens bankroto bylą nebūtų pasiektas bankroto proceso tikslas ir paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti pareiškėjų mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Pareiškėjai pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2FB-8460-1032/2016 ir klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo pareiškėjams perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.Nurodė, kad teismas nurodė, kad jų turimo nekilnojamojo turto buto, adresas (duomenys neskelbtini), Klaipėda, vidutinė rinkos vertė Nekilnojamojo turto registro duomenų išraše nurodyta 44142,00 Eur, tačiau nevertino, kokią įtaką šio turto realizavimas turės kreditinių reikalavimų tenkinimui. Mano, kad realizavus šį turtą, būtų patenkinta tik apie pusė kreditorių finansinių reikalavimų.Teismas neteisingai vertino pareiškėjų sudarytą sandorį su UAB „SB dantų klinika“ dėl implantavimo paslaugų (11 650,00 Eur). Minėtas sandoris buvo sudarytas tik dėl būtiniausių pareiškėjai reikiamų medicininių paslaugų. Pareiškėja pasirašė sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) bei įsiskolinimo raštą, tačiau ne visos paslaugos buvo atliktos. Be to, bankroto administratorius, manydamas, jog šiuo sandoriu buvo pažeisti kitų kreditorių interesai, vadovaudamasis FBAĮ 12 straipsnio nuostatomis, galės kreiptis į teismą su ieškiniu dėl šio sandorio pripažinimo negaliojančiu.Pareiškėjos liga, o ne sąmoningas neveikimas turėjo įtakos pareiškėjos nemokumo atsiradimui. Šiuo metu ji yra dispanserizuota Klaipėdos psichikos centre ir gydosi ambulatoriškai. Pareiškėjos diagnozė sudaro jai rimtų kliūčių surasti darbą, dėl ko ji ilgą laiką registruota darbo biržoje (bedarbio pažymėjimas pridėdamas). Pareiškėjas neteisingai suprato teismo užduotą jam klausimą dėl negalėjimo dirbti už mažesnį nei 1000,00 Eur atlyginimą per mėnesį. Ši aplinkybė paneigtina faktu, kad jis daugiau nei pusmetį registruotas darbo biržoje. Teisybė, kad tokio dydžio atlyginimo, apie kurį klausinėjo teismas, virėjui Lietuvoje niekas nemoka. Tačiau būdamas registruotas darbo biržoje ir atsisakęs darbo biržos pasiūlyto darbo, asmuo išbraukiamas iš bedarbių sąrašo. Per šį laikotarpį pareiškėjui nebuvo pasiūlyta jokio jam tinkančio darbo, kuris galėtų tenkinti šeimos minimalius poreikius ir nors iš dalies dengti kreditinius įsipareigojimus.Atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.

IV. Atskirasis skundas netenkintinas

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.Nagrinėjamu atveju apeliantas skundžia pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria buvo atsisakyta iškelti bankroto bylą pareiškėjams R. B. ir D. B.. Pagal FABĮ 6 straipsnio 1 dalį, teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra šio įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų. Taigi sprendžiant dėl bankroto bylos iškėlimo turi būti įvertinamos dvi grupės aplinkybių. Pirma, turi būti konstatuotas fizinio asmens nemokumas. Pagal FABĮ 2 straipsnio 2 dalį fizinio asmens nemokumas – fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas. Antra, nustačius fizinio asmens nemokumą turi būti patikrinama, ar neegzistuoja FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje įtvirtintos sąlygos, kurioms esant bankroto bylą atsisakoma iškelti.

Dėl pareiškėjų nemokumo

Fizinių asmenų bankroto įstatymo 2 straipsnio 2 dalis numato, kad fizinio asmens nemokumas yra fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 MMA. Teismų praktikoje pripažįstama, kad sąžiningas fizinis asmuo laikytinas visiškai nemokiu tada, kai sąžiningo fizinio asmens finansinė būklė yra kritinė ir jis negali vykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių įvykdymo terminai yra suėję. Be to, pripažįstama, kad nemokumui nustatyti reikia atlikti fizinio asmens nemokumo priežasčių analizę, įvertinti fizinio asmens skolinių įsipareigojimų apimtį, turimo turto masę, taip pat galimas skolininko perspektyvas įvykdyti savo skolinius įsipareigojimus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad situacija, kai asmens finansiniai įsipareigojimai didesni nei jo turimas turtas, tačiau gaunamos pajamos leidžia per protingą laikotarpį šiuos įsipareigojimus įvykdyti, reiškia, kad asmuo gali vykdyti skolinius įsipareigojimus. Vien tai, kad asmens turimų skolų suma viršija jo turimo turto vertę, nereiškia asmens nemokumo, jeigu jis gauna pajamas, kurios yra pakankamos skoloms padengti. Taip pat vien didelių pajamų gavimo faktas automatiškai nereiškia asmens mokumo, jeigu gaunamų, nors ir didelių, pajamų neužtenka jo įsipareigojimams padengti. Nustatant, ar asmuo pajėgus vykdyti savo įsipareigojimus, būtina nustatyti ir įvertinti jo per ataskaitinį laikotarpį (mėnesį) mokėtiną pinigų sumą, gaunamas pajamas, gaunamų sumų realumą, lėšas, būtinas pragyvenimui.Šiuo atveju iš bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėjai D. B. 2007 m. gegužės 10 d. AB SEB bankas suteikė 69508,80 Eur (240000,00 Lt) kreditą butui, esančiam (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, pirkti ir remontuoti pagal kredito sutartį Nr. 0450718012345-57. Pareiškėjai 2006 m. sausio 16 d. taip pat sudarė būsto paskolos draudimo sutartį su UAB „Būsto paskolų draudimas“, pagal kurią įsipareigojo mokėti draudimo įmokas. Pareiškėjai yra skolingi UAB „Laukininkų valda“ 260,95 Eur; UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centrui – 198,79 Eur; UAB „SB dantų klinika“ – 11650,00 Eur; AB „Klaipėdos vanduo“ – 292,81 Eur; AB „Klaipėdos energija“ – 3 943,74 Eur; AB SEB bankui – 69240,21 Eur; UAB „Būsto paskolų draudimas“ – 6127,03 Eur. Bendra pareiškėjų finansinių įsipareigojimų suma yra 91713,53 Eur.Nustatyta, kad pareiškėjas R. B., dirbdamas pagal terminuotą sutartį UAB „Novikontas SCM“ laikotarpiu nuo 2015 m. balandžio 12 d. iki 2015 m. gruodžio 8 d. gavo 17511,99 Eur pajamų iš darbo užmokesčio neatskaičius privalomųjų mokėjimų. Pareiškėjas už 2016 m. gegužės mėnesį taip pat gavo 259,58 Eur nedarbo draudimo išmoką. Iš VSDFV pažymos matyti, kad laikotarpiu nuo 2015 m. sausio mėnesio iki 2016 m. birželio mėnesio pareiškėjas R. B. jokių pensijų ar pašalpų negavo. Pareiškėja D. B. laikotarpiu nuo 2014 m. rugsėjo 13 d. iki 2015 m. balandžio 21 d. dirbo UAB „Drogas“. Iš VSDFV pažymos matyti, kad laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. balandžio 21 d. pareiškėja gavo 1027,28 Eur pajamų iš darbo užmokesčio neatskaičius privalomųjų mokėjimų ir už 2015 m. gegužės mėnesį gavo 90,95 Eur ligos pašalpą. Abu pareiškėjai šiuo metu nedirba, jokių pajamų negauna.Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, jog pareiškėjams nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, kurio vidutinė rinkos vertė Nekilnojamojo turto registro duomenų išraše nurodyta 44142,00 Eur. VĮ „Regitra“ duomenimis, pareiškėjai jų vardu įregistruotų transporto priemonių neturi.Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad pareiškėjų skoliniai įsipareigojimai viršija 25 MMA, nes jis atitinka faktines bylos aplinkybes. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo pareiškėjo nemokumą.

Dėl pareiškėjų nesąžiningumo

Nagrinėjamu atveju aktuali FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto nuostata, kad teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl CK 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises, neprivalėdamas sudaryti šių sandorių, ar kitokių veiksmų, kurie CK nustatyta tvarka laikomi nesąžiningais. Pasisakydamas dėl šios įstatymo nuostatos kasacinis teismas išaiškino, kad teismas atsisako iškelti nesąžiningo fizinio asmens bankroto bylą dviem atvejais, – jeigu asmuo tapo nemokus dėl CK 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises, kurių sudaryti jis neprivalėjo, arba jeigu nustatomi kitokie jo veiksmai, kurie CK nustatyta tvarka laikomi nesąžiningais. FABĮ detaliau nenurodoma, kokie kiti veiksmai gali būti pripažinti nesąžiningais, todėl kiekvienu individualiu atveju juos kvalifikuoti kaip nesąžiningus turi bylą nagrinėjantis teismas, remdamasis CK nuostatomis ir kasacinio teismo suformuota šių įstatymo nuostatų taikymo praktika, atsižvelgdamas į FABĮ tikslus ir jame nustatytą specialųjį teisinį reguliavimą (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal I. J. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, bylos Nr. 3K-3-516/2014).Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl pareiškėjų nemokumo, taikė FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą. Konstatavo pareiškėjų nemokumą ir sprendė, kad prieš prisiimdamas atitinkamus įsipareigojimus pareiškėjas, būdamas sąžiningas, protingas ir apdairus, turi įvertinti savo finansinę padėtį, galimybes už suteiktas paslaugas atsiskaityti. Pareiškėjai įsipareigojo kreditorei UAB „SB dantų klinika“ sumokėti 11650,00 Eur sumą, kurią buvo susitarta mokėti dalimis, tačiau nuo 2015 m. rugpjūčio 31 d. iki 2016 m. sausio 21 d. nebuvo atliktas nė vienas mokėjimas, todėl konstatuotina, jog pareiškėjai galbūt jau 2015 m. rugpjūčio 31 d. turėjo finansinių sunkumų ir dar labiau apsunkino savo finansinę padėtį prisiimdami papildomus įsipareigojimus už suteiktas implantavimo paslaugas, kurių visiškai nevykdė, o didino savo įsipareigojimus kreditoriams. Pareiškėjai skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai interpretavo šio sandorio būtinumą, nes buvo suteiktos tik būtinosios medicininės paslaugos. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo apeliantų argumentu nesutinka. Dantų implantavimas nėra priskiriamas prie būtinųjų medicininių paslaugų. Nuo 2009 m. spalio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. rugsėjo 11 d. įsakymas Nr. V-743 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. lapkričio 21 d. įsakymo Nr. V-890 „Dėl dantų protezavimo paslaugų teikimo ir išlaidų kompensavimo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“ (Žin., 2009, Nr. (112-4784), kuriuo buvo patvirtinta nauja dantų protezavimo paslaugų teikimo ir šių paslaugų išlaidų kompensavimo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto tvarka. Asmuo, turėdamas finansinių sunkumų, galėjo kreiptis dėl dantų protezavimo išlaidų kompensavimo, tačiau to pareiškėja nepadarė. Nors pagal pateiktus byloje duomenis matyti, kad pareiškėja nuo 2008 m. serga psichikos liga, todėl ir finansinė padėtis sandorio dėl 11650,00 Eur sudarymo su kreditore UAB „SB dantų klinika“ metu jau buvo pasikeitusi. Remiantis išdėstytų aplinkybių pagrindu, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėjai galbūt jau 2015 m. rugpjūčio 31 d. turėjo finansinių sunkumų ir dar labiau apsunkino savo finansinę padėtį prisiimdami papildomus įsipareigojimus už suteiktas implantavimo paslaugas, kurių visiškai nevykdė, o didino savo įsipareigojimus kreditoriams.Apeliantai kaip vieną iš jų mokumui neigiamą įtaką turinčių veiksnių nurodė aplinkybę, kad dėl pareiškėjos lėtinės psichinės ligos pareiškėjas R. B. negali dirbti. Pirmosios instancijos teismas šį pareiškėjo argumentą, kad jis neitų dirbti už 1000,00 Eur per mėnesį, nes tų pajamų neužtektų pareiškėjams pragyventi ir dengti skolas kreditoriams, įvertino kaip pareiškėjo nenorą dėti pastangas tam, kad susirastų bent laikiną darbą ir gaudamas kad ir mažesnes pajamas galėtų bent iš dalies atsiskaityti su kreditoriais. Pareiškėjas atskirajame skunde nurodė, kad teismas netinkamai interpretavo jo žodžius. Nesąžiningu pareiškėjas pripažintinas tuomet, jeigu duomenys apie skolų atsiradimo priežastis, skolininko elgesį su savo finansais teikia pagrindą daryti išvadą, kad jis sąmoningai (kryptingai) leido susidaryti skoloms, tikėdamasis, jog nepatenkinti kreditorių reikalavimai bus nurašyti, ar kitais būdais elgėsi itin nerūpestingai, konkrečiomis aplinkybėmis jo elgesį vertinant pagal protingumo ir teisingumo principus. Taigi, nesąžiningumas gali būti konstatuotas tiek dėl konkrečių asmens veiksmų (prievolių prisiėmimo neketinant jų vykdyti, kreditorių klaidinimo apie savo finansinę padėtį, kredito tikslą ir pan. aplinkybes), tiek dėl jo neveikimo, kai nededama pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais ir dėl to asmuo tampa nemokus. Nors pareiškėjas atskirajame skunde nurodė, kad teismas netinkamai interpretavo jo žodžius dėl gaunamo darbo užmokesčio, tačiau teismo posėdžio metu pirmosios instancijos teisme jis pats nurodė, kad galėtų susirasti virėjo darbą ir dirbti kituose tolimojo plaukiojimo laivuose, tačiau tokiu atveju jo gaunamos pajamos būtų mažesnės, nes dirbant laivuose su svetimos valstybės vėliava iš jo užmokesčio būtų atskaityta apie 18 procentų mokesčių. Ši ir pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad jis yra registruotas darbo biržoje, tačiau jam per šį laikotarpį nebuvo pasiūlytas joks darbas, tik patvirtina, jog nėra dedamos pastangos apskritai rasti kokį nors darbą ir pagerinti šeimos finansinę padėtį. Nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad pareiškėjai nėra sąžiningi fiziniai asmenys Fizinių asmenų bankroto įstatymo 1 straipsnio 1 dalies prasme, o jiems iškėlus bankroto bylą nebūtų pasiektas tikslas – siekti teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros.Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam klausimo išsprendimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.Remiantis išdėstytų aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išdėstė aplinkybes, reikšmingas sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo pareiškėjams (skolinių įsipareigojimų apimtis, turimo turto masė, perspektyvos įvykdyti skolinius įsipareigojimus ir kt.). Dėl to pirmosios instancijos teismo nutartis teisėta ir jos naikinti nėra įstatymų nustatyto pagrindo naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartį palikti nepakeistą.