Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. O. ieškinį atsakovui V. O. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė teismui išvadą byloje dėl ginčo, kuria pritaria ieškovės reikalavimams. Nurodė, kad atsakovo vaikui teikiamas išlaikymo dydis šiuo metu nebeatitinka vaiko poreikių, ieškovės prašomas priteisti išlaikymo dydis yra protingas, atitinkantis vaiko poreikius ir jų tėvų materialinę padėtį, atsakovas neturi kitų išlaikomų asmenų.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė I. O. ir atsakovas V. O. yra nepilnamečio V. O., gimusio 2008 m. lapkričio 5 d., tėvai. Ieškovė dirba (duomenys neskelbtini), pagal kurios pateiktą pažymą apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį ieškovės gaunamas darbo užmokestis, neatskaičius mokesčių, sudaro vidutiniškai apie 610 Eur. Ieškovei mokama išmoka vaikui (už V. O.) sudaro 60 Eur. Bylos rašytiniais duomenimis nustatyta, kad ieškovei nuosavybės teise registruota transporto priemonė – automobilis BMW, 2017 m. gamybos –, nekilnojamasis turtas (žemės sklypai, gyvenamasis namas ir pagalbiniai ūkio pastatai), kurio bendra vidutinė rinkos vertė, nustatyta VĮ Registrų centras masinio vertinimo būdu, yra 17385,00 Eur.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų bazės duomenimis, atsakovas yra ūkininkas ir jo gaunamos pajamos, neatskaičius mokesčių sudaro 550 Eur. Atsakovas teismo posėdžio metu pripažino, jog gauna apie 6000 Eur išmoką kartą per metus už galvijus ir žemės sklypus, apie 300 Eur per mėnesį gauna už pieną. Atsakovo vardu registruotos 3 transporto priemonės – Renault Scenic, 2000 m. gamybos, Renault Vel Satis, 2002 m. gamybos, Ford Focus C-Max, 2004 m. gamybos. Atsakovas asmeninės nuosavybės teise turi nekilnojamojo turto (žemės sklypų ir pastatų), kurių bendra vidutinė rinkos vertė, nustatyta VĮ Registrų centras masinio vertinimo būdu, yra 34558,00 Eur.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Šios nuostatos imperatyvas išplaukia tiek iš vaikų teises nustatančių ir saugančių nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalis), tiek ir iš bendrųjų šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurių esmė yra ta, kad visų pirma užtikrinti normalias vaiko augimo, vystymosi, jo įgimtų ir įgytų gabumų lavinimo sąlygas yra tėvų pareiga, kuri įgyvendinama tiek naudojantis tėvų valdžios suteiktomis teisėmis, tiek vykdant atitinkamas prievoles, įskaitant ir išlaikymo vaikams teikimą.

Atsakovas gimimo liudijime įrašytas V. O., gim. (duomenys neskelbtini), tėvu, jis turi tėvo teises ir pareigas. Šalys gyvena atskirai, šalių nepilnametis sūnus gyvena su ieškove, abu tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, todėl atsakovas privalo teikti išlaikymą savo sūnui V. O., dėl to tarp šalių ginčo nėra.

Ginčas byloje tarp šalių kilo dėl sūnui teikiamo išlaikymo dydžio. Ieškovė prašo teismo padidinti atsakovo sūnui teikiamo išlaikymo dydį, motyvuojant tuo, kad per 2 metus iš esmės pasikeitė sūnaus būtinieji poreikiai ir šalies ekonominė padėtis. Atsakovas su ieškovės reikalavimais sutinka iš dalies, nurodo, jog sutiktų sūnui mokėti 170 Eur išlaikymą. Nurodo, jog jo paties materialinė padėtis yra sunki ir didesnio išlaikymo sūnui teikti neturi galimybės.

Dėl išlaikymo dydžio padidinimo

Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą) nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iš vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio, nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata galios (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 279 straipsnio 5 dalis) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013).

Pagal CK 3.201 straipsnio, reglamentuojančio išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą, nuostatas pagrindas išlaikymo dydžiui pakeisti yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę vaiko (vaikų) poreikiai.

Byloje nustatyta, kad Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų 2018 m. vasario 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-1087-995/2018 bendru abiejų sutuoktinių sutikimu nutrakta ieškovės ir atsakovo santuoka, patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria nustatytas atsakovo nepilnamečiam sūnui V. O. mokėtinas 130,00 Eur kas mėnesį išlaikymas iki sūnaus pilnametystės. Ieškovė ieškinį grindžia esminiu vaiko poreikių ir šalies ekonominės situacijos pasikeitimu, todėl šiuo atveju sprendžiant išlaikymo vaikui dydžio padidinimo klausimą yra būtina nustatyti šias aplinkybes.

Ieškovė nurodė, kad sūnaus būtinųjų poreikių tenkinimui (maistui, higienos prekėms, mokymosi priemonėms, laisvalaikiui, sveikatos priežiūrai) išlaidos per mėnesį sudaro apie 446,75 Eur, išsamių įrodymų apie išlaidas (kasos kvitų už maisto, kitų reikmenų, mokymo ir gebėjimų ugdymo paslaugų pirkimą) nepateikė, tačiau teismas laiko esant akivaizdu, kad ieškovė viena augindama vaiką patiria visas su tuo susijusias išlaidas: vaiko maistui, rūbams, avalynei, higienos reikmėms, lavinimui bei normalių gyvenimo sąlygų sudarymui. Teismas vertina, kad išlaidos augintinio (šuns) išlaikymui nepriskirtinos prie vaiko išlaikymo išlaidų. Nors ieškovė paaiškino, kad šuo buvo dovanotas vaikui ir yra jo, todėl ir išlaidos jam išlaikyti tenka vaikui, teismas vertina, kad būtent ieškovė, t. y. vaiko mama, kuri leido vaikui auginti šunį, kad ir dovanotą, bei būdama atsakinga už savo nepilnametį sūnų, prisiėmė atsakomybę ir už šio augintinio išlaikymą. Atsakovas nepriėmė sprendimo leisti sūnui auginti šunį, todėl neturi prisiimti ir atsakomybės už šias patiriamas išlaidas. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, išlaidos augintiniui (šuniui) išlaikyti (20 Eur) nepriskirtinos vaiko išlaikymo išlaidoms. 2018 metais ieškovės ir atsakovo sūnui buvo dešimt metų, bylos nagrinėjimo teisme metu jam yra dvylika. Teismo vertinimu, per dviejų metų laikotarpį vaiko poreikiai išaugo, kadangi vaikui augant, jie didėja, ir priteistos 130,00 Eur sumos nebepakanka būtiniems vaiko poreikiams užtikrinti. Aplinkybės, kad ši suma yra pakankama atsakovas neįrodinėjo, įrodinėjo, kad teikti didesnį išlaikymą vaikui neturi lėšų. Tačiau pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis nepakankamomis pajamomis. Taip pat tai, kad, esant tam tikroms aplinkybėms tėvas (motina) negali teikti vaikui išlaikymo, nereiškia, kad toks išlaikymas vaikui nepriklauso ar kad tuo metu vaiko poreikiai yra mažesni. Be to, per dvejus metus šalyje pasikeitė ekonominė padėtis, prekių ir paslaugų kainos išaugo. Įvertinus tokias faktorius, kaip vaiko amžiaus didėjimas, kainų augimas ir šalies ekonominė padėtis, teismas sprendžia, jog šalių nepilnamečio vaiko poreikiai didėjo ir ateityje tik didės. Išlaikymas vaikams priteistinas siekiant patenkinti ne tik šiandieninius vaikų poreikius, tačiau turi būti orientuotas ir į vaikų ateitį.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad byloje yra nustatytos aplinkybės, sudarančios pagrindą padidinti teikiamo išlaikymo vaikui dydį – iš esmės pasikeitė vaiko poreikiai ir šalies ekonominės situacija.

Pagal CK 3.192 straipsnio 2 dalį, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Pagal kasacinio teismo išaiškinimus, vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2008, 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010).

Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovo gaunamos pajamos, neatskaičius mokesčių, sudaro 550 Eur per mėnesį, ieškovė per mėnesį gauna vidutiniškai 610 Eur darbo užmokestį neatskaičius mokesčių. Atsakovas turi 3 nuosavybės teise registruotas transporto priemones, ieškovės vardu registruota viena transporto priemonė, atsakovas turi 34558,00 Eur vertės nekilnojamojo turto, ieškovė – 17385,00 Eur vertės nekilnojamąjį turtą (šalys kitokių įrodymų teismui dėl turimo turto vertės nepateikė (CPK 178 straipsnis)). Teismo vertinimu, šalių turtinė padėtis yra panaši, tačiau atsižvelgtina į tai, kad šiuo atveju ieškovė turi mažiau nekilnojamojo turto ir augina nepilnametį šalių sūnų, todėl jai tenka didžiausioji rūpinimosi V. O. našta. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad vaiko tėvų turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Teismas, vertindamas šalių turtinę padėtį, įvertina ir tai, kad tiek ieškovė, tiek ir atsakovas taip pat turi išlaidų – paskolos, komunaliniai mokesčiai, perkamas maistas, rūbai, avalynė, kitos asmeninės išlaidos. Atsakovas yra darbingo amžiaus, dirbantis, sveikas, neįgalumo neturi (įrodymų, paneigiančių šias aplinkybes atsakovas teismui nepateikė), ūkininkauja, daugiau išlaikytinių neturi. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2018 m. teismo sprendimu išlaikymas po 130 Eur iš atsakovo buvo priteistas 2 nepilnamečiams vaikams, šiuo metu vienas iš vaikų yra pilnametis.

Atsakovas sutiko teikti vaikui 170 Eur išlaikymą, teismas, vadovaudamasis CK 3.3 straipsnio 1 dalyje numatytu prioritetiniu vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugos bei gynimo principu, atsižvelgdamas į padidėjusius vaiko poreikius, pasikeitusią šalies ekonominę padėtį, daro išvadą, kad atsakovas objektyviai pajėgus teikti sūnui 200 Eur išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-495/2009). Teismas vertina, kad atsakovas nesiėmė visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti.

Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio, reikšminga ir ta aplinkybė, jog pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 1 dalį kiekvienam vaikui nuo gimimo dienos iki 18 metų, jeigu jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, skiriama ir mokama 1,54 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka per mėnesį, todėl atitinkamai tai sumažina tėvų išlaikymo prievolės dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020).

Ieškovė gauna išmoką vaikui už sūnų V. O. po 60,00 Eur per mėnesį, dėl to ½ šios sumos (30,00 Eur per mėnesį) mažintinas iš atsakovo priteistino išlaikymo dydis.

Teismas, vadovaudamasis CK 3.3 straipsnio 1 dalyje numatytu prioritetiniu vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugos bei gynimo principu, atsižvelgdamas į vaikų poreikius, konstatuoja, kad ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo nepilnamečiam vaikui išlaikymą yra pagrįstas ir tenkintinas – Plungės apylinkes teismo Skuodo rūmų 2018 m. vasario 20 d. sprendimas keistinas ir iš atsakovo nepilnamečio vaiko išlaikymui priteistinas ieškovės prašomo ir nepilnamečio vaiko poreikius atitinkančio išlaikymo dydis – po 200,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, atskaičius 30,00 Eur per mėnesį išmoką vaikui, t. y. po 170,00 Eur, skaičiuojant nuo šio ieškovės ieškinio priėmimo dienos iki vaiko V. O. pilnametystės šią sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina su sūnumi gyvenanti jo motina ieškovė I. O.. Pažymėtina, kad vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas išimtinai vaiko interesams tenkinti (CK 3.190 straipsnis, 3.203 straipsnis).

Pažymėtina, kad teismo sprendimas dėl išlaikymo vaikui dydžio nustatymo res judicata galios bylos šalims neįgyja, todėl po teismo sprendimo priėmimo iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai ar atsiradus kitoms svarbioms aplinkybėms, tiek motina, tiek ir tėvas gali kreiptis dėl išlaikymo formos ir dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė teikdama ieškinį žyminio mokesčio valstybei nemokėjo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį žyminis mokestis tokiu atveju išieškomas iš atsakovo į valstybės biudžetą.

Už ieškovės reikalavimą padidinti vaikui priteistą išlaikymą mokėtinas žyminis mokestis sudaro 25 Eur ((70 Eur × 12) × 3 %) = 25 Eur) CPK 85 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktai). Kadangi ieškovės ieškinys tenkintinas visiškai iš atsakovo valstybei priteistina 25,00 Eur žyminio mokesčio (CPK 93 straipsnis, 96 straipsnis).

Ieškovei pateikė teismui įrodymus dėl jos turėtų 650,00 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai. Kadangi ieškovės ieškinys tenkintas visiškai, iš atsakovo ieškovei priteistina 650,00 Eur bylinėjimosi išlaidų dėl advokato teisinės pagalbos teikimo (CPK 93 straipsnis, 96 straipsnis, 99 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Pakeisti Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų 2018 m. vasario 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-1087-995/2018 nustatyto išlaikymo dydį ir priteisti iš atsakovo V. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą sūnui V. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 170,00 Eur (vienas šimtas septyniasdešimt eurų) kas mėnesį, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, nuo 2020 m. liepos 20 d. iki vaiko pilnametystės.

Paskirti I. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini) V. O. skirtų lėšų tvarkytoja.

Priteisti iš atsakovo V. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei I. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 650,00 Eur (šeši šimtai penkiasdešimt eurų) jos turėtoms išlaidoms advokato teisinei pagalbai.

Priteisti iš atsakovo V. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 25,00 Eur (dvidešimt penki eurai) dydžio žyminį mokestį sumokant priteistą sumą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmus.