Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. G. ieškinį atsakovui E. S. dėl išlaikymo priteisimo, išvadą byloje teikianti institucija - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovė ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti pilnai ieškinyje nurodytų motyvų pagrindu. Papildomai ieškovė paaiškino, kad šiuo metu vaikas nelanko darželio, auklės paslaugų reikia tik tuomet, kai jai pačiai būtina kažkur išeiti. Vaikas yra sveikas, specialių poreikių neturi. Iki vaiko gimimo ji apie pusę metų dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, gaudavo apie 800 Eur per mėnesį darbo užmokestį. Ieškovė yra baigusi (duomenys neskelbtini) ir įgijusi (duomenys neskelbtini) specialybę. Gimus vaikui, kurį laiką su atsakovu ir vaiku gyveno visi kartu. Tuo laikotarpiu atsakovas dengė būsto išlaidas, apmokėdavo sąskaitas už komunalines paslaugas, o ji prisidėdavo prie maisto ir kitų pragyvenimo išlaidų. Nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. ji su vaiku pradėjo gyventi atskirai, nuo tada atsakovas su vaiku nebendrauja, išlaikymo vaikui neteikia.

Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Teismo posėdyje atsakovas nedalyvavo, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką įstatymo nustatyta tvarka pranešta tinkamai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau tekste – CPK) 121 str. 2 d., 123 str., 132 str.), byla nagrinėjama atsakovui nedalyvaujant.

Išvadą byloje teikianti institucija - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad abu tėvai privalo išlaikyti savo vaikus, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei turtinei tėvų padėčiai, užtikrinti vaikui vystytis sąlygas, patenkinti poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokymuisi, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ugdymui ir kt., tačiau negali būti ribojamas minimalių poreikių tenkinimu. Prašomo priteisti išlaikymo dydis siejamas su individualiais M. S. poreikiais. Atsižvelgiant į bylos aplinkybes ir vaiko interesus, vadovaudamiesi vaiko teisių ir teisėtų interesų prioritetinio gynimo principu, prieštarauti ieškinio reikalavimams dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo iš esmės neturi pagrindo.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, byla nagrinėjama Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies

Dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str. 6 d., Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau tekste – CK) 3.192 str. nustato tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus iki pilnametystės. Ši tėvų pareiga yra absoliuti, todėl šios turtinės asmeninės prievolės jie negali atsisakyti vykdyti ar perkelti vykdymą kitiems asmenims, taip pat ir vienam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas. CK 3.192 str. 2 d. nustato, kad tėvų teikiamo materialinio išlaikymo savo vaikams dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Pažymėtina, kad įstatymai nenustato jokio išlaikymo dydžio, kurį turi teikti vaikui tėvai, o teismų praktika, kaip yra konstatavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Teismų praktikoje orientacinis kriterijus, sprendžiant dėl vaikui teiktino išlaikymo iš abiejų tėvų, kuris garantuoja minimalų, socialiai priimtiną poreikių patenkinimo lygį, yra siejamas su minimalia mėnesio alga. Išlaikymo dydis siejamas pirmiausia su vaiko poreikiais ir tėvų turtine padėtimi, todėl, jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaiko poreikius išlaikymo dydis, jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Tačiau koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 str. 2 d. įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis. 2016-04-08 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2017 punkte Nr. 19 nurodyta, kad priteistinas išlaikymo dydis nesietinas su minimaliąja mėnesine alga (žr. pirmiau nurodytą ir kasacinio teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013), minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas laikytinas orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, todėl teismas turi ne pareigą, o teisę vadovautis šiuo kriterijumi.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo dukros išlaikymui po 410 Eur kas mėnesį mokant periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaiko pilnametystės, ieškovę paskirti jos lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis. Ieškovė nurodė, kad dukros poreikiams patenkinti vidutiniškai per mėnesį išleidžia apie 821 Eur. Ieškovė pateikė teismui savo sudarytą Vaiko išlaikymo sąmatą vienam mėnesiui, t.y. būsto nuoma, komunaliniai – 170 Eur, kuras – 40 Eur, maistas vaikui – 173 Eur, higienos prekės – 13 Eur, sauskelnės – 45 Eur, rūbai – 35 Eur, vaistai – 30 Eur, darželis (nuo vienerių metų) – 279 Eur, pramogos/žaislai – 20 Eur, auklės paslaugos – 16 Eur. Be to, iki vaikui sukaks vieneri metai ieškovė planuoja įsigyti automobilio kėdutę „Cybexjuno“ – 160 Eur. Vaikui sulaukus vienerių metų, ieškovė planuoja leisti vaiką į privatų darželį, esantį netoli gyvenamosios vietos – 279 Eur. Ieškinio reikalavimams dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo pagrįsti ieškovė į bylą pateikė (duomenys neskelbtini) VĮ „Regitra“ pažymą apie transporto priemonių registraciją Nr. (duomenys neskelbtini) ir VĮ „Registrų centras“ pažymą dėl nekilnojamojo turto, esančio Lietuvos Respublikos teritorijoje, duomenų.

Iš ieškovės paaiškinimų nustatyta, kad nepilnametė šalių dukra gyvena kartu su motina, šiuo metu darželio ir/ar kitų ugdymo užsiėmimų mergaitė nelanko, yra sveika, specialių poreikių neturi. Ieškovės nuomone, kai nėra ginčo, įrodinėti konkrečių vaiko poreikiams patenkinti patiriamų išlaidų buhalterinės apskaitos dokumentais nereikia, todėl ji į bylą kvitų neteiks.

Bylos duomenimis, S. G. nuo (duomenys neskelbtini) yra asmuo, auginantis vaiką iki trejų metų, draustas valstybės lėšomis, gaunantis iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 375,35 Eur dydžio išmokas. Be to, Draudimo laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) S. G. buvo asmuo, kuris verčiasi individualia veikla ne pagal verslo liudijimą: kitas. Duomenų apie šiuo laikotarpiu gautas pajamas į bylą nepateikta. Ieškovė yra darbingo amžiaus, neįgalumo neturi, ieškovės vardu nėra registruoto nekilnojamojo turto Lietuvos Respublikos teritorijoje. Ieškovės vardu registruotas kilnojamasis turtas – transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)

Bylos duomenimis, atsakovas E. S. nuo (duomenys neskelbtini) yra asmuo, kuris verčiasi individualia veikla ne pagal verslo liudijimą: kitas, duomenų apie atsakovo gaunamas pajamas nėra. Atsakovo vardu nėra registruoto nekilnojamojo turto Lietuvos Respublikos teritorijoje. Atsakovo nuosavybės teise registruotas kilnojamasis turtas – transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Ieškovės duomenimis, atsakovas yra darbingo amžiaus, neįgalumo neturi, turi vieną vaiką.

Įvertinus byloje esančius įrodymus, apsprendžiančius abiejų šalių turtinę padėtį, matyti, kad tiek ieškovės, tiek atsakovo turtinė padėtis yra panaši, abu yra jauno ir darbingo amžiaus, todėl turi dėti visas įmanomas pastangas gauti tokias pajamas, kurios būtų pakankamos pilnai išlaikyti save ir savo nepilnametį vaiką. Teismas pripažįsta, kad ieškovės nurodytos išlaidos maistui, kurui, higienos prekėms, sauskelnėms, rūbams, vaistams, žaislams yra būtinos, nėra pernelyg padidintos, todėl laikytinos pagrįstomis. Teismas kritiškai vertina ieškovės nurodomas išlaidas būsto nuomai ir komunaliniams mokesčiams, nes į bylą nepateikta nei būsto nuomos sutartis, nei komunalinių mokesčių sąskaitos bei jų apmokėjimą pagrindžiantys dokumentai. Priešingai, ieškovė ieškinyje nurodė, kad jos gyvenamosios vietos adresas yra (duomenys neskelbtini), teismui teismo posėdžio metu patikslinus ieškovės adresą, ji patvirtino, kad minėtas adresas nepasikeitęs. Pažymėtina, kad teismo šioje civilinėje byloje priimti procesiniai dokumentai ieškovei buvo siųsti jos nurodytu gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini) ir už ieškovę gavimo pažymose pasirašydavo arba ieškovės tėvas H. G., arba ieškovės mama A. G., todėl teismas laiko, kad ieškovė su nepilnamečiu vaiku gyvena kartu su savo tėvais, todėl būsto nuomos išlaidas vertina nepagrįstomis ir neįrodytomis. Atitinkamai, kritiškai vertintinas auklės paslaugų poreikis, o nesant auklės paslaugų apmokėjimą pagrindžiančių įrodymų, šios išlaidos taip pat laikytinos nepagrįstomis. Be to, teismas kritiškai vertina ir numatomas privataus darželio išlaidas, nes ieškovė jokiais įrodymais nepagrindė būtinybės vaiką leisti ne į valstybinį, o į privatų darželį, nepridėjo preliminarios numatomo lankyti darželio sutarties.

Įvertinęs nustatytas faktines ir teisines aplinkybes, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė neįrodinėjo nepilnamečio vaiko išlaikymui patiriamų išlaidų dydžio, abi šalys yra darbingo amžiaus, byloje nėra pateikta įrodymų dėl šalių sveikatos problemų, ar kitų objektyvių priežasčių, nepriklausančių nuo jų valios, kurios įtakotų jų darbingumą ar galimybę gauti pakankamas pajamas savo ir nepilnamečio vaiko išlaikymui, šalys turi vienodą pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, todėl teismas iš dalies tenkina ieškovės reikalavimą ir priteisia iš atsakovo nepilnametės dukros išlaikymui po 200 Eur mokamų periodinių išmokų nuo ieškinio pateikimo teismui dienos t. y. nuo (duomenys neskelbtini) iki vaiko pilnametystės, periodines išmokas kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.196 str.1 d. 1 p., 3.208 str.). Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina ieškovė (CK 3.185 str. 1 d.).

Sprendimas dalyje dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo nukreipiamas vykdyti skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p.).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

Remiantis CK 3.200 str., išlaikymas vaikui priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 str.). Įrodinėjimo tikslas, kurio turi siekti civilinės bylos dalyviai ir bylą nagrinėjantis teismas – teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Teismas turi vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu įrodinėjamų aplinkybių išnagrinėjimu, pagal įstatymą, neteikiant išankstinės galios jokiems įrodymams, išskyrus įstatymo pripažintus turinčiais didesnę įrodomąją reikšmę (CPK 185 str.). Sprendžiant dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo, taikytinas bendrasis įrodinėjimo naštos paskirstymo principas – „įrodinėja tas, kas teigia“.

Ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo nepilnametei dukrai 800 Eur išlaikymo įsiskolinimą, susidariusį nuo (duomenys neskelbtini) d. iki ieškinio teismui pateikimo dienos, t.y. po 200 Eur per mėnesį už keturis mėnesius, nes atsakovas jokio išlaikymo vaikui neteikė būtent keturis mėnesius. Ieškovė į bylą nepateikė konkrečių dukters išlaikymo išlaidų už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) d. iki ieškinio teismui pateikimo dienos. Teismo posėdžio metu paaiškino, kad išlaikymo įsiskolinimą skaičiuoja nuo tos dienos, kuomet ji su dukra išsikraustė gyventi atskirai nuo atsakovo. Teismo vertinimu, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą nepaneigtas jokiais priešingais įrodymais, todėl teismas neturi pagrindo laikyti, kad atsakovas prie dukters išlaikymo aukščiau nurodytu laikotarpiu prisidėjo. Ieškovės reikalavimas iš atsakovo priteisti 800 Eur išlaikymo įsiskolinimą (po 200 Eur kas mėnesį už keturių mėnesių laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) d. iki ieškinio teismui pateikimo dienos) vertinamas kaip pagrįstas, todėl tenkinamas pilnai.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau tekste – CPK) 93 str. 1 d. šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovė CPK 83 str. 1 d. 2 p. pagrindu atleista nuo žyminio mokesčio už reikalavimus priteisti išlaikymą ir išlaikymo įsiskolinimą mokėjimo. Ieškovės ieškinys patenkintas iš dalies, t.y. 50 proc. Patenkinus ieškinį iš dalies, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 96 Eur žyminio mokesčio, nuo kurio mokėjimo ieškovė paduodama ieškinį buvo atleista (CPK 80 str. 1 d. 5 p., 83 str. 1 d. 2 p., 85 str. 1 d. 3 p., 96 str. 1 d.).

Nagrinėjant civilinę bylą, teisme patirtos 25,16 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p.). Atsižvelgiant į tai, jog išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nagrinėjamoje byloje sudaro didesnę nei 5,00 Eur valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 str. 6 d., Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo (TAR, 2014, Nr. 2014-12793)), tuo tarpu išlaidos susidarė dėl procesinių dokumentų ir teismo dokumentų siuntimo abiem šalims, todėl teismas šią išlaidų sumą priteisia lygiomis dalimis po 12,58 Eur iš ieškovės ir atsakovo valstybės naudai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 str., 270 str., 282 str. 2 d. 1 p. teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo E. S., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiam vaikui M. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), po 200 Eur (du šimtus eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teisme dienos (t.y. (duomenys neskelbtini)) iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skirtina ieškovė S. G., a.k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo E. S., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymo nepilnamečiam vaikui M. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), įsiskolinimą viso 800 Eur (aštuonis šimtus eurų), t.y. po 200 Eur kas mėnesį už keturis mėnesius nuo (duomenys neskelbtini) d. iki ieškinio teismui pateikimo dienos.

Priteisti iš atsakovo E. S., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 96 Eur (devyniasdešimt šešis eurus) žyminio mokesčio. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos atsiskaitomąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Priteisti iš ieškovės S. G., a.k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo E. S., a.k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą po 12,58 Eur (dvylika eurų, 58 ct) iš kiekvieno bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai į biudžetinių pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660, ir mokėjimo kvitą pateikti teismui.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis nukreipti vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.