Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta numatyta (duomenys neskelbtini), vedęs, pagal Sodros duomenis dirba MB „(duomenys neskelbtini)“, teistas:

1) 2011 m. lapkričio 15 d. Šalčininkų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 1 d., 178 str. 1 d., 270 str. 3 d., paskirta galutinė subendrinta bausmė – 1 metų ir 6 mėnesių laisvės apribojimas, įpareigojant nuo 23 val. iki 6.00 val. būti namuose;

2) 2012 m. vasario 23 d. Šalčininkų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d. (3 epizodai), paskirta galutinė subendrinta bausmė – 2 metų laisvės apribojimas, įpareigojant nuo 23 val. iki 6.00 val. būti namuose;

3) 2012 m. gegužės 31 d. Šalčininkų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d., paskirta galutinė subendrinta bausmė – 2 metų laisvės apribojimas, įpareigojant nuo 23 val. iki 6.00 val. būti namuose;

4) 2012 m. spalio 24 d. Šalčininkų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 1 d. paskirta 4 MGL (520 Lt) dydžio bauda, paskirta galutinė subendrinta bausmė 2 metų laisvės apribojimas, įpareigojant jį per šį terminą būti namuose nuo 23 val. iki 6.00 val. ir 4 MGL (520 Lt) dydžio bauda, vykdant baudą atskirai;

18) 2024 m. balandžio 17 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų nuosprendžiu pagal BK 281¹ str. 1 d., skiriant 6 mėnesių laisvės atėmimą, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejų) metų laikotarpiui, įpareigojant V. A. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu: 1) tęsti darbą, o jį praradus būti registruotam Užimtumo tarnyboje; 2) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; 3) gydytis priklausomybę alkoholiui (jeigu sutinka). 2024 m. birželio 3 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų nutartimi Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2024 m. balandžio 17 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų nuosprendžiu, skiriant 9 mėnesių laisvės atėmimą, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 6 mėnesių laikotarpiui, įpareigojant V. A. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu: 1) tęsti darbą, o jį praradus būti registruotam Užimtumo tarnyboje; 2) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; 3) gydytis priklausomybę alkoholiui (jeigu sutinka), paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 6 (šešeriems) metams ir baudžiamojo poveikio priemonė - turto konfiskavimas,

19) 2024 m. balandžio 14 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 281¹ str. 1 d., paskirta 1 (vienerių) metų 1 (vieno) mėnesio laisvės atėmimo bausmė.

20) 2025 m. balandžio 15 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nuosprendžiu pagal BK 281¹ str. 1 d. bei 243 str., paskirta bausmė – 1 (vieneri) metai laisvės atėmimo. 2025 m. birželio 19 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nutartimi paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 14 d. nuosprendžiu paskirta 1 (vienerių) metų 1 (vieno) mėnesio laisvės atėmimo bausme ir paskirta galutinė 1 (vienų) metų 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, 243 straipsnyje ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

2025 m. balandžio 14 d. įtariamuoju papildomai apklaustas V. A. parodė, kad jis prisipažįsta, kad vengė atlikti jam teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, jam yra žinoma, kad 2024 m. kovo 28 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų nuosprendžiu, įsiteisėjusiu 2024 m. balandžio 18 d., jam yra paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 7 (septyneriems) metams, terminą skaičiuojant nuo 2024 m. vasario 21 d., taip pat žinoma, kad 2024 m. balandžio 17 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų nuosprendžiu, įsiteisėjusiu 2024 m. gegužės 8 d., yra pripažintas kaltu pagal BK 281¹ str., ir jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 6 (šešeriems) metams, terminą skaičiuojant nuo 2023 m. gruodžio 17 d., 2024 m. birželio 27 d. buvo supažindintas su teismo paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo tvarka, sąlygomis ir atsakomybe gresiančia už vengimą jas vykdyti. Jis prisipažįsta, kad 2025 m. balandžio 13 d. apie 22.40 val. vairuodamas transporto priemonę „Seat Arosa“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, taip piktybiškai vengė vykdyti jam paskirtas baudžiamojo poveikio priemones. Dėl ko jis vengė vykdyti jam paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, jis negali paaiškinti, mano, kad kaltas alkoholis, labai nori gydytis nuo priklausomybės alkoholiui. Jis gailisi dėl abiejų padarytų nusikalstamų veikų ( 1 b. t., b. l. 106–109).

Iš 2024 m. kovo 28 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų nuosprendžio matyti, kad V. A. nuteistas pagal BK 281¹ str. 1 d., paskirta galutinė 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejų) metų laikotarpiui, įpareigojant V. A. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu: 1) tęsti darbą, o jį praradus būti registruotam Užimtumo tarnyboje; 2) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; 3) gydytis priklausomybę alkoholiui (jeigu sutinka); taip pat paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės - uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 7 metus ir automobilio „VW GOLF“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), turto konfiskavimas (1 b. t., b. l. 31–36).

Iš 2024 m. balandžio 17 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų nuosprendžio matyti, kad V. A. nuteistas pagal BK 281¹ str. 1 d., skiriant 6 mėnesių laisvės atėmimą, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejų) metų laikotarpiui, įpareigojant V. A. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu: 1) tęsti darbą, o jį praradus būti registruotam Užimtumo tarnyboje; 2) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; 3) gydytis priklausomybę alkoholiui (jeigu sutinka) (1 b. t., b. l. 37– 42)

2024 m. birželio 3 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų nutartimi Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2024 m. balandžio 17 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų nuosprendžiu, skiriant 9 mėnesių laisvės atėmimą, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 6 mėnesių laikotarpiui, įpareigojant V. A. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu: 1) tęsti darbą, o jį praradus būti registruotam Užimtumo tarnyboje; 2) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; 3) gydytis priklausomybę alkoholiui (jeigu sutinka), paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 6 (šešeriems) metams ir baudžiamojo poveikio priemonė - turto konfiskavimas. Nuosprendis įsiteisėjo 2024 m. gegužės 8 d. (1 b. t., b. l. 23–28)

Motyvuojamoji dalis

III. Veikos kvalifikavimo motyvai

BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 24 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-247-788/2017). Teisingą teismo baudžiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą sprendžia, kad V. A. kaltė padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir 243 straipsnyje visiškai įrodyta.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

BK 281¹ straipsnis yra blanketinė norma, todėl nusikalstamos veikos sudėčiai nustatyti yra svarbios kelių eismo taisyklės (toliau – KET), patvirtintos LR Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950. Įvertinus ir išanalizavus proceso dalyvių parodymus, kitus byloje surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad kaltinamasis V. A. pažeidė KET 14 punktą, numatantį, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims neblaiviems.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad V. A., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir neturėdamas teisės vairuoti, pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punktą ir vairavo motorinę transporto priemonę, kai jo organizme buvo daugiau kaip 1,5 promilės alkoholio, taip padarydamas nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje. Jo veika kvalifikuojama tinkamai.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 243 straipsnyje

Pagal BK 243 straipsnį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, tas, kas vengė vykdyti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą ir išplėstinį turto konfiskavimą), padarė baudžiamąjį nusižengimą.

Byloje esanti įrodymų visuma patikimai patvirtina, kad kaltinamasis V. A. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje, t. y. piktybiškai vengė vykdyti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones.

Kaip nustatyta bylos duomenimis, kaltinamasis V. A. 2024 m. kovo 28 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų nuosprendžiu, įsiteisėjusiu 2024 m. balandžio 18 d., buvo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos pagal BK 281¹ str. 1 d. ir jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimas 7 (septyneriems) metams, pradedant ją vykdyti nuo 2024 m. vasario 21 d. Taip pat 2024 m. balandžio 17 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų nuosprendžiu, įsiteisėjusiu 2024 m. gegužės 8 d., V. A. buvo paskirta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas vairuoti transporto priemones 6 (šešeriems) metams, vykdymą pradedant nuo 2023 m. gruodžio 17 d. 2024 m. birželio 27 d. kaltinamasis atvyko į Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrių, kur jam buvo išaiškinta paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių vykdymo tvarka, sąlygos ir atsakomybė už vengimą jas vykdyti, ką patvirtina pateikti vykdymo planai bei probacijos tarnybos informacija. Vadinasi, V. A. buvo aiškiai informuotas apie jam paskirtų priemonių turinį, vykdymo tvarką ir teisinius padarinius. Nepaisydamas to, 2025 m. balandžio 13 d. apie 22.40 val. jis vėl vairavo transporto priemonę – automobilį „Seat Arosa“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus. Kaltinamasis pats pripažino, kad žinojo apie jam paskirtus vairavimo teisės atėmimus ir apie tai, kad vairuoti neturi teisės, tačiau sąmoningai pažeidė draudimą, nesąžiningai ignoruodamas teismo sprendimus. Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas, V. A. pripažino, kad piktybiškai vengė vykdyti teismo jam paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, tačiau nurodė, kad šį sprendimą lėmė alkoholio vartojimas ir jo priklausomybė, dėl kurios nori gydytis. Teismo vertinimu, toks kaltinamojo elgesys atitinka BK 243 straipsnyje numatytą veiką – tyčinį, piktybinį vengimą vykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę. Aplinkybė, kad kaltinamasis buvo supažindintas su baudžiamojo poveikio priemonių vykdymo sąlygomis ir pasekmėmis, eliminuoja bet kokią galimybę abejoti, jog jis sąmoningai pasirinko jų nevykdyti. Pažymėtina ir tai, kad šis pažeidimas įvykdytas praėjus mažiau nei metams nuo teismo sprendimų, dar nepasibaigus nė vienam iš paskirtų draudimo terminų.

Todėl teismas daro pagrįstą išvadą, kad V. A., būdamas informuotas apie jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti atėmimą, 2025 m. balandžio 13 d. piktybiškai ją ignoravo, vėl vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės ir tokiu būdu sąmoningai vengė vykdyti teismo sprendimą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, kaltinamojo V. A. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį.

IV. Atsakomybės individualizavimo pagrindai ir motyvai

BK 54 straipsnio dalyje įtvirtintos aplinkybės, į kurias teismas, skirdamas bausmę turi atsižvelgti: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Pagal BK 27 straipsnio 1 dalį, teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu šis asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir jis vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Teismas, spręsdamas dėl asmens pripažinimo recidyvistu, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą, tarpusavio ryšį ir kitas bylos aplinkybes. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamasis yra teistas, akcentuotina, jog ne kartą teistas už nusikalstamos veikos numatytos BK 281 ¹ straipsnio 1 dalyje padarymą, pažymėtina, kad paskutinį kartą 2024 m. balandžio 17 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį. Remiantis BK 11 straipsnio 3 dalimi, minėtas nusikaltimas laikytinas nesunkiu. V. A.nusikalto praėjus mažiau nei trejiems metams po šio teismo sprendimo. Vadinasi, V. A. linkęs nesilaikyti visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių bei nedaryti išvadų dėl jo daromų veikų nusikalstamumo, todėl, vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalimi, jis pripažintinas recidyvistu.

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi dėl jos padarymo. Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu.

Kaltinamasis padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), BK 243 straipsnyje įtvirtintą baudžiamąjį nusižengimą. Kaltinamasis nesilaikė draudimo vairuoti transporto priemonių neturint teisės to daryti bei apsvaigus nuo alkoholio, taigi itin šiurkščiai pažeidė KET. Šios aplinkybės patvirtinta, jog kaltinamasis savo elgesio kritiškai neįvertino, išvadų nepasidarė, o nagrinėjamuoju atveju ne tik nepaisė įstatyme įtvirtintų draudimų vairuoti transporto priemones, esant neblaiviam, bet ir teismo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės. Kaltinamasis praeityje teistas, pažymėtina, dvidešimt kartų, iš kurių dešimt už vairavimą esant neblaiviam. V. A. administracine tvarka baustas (1 b. t., b. l. 154 – 158), dirba MB „(duomenys neskelbtini)“.

Taigi, teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo charakterizuojančią medžiagą (ankstesnius teistumus bei bausmės veiksmingumą), nusikalstamos veikos pobūdį, konstatuoja, kad kaltinamajam už nusikaltimą numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, skirtina 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė, o už baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 243 straipsnyje, skirtina 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmė.

BK 63 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti. Kai bausmės apimamos, griežtesnė bausmė apima švelnesnes ir galutinė subendrinta bausmė prilygsta griežčiausiai iš paskirtų už atskiras nusikalstamas veikas bausmei (BK 63 straipsnio 2 dalis). Bausmių apėmimą teismas taiko, kai: 1) yra ideali nusikalstamų veikų sutaptis; 2) padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal BK 10 ar 11 straipsnius; 3) už vieną nusikalstamą veiką paskirta dvidešimt metų laisvės atėmimo arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Taigi, kaltinamajam paskirtos bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, tarpusavyje bendrintinos apėmimo būdu griežtesne bausme apimant švelnesnę, paskiriant kaltinamajam 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

BK 64¹ straipsnyje įtvirtinta, kad baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis bausmė mažintina vienu trečdaliu ir V. A. skirtina 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi,4 ir 9 dalimi, V. A. paskirtą 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, dalinio sudėjimo būdu subendrinti su 2025 m. birželio 19 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nutartimi, kuria buvo subendrintos bausmės paskirtos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025m. balandžio 14 d. ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono 2025 m. balandžio 15 d. nuosprendžiais, paskirta ir neatlikta 1 metų ir 5 mėnesių laisvės atėmimo bausme bei paskirti galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Bausmės pradžia skaičiuotina nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos.

Į paskirtos bausmės laiką įskaitytina atlikta bausmės dalis pagal 2025 m. birželio 19 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nutartį ir šioje nutartyje nurodyti laikotarpiai.

V. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimas

BK 68 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis (specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Už šio kodekso 281 straipsnio 2, 4, 6 dalyse ar 281¹ straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas gali būti uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki septynerių metų asmeniui, kuriam šių nusikalstamų veikų padarymo metu šio kodekso nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, kad V. A. nusikalstamą veiką padarė vairuodamas transporto priemonę neblaivus. Teismo vertinimu, uždraudimas naudotis specialia teise V. A. yra būtinas, kadangi, kaip yra nurodęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, šios priemonės paskirtis – <...> užkirsti kelią naujų analogiškų nusikalstamų veikų padarymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-363-222/2018). Todėl vadovaujantis BK 68 straipsniu, V. A. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones. Nustatant teisės vairuoti atėmimo terminą atsižvelgtina į nustatytą neblaivumo laipsnį – 1,61 promiles, kuris daugiau nei keturis kartus viršija leistiną normą, bei į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, t. y. į tai, neturėdamas teisės vairuoti sėdo prie automobilio vairo, sukėlė grėsmę kitiems eismo dalyviams, taip pat atsižvelgtina į tai, jog ne pirmą kartą padaro analogišką veiką, todėl nustatytinas maksimalus teisės vairuoti atėmimo terminas – 57 (septyneri) metai. Atsižvelgus į teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2018 m. gegužės 29 d . nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-144-628/2018) nagrinėjamu atveju teisės vairuoti atėmimo terminas skaičiuotinas nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo – paskyrimo dienos – 2025 m. balandžio 14 d.

Nagrinėjant bylą teisme nustatyta, kad transporto priemonė – automobilis „Seat Arosa“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), buvo panaudota nusikalstamai veikai daryti, t. y. buvo nusikalstamos veikos priemonė. BK 72 straipsnio 1 dalis nustato, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. BK 72 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, t. y. konfiskuojant ne pačią priemonę, bet jos vertę atitinkančią sumą, užtikrinami prevenciniai tikslai, t. y. kad kiti asmenys susilaikytų nuo panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų ir kad nebūtų bandoma nusikalstamais tikslais panaudoti kitiems asmenims priklausančius daiktus, taip išvengiant jų konfiskavimo rizikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-17-788/2019). Konfiskuotino turto vertės išieškojimu taip pat apsaugomos trečiųjų asmenų, kurių turtas buvo panaudotas nusikalstamai veikai padaryti jiems nežinant ir neturint bei negalint žinoti, teisės. Toks teisinis reguliavimas užkerta kelią atvejams, kai kaltininkas sąmoningai daro nusikalstamas veikas su svetimu naudojamu turtu, žinodamas, kad toks turtas negali būti konfiskuojamas, ir kartu užtikrinamos teisės asmenų, kurie su savo turtu elgėsi apdairiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-262-489/2017, 2K-77-648/2019).

Pagal BK 72 straipsnį konfiskuotino turto vertė paprastai nustatoma remiantis specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu. Kai tokių duomenų byloje nėra, konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal atitinkamų juridinių asmenų pažymą apie tokios rūšies transporto priemonės vidutinę vertę bylos tyrimo ir (ar) nagrinėjimo dieną (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-100-648/2019, 2K-164-222/2019, 2K-7-12-495/2020). Pagal VšĮ „Emprekis“ pateiktus duomenis automobilio „Seat Arosa“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vertė su PVM 690 Eur. (1 b. t., b. l. 35).

Teismas, įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, pirmiausia turi įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą asmenį pripažinti kaltu. Šia prasme teismo sprendimai gali skirtis atsižvelgiant į tai, ar teisėtai buvo įgytas turtas, ar kelia pavojų visuomenei jo palikimas asmens dispozicijoje, ar turtas nusikalstamos veikos priemone tapo atsitiktinai, ar buvo specialiai tam įgytas ar paruoštas, ar sprendžiamas klausimas dėl paties turto ar dėl jo vertės konfiskavimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-114-1073/2018, 2K-79-511/2018, 2K-35-719/2018, 2K-86-895/2019, 2K-50-303/2020, 2K-250-976/2020, 2K-107-976/2021). Kartu atkreiptinas dėmesys, kad, vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114-1073/2018, 2K-218-648/2018, 2K-104-1073/2019, 2K-107-976/2021). Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje aktualus turto kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą jį panaudoti nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-976/2018, 2K-315-303/2018, 2K-195-788/2019), o BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatyta turto konfiskavimo nuostata siekiama užkirsti kelią atvejams, kai kaltininkas, paslėpęs, išleidęs savo reikmėms ar praradęs konfiskuotiną turtą, išvengtų turto konfiskavimo taikymo arba turto konfiskavimo negalima būtų taikyti dėl kitų priežasčių, ar toks konfiskavimas būtų netikslingas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-91-303/2021).

Taigi, teismas konstatuoja, kad siekiant prevencinio pobūdžio, turto konfiskavimas skirtinas bei iš V. A. yra konfiskuotina transporto priemonės – automobilio „Seat Arosa“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) – vertę atitinkanti pinigų sumą, t. y. 690 Eur.

Pagal BK 72⁵ straipsnį, teismas gali įpareigoti asmenį dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, jeigu šis asmuo padarė šiame kodekse numatytą nusikalstamą veiką būdamas abstinencijos būsenos arba apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą, kuris negali būti ilgesnis negu dveji metai. Atsižvelgiant į tai, jog kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus, ir ne pirmą kartą padaro tokio pobūdžio nusikalstamas veikas, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas alkoholizmo prevencijos programoje, įpareigojant įvykdyti per 12 (dvylika) mėnesių, nuo realios laisvės atėmimo bausmės pabaigos.

VI. Procesiniai klausimai

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinis diskas su jame esančiais pareigūnų kūno kameromis darytais vaizdo įrašais bei BPC skambučio įrašu – paliktinas saugoti baudžiamojoje byloje.

Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymas – paliktinas galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios pradėjus vykdyti nuosprendį , panaikintina.

Atsižvelgiant į tai, jog kaltinamasis V. A. šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę pagal ankstesnį nuosprendį kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti naikintinas nuosprendžio paskelbimo dieną.

VII. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos

Byloje pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą kaltinamajam V. A., vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 „Dėl už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ 14.2.2.1 punktu antrinės teisinės pagalbos išlaidos yra 204,17 Eur.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (BPK) 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Nagrinėjamu atveju byloje gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu pagal įstatymą. Kadangi valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinktas advokatas teikė valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą V. A. nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme pagreitinto proceso tvarka, kai pagal BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punktą gynėjo dalyvavimas yra būtinas, todėl esant tokiam teisiniam reguliavimui, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš kaltinamojo nesuderinamas su šio teise į gynybą. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti turėtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas iš nuteistojo V. A. atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 304 – 305 straipsniais, 307 straipsniu, teismas,

nusprendžia:

V. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

V. A. pripažinti kaltus padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje, ir paskirti 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimi ir 5 dalies 1 punktu, V. A. paskirtas bausmes subendrinti apėmimu būdu bei 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 ¹ straipsnio 1 dalimi bausmė mažintina vienu trečdaliu ir V. A. skirtina 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, V. A. paskirtą bausmę subendrinti su Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2025 m. birželio 19 d. nutartimi paskirta ir neatlikta 1 metų ir 5 mėnesių laisvės atėmimo bausme bei paskirti galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos.

Į paskirtos bausmės laiką įskaityti atliktą bausmės dalį pagal 2025 m. birželio 19 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nutartį ir šioje nutartyje nurodytus laikotarpius.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnio 1, 2 bei 4 dalimis, V. A. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 7 (septynerius) metus, terminą skaičiuojant nuo 2025 m. balandžio 14 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 3 dalimi, V. A. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą – ir iš V. A. konfiskuoti automobilio „Seat Arosa“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą, t. y. 690 Eur.

Lėšos, atitinkančios konfiskuotino automobilio vertę, turi būti sumokėtos į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (AB banke ,,Swedbank”, Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitos Nr. LT247300010112394300, kodas 73000, įmokos kodas 6610).

Vadovaujantis BK 72⁵ straipsniu, V. A. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – per metus laiko nuo realios laisvės atėmimo bausmės atlikimo pabaigos sudalyvauti alkoholizmo prevencijos programoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 1 dalimi pripažinti V. A. recidyvistu.

Paskirtas kardomąsias priemones – specialiosios teisės sustabdymą – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti, o rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti paskelbus nuosprendį.

Daiktą, turintį reikšmės tirti ir bylai nagrinėti – kompaktinį diską su garso ir vaizdo įrašais, saugomą byloje, – nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie bylos.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo netenkinti.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus, o suimtiems nuteistiesiems šis terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos.