Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Marijus Kursevičius, teismo posėdyje nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam G. S. (G. S.), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusiam (duomenys neskelbtini), gyvenančiam (duomenys neskelbtini), surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 423 straipsnio 1 dalį, 426 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. S. 2021 m. kovo 15 d., apie 21.46 val., (duomenys neskelbtini), ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Opel Zafira“, (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, atsitrenkęs į kitą stovintį automobilį apgadino savo automobilį bei kitą transporto priemonę ir pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, t. y. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 423 straipsnio 1 dalyje.

Be to, G. S. tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, vairuodamas automobilį „Opel Zafira“, (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), pasišalino iš eismo įvykio vietos, kai padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių ir pažeidė KET 222 punkto reikalavimus, t. y. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 1 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas G. S. į teismo posėdį, vykusį 2021 m. balandžio 21 d., 8.30 val. neatvyko (jam buvo tinkamai bei laiku pranešta apie teismo posėdžio vietą, datą ir laiką) (b. l. 2-3), susiekus telefonu nurodė, jog sutinka, kad byla būtų išnagrinėta rašytinio proceso tvarka. Pagal ANK 629 straipsnio 1 dalį administracinio nusižengimo byla gali būti nagrinėjama teismo posėdyje nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui ir nukentėjusiajam ar jų atstovams, jeigu jiems tinkamai ir laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką ir jeigu iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens negautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą. Pagal ANK 630 straipsnio 2 dalį, kai į teismo posėdį neatvyksta nė vienas administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantis asmuo, jeigu apie teismo posėdžio vietą ir laiką administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, nukentėjusiajam ir institucijai, kurios pareigūnas atliko tyrimą, buvo tinkamai pranešta, teisėjui nutarus administracinio nusižengimo bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant, bylos nagrinėjimas vyksta rašytinio proceso tvarka. Esant šioms aplinkybėms ir teisiniam reglamentavimui bei atsižvelgus į tai, kad G. S. nepateikė prašymo atidėti bylos nagrinėjimą, susisiekus telefonu nurodė, jog sutinka, kad byla būtų nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, teismas sprendžia, kad byla gali būti išnagrinėta nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui.

Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2-osios kuopos 4-ojo būrio vyriausiojo patrulio T. K. 2021 m. kovo 15 d. administracinio nusižengimo protokolo Nr. 10-ANR_P-23349-2021 matyti, kad jame nurodyta, be kita ko, G. S. inkriminuojamų administracinių nusižengimų esmė ir su tuo susiję duomenys bei jo paties paaiškinimas, kad su pažeidimais sutinka, gailisi ir daugiau taip nedarys (b. l. 2-3).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2-osios kuopos 4-ojo būrio vyriausiųjų patrulių T. K. ir A. B. (A. B.) 2021 m. kovo 15 d. tarnybiniuose pranešimuose nurodoma, kad 2021 m. kovo 15 d. apie 21.46 val. patruliuojant gavo pranešimą, jog (duomenys neskelbtini), kieme, prieš kelias minutes į pranešėjo stovintį automobilį „Volvo“, (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), atsitrenkė pilkos spalvos automobilis „Opel Zafira“, (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), ir pasišalio link (duomenys neskelbtini). Vykdami link nurodyto adreso, patikrino (duomenys neskelbtini) ir pastebėjo, kaip iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) išvažiuoja minėtas automobilis „Opel Zafira“. Apsisukę pradėjo vytis, kad sustabdytų ir priartėję prie jo pamatė, kad tai yra „Opel Zafira“, (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriame buvo išdaužtas galinės dešinės pusės žibintas. Sustabdžius automobilį ir paprašius vairuotojo pateikti vairuotojo pažymėjimą, šis, kaip vėliau paaiškėjo – G. S., iš karto prisipažino, kad vairuotojo pažymėjimo neturi, kadangi yra atimtas. Paklausus, ar žino, kad atsitrenkė į automobilį, asmuo atsakė, kad taip, pasišalino iš įvykio vietos, kadangi neturi vairuotojo pažymėjimo, bijojo. Asmuo nurodė, jog alkoholio nevartojo, patikrinus blaivumą paaiškėjo, kad asmuo blaivus. G. S. parašė paaiškinimą, kad prisipažįsta atsitrenkęs į automobilį bei pasišalino iš įvykio vietos. Grįžus į iškvietimo vietą (duomenys neskelbtini), pranešėjas V. L. paaiškino, kad būnant namie išgirdo, kaip lauke kažkas atsitrenkė automobiliu į kitą automobilį. Pažiūrėjus pro langą pamatė, kad automobilis „Opel Zafira“, (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), atsitrenkė į būtent jo automobilį „Volvo“, (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), ir bando šalintis iš įvykio vietos, todėl iškvietė pareigūnus (b. l. 7, 8).

Iš policijos įvykio registro išrašo matyti, kad 2021 m. kovo 15 d. apie 21.49 val. Bendrajame pagalbos centre gautas pranešėjo V. L. pranešimas apie tai, kad (duomenys neskelbtini), kieme, prieš kelias minutes į jo stovintį automobilį „Volvo“, (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), atsitrenkė pilkos spalvos automobilis „Opel Zafira“, (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), ir pasišalino link (duomenys neskelbtini) g. (b. l. 9-11).

Iš 2021 m. kovo 15 d. eismo įvykio vietos plano matyti, kad jame užfiksuota eismo įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), taip pat eismo įvykio situacija (b. l. 12).

Iš papildomų duomenų apie eismo įvykį matyti, kad automobiliui „Volvo“, (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), (vairuotojas V. L., savininkė K. L.), nustatytas užpakalinis dešinės pusės žibinto apgadinimas, automobiliui „Opel Zafira“, (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), (vairuotojas ir savininkas G. S.), nustatytas užpakalinis dešinės pusės žibinto apgadinimas (b. l. 13).

2021 m. kovo 15 d. V. L. paaiškinime nurodoma, kad 2021 m. kovo 15 d., apie 21.40 val. būnant namuose adresu (duomenys neskelbtini), išgirdo, kaip lauke kažkas atsitrenkė automobiliu į kitą automobilį. Pažiūrėjus pro langą pamatė, kad automobilis „Opel Zafira“, (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), atsitrenkė į būtent jo valdomą automobilį „Volvo“, (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), ir bando šalintis iš įvykio vietos, todėl iškvietė pareigūnus (b. l. 14).

Iš 2021 m. kovo 19 d. remonto sąmatos matyti, kad automobilio Volvo“, (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), remonto kaina yra 452,50 Eur (b. l. 15-20).

2021 m. kovo 15 d. G. S. paaiškinime nurodoma, kad apsisukinėjo namo (duomenys neskelbtini) kieme ir važiuojant atbuliniu atsitrenkė į stovintį automobilį. Iš eismo įvykio vietos išvažiavo blaivus, teisės atimtos (b. l. 21).

Iš asmens anketinių duomenų matyti, kad 2012 m. rugpjūčio 8 d. išduotas vairuotojo pažymėjimas G. S. negalioja (b. l. 24).

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančių fotonuotraukų kopijų matyti, kad automobilio „Opel Zafira“, (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), galinis dešinės pusės žibintas išdaužtas, o automobilio Volvo“, (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), apgadintas dešinės pusės galinis žibintas ir apgadinta automobilio dalis žemiau žibinto (b. l. 27-34).

Dėl G. S. kaltės padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 423 straipsnio 3 dalyje

ANK 423 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už neturinčių teisės vairuoti transporto priemones asmenų padarytą Kelių eismo taisyklių pažeidimą, kuris lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą (apgadinimą). Pagal KET 14 punktą, be kita ko, draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą konstatuoja, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo G. S., kaip automobilio „Opel Zafira“, (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), vairuotojo, kaltė padarius šį administracinį nusižengimą yra visiškai įrodyta. Tokią išvadą teismas daro sugretinęs byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, juos palyginęs tarpusavyje ir susiejęs į vieningą visumą.

Tiek iš administracinio nusižengimo protokole užfiksuotų aplinkybių (b. l. 2-3), tiek iš paties administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens rašytinio paaiškinimo (b. l. 21) matyti, kad G. S. pripažino šį nusižengimą bei nurodė, kad apsisukinėjo namo (duomenys neskelbtini) kieme ir važiuojant atbuliniu atsitrenkė į stovintį automobilį, be to, jam yra atimtos teisės. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę kartu patvirtina pranešėjo V. L. paaiškinime nurodytos aplinkybės apie tai, kad 2021 m. kovo 15 d., apie 21.40 val. būnant namuose (duomenys neskelbtini), išgirdo, kaip lauke kažkas atsitrenkė automobiliu į kitą automobilį. Pažiūrėjus pro langą pamatė, kad automobilis „Opel Zafira“, (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), atsitrenkė į būtent jo valdomą automobilį „Volvo“, (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) (b. l. 14). Tokias aplinkybes patvirtina bei detalizuoja byloje esantis policijos įvykio registro išrašas, iš kurio matyti, kad išties, 2021 m. kovo 15 d. apie 21.49 val. Bendrajame pagalbos centre gautas pranešėjo V. L. pranešimas apie tai, kad (duomenys neskelbtini), kieme, prieš kelias minutes į jo stovintį automobilį „Volvo“, (Valst. Nr(duomenys neskelbtini)), atsitrenkė pilkos spalvos automobilis „Opel Zafira“, (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) (b. l. 9-11). Be kita ko, G. S. kaltę patvirtina ir pagal iškvietimą į įvykio vietą atvykusių policijos pareigūnų T. K. bei A. B. tarnybiniuose pranešimuose nurodomos aplinkybės, kad vykdami link nurodyto adreso, patikrino (duomenys neskelbtini) ir pastebėjo, kaip iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) išvažiuoja minėtas automobilis „Opel Zafira“. Apsisukę pradėjo vytis, kad sustabdytų ir priartėję prie jo pamatė, kad tai yra „Opel Zafira“, (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriame buvo išdaužtas galinės dešinės pusės žibintas. Sustabdžius automobilį ir paprašius vairuotojo pateikti vairuotojo pažymėjimą, šis, kaip vėliau paaiškėjo – G. S., iš karto prisipažino, kad vairuotojo pažymėjimo neturi, kadangi yra atimtas. Paklausus, ar žino, kad atsitrenkė į automobilį, asmuo atsakė, kad taip, pasišalino iš įvykio vietos, kadangi neturi vairuotojo pažymėjimo ir bijojo. G. S. parašė paaiškinimą, kad prisipažįsta atsitrenkęs į automobilį. Grįžus į iškvietimo vietą pranešėjas V. L. paaiškino, kad būnant namie išgirdo, kaip lauke kažkas atsitrenkė automobiliu į kitą automobilį. Pažiūrėjus pro langą pamatė, kad automobilis „Opel Zafira“, (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), atsitrenkė į būtent jo automobilį „Volvo“, (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), ir bando šalintis iš įvykio vietos, todėl iškvietė pareigūnus (b. l. 7, 8). Tuo tarpu kaltinime nurodytą aplinkybę apie G. S. vairuojamo automobilio padarytus apgadinimus savo ir kitai transporto priemonei patvirtina eismo įvykio vietos planas, kuriame užfiksuota eismo įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), taip pat eismo įvykio situacija (b. l. 12), byloje esančios fotonuotraukos, iš kurių matyti automobilių apgadinimai (b. l. 27-34), kuriuos sugretinus kartu su papildomuose duomenyse apie eismo įvykį užfiksuotais automobilių apgadinimais (b. l. 13), tik patvirtina, jog aptariamo įvykio metu būtent G. S., vairuodomas jam priklausantį automobilį apgadino savo ir kitą transporto priemonę. Aplinkybę, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas G. S. neturi galiojančio vairuotojo pažymėjimo patvirtina asmens anketinių duomenų išrašas, iš kurio matyti, kad 2012 m. rugpjūčio 8 d. išduotas vairuotojo pažymėjimas G. S. negalioja (b. l. 24). Šie įrodymai patvirtina protokole nurodytas esmines kaltinimo aplinkybes, vieni kitus papildo ir detalizuoja.

Teismas, atsižvelgdamas į ANK 423 straipsnio 1 dalies normą, jog administracinė atsakomybė numatyta už apskritai neturinčių teisės vairuoti transporto priemones asmenų padarytą KET pažeidimą, šioje dalyje tikslina protokolą ir šalina nurodytą aplinkybę „tos kategorijos“. Pažymėtina, jog šis tikslinimas neturi esminės reikšmės veikos kvalifikavimui ir nesunkina G. S. teisinės padėties.

Remdamasis šiomis aplinkybėmis, teismas konstatuoja, kad G. S. 2021 m. kovo 15 d., apie 21.46 val., (duomenys neskelbtini), ties namo Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Opel Zafira“, (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, atsitrenkęs į kitą stovintį automobilį apgadino savo automobilį bei kitą transporto priemonę ir pažeidė KET 14 punktų reikalavimus. Pagal tokias teismo nustatytas faktines aplinkybes jo veika kvalifikuotina kaip administracinis nusižengimas, numatytas ANK 423 straipsnio 1 dalyje.

Dėl G. S. kaltės padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 1 dalyje

ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET, kai padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. KET 222 punkte nustatyta, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą konstatuoja, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo G. S. kaltė padarius ir šį administracinį nusižengimą yra visiškai įrodyta. Administracinėn atsakomybėn traukiamas G. S. rašytiniame paaiškinime savo kaltę pripažino ir nurodė, jog iš įvykio vietos išvažiavo blaivus (b. l. 21). Taigi iš tokio jo paaiškinimo matyti, kad iš esmės jis pripažino, jog po kitos transporto priemonės apgadinimo pasišalino iš eismo įvykio, be to, iš administracinio nusižengimo protokolo matyti, kad G. S. sutiko su pažeidimais (b. l. 2-3). Be jo paties prisipažinimo, G. S. kaltę patvirtina jau minėtų policijos pareigūnų T. K. ir A. B. tarnybiniuose pranešimuose nurodytos aplinkybės, kad sustabdžius G. S. ir paklausus, ar žino, kad atsitrenkė į automobilį, asmuo nurodė, kad taip, pasišalino iš įvykio vietos, kadangi neturi vairuotojo pažymėjimo ir bijojo (b. l. 7, 8). Aplinkybę, jog G. S., kaip automobilio Opel Zafira“, (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), vairuotojas pasišalino iš įvykio vietos patvirtina pranešėjo V. L. paaiškinime nurodomos aplinkybės (b l. 14) bei policijos įvykio registro duomenys, iš kurių matyti, kad tuoj pat po įvykio, V. L. pranešė Bendrajam pagalbos centrui apie tai, kad automobilis „Opel Zafira“ atsitrenkė į jo valdomą „Volvo“ ir bando šalintis (b. l. 9-11). Bylos nagrinėjimo kontekste pažymėtina ir tai, kad kaip jau buvo minėta, G. S. neturi galiojančio vairuotojo pažymėjimo, kas turės reikšmės svarstant nuobaudos paskyrimo klausimą.

Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas praktiką ANK 426 straipsnio bylose, ne kartą yra konstatavęs, kad šis pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės septynių teisėjų kolegijos nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-3-2013). Teismas kiekvienu atveju privalo nustatyti, kad konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014, 2AT-17-139/2015). Teismų praktikoje kaltės, jos formos, rūšies subjektyviųjų (vidinių psichinių) administracinio nusižengimo (teisės pažeidimo) požymių turinys atskleidžiamas ne vien tik paties pažeidėjo prisipažinimu padarius administracinį nusižengimą (teisės pažeidimą), išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė administracinio nusižengimo (teisės pažeidimo) padarymą ir kokių padarinių šiais veiksmais buvo siekiama, bet ir tiriant bei įvertinant ir išorinius (objektyvius) administracinio nusižengimo (teisės pažeidimo) požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-9-746/2015, 2AT-34-507/2015, 2AT-7-29-746/2015, e2AT-16-693/2016 ir kt.). Šiame kontekste, sprendžiant klausimą dėl būtinojo subjektyviojo požymio – tyčinės kaltės, svarbios ir pačio G. S. paaiškinime nurodomos aplinkybės, kad nurodė, jog atsitrenkė į kitą automobilį ir iš eismo įvykio išvažiavo, o sustabdžiusiems pareigūnams nurodė, kad žino, jog atsitrenkė į kitą automobilį, pasišalino iš įvykio vietos, kadangi neturi vairuotojo pažymėjimo, bijojo. Įvertinęs byloje esančius duomenis teismas sprendžia, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo eismo įvykio metu vairavęs automobilį ir atsitrenkęs į kitą transporto priemonę, suvokė, jog sukėlė eismo įvykį. Tokie jo veiksmai yra laikomi tyčiniais, nes akivaizdu, kad jis suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, tačiau ją ignoruodamas sąmoningai iš jos pasišalino. Pažymėtina tai, kad pagal formuojamą teismų praktiką atsakomybės priemonių taikymui pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį nėra būtina nustatyti, jog asmuo, pasišalindamas iš eismo įvykio vietos, siekė tikslo išvengti administracinės atsakomybės. Pakanka nustatyti, kad jis suvokė sukėlęs eismo įvykį, tačiau pažeisdamas KET reikalavimus, nepildė eismo įvykio deklaracijos ar iš karto nepranešė policijai apie eismo įvykį.

Teismas, atsižvelgdamas į ANK 426 straipsnio 1 dalies normą, jog šioje dalyje numatyta administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio vietos, kai padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių bei į Institucijos lydraštyje nurodytą prašymą pakeisti protokole nurodytą nusižengimą iš ANK 426 straipsnio 2 dalies į ANK 426 straipsnio 1 dalį, teismas šioje dalyje keičia nuorodą į nusižengimą kvalifikuojantį straipsnį, kartu nurodydamas, kad „pasišalino iš eismo įvykio vietos, kai padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių“ nustatydamas, jog G. S. padarė nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 1 dalyje. Taip pat teismas papildo protokolą, kad tokiais veiksmais G. S. kartu pažeidė KET 222 punkto reikalavimus. Pažymėtina, kad šie pakeitimai lengvina G. S. teisinę padėtį.

Socialinės paramos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo (2017 m. gruodžio 13 d. įstatymo redakcija) 4 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bazinis bausmių ir nuobaudų dydis – rodiklis, taikomas nusikalstamoms veikoms ir administraciniams nusižengimams kvalifikuoti ir nuobaudų dydžiams apibrėžti ir apskaičiuoti. Pagal šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalį, teisės aktuose, reglamentuojančiuose nusikalstamų veikų ir administracinių nusižengimų kvalifikavimą bei bausmių ir nuobaudų dydžių apibrėžimą ir apskaičiavimą, vartojamas rodiklis „minimalusis gyvenimo lygis“, arba MGL, yra tapatus ir lygus baziniam bausmių ir nuobaudų dydžiui.

Atsižvelgiant į tai, kad G. S. veiksmais dėl automobilio „Volvo“ apgadinimo padaryta žala siekia 452,50 Eur (b. l. 15-20), t. y. neviršija 15 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžio (750 Eur, 1 MGL yra 50 Eur), pirmiau aptartų įrodymų pakanka išvadai, jog G. S., protokole nurodytu laiku ir vietoje, vairuodamas automobilį „Opel Zafira“, (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), pasišalino iš eismo įvykio vietos, kai padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių ir pažeidė KET 222 punkto reikalavimus. Pagal tokias teismo nustatytas faktines aplinkybes jo veika kvalifikuotina kaip administracinis nusižengimas, numatytas ANK 426 straipsnio 1 dalyje.

Dėl skirtinų nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių

ANK 423 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki penkių šimtų šešiasdešimt eurų, tuo tarpu ANK straipsnio 426 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą vairuotojams nuo šešių šimtų iki vieno tūkstančio vieno šimto eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo aštuonių šimtų penkiasdešimt iki dviejų tūkstančių eurų. Skirdamas administracinę nuobaudą G. S., teismas atsižvelgia į padarytų administracinių nusižengimų pobūdį (padarė gana šiurkščius administracinius nusižengimus – neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, kai ji atimta, vairavo automobilį ir apgadino tiek savo, tiek kito asmens transporto priemonę, po to pasišalino iš eismo įvykio vietos), į administracinėn atsakomybėn traukiamo G. S. asmenybę – (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, informacinės teismų sistemos LITEKO duomenimis praeityje teistas, baustas administracine tvarka, daugiausiai iš jų už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, paskirtos nuobaudos sumokėtos (b. l. 4-6). Teismas nustato G. S. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad prisipažino padaręs nusižengimus ir gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), tuo tarpu jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, G. S. skirtinos ANK 423 straipsnio 1 dalies, 426 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytos administracinės nuobaudos – baudos, kurių dydžiai nustatytini viršijantys minimalius. Paskirtosios nuobaudos bendrintinos vadovaujantis ANK 38 straipsnyje numatyta tvarka.

ANK 426 straipsnio 7 dalies pagrindu už šio straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą vairuotojams gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienų iki trejų metų. Nagrinėjamu atveju, kaip jau buvo minėta, G. S. vairavo transporto priemonę, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, pirmiau aptartais veiksmais apgadino savo ir kito asmens transporto priemonę, taip sukėlė pavojų savo ir kitų kitų eismo dalyvių turtui, eismo saugumui. Pagal ANK 28 straipsnio 3 dalį, asmuo, kuriam paskirtas specialiosios teisės atėmimas, šios teisės atėmimo laikotarpiu negali ja naudotis ir (ar) jos įgyti. Teisės vairuoti transporto priemones atėmimas apima teisės vairuoti visų rūšių transporto priemones atėmimą. Kartu teismas pažymi, kad transporto priemonės vairavimo neįgijus ar tuomet kai ji atimta faktas, neužkerta kelio teismui svarstyti klausimą dėl administracinio poveikio priemonės – specialios teisės atėmimo, taikymo. Todėl atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, įvertinus, kad G. S. neturėdamas teisės vairuoti, kai ji atimta ir toliau vairuoja transporto priemonę, jam skirtina administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas vieneriems metams, šį terminą skaičiuojant nuo nutarimo įsiteisėjimo dienos.

Pagal ANK 426 straipsnio 8 dalį už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas. Nagrinėjamu atveju, automobilis „Opel Zafira“, (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 1 dalyje, padarymo priemonė. Iš papildomų duomenų apie eismo įvykį matyti, kad minėto automobilio savininkas yra pats G. S. (b. l. 13). Teismas, diskrecijos teise spręsdamas dėl šios administracinio poveikio priemonės būtinumo įvertina ir tai, kad G. S. tokį administracinį nusižengimą padarė pirmą kartą, byloje itin blogai jį apibūdinančių duomenų nesurinkta, išreiškė gailėjimąsi dėl nusižengimo, jam šiuo nutarimu skiriama administracinė nuobauda – bauda, kurios dydis nustatytinas pakankamai didelis. Remdamasis šiomis aplinkybėmis teismas sprendžia, kad ANK numatytiems nuobaudos tikslams pasiekti šiuo atveju nėra būtinas transporto priemonės konfiskavimas, todėl automobilis „Opel Zafira“, (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), nekonfiskuotinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34, 35, 38 straipsniais, 423 straipsnio 1 dalimi, 426 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 644, 646 straipsniais,

nutaria:

G. S. (G. S.) pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 1 dalyje, ir jam skirti keturių šimtų eurų (400 Eur) dydžio baudą.

G. S. pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 1 dalyje, ir skirti devynių šimtų eurų (900 Eur) dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, G. S. paskirtas nuobaudas subendrinti apėmimo būdu ir paskirti jam galutinę administracinę nuobaudą – devynių šimtų eurų (900 Eur) dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieniems metams.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad vadovaujantis ANK 675 straipsnio 2 dalimi, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke „Luminor Bank“ AS Lietuvos skyrius, LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“ AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, unikalaus mokėjimo kodo laukelyje – administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 21129556987.

Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka (kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos su prašymu dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo dalimis).