- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-01-13
- Bylos Nr.
- 2S-328-773/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-22-3-02898-2015-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Mindaugas Šimonis
- Atsakovas
- V. G., D. G.
- Ieškovas
- A. Š.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Mindaugas Šimonis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų V. G. ir D. G. atskirąjį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės A. Š. ieškinį atsakovams V. G., D. G. dėl nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė A. Š. Kėdainių rajono apylinkės teismui pateikė ieškinį, kuriame prašė priteisti iš atsakovų V. G. ir D. G. 5870,00 Eur nuostolių bei 5 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovė A. Š. nurodė, Kauno apygardos teismas 2014 m. spalio 27 d. nutartimi ieškovės A. Š. naudai priteisė iš atsakovo UAB „Dallex“ 4760 Eur nuostolių, 5 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 752,67 Eur bylinėjimosi išlaidų. Ieškovės teigimu, minėtos teismo nutarties UAB „Dallex“ neįvykdė, todėl nurodytą sumą prašo priteisti iš UAB „Dallex“ akcininko V. G. ir jo sutuoktinės buvusios įmonės direktorės D. G. CK 2.50 straipsnio 3 dalies pagrindu. Pažymėjo, kad atsakovas V. G. 2015 m. kovo 13 d. nusprendė likviduoti UAB „Dallex“ ir šį sprendimą įregistravo juridinių asmenų registre, tačiau nuo 2014 m. gruodžio 23 d. iki 2015 m. kovo 4 d. atsakovas V. G. elgdamasis nesąžiningai įmonės sąskaitoje esančias pinigines lėšas išmokėjo savo sutuoktinei G. G. kaip darbo užmokestį, bet neatsiskaitė su ieškove A. Š. (CK 6.67 straipsnio 6 dalis). Pažymėjo, kad dėl nesąžiningų atsakovų veiksmų išmokant darbo užmokestį UAB „Dallex“ negali įvykdyti prievolės ieškovei A. Š.. Taip pat ieškovė A. Š. pateikė Kėdainių rajono apylinkės teismui prašymą savo reikalavimų užtikrinimui taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovų V. G. ir D. G. nekilnojamąjį turtą: 0,1065 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą ir 0,2580 ha žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini), 0,1207 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), o jų nesant ar esant nepakankamai, papildomai areštuoti atsakovo pinigines lėšas, esančias pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, bendrai 8000 Eur sumai, uždraudžiant atsakovui disponuoti areštuotu turtu. Nurodė, kad atsakovai, būdami atsakingi už UAB ,,Dallex“ veiklą, su ieškove A. Š. elgėsi nesąžiningai, todėl nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovai gali savo turtą perleisti tretiesiems asmenims ir tokiu atveju teismo sprendimas gali pasidaryti sunkiai įgyvendinamas arba pasidaryti neįmanomas įvykdyti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kėdainių rajono apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 19 d. nutartimi ieškovės A. Š. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies ir areštavo atsakovų D. G. ir V. G. vardu Nekilnojamojo turto registre registruotą (Registro Nr. (duomenys neskelbtini)) žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), uždraudžiant atsakovams disponuoti areštuotu turtu. Teismas nustatė, kad atsakovai yra juridinio asmens UAB ,,Dallex“ dalyviai ar vadovai, kurie, būdami atsakingi už UAB ,,Dallex“ veiklą, su ieškove elgiasi nesąžiningai ir taip siekia išvengti vykdyti UAB ,,Dallex“ turimus įsipareigojimus. Teismo vertinimu, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovai savo turtą gali paslėpti arba perleisti tretiesiems asmenims, arba turto gali nelikti, dėl ko būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba jo vykdymas gali tapti neįmanomas. Teismas sprendė, kad laikinųjų apsaugos priemonių suma neturi būti iš esmės didesnė už ieškinio sumą, todėl ieškinio sumos ribose areštavo tik vieną atsakovams priklausantį žemės sklypą.
III. Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu atsakovai D. G. ir V. G. (toliau – apeliantai) prašo panaikinti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 19 d. nutartį. Nurodė, kad teismas netinkamai įvertino bylos medžiagą. Pažymėjo, kad ieškovės su ieškiniu pateiktame 2014 m. spalio 27 d. sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. 2-1240-188/2014, nuostolių atlyginimas yra priteistas iš UAB ,,Dallex“, o teismas areštavo atsakovams D. G. ir V. G. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą. Pasak apeliantų, jie nėra tinkami atsakovai byloje, todėl teismas nepagrįstai apribojo teisę disponuoti turimu turtu.
Atsiliepimo į atskirąjį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmetamas.
CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šios taisyklės taip pat yra taikomos nagrinėjant atskiruosius skundus dėl pirmosios instancijos teismo nutarčių (CPK 338 straipsnis). Šioje civilinėje byloje skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirojo skundo nustatytose ribose tikrina skundžiamos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą.
Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria iš dalies tenkintas ieškovės A. Š. prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo.
Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, laikinųjų apsaugos priemonių taikymui yra būtina nustatyti dvi sąlygas: 1. ieškovo reikalavimas yra tikėtinai pagrįstas; 2. nustatyta teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizika. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra konstatuota, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų, tačiau preliminariai įvertina, ar, išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2015 m. rugsėjo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1162-241/2015 ir kt.). Teismų praktikoje pažymima ir tai, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimo įvykdymui, pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. kovo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-494/2014).
Apeliacinės instancijos teismas iš bylos duomenų nustatė, kad ieškovė A. Š. kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovų D. G. ir V. G., kaip UAB „Dallex“ dalyvių, 5870 Eur nuostolių atlyginimo CK 2.50 straipsnio 3 dalies pagrindu. Pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį kai juridinis asmuo negali įvykdyti prievolės dėl juridinio asmens dalyvio nesąžiningų veiksmų, juridinio asmens dalyvis atsako pagal juridinio asmens prievolę savo turtu subsidiariai. Ieškovė A. Š. prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones nurodė, kad atsakovai D. G. ir V. G. su ja elgėsi nesąžiningai, todėl gali imtis veiksmų nuslėpti ar perleisti savo turtą ir tai kelia grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Ieškovės A. Š. teigimu, iki sprendimo dėl UAB „Dallex“ likvidavimo priėmimo, įmonės sąskaitoje buvusios areštuotos piniginės lėšos kaip darbo užmokestis buvo išmokėtos direktorei D. G., kuri yra įmonės akcininko V. G. sutuoktinė, todėl dabar UAB „Dallex“ negali įvykdyti prievolės ieškovei (CK 6.67 straipsnio 6 punktas). Apeliacinės instancijos teismas iš Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išrašo nustatė, kad vienintelis UAB „Dallex“ akcininkas yra atsakovas V. G., o įmonės direktorė nuo 2010 m. rugsėjo 22 d. iki 2015 m. kovo 13 d. buvo atsakovė D. G.. Teismas nustatė ir tai, kad nuo 2015 m. kovo 13 d. įmonės likvidatorius yra atsakovas V. G.. Atsižvelgiant į tai, atmestinas apeliantų argumentas, kad ieškinys pareikštas akivaizdžiai netinkamiems atsakovams, kadangi atsakovai, kaip juridinio asmens dalyviai, esant įstatyme numatytiems pagrindams atsako pagal juridinio asmens prievolę savo turtu subsidiariai (CK 2.45 straipsnis, 2.50 straipsnio 3 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs minėtas aplinkybes, daro išvadą, kad ieškovė A. Š. tikėtinai pagrindė ieškinio reikalavimus, nes nurodytos faktinės aplinkybės ir pateikti įrodymai tikėtinai patvirtinta CK 2.50 straipsnio 3 dalyje numatytas juridinio asmens dalyvio atsakomybės už juridinio asmens prievoles taikymo sąlygas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje yra pakankamai duomenų šioje proceso stadijoje spręsti dėl atsakovų D. G. ir V. G. galimai nesąžiningų veiksmų, įtakojančių UAB „Dallex“ galimybę įvykdyti teismo sprendimu nustatytą prievolę, todėl, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, egzistuoja laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas taikydamas laikinąsias apsaugos priemones vadovavosi ekonomiškumo, teisingumo, proporcingumo principais, nes ieškinio sumos ribose areštavo tik vieną atsakovams nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, kurio vertė iš esmės atitinka ieškinio sumą, todėl nėra pagrindo išvadai, jog teismas nepagrįstai suvaržė atsakovų D. G. ir V. G. teisę disponuoti turimu nekilnojamu turtu (CPK 145 straipsnio 2 dalis).
Atsižvelgiant į nurodytus motyvus skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, teismas
nutaria:
Atskirąjį skundą atmesti.
Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.