Kauno apylinkės teismo sprendimas

sekretoriaujant Gintarei Adomaitienei, Jurgitai Ilevičiūtei, dalyvaujant:

ieškovei A. Š., jos atstovams advokatui Česlovui Petroniui ir advokato padėjėjui Petrui Pagareckui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės A. Š. ieškinį atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl nuostolių ir palūkanų priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė A. Š. ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ 19167,68 Lt nuostoliams atlyginti, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2012-03-20 su atsakove UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė hibridinių agurkų sėklų auginimo sutartį Nr. 6. Pagal šios sutarties sąlygas atsakovė aprūpino ją tėvinių ir motininių linijų sėklomis, teikė konsultacijas, kontroliavo visą auginimo procesą. 2012 metų rugsėjo ir spalio mėnesiais atsakovė iš jos priėmė 55,720 kg išaugintų hibridinių agurkų sėklų ir turėjo sumokėti po 344,00 Lt už kilogramą, iš viso - 19167,68 Lt. Buvo sutarta, kad atsakovė už sėklas sumokės iki 2012 metų Kalėdų, tačiau nesumokėjo iki šiol. Teismo posėdžio metu papildomai nurodė, kad kantriai laukė atsiskaitymo, vėliau skambino telefonu, teiravosi, kada bus sumokėta už sėklas, atsakovės atstovas kalbėdavo piktai, nurodydavo įvairias aplinkybes, trukdančias atsiskaityti, aiškino, kad pirkėjas Rusijoje nebeperka sėklų, todėl ieško kitų pirkėjų, prašė dar palaukti. Sėklos atitiko kokybės reikalavimus, pretenzijų dėl kokybės bendrovė nereiškė, tačiau apie sėklų sunaikinimą jos šeima įspėta nebuvo nei raštu, nei žodžiu, taip pat nebuvo pranešta, kada ir kokiu būdu sėklos buvo sunaikintos. Visą laiką buvo žadama atsiskaityti, todėl nesitikėjo, kad kokybiškos agurkų sėklos, kurios daigios išlieka 8 metus, gali būti sunaikintos, už ankstesniais metais užaugintas agurkų sėklas bendrovė atsiskaitydavo, jokių nesklandumų nėra buvę. Jai yra žinoma, kad tais pačiais metais UAB „(duomenys neskelbtini)“ su vienais agurkų sėklų augintojais atsiskaitė, o su kitais neatsiskaitė. Auginant sėklas, be išeiginių dirbo visa jos šeima – 5 žmonės, jie patyrė nemažas išlaidas 12 arų šiltnamio statyboms. Atsakovė neįvykdė savo sutartinių įsipareigojimų, todėl ji privalo atlyginti patirtus nuostolius, pasireiškiančius negautomis pajamomis.

Advokatas Č. P. pritaria advokato padėjėjo P. P. išdėstytiems argumentams, mano, kad atsakovė, pateikusi ieškovei pasirašyti ydingą hibridinių agurkų sėklų auginimo sutarties projektą, buvo nesąžininga, o nesąžiningos sutarties šalies įstatymas negina. Prašo ieškinį tenkinti.

Atsakovo atstovas advokatas Raimundas Gargasas laiko ieškinio reikalavimą nepagrįstu, prašo ieškinį atmesti. Nurodė, jog palaiko atsakovės atstovo V. G. nesutikimo argumentus, kad tarp šalių buvo sudaryta sutartis tik dėl hibridinių agurkų sėklų auginimo. Šia sutartimi atsakovė įsipareigojo priimti iš ieškovės agurkų sėklas laikinam saugojimui iki bus atlikti tyrimai, ji neįsipareigojo nupirkti sėklas. Pirkimo-pardavimo sutarties, kurioje atspindėtų kaina, sėklų rūšis, kokybė, kiekis UAB „(duomenys neskelbtini)“ su ieškove nesudarė, todėl sumokėti už sėklas neįsipareigojo. Ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovo 100 dolerių už 1 kg agurkų sėklų, nes tokia kaina buvo ankstesniais metais, laiko nepagristu. Tai, kad sėklos buvo priimtos laikinam saugojimui, atsakovė neginčija. Ieškovės užaugintas sėklas sunaikino jai nepranešus, kadangi šalys sutarties 8 d. 1 p. buvo susitarusios, kad po dviejų mėnesių sėklos sunaikinamos nepranešus augintojui.

Liudytoja A. Š. parodė, kad ieškovė yra jos dukra. Ji kartu su dukra ir kitais šeimos nariais UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsakymu 2012 metais augino hibridinių veislių agurkų sėklas. 2012 metais A. Š. sėklas pridavė bendrovei per du kartus. Už 2012 metais užaugintas agurkų sėklas atsakovės atstovas V. G. žodžiu žadėjo sumokėti sutartą kainą – 100 dolerių už 1 kg sėklos, tačiau nesumokėjo. Kelis kartus skambino bendrovės vadovui V. G., prašydama sumokėti. V. G. vis žadėdavo sumokėti, prašė laukti, sakė, kad sėklos dar vežamos parduoti, vėliau aiškino, kad sėklas parduos 2013 metais, kada sumokės, neaiškino. Sėklų pirkimo-pardavimo sutarties atsakovė nesudarė nei 2012 metais, nei 2013 metais. Apie tai, kad sėklos neparduotos, atsakovė nepranešė ir neįspėjo, kad sėklos bus sunaikintos. Mano, kad atsakovė jos šeimą apgavo, norėdama pasipelnyti. Jai žinoma, kad atsakovė kitiems augintojams už sėklas yra sumokėjusi. Kur ir kam atsakovė realizuodavo sėklas, ji nežino, nes nesidomėjo.

Liudytoja I. R. parodė, kad ieškovė yra jos sesuo, ji kartu su šeimos nariais dalyvavo sėklų auginimo procese. Ji ir jos mama 2012 metų pabaigoje kelis kartus skambino V. G., klausė, ar sėklos jau parduotos, kada bus sumokėta. V. G. patikino, kad viskas gerai, pinigai tuoj bus sumokėti. 2013 m. pradžioje V. G. pradėjo kalbėti nedraugiškai, kiekvieno pokalbio metu nurodydavo skirtingas neatsiskaitymo priežastis, žadėjo sumokėti vėliau. Su UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendradarbiavo ilgą laiką ir anksčiau jokių problemų nebuvo, bendrovė visada tvarkingai atsiskaitydavo arba įspėdavo, kad sėklos nekokybiškos. Pirkimo-pardavimo sutarties nesudarė, nes pasitikėjo V. G.. Žodžiu buvo sutarta, kad už sėklas bus sumokėta po 100 dolerių už 1 kg sėklų. Ginčo dėl kainos nebuvo, visą laiką per pokalbius telefonu buvo žadama sumokėti. Jokių pranešimų ar skambučių iš V. G. negavo. Kam konkrečiai Rusijoje buvo parduodamos sėklos, nežino.

Liudytoja I. Š. parodė, kad ieškovę ir atsakovo atstovą pažįsta. Ji užaugino ir atsakovas iš jos priėmė 3 kg agurkų sėklų. Už sėklas pinigų negavo. Ji skambino V. G., prašė sumokėti, tačiau V. G. tik žadėdavo sumokėti vėliau, bet nesumokėjo. Sėklas augino ir jos dvi dukros, vienai dukrai yra sumokėta, kitai - ne. Nesitikėjo, kad V. G. gali nesumokėti.

Liudytojas J. O. parodė, kad sėklas augino kartu su I. Š., jis pastatė šiltnamį, padėjo sudoroti sėklas. Girdėjo pokalbius, kurių metu V. G. nurodydavo įvairias ir vis kitokias versijas dėl neatsiskaitymo – tai kad pirkėjai iš Rusijos išvažiavo į Indiją, tai kad pinigai jau siunčiami ir tuoj bus sumokėti. V. G. apie tai, jog pinigai nebus sumokėti, nekalbėjo.

Liudytojas A. Š. parodė, kad su savo šeima agurkų sėklas augino 10 arų plote. Po sėklų pridavimo, 2012 m. pabaigoje teiravosi dėl apmokėjimo. V. G. sakė, kad sėklos yra tinkamos, išvežtos į Rusiją, pinigai tuoj bus sumokėti, tačiau pinigų nemokėjo. Pasiteiravus, kada bus sumokėta, kiekvieno pokalbio metu nurodydavo kitokias priežastis, dėl kurių negali sumokėti. Po kelių tokių pokalbių įtarė, kad yra apgaudinėjamas. Prieš pradedant auginti, V. G. neminėjo, kad yra kokios nors rizikos, kad gali negauti pinigų, priešingai, kalbino agurkų sėklas auginti didesniame plote, tikino, kad rizikos šitame versle nėra.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Nagrinėjamoje byloje ieškovė ieškinyje nenurodė, kokie teisiniai santykiai tarp šalių buvo susiklostę. Pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą yra akcentuota teismo pareiga konstatuoti teisinį ieškinio pagrindą ir tai, kad ieškovo nurodytas teisinis ieškinio pagrindas nesaisto teismo. Nepaisant to, ar besikreipiančio teisminės gynybos asmens procesiniame dokumente nurodytas jo reikalavimų juridinis pagrindas ir ar jis nurodytas neteisingai, bylą nagrinėjantis teismas ex officio privalo nuspręsti, koks įstatymas turi būti taikomas, ir jo pagrindu įvertinti teisinį reiškiamų reikalavimų pagrįstumą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 265 str. 1 d., 270 str. 4 d. 4 p.). Todėl teismas, spręsdamas teisminį ginčą, pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes savo iniciatyva taiko reikiamą teisės normą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002-12-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1446/2002 ir kt.).

Sutarties laisvės principas, kaip vienas iš civilinių santykių reglamentavimo principų (CK 1.2 str.), leidžia civilinių teisinių santykių dalyviams laisvai spręsti, ar sudaryti sutartį, savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, taip pat sudaryti sutartis, kurios CK tiesiogiai nenurodyta, jeigu tai neprieštarauja įstatymui (CK 6.156 str.). Šiuo atveju kilus tarp šalių ginčui, pirmiausia būtina nustatyti tikrąją šalių valią, t.y. išaiškinti, kokias dalyvių teises ir pareigas šalys siekė sukurti ir sukūrė, tam būtina analizuoti įrodymus, kad nustatyti sutarties turinį. Ieškovė ir atsakovė vieningai pripažįsta, kad 2012 metais sudarė Hibridinių agurkų sėklų auginimo sutartį. Nagrinėjamoje byloje surinkti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad tarp šalių buvo susiklostę faktiniai rangos teisiniai santykiai. Tarp šalių sudaryta sutartis laikytina rangos sutartimi, kuria viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti (CK 6.644 str. 1 d.). Tarp ieškovės ir atsakovės sudarytoje Hibridinių agurkų sėklų auginimo sutartyje (b.l.4-5) buvo numatyta, jog už išaugintas ir laiku pristatytas sėklas, atitinkančias sutarties 5 dalyje nurodytus kokybės reikalavimus, kaina, priklausomai nuo kokybės rodyklių, ir kiekis nustatoma individualiai su kiekvienu augintoju pirkimo-pardavimo sutartyje, o atsiskaityti su sėklų augintoju atsakovė turėjo po sėklų realizacijos. Atsakovės atstovų argumentas, kad su ieškove nebuvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis, kurioje atsispindėtų kaina, sėklų rūšis, kokybė, kiekis, todėl ji neturėjo prievolės apmokėti už pateiktas sėklas, yra nepagrįstas, nes apmokėjimo pareiga buvo numatyta pačioje Hibridinių agurkų sėklų auginimo sutartyje, t.y. atsakovė (užsakovas) įsipareigojo už ieškovės (rangovo) užaugintas agurkų sėklas atsiskaityti pagal sutartyje numatytą tvarką. Tai, kad Hibridinių agurkų sėklų auginimo sutartyje nenumatyta konkreti kaina ir kiekis ir byloje nėra rašytinių įrodymų apie šalių susitarimą dėl darbų kainos ir apimties, neįrodo susitarimo dėl rangos santykių nebuvimo. Ieškovė įvykdė sutarties sąlygas, t. y. pagal atsakovės užsakymą užaugino hibridinių agurkų sėklas iš atsakovės pateiktos sėklinės medžiagos (tėvinių ir motininių sėklų), nuėmė derlių, išdžiovino sėklas ir pateikė atsakovei. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pripažįsta priėmusi iš ieškovės sėklas. 2012-09-16 ir 2012-10-13 sėklų priėmimo laikinam saugojimui pažymos patvirtina 55,720 kg hibridinių agurkų sėklų perdavimo atsakovei faktą (b.l.9,10). Iš ieškovės priimtos sėklos atitiko keliamus reikalavimus, dėl sėklos kokybės atsakovė pretenzijų nereiškė, šio fakto neginčija nei ieškovė, nei atsakovė. Kaip minėta, su atsakove UAB „Dalex“ 2012-03-20 sudarytoje Hibridinių agurkų sėklų auginimo sutartyje Nr. 6 nenumatyta konkreti kaina ir byloje nėra rašytinių įrodymų apie šalių susitarimą dėl darbų kainos. Kai kaina ar jos nustatymo tvarka sutartyje neaptarta, laikoma, kad šalys turėjo omenyje kainą, kurią sutarties sudarymo metu toje verslo srityje buvo įprasta imti už tokį pat įvykdymą atitinkamomis aplinkybėmis, arba kainą, atitinkančią protingumo kriterijus (CK 6.198 str., 6.653 str. 1d.). Įvertinus byloje surinktus įrodymus – šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, šalių teismo posėdžio metu duotus paaiškinimus, bylos nagrinėjimo metu apklaustų liudytojų A. Š., I. R. parodymus, byloje esančius rašytinius įrodymus – pirkimo-pardavimo sutartis, sudarytas su sėklų augintojais 2009 m., 2011 m. (b.l.50,53,59), UAB „(duomenys neskelbtini)“ priimtų prekių sąskaitas (b.l.54,55,60,), darytina išvada, kad 2012 metais ieškovė ir atsakovė buvo susitarusios, kad už agurkų sėklų užauginimą bus sumokėta 344,00 Lt už 1 kg sėklos. Atsakovės atstovas su ieškiniu nesutiko visiškai, nesutikimą motyvuodamas tuo, kad pagal tarp šalių susiklosčiusią bendradarbiavimo praktiką atsakovė privalo atsiskaityti su ieškove tik po sėklų realizavimo, papildomai sudarius sėklų pirkimo-pardavimo sutartį, kadangi sėklos nebuvo realizuotos tretiesiems asmenims, todėl ieškovė turėjo jas atsiimti be jokio pranešimo. Atsakovės atstovas V. G. neginčijo, kad ieškovė pridavė tinkamos kokybės agurkų sėklas, jokių pretenzijų dėl kokybės jai nereiškė. Kadangi atsakovė iš ieškovės agurkų sėklas, atitinkančias kokybės reikalavimus, priėmė, todėl negalima daryti išvados, kad atsakovė neprivalo už suteiktas paslaugas ir perduotą produkciją atsiskaityti, nes tokia teisė pagal sutartį atsakovei nesuteikta. Atsakovo atstovo V. G. teigia, jog su A. Š. papildomai nesudarė sėklų pirkimo-pardavimo sutarties jai nesutikus parduoti sėklas už mažesnę kainą. Iš hibridinių agurkų sėklų auginimo sutarties 8 dalies 3 punkto analizės seka, jog užsakovas (atsakovė) augintojui (ieškovei) galėjo mažinti kainą tik įrodęs, kad sėklos yra žemesnės kokybės, ar neatitinka reikalavimų. Be to, byloje nėra duomenų, patvirtinančių tą aplinkybę, kad priimtos iš ieškovės sėklos nebuvo parduotos trečiajam asmeniui. Atsakovės atstovas V. G. atsisakė pateikti duomenis apie bandymus parduoti sėklą, motyvuodamas komercine paslaptimi, nepateikė įrodymų apie faktinį panaudojimą ar sunaikinimą, todėl teismas turi pagrindo abejoti atsakovo sąžiningumu vykdant sutartinius įsipareigojimus. Atsakovės atstovo argumentai, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesumokėjo už sėklas ieškovei dėl bendrovės turimų sunkumų realizuoti sėklas atmestini, nes dėl to ieškovės kaltės nėra, ir jos sąskaita atsakovė neturi teisės spręsti savo įmonės problemų, jeigu tokios ir yra.

Įstatymas įpareigoja prievolinių santykių šalis elgtis sąžiningai, protingai ir teisingai viena kitos atžvilgiu (CK 6.4 str., 6.38 str. 1 d., 6.158 str.). Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 str. 1 d.). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, atsakovės kaip juridinio asmens, verslininko veiksmų ieškovės atžvilgiu negalima pripažinti atitinkančiais sąžiningos dalykinės praktikos principus. Atsakovė, neatsiskaitydama su ieškove už sėklas, pažeidžia prievolių vykdymo principus, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus, piktnaudžiauja savo teisėmis, todėl darytina išvada, kad ieškovės reikalavimas dėl 19167,68 Lt nuostolių atlyginimo priteisimo yra pagrįstas ir tenkintinas visiškai.

Kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.38 str.). CK 6.37 straipsnio 2 dalis ir 6.210 straipsnio 1 dalis nustato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2014-04-09 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimo taip pat yra pagrįstas ir tenkintinas.

Ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovės ieškovei priteistinos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos – 590,00 Lt žyminio mokesčio ir 1000,00 Lt išlaidų už advokato teisinę pagalbą, viso 1590,00 Lt (CPK 79 str., 80 str. 1 d. 1 p., 6 p., 82 str., 93 str. 2 d., 98 str.; b.l.3,12).

Iš atsakovės valstybei priteistina 22,75 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“, į.k. (duomenys neskelbtini), 19167,68 Lt (devyniolika tūkstančių vieną šimtą šešiasdešimt septynis litus 68 ct) nuostolių atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos - 2014-04-09 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1590,00 Lt (vieną tūkstantį penkis šimtus devyniasdešimt litų) bylinėjimo išlaidų ieškovei A. Š., a.k. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“, į.k. (duomenys neskelbtini), 22,75 Lt (dvidešimt du litus 75 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto surenkamoji sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kėdainių rajono apylinkės teismą.

Teisėja Ramyna Šidlauskienė