Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei I. J.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. P. ieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl abipusės kaltės, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo bei bendravimo tvarkos nustatymo, pareikštą atsakovui A. P.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2020 m. rugsėjo 14 d. gautas ieškovės patikslintas ieškinys, kuriame ji reiškia papildomus du reikalavimus: 7) ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteisti automobilį „Opel Vectra Station Wagon“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 350 Eur; 8) atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisti automobilį „Opel Vectra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 300 Eur (b. l. 80–84).

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus duomenimis I. P. ir A. P. turi tris nepilnamečius vaikus – A. P., gimusią (duomenys neskelbtini), V. P., gimusį (duomenys neskelbtini), ir V. P., gimusį (duomenys neskelbtini). Ieškovė turi dar 2 nepilnamečius vaikus, kurių pati neaugina bei atsakovas turi dar 3 nepilnamečius vaikus, kurių taip pat neaugina. Šiuo metu atsakovas atlieka laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose, o ieškovė kartu su vaikais gyvena name, priklausančiame atsakovo motinai V. P., adresu (duomenys neskelbtini). Nustatyta, jog namas yra su daliniais patogumais, yra trys kambariai, virtuvė. Namuose trūksta tvarkos, vaikams sudarytos minimalios gyvenimo sąlygos, tačiau vaikų santykiai su mama yra geri, jie gražiai ir artimai bendrauja. Nuo 2018 m. liepos 5 d. šeimai taikoma atvejo vadyba, teikiamos socialinės paslaugos. Laikotarpyje nuo 2017 m. iki 2019 m., šeimoje yra fiksuoti 3 vaikų teisių pažeidimai dėl tėvo smurtavimo prieš motiną ir motinos neblaivumo. Vertinant visas aplinkybes, manytina, jog nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta gali būti nustatyta su motina. Nors vaikams sudarytos minimalios gyvenimo sąlygos, tačiau jos atitinka šiai dienai sudarytą esamą situaciją, kadangi tėvas atlieka laisvės atėmimo bausmę. (b. l. 94–95).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Dėl santuokos nutraukimo

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė I. P. (ikisantuokinė pavardė – (duomenys neskelbtini)) ir atsakovas A. P. susituokė (duomenys neskelbtini), Šakių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 8 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-175/2006; 2010 m. gegužės 27 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-254/2010).

Ieškovė nurodė, kad tarpusavio santykių blogėjimą pagrinde lėmė netinkamas atsakovo elgesys, o būtent piktnaudžiavimas alkoholiu nepilnamečių vaikų akivaizdoje. Įvertinus tai, kad skiriasi sutuoktinių požiūris į santuoką, sutuoktinių teises ir pareigas, materialines ir moralines vertybes, taip pat sutuoktiniai nežada vėl pradėti gyventi kartu bei nurodo, kad galimybės susitaikyti nėra, kadangi santuokinis gyvenimas nebuvo ir nebus darnus, laikytina, kad šalių santuoka faktiškai iširusi ir terminas susitaikyti nenustatytinas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.53 straipsnio 1 ir 2 dalys, 3.54 straipsnio 4 dalis). Ieškovė prašė nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsakovas tam neprieštaravo, todėl santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos

Šalims iki santuokos sudarymo, (duomenys neskelbtini) gimė sūnus V. P., (duomenys neskelbtini) gimė sūnus V. P. ir (duomenys neskelbtini) gimė dukra A. P. Ieškovės I. P. ir nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini).

Sprendžiant klausimą dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo būtina nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus. Kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaikų gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu, kylant ginčui dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma su vienu iš tėvų (CK 3.169 straipsnis).

Atsakovas byloje nepateikė prieštaravimų dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su motina. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė netinkamai vykdytų savo pareigas ir nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove prieštarautų vaiko interesams. Išvadą teikianti institucija prieštaravimų šiam reikalavimui taip pat nereiškė, nurodė, kad vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su motina neprieštaraus nepilnamečio interesams.

Atsižvelgiant į tai, teismas vertina, kad šalių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove atitinka jų interesus ir jų nepažeis. Esant šioms aplinkybėms, V. P., gimusio (duomenys neskelbtini), V. P., gimusio (duomenys neskelbtini), ir A. P., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove (CK 3.174 straipsnio 2 dalis).

Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo nepilnamečių vaikų išlaikymui po 100 Eur kasmėnesinėmis išmokomis, mokamomis iki vaikų pilnametystės.

Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovas neteikia savo vaikams išlaikymo nuo 2019 m. gruodžio 1 d. Įvertinus įprastus būtinus nepilnamečio vaiko poreikius, jiems tenkančias išlaidas, ir tai, jog teismas gali priteisti išlaikymą ne tik būtiniems vaiko poreikiams užtikrinti, tačiau esant galimybėms turi būti užtikrinti ir tie poreikiai, kurie padeda vaiką ugdyti pilnaverte ir sveika asmenybe. Pripažintina, kad abu tėvai vienodai turi prisidėti prie nepilnamečio vaiko išlaikymo, tačiau nustatydamas kiekvieno iš tėvų išlaikymo dydžio dalį, teismas privalo atsižvelgti į tai, kad ieškovė privalo kasdien prižiūrėti nepilnamečius vaikus, tuo jai yra apribotos galimybės skirti daugiau laiko darbui (pajamoms gauti). Atsakovas nepareiškė jokių prieštaravimų dėl ieškovės reikalaujamo išlaikymo dydžio, nepateikė jokių duomenų apie savo turtinę padėtį. Byloje nėra duomenų apie kitus atsakovo išlaikomus asmenis, atsakovas yra jauno, darbingo amžiaus (priešingų įrodymų byloje nėra), todėl vertintina, kad jis turi galimybę ir yra pajėgus teikti savo nepilnamečiams vaikams reikiamo dydžio išlaikymą. Išvadą teikianti institucija nurodė, kad ieškinyje nurodytas išlaikymas vaikui po 100 Eur atitiktų jų interesus (b. l. 25).

Pažymėtina, kad jei atsakovo netenkina jo gaunamos pajamos arba esama turtinė padėtis, jis turi stengtis susirasti darbą, kad galėtų tinkamai atlikti savo pareigą vaikui. Teismas pabrėžia, kad vaikui turi būti sudarytos materialinės sąlygos, įvertinant tėvų galimybes, ne tik patenkinti minimalius būtinus poreikius, bet ir gauti sveikesnį maistą, kokybiškesnius rūbus, avalynę, kuo daugiau lavinti vaiką, įgyti vaikui reikiamų priemonių ugdymui ir panašiai, kad vaikas užaugtų pilnaverte, harmoninga bei visapusiška asmenybe.

Teismo vertinimu, ieškovės reikalaujamas išlaikymo dydis yra protingas, apskaičiuotas įvertinus prekių ir paslaugų kainas Lietuvoje ir nėra nepagrįstai padidintas. Pažymėtina, kad atsakovas turi tokią pačią pareigą teikti savo nepilnamečiams vaikams išlaikymą, užtikrinantį vaikų poreikius, ir negalima vaikų išlaikymo pareigos perkelti tik vaiko motinai, kai šiuo metu vaiko išlaikymo išlaidos tenka vienai ieškovei, kurios turtinė padėtis šiuo metu yra sunki. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais teismas sprendžia, jog ieškovės nurodytos, išlaidos skirtinos nepilnamečiams vaikams yra realios ir protingos, todėl jų dydžio pagrįstumo ieškovei nereikia papildomai įrodinėti.

Teismo vertinimu, atsakovas turi galimybę ir yra pajėgus teikti ieškovės prašomo dydžio išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams, be to, jis ieškovės prašomo priteisti išlaikymo dydžio neginčijo, ir jam privalu vykdyti tėvo pareigą – teikti išlaikymą savo vaikams. Esant šioms aplinkybėms, iš atsakovo priteistinas išlaikymas nepilnamečiams vaikams: V. P., V. P. bei A. P. po 100 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis, 185 straipsnis, 197 straipsnis, CK 3.156 straipsnis, 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnio 1 dalis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę I. P. (CPK 376 straipsnio 3 dalis, CK 3.190 straipsnio 1 dalis).

Dėl bendravimo tvarkos nustatymo

Ieškovė neprašo nustatyti konkrečios atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos, ginčo dėl bendravimo tvarkos su vaikais nėra. CK 3.170 straipsnyje įtvirtinta to iš tėvų, kuris negyvena su vaikais, teisė ir pareiga bendrauti su jais ir dalyvauti auklėjime. Vaikas turi teisę bendrauti su abiem tėvais ir tokią teisę pirmiausia turi užtikrinti patys tėvai: tas, kuris gyvena su vaiku – nekliudydamas bendrauti antrajam, o tas, kuris gyvena atskirai – įgyvendindamas savo teisę ir vykdydamas pareigą bendrauti su vaiku ir auklėti jį.

CK 3.156 ir 3.159 straipsniuose įstatymo leidėjo įtvirtinta principinė nuostata, kad tėvų teisės ir pareigos vaiko atžvilgiu yra lygios, už vaiko auklėjimą ir priežiūrą tėvai atsako bendrai ir vienodai, nepriklausomai nuo to, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium. Tėvas, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, uzufrukto teise tvarko vaiko turtą (CK 3.190 straipsnis), paprastai sprendžia dėl kasdienių su vaiko priežiūra susijusių klausimų, tačiau jam jokiu būdu nėra priskiriama vienasmenė tėvų valdžia. Tėvas ar motina, negyvenantys kartu, turi tokias pačias teises ir pareigas vaiko atžvilgiu, įskaitant ir bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant, jeigu teismo nenustatyta kitaip (nustatytas minimalus bendravimas su vaiku; vaikai ir tėvai atskirti; apribota tėvų valdžia). Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tuo atveju, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams.

Byloje nėra duomenų, kad bendravimas su tėvu kenktų nepilnamečių vaikų interesams. Teismo vertinimu, nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustačius su ieškove, nustatytina, kad atsakovas gali bendrauti su nepilnamečiais vaikais be apribojimų, dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais ginčo nėra, todėl detali bendravimo tvarka nenustatytina, o šalys su vaikais bendraus, jį auklės ir jais rūpinsis bendru sutarimu.

Dėl pavardžių po santuokos nutraukimo

Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Ieškovė po santuokos nutraukimo prašė jai palikti santuokinę pavardę – „(duomenys neskelbtini)“. Atsakovas prieštaravimų tam nepateikė, todėl ieškovės prašymas tenkintinas, o po santuokos nutraukimo šalims paliktinos pavardės – „(duomenys neskelbtini)“ bei „(duomenys neskelbtini)“.

Dėl santuokoje įgyto turto padalinimo

Teismas, remdamasis CK 3.59 straipsniu, 3.62 straipsniu, 3.73 straipsniu, 3.77 straipsnio 3 dalimi, privalo išspręsti šalių turto padalijimo klausimą. Atsižvelgiant į sutuoktinių lygiateisiškumo principą, jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto dalys yra lygios. CPK 382 straipsnio 4 punkte nurodyta, kad ieškinyje dėl santuokos nutraukimo turi būti pateikti duomenys apie bendrą sutuoktinių dalintiną turtą, ir kartu turi būti pateiktas šio turto padalijimo variantas.

Vadovaujantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais bei ieškovės paaiškinimais, matyti, kad šalys santuokoje įgijo transporto priemones: automobilį „Opel Vectra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos išdavimo data – (duomenys neskelbtini), ir automobilį „Opel Vectra Station Wagon“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos išdavimo data – (duomenys neskelbtini). Teismas atkreipia dėmesį, kad transporto priemonės įgytos po santuokos sudarymo, taigi preziumuojama, kad jos priklauso abiems sutuoktiniams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Tačiau atsižvelgiant į tai, jog ieškovė prašo asmeninės nuosavybės teise automobilį „Opel Vectra Station Wagon“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priteisti jai, o atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisti automobilį „Opel Vectra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), teismas sprendžia, jog santuokos metu įgytos minėtos transporto priemonės priteistinos abiems sutuoktiniams asmeninės nuosavybės teise.

Dėl kreditorinių įsipareigojimų

CK 3.126 straipsnis, reglamentuojantis kreditorių teisių garantijas, užtikrina, kad santuokos nutraukimo metu nebūtų pažeisti kreditorių interesai. Tuo pagrindu, vieno ar abiejų sutuoktinių kreditoriams suteikta teisė įstoti į bylą dėl turto ir prievolių padalinimo, kaip tretiesiems asmenims.

Ieškinyje nurodyta, kad kreditorinių įsipareigojimų, kurie būtų atsiradę gyvenant santuokoje, nėra.

Ieškovė turi asmeninį įsipareigojimą kreditorei akcinei bendrovei (toliau – AB) „Bobutės paskola“, kurį kreditorė prisiteisė iš ieškovės (civilinė byla Nr. 2-671-443-2015) ir po santuokos nutraukimo tai išlieka asmenine ieškovės I. P. prievole.

Taip pat, Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-6241-630-2019, teismas solidariai priteisė iš atsakovų D. S. ir I. P. 904,68 Eur žalos atlyginimą, kuris po santuokos nutraukimo, išlieka solidaria I. P. prievole.

Iš atsakovo A. P. preliminaraus sprendimo (civilinė byla Nr. e2-1596-829/2020, ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Legal Balance“), sprendimo už akių (civilinė byla Nr. e2-6033-876/2018, ieškovas SIA „B2KAPITAL“) bei teismo įsakymų (civilinėse bylose Nr. eL2-1527-443/2015, kreditorė UAB „Creditstar Lithuania“; Nr. eL2-1156-443/2015, kreditorė AB „SB lizingas“; Nr. L2-875-443-2015, kreditorė UAB „Credit day“; Nr. eL2-677-876/2015, kreditorė UAB „LSV Intergroup“) pagrindu yra priteisti įsiskolinimai, kurie išlieka asmenine atsakovo prievole, o ieškovė su šiomis prievolėmis niekaip nesusijusi.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė nuo žyminio mokesčio atleista (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). CPK 96 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimo daliai. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos CPK 96 straipsnio nustatyta tvarka (CPK 99 straipsnio 2 dalis).

Pateikiant ieškinį teismui dėl santuokos nutraukimo esant kaltei, už reikalavimą nutraukti santuoką mokamas žyminis mokestis kaip už neturtinį reikalavimą – 100 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Už ieškovės reikalavimą priteisti išlaikymą nepilnamečiams vaikams mokėtinas žyminis mokestis sudaro 108 Eur (12 mėn. x 100 Eur = 1200 Eur x 3 proc. = 36 Eur x 3 = 108 Eur) (CPK 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 80 straipsnio 7 dalis). Atsižvelgiant į tai, už ieškovės ieškinio pateikimą valstybei turėjo būti sumokėtas 208 Eur žyminis mokestis.

Ieškovė nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo yra atleista, jai 2019 m. lapkričio 27 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus sprendimu teikiama 100 procentų valstybės garantuojama ir apmokama antrinė teisinė pagalba (b. l. 7).

2020 m. spalio 8 d. teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus patikslinta pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kuria vadovaujantis byloje buvo patirtos 296 Eur bylinėjimosi išlaidos, teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą (b. l. 92).

Kadangi ieškovės ieškinys patenkintas visiškai, todėl iš atsakovo valstybei priteistina 208 Eur žyminio mokesčio bei 296 Eur bylinėjimosi išlaidų dėl valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos (CPK 93 straipsnis, 96 straipsnis, 99 straipsnis).

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 5 Eur. Šioje byloje yra susidariusios 12,73 Eur dydžio išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, kurios iš atsakovo priteistinos valstybės naudai.

Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta ir CPK 259 – 260, 268 – 270 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Nutraukti santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini), Šakių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp ieškovės I. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir atsakovo A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažįstant, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei I. P. palikti santuokinę pavardę – (duomenys neskelbtini), atsakovui A. P. palikti prigimtinę pavardę – (duomenys neskelbtini).

Nustatyti nepilnamečių vaikų: V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su ieškove I. P.

Nustatyti, kad atsakovas A. P. su nepilnamečiais vaikais bendraus be apribojimų, juos auklės ir jais rūpinsis bendru sutarimu su ieškove I. P.

Priteisti iš atsakovo A. P. nepilnamečiams vaikams po 100 Eur (vieną šimtą eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2019 m. gruodžio 1 d. iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Nepilnamečiams vaikams priteistų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti motiną ieškovę I. P..

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdyti skubiai.

I. P. įsipareigojimą kreditorei AB „Bobutės paskola“ ir Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 28 d. sprendimu solidariai priteistą 904,68 Eur žalos atlyginimą laikyti asmeninėmis I. P. prievolėmis.

A. P. įsipareigojimus kreditorei uždarajai akcinei bendrovei UAB „Legal Balance“, SIA „B2KAPITAL“, UAB „Creditstar Lithuania“, AB „SB lizingas“, UAB „Credit day“ ir UAB „LSV Intergroup“ laikyti asmeninėmis A. P. prievolėmis.

Priteisti ieškovei I. P. asmeninės nuosavybės teise automobilį „Opel Vectra Station Wagon“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini).

Priteisti atsakovui A. P. asmeninės nuosavybės teise automobilį „Opel Vectra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo A. P. valstybės naudai 296 Eur (du šimtus devyniasdešimt šešis eurus) antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidoms apmokėti. Ši suma turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5630, paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Priteisti iš A. P. valstybės naudai 208 Eur (du šimtus aštuonis eurus) žyminio mokesčio ir 12,73 Eur (dvylika eurų septyniasdešimt tris centus) procesinių dokumentų išlaidų. Šios sumos turi būti sumokėtos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos:

1. Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esanti banke AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas, banko kodas 72900;

2. Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esanti banke AB SEB bankas, banko kodas 70440;

3. Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esanti banke AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800;

4. Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esanti banke Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, banko kodas 40100;

5. Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esanti banke „Swedbank“ AB, banko kodas 73000;

6. Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esanti banke UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmuose.