Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio, Daivos Jankauskienės ir Audriaus Meilučio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. S. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2024 m. rugsėjo 17 d. nuosprendžio, kuriuo V. S. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir V. S. paskirta 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, 65 straipsnio 1 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė subendrinta iš dalies sudedant su Kauno apylinkės teismo 2024 m. kovo 27 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausme, prie pastarosios bausmės pridedant šiuo nuosprendžiu skiriamą bausmę – 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimą ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 10 (dešimt) mėnesių laisvės atėmimo.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio faktinio vykdymo dienos.

Nukentėjusiosios N. U. civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš V. S. N. U. naudai priteista 700,00 (septyni šimtai) eurų turtinės žalos atlyginimui.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo, atsiliepimo į jį argumentai bei proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Nuteistojo V. S. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

6. Teisėjų kolegija pažymi, kad baudžiamųjų bylų apeliacinio nagrinėjimo proceso paskirtis yra ne tik pagal proceso dalyvių apeliacinius skundus patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalis), bet ir prireikus ištaisyti bet kurias fakto (teisiškai reikšmingų faktų nustatymo ir vertinimo) ar bet kurias teisės (teisės taikymo) klaidas, kurias galėjo padaryti pirmosios instancijos teismas, ir užtikrinti, kad išnagrinėtoje byloje būtų įvykdytas teisingumas, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai.

7. Nuteistasis V. S. apeliaciniame skunde neginčija apylinkės teismo atlikto įrodymų vertinimo ar savo paties kaltės dėl inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje, kvalifikavimo. Kaip matyti iš nuteistojo apeliacinio skundo turinio, jame iš esmės keliamas tik bausmės individualizavimo klausimas, prašant skirti švelnesnę bausmę. Teisėjų kolegija šiuo klausimu, o taip pat ir dėl prieštaringų pirmosios instancijos teismo išvadų kvalifikuojant V. S. veiksmus pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, dėl paskirtos bausmės bendrinimo pasisako atskirai, nors šiuo aspektu apeliacinis skundas ir nepateiktas, kadangi nustatė, jog skundžiamo nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių, o bendrinant bausmes iš dalies sudedant, jos faktiškai subendrintos visiško sudėjimo būdu.

Dėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje išdėstytų teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybėms

8. Teisėjų kolegija, įvertinusi nuteistojo V. S. apeliacinio skundo argumentus, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvus bei baudžiamosios bylos medžiagą, daro išvadą, kad apylinkės teismas nešališkai ištyrė nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, jų visumą ir pagrįstai konstatavo, kad nuteistasis įvykdė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, kurią pagrįstai kvalifikavo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, tačiau motyvuojamojoje dalyje dėstydamas argumentus dėl V. S. veiksmų kvalifikavimo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, padarė prieštaringas išvadas. Skundžiamo nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių, dėl ko pirmosios instancijos teismo nuosprendis keičiamas (BPK 328 straipsnio 3 punktas).

10. BPK 255 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinimų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teismui. V. S. baudžiamąją bylą su kaltinamuoju aktu perduodant teismui buvo kaltinamas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį tuo, kad 2024 m. balandžio 20 d. laikotarpiu nuo 5.50 val. iki 6.19 val., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, važiuodamas autobusu kaip keleivis, iš N. U. rankinės, kuri buvo padėta ant sėdynės, iš joje esančios piniginės pagrobė 700,00 eurų. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme kaltinimas nei proceso dalyvių, nei teismo iniciatyva nebuvo keičiamas. Byloje surinktų ir teisminio nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad V. S. nukentėjusiosios N. U. pinigus pagrobė ne atvirai, o viešoje vietoje (vykdamas tarpmiestiniu autobusu kaip keleivis) iš nukentėjusiosios rankinėje buvusios piniginės, pastarajai ir pašaliniams asmenims to nematant ir tokie jo veiksmai atitinka BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį. Iš skundžiamo nuosprendžio nustatomosios dalies matyti, kad pirmosios instancijos teismas, aprašydamas nusikalstamos veikos, pripažintos įrodyta, aplinkybes, nekeitė kaltinime nurodytų aplinkybių ir nustatė, jog yra įrodyta, kad V. S. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje važiuodamas autobusu kaip keleivis, iš N. U. rankinės, kuri buvo padėta ant sėdynės, iš joje esančios piniginės pagrobė 700,00 eurų. Tačiau nuosprendžio motyvuojamoje dalyje padarytos teismo išvados prieštarauja nuosprendžio nustatomojoje dalyje padarytoms teismo išvadoms, o taip pat ir pačios motyvuojamosios dalies argumentai yra prieštaringi.

11. Dėstydamas argumentus dėl V. S. veiksmų kvalifikavimo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, pirmosios instancijos teismas rėmėsi teismų praktika, suformuota nagrinėjant atvirųjų vagysčių baudžiamąsias bylas, kas yra visiškai netinkama šioje byloje nagrinėjamam atvejui, kadangi V. S. nebuvo kaltinamas įvykdęs atvirąją vagystę. Pripažino, jog teisme ištirtais įrodymais nustatyta, jog V. S. autobuse iš nukentėjusiosios rankinėje buvusios piniginės pagrobė pinigus, o tai atitinka vagystės viešoje vietoje iš asmens rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) požymius. Tačiau galiausiai konstatavo, kad V. S. svetimą turtą pagrobė atvirai, dėstydamas motyvus dėl skiriamos bausmės rūšies ir dydžio, vėlgi nurodė, kad vagystė padaryta atvirai, matant pašaliniams asmenims. Nors tai iš esmės nekeičia V. S. veiksmų kvalifikavimo pagal tą pačią BK 178 straipsnio 2 dalį, tačiau kvalifikuojančios aplinkybės yra skirtingos. Kadangi pirmosios instancijos teismo išvados apie tai, kad V. S. padarė atvirąją vagystę, neatitinka byloje nustatytų aplinkybių, jos šalintinos iš nuosprendžio motyvuojamosios dalies.

Dėl paskirtos bausmės

12. Spręsdama klausimą dėl skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistajam paskirtos bausmės pagrįstumo, teisėjų kolegija pažymi, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Remiantis komentuojamo straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Įvertina ir tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių, ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, detaliai išanalizuodamas kiekvienos aplinkybės (atsakomybę lengvinančios ar sunkinančios) reikšmę. Ir tik įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį bei tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuojamą nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys). Be aptartų esminių bausmės skyrimo pagrindų, tinkamas kaltininko asmenybės įvertinimas neabejotinai taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir parinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi ypač atidžiai ištirti, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo bei jo ankstesnio elgesio padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-45/2007). Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė.

13. Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamojoje byloje esančius duomenis, apylinkės teismo nuosprendžio motyvus ir nuteistojo V. S. apeliacinio skundo argumentus, kurie iš esmės yra deklaratyvūs, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nuteistajam už nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 2 dalyje, padarymą, paskirdamas 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę, kurią BK 64¹ straipsnio pagrindu sumažino vienu trečdaliu, BK 54 straipsnio nuostatų nepažeidė, tinkamai įvertino bausmės skyrimui aktualias aplinkybes ir pagrįstai paskyrė laisvės atėmimo bausmę, kuri yra teisinga ir leidžianti pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.

14. Kaip matyti iš apylinkės teismo nuosprendžio, teismas V. S. parinkdamas bausmės rūšį ir dydį, nustatė vieną jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), ir atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikaltimą padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Teismas taip pat įvertino, kad buvo padarytas vienas tyčinis baigtas nusikaltimas, priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai. Atsižvelgta ir į V. S. charakterizuojančias aplinkybes. Skundžiamu nuosprendžiu jis nuteistas ketvirtą kartą. Ne kartą baustas administracine tvarka, paskirtų baudų nemoka. Yra atlikęs ir ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę už labai sunkaus nusikaltimo padarymą. Jo atžvilgiu buvo taikytas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, taip pat bausmės vykdymo atidėjimas. Dabartinis nusikaltimas padarytas praėjus vos trims dienoms po to, kai įsiteisėjo Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. kovo 27 d. nuosprendis, kuriuo V. S. buvo atidėtas jam paskirtos arešto bausmės vykdymas. Todėl akivaizdu, kad V. S., nors ir būdamas senyvo amžiaus, ligotas, ką patvirtina jo teikiami medicininiai dokumentai, nėra linkęs savo elgesį koreguoti tinkama linkme ir savo gyvenimo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Šių duomenų visuma nuteistąjį neabejotinai charakterizuoja neigiamai, rodo, kad V. S. nusikalto ne atsitiktinai, dėl nepalankiai susiklosčiusių gyvenimiškų aplinkybių, kaip kad tvirtinama apeliaciniame skunde, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos.

15. Aptartų nuteistąjį charakterizuojančių ir visų bylos duomenų kontekste, darytina išvada, kad apylinkės teismo paskirta laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis mažesnis nei sankcijos vidurkis, yra teisinga ir ne per griežta, leidžianti pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus, neprieštaraujanti teisingumo principui, bausmės paskirčiai bei bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams. Vertinti paskirtą bausmę kaip per griežtą nėra jokio pagrindo, net ir atsižvelgus į tai, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, nepagrįstai atsižvelgė į tai, kad vagystė padaryta matant pašaliniams asmenims. Teisėjų kolegija pažymi, kad tiek atviroji vagystė, tiek kišenvagystė yra analogiško pavojingumo nusikalstamos veikos, įstatymo leidėjo įtvirtintos to paties BK straipsnio (BK 178 straipsnio 2 dalis) dispozicijoje. Todėl net ir iš dalies tenkinus V. S. apeliacinį skundą, jo padarytą nusikalstamą veiką – svetimo turto pagrobimą viešoje vietoje iš rankinės, nėra pagrindo laikyti mažiau pavojinga veika nei atvirąją vagystę. Tad ir iš nuosprendžio motyvuojamosios dalies pašalintas argumentas, jog veika padaryta matant pašaliniams asmenims, esminės įtakos nuteistajam paskirtai bausmei neturi.

16. Be to, apylinkės teismas, įvertinęs tai, kad nuteistasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, o baudžiamoji byla buvo išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, taikė BK 64¹ straipsnio nuostatas ir sumažino nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydį vienu trečdaliu. Esant šių duomenų visumai, teigti, jog nuteistajam paskirta 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė buvo paskirta nepagrįstai ir yra per griežta, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo. O dėl paskirtos bausmės atsiradę neigiami padariniai yra natūralus nusikalstamos veikos rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

17. Pagrindo švelninti nuteistajam paskirtą bausmę nesudaro ir aplinkybės, susijusios su ne itin gera jo sveikatos būkle ir būtinybe gydytis. Teisėjų kolegija pažymi, kad nuteistieji turi teisę gauti reikalingą medicinos pagalbą, o nuteistųjų įkalinimo įstaigose veikia asmens sveikatos priežiūros padaliniai, laisvės atėmimo vietų ligoninės, be kita ko, reikiamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas gali suteikti ir kitos valstybės, savivaldybių arba privačios asmens sveikatos priežiūros įstaigos (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 90–91 straipsniai). Jeigu bausmės atlikimo vietoje nuteistojo sveikatos būklė blogėtų ir įkalinimo įstaigoje nebūtų galimybės nuteistajam užtikrinti tinkamo gydymo, nuosprendžio vykdymo stadijoje bausmę vykdančios institucijos teikimu galėtų būti sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo atleidimo nuo tolesnio bausmės atlikimo (BK 76 straipsnis, BPK 359, 362 straipsniai).

Dėl bausmių bendrinimo

18. Nežiūrint to, kad pirmosios instancijos teismas, nuteistajam V. S. paskirdamas bausmę už BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą, ją tinkamai individualizavo, šią bausmę subendrinęs su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. kovo 27 d. nuosprendžiu paskirta bausme, galutinę subendrintą bausmę paskyrė neteisingą, per griežtą.

19. BK 64 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina. Skirdamas subendrintą bausmę, teismas gali bausmes visiškai ar iš dalies sudėti.

20. Nusikalstamą veiką, už kurią nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, V. S. padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai, vadovaudamasis BK 64 straipsnio nuostatomis, skundžiamu nuosprendžiu už BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą paskirtą bausmę bendrino su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. kovo 27 d. nuosprendžiu paskirta bausme. Iš skundžiamame nuosprendyje išdėstytų argumentų ir nurodytų BK 64 straipsnio nuostatų, matyti, kad bendrindamas bausmes, pirmosios instancijos teismas parinko nuteistajam palankesnį bausmių bendrinimo būdą ir bausmes subendrino iš dalies sudėdamas. BK 64 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad kai bausmės iš dalies sudedamos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama neatliktos bausmės dalis. Jeigu neatliktos bausmės dalis yra didesnė, tai prie jos pridedama nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis. Pridedama bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis, išskyrus atvejus, kai pridedama neatliktos bausmės dalis yra mažesnė už šį dydį.

21. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, pirmosios instancijos teismas šių nuostatų nesilaikė, kadangi prie Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. kovo 27 d. nuosprendžiu skirtos ir neatliktos 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmės, pridėjo skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę – 8 (aštuonis) mėnesius. Visgi šis pirmosios instancijos teismo padarytas pažeidimas nelaikytinas esminiu ir savaime nesudarytų pagrindo keisti skundžiamą nuosprendį. Tačiau šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nurodęs, kad bausmes bendrina iš dalies sudėdamas, jas, paskyręs 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, faktiškai subendrino visiško sudėjimo būdu. Šis prieštaravimas vertintinas nuteistojo naudai pripažįstant pirmosios instancijos teismo padarytą klaidą, kuri lėmė nepagrįstą nuteistojo teisinės padėties pasunkinimą, t. y., per griežtos galutinės subendrintos bausmės paskyrimą. Šiuo atveju, teisingai bendrinant bausmes, prie griežčiausios nuteistajam paskirtos aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmės turėjo būti pridėta dalis Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. kovo 27 d. nuosprendžiu paskirtos 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmės. Dėl to pirmosios instancijos teismo nuosprendis keičiamas dėl neteisingai paskirtos galutinės subendrintos bausmės (BPK 328 straipsnio 2 punktas). Teisėjų kolegija nustato, kad dalis iš Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. kovo 27 d. nuosprendžiu paskirtos 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmės, tai yra 30 (trisdešimt) parų vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, vieną arešto parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai, turi būti pridedama prie šiuo nuosprendžiu paskirtos 8 (aštuonių) mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmės ir V. S. skirtina galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 9 (devyniems) mėnesiams.

Dėl proceso išlaidų apeliacinės instancijos teisme

22. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2024 m. lapkričio 11 d. pažyma Nr. APD-2024-11112 dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų, teikiant teisinę pagalbą nuteistajam V. S., kurias sudaro 116,67 eurai.

23. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Šios nuostatos galioja ir išnagrinėjus bylą apeliacinės instancijos teisme. Sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-165-648/2015, 2K-226-942/2016, 2K-41-697/2021 ir kt.).

24. Byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama pagal nuteistojo V. S. apeliacinį skundą, kuris yra tenkinamas iš dalies. Šioje byloje nuteistajam V. S. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinkta gynėja advokatė Rasa Kalkauskienė buvo paskirta Kauno apygardos teismo 2024 m. spalio 23 d. nutartimi, esant baudžiamojo proceso įstatyme nurodytam pagrindui, kai gynėjo dalyvavimas laikomas būtinu (BPK 322 straipsnio 1 dalis), tai yra gynėja nuteistajam buvo paskirtas ne dėl nuo jo valios priklausančių priežasčių.

25. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme nebuvo atliktas įrodymų tyrimas, byla iš esmės išnagrinėta per vieną teismo posėdį. Atsižvelgdama į aptartų aplinkybių visumą, taip pat į tai, kad nuteistasis gyvena Nakvynės namuose, turi įsiskolinimų, sveikatos problemų, jo gaunamos pajamos nedidelės, jis niekur nedirba, skundžiamu nuosprendžiu jam paskirta laisvės atėmimo bausmė, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, jog valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo V. S. neišieškotinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2, 3 punktais,

nusprendžia:

nuteistojo V. S. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2024 m. rugsėjo 17 d. nuosprendžio dalį dėl bausmių bendrinimo:

vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2024 m. rugsėjo 17 d. nuosprendžiu V. S. paskirtą 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. kovo 27 d. nuosprendžiu jam paskirtos ir neatliktos 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmės dalimi, vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, vieną arešto parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 9 (devyniems) mėnesiams.

Iš nuosprendžio motyvuojamosios dalies pašalinti argumentus, kad V. S. svetimą turtą pagrobė atvirai, matant pašaliniams asmenims.

Kitą Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2024 m. rugsėjo 17 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš V. S. už jam suteiktą antrinę teisinę pagalbą nepriteisti.

Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.