Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.1; 1.2.14.1.2.1; 1.2.14.1.3; 2.4.2.1; 2.4.6.1; 2.4.7

2026 m. kovo 12 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio, Odetos Gruodienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Aušros Vingilės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. C. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. gruodžio 30 d. nuosprendžio, kuriuo R. C. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalyje, BK 178 straipsnio 5 dalyje ir nubaustas:

- pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 10 (dešimt) mėnesių laisvės atėmimo bausme;

- pagal BK 178 straipsnio 5 dalį – 30 (trisdešimt) parų arešto bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesnei 10 (dešimt) mėnesių laisvės atėmimo bausmei apimant švelnesnę 30 (trisdešimt) parų arešto bausmę ir paskirta subendrinta bausmė – 10 (dešimt) mėnesių laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta 10 (dešimt) mėnesių laisvės atėmimo bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. spalio 13 d. nutartimi skirta subendrinta 1 (vienerių) metų 20 (dvidešimt) dienų laisvės atėmimo bausme, prie griežtesnės 1 (vienerių) metų 20 (dvidešimt) dienų laisvės atėmimo bausmės pridedant šiuo nuosprendžius paskirtos 10 (dešimt) mėnesių laisvė atėmimo bausmės dalį – 4 (keturis) mėnesius laisvės atėmimo ir paskirta subendrinta 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių 20 (dvidešimt) dienų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į subendrintos bausmės laiką įskaityta iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo R. C. atlikta bausmė (jos dalis) pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. spalio 13 d. nutartį su joje nurodytais įskaitymais.

Laisvės atėmimo bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo faktinio bausmės vykdymo pradžios pagal įsiteisėjusį nuosprendį.

Civilinės ieškovės UAB „I.“ pareikštas civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir civilinei ieškovei iš nuteistojo R. C. priteista 228,63 Eur (du šimtai dvidešimt aštuoni eurai 63 ct) turtinei žalai atlyginti.

Civilinės ieškovės UAB „K.“ pareikštas civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir civilinei ieškovei iš R. C. priteista 119,91 Eur (vienas šimtas devyniolika eurų 91 ct) turtinei žalai atlyginti.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktas iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – nuspręsta panaikinti.

Antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš R. C. nepriteistos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. R. C. pagal BK 178 straipsnio 5 dalį nuteistas už tai, kad jis 2024 m. gruodžio 31 d. apie 11.18 val., būdamas UAB „I.“ parduotuvės „I.S.“, (duomenys neskelbtini), prekybos salėje, iš lentynų paėmė 1 vnt. viskio 0,7 l „Chivas Regal“ - 29,95 Eur vertės, 1 vnt. dėžutę konjako 0,7 l „Cognac Hennessy VS“ - 44,95 Eur vertės, 2 vnt. obuolių sulčių 1l „Cido“, - 1 vnt. vertė 1,99 Eur, bendros 3,98 Eur vertės, 5 vnt. viskio 1l „Jameson Irish“ - 1 vnt. vertė 29,95 Eur, bendros 149,75 Eur vertės ir išėjo iš parduotuvės už šias prekes nesumokėjęs, tokiu būdu pagrobė UAB „I.“ priklausantį nedidelės – 228,63 Eur – vertės turtą.

2. R. C. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad jis 2025 m. vasario 22 d. apie 12.29 val., būdamas UAB „K.“ parduotuvėje „E. M.“, (duomenys neskelbtini), atvirai, matant parduotuvės darbuotojui, prekybos salėje iš lentynų paėmė 10 vnt. maltos kavos po 500 g. „Paulig President“, 1 vnt. vertė 10,99 Eur, bendros 109,90 Eur vertės, 1 klientų krepšelį - 10,01 Eur vertės ir išėjo iš parduotuvės už šias prekes nesumokėjęs, tokiu būdu atvirai pagrobė UAB „K.“ priklausantį 119,91 Eur turtą.

3. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo, kad R. C. kaltė padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2, 5 dalyje yra įrodyta byloje ištirtų įrodymų visuma (kaltinamojo, liudytojų parodymais, tarnybiniais pranešimais, įvykio vietos apžiūros protokolais, kitų objektų apžiūros protokolu ir kt.) ir jokių abejonių nekelia. Skiriant bausmę, teismas vadovavosi BK 54 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais. Įvertino tai, kad R. C., padarė dvi tyčines baigtas nusikalstamas veikas – vieną apysunkį nusikaltimą ir vieną baudžiamąjį nusižengimą. Pasikėsinta į svetimą turtą, turto savininkams padaryta turtinė žala, dėl kurios atlyginimo byloje pareikšti civiliniai ieškiniai. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe dėl BK 178 straipsnio 5 dalyje numatytos nusikalstamos veikos pripažino tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė. Pažymėjo, kad R. C. teistas 9 kartus, baustas administracine tvarka, dominuoja nusikaltimai, baudžiamieji ir administraciniai nusižengimai nuosavybei. Atsižvelgiant į tai sprendė, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus R. C. straipsnių sankcijose numatytas griežčiausias bausmes, t. y. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimą, jos dydį nustatant mažesnį už vidurkį, o pagal BK 178 straipsnio 5 dalį – arešto bausmę, jos dydį nustatant artimą vidurkiui. Paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, taip pat subendrinta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su ankstesniu R. C. atžvilgiu priimtu procesiniu sprendimu ir paskirta galutinė subendrinta 1 metų 4 mėnesių 20 dienų laisvės atėmimo bausmė. Atitinkamai išspręstas ir byloje pareikštų civilinių ieškinių klausimas juos tenkinant visiškai.

II. Apeliacinio skundo argumentai bei proceso dalyvių prašymai

4. Apeliaciniame skunde nuteistasis R. C. prašo peržiūrėti nuosprendį dalyje dėl jam paskirtos bausmės ir ją sušvelninti, paskiriant laisvės atėmimo bausmę trumpesniam laikotarpiui. Skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatliko sutrumpinto įrodymų tyrimo, kadangi jis pilnai neprisiminė visų veikos detalių. Tokį teismo veikimą laiko nepagrįstu, bei užkertančiu galimybę jam pasinaudoti BK 64¹ straipsnio nuostatomis, kurios leidžia mažinti paskirtą bausmę vienu trečdaliu. Akcentuoja, jog kaltę buvo pripažinęs visiškai, pilnai sutiko su pareikštais kaltinimais, tačiau teisme nuoširdžiai pareiškė, jog visko neprisimena. Mano, jog jam paskirta bausmė yra didesnė, nei turėjo būti.

5. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje nuteistasis R. C. ir jo gynėja palaikė pateiktą apeliacinį skundą ir prašė jį tenkinti, t. y. sušvelninti paskirtą bausmę, peržiūrėti BK 64¹ straipsnio taikymo galimybę. Prokurorė su apeliacinio skundo reikalavimais nesutiko, prašė skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo nuosprendį palikti nepakeistą. Atkreipė dėmesį, kad bausmė nuteistajam individualizuota tinkamai, nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas. Pagrindo taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas nebuvo, kadangi prokurorė prieštaravo sutrumpintam įrodymų tyrimui atsižvelgiant į tai, jog nuteistasis atvirosios vagystės buvimo aplinkybių negalėjo paaiškinti, dėl to buvo apklaustas liudytojas.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

6. Apeliacinio nagrinėjimo bendrosios nuostatos reglamentuotos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 3 dalį teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nuteistojo R. C. apeliaciniame skunde klausimas dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo, įrodymų vertinimo, kaltės nėra keliamas. Skunde iš esmės prašoma peržiūrėti nuosprendį dalyje dėl jam paskirtos bausmės ir ją sušvelninti, paskiriant laisvės atėmimo bausmę trumpesniam laikotarpiui, įvertinant ir tai, ar nėra pagrindo nuteistojo atžvilgiu mažinti paskirtą bausmę vienu trečdaliu pagal BK 64¹ straipsnio nuostatas. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, kurie turėtų įtakos nuosprendžio teisėtumui ir pagrįstumui, patikrina ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, skiriant ir individualizuojant R. C. bausmę.

7. Įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį (BK 1 straipsnis), svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui paskirti individualizuotą ir teisingą bausmę. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003 m. birželio 10 d. nutarime konstatuota, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas prigimtinio teisingumo principas lemia tai, kad baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos. Esminės prielaidos paskirti teisingą bausmę yra įstatymų reikalavimų laikymasis ir tinkamas jos individualizavimas. Teismų praktikoje pažymima, kad, skiriant bausmę, teismas turi įvertinti, ar bus įgyvendintos BK 41 straipsnyje įtvirtintos bausmės paskirties nuostatos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K- 261-511/2023). Pažymėtina, kad teisingos bausmės parinkimas priklauso nuo objektyviai egzistuojančių aplinkybių, vertinant jas ne vien iš kaltininko pozicijų, bet ir sprendžiant pagal byloje nustatytas nusikalstamų veikų faktines aplinkybes, atsižvelgiant į skirtingų interesų pusiausvyrą. Teisingumo principo įgyvendinimas negali būti suprantamas vienpusiškai, siejant tik su nuteisto asmens interesais, nes tai neatitiktų bausmės paskirties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-111-976/2024). Kasacinės instancijos teismas, be kita ko, yra pažymėjęs, kad teisingumo principą pažeidžia ir tie atvejai, kai nepagrįstai skiriama pernelyg švelni, veikos pavojingumo, jos padarinių, kaltininko asmenybės neatitinkanti bausmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K- 276-1073/2020, Nr. 2K-111-511/2021, Nr. 2K- 125- 689/2021, Nr. 2K-155-489/2023).

8. Nors bausmės rūšies ir jos dydžio parinkimas yra teismo, nagrinėjančio baudžiamąją bylą, prerogatyva, tačiau, individualizuodamas bausmę, teismas saistomas bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų (BK 54 straipsnis), bausmės paskirties (BK 41 straipsnio 2 dalis), kitų baudžiamajame įstatyme įtvirtintų bausmių skyrimo nuostatų. Kartu teismas turi pareigą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui paskirti teisingą – jo padarytai nusikalstamai veikai adekvačią (proporcingą) bausmę. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas bausmę skiria pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Teismas, skirdamas bausmę, taip pat atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, t. y. nė vienai iš šių aplinkybių neturi būti suteikiama išskirtinė, dominuojanti reikšmė.

9. Skundžiamu nuosprendžiu R. C. pripažintas kaltu ir nuteistas dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 178 straipsnio 2 dalyje ir BK 178 straipsnio 5 dalyje padarymo. Baudžiamajame įstatyme už BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką įtvirtintos šios bausmės – bauda arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki ketverių metų. Pagal BK 178 straipsnio 5 dalį asmuo baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu. Nors pirmosios instancijos teismas R. C. už atskiras nusikalstamas veikas paskyrė griežčiausios rūšies bausmes, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimą, o pagal BK 178 straipsnio 5 dalį – areštą, teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, kad bausmės skyrimą reglamentuojančios BK normos buvo pritaikytos neteisingai ir dėl to R. C. buvo nubaustas per griežtai.

10. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio turinio, skirdamas apeliantui bausmę, apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad R. C. padarė dvi nusikalstamas veikas nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, iš kurių viena priskiriama prie apysunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 4 dalis), kita baudžiamasis nusižengimas (BK 12 straipsnis), atitinkamai įvertino jo kaltės formą ir rūšį (tiesioginė tyčia), nusikalstamos veikos stadiją (veikos baigtos). Skiriant bausmes nuteistajam taip pat atsižvelgta į tai, kad atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsakomybę lengvinančia aplinkybe dėl BK 178 straipsnio 5 dalyje numatytos nusikalstamos veikos pripažinta tai, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Bausmės skyrimui neabejotinai aktualu ir nuteistojo asmenybės vertinimas, ką nagrinėjamu atveju itin atidžiai išanalizavo apylinkės teismas konstatuodamas, kad R. C. anksčiau teistas 9 kartus, dominuoja analogiškų nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams darymas. Taip pat baustas administracine tvarka, 2025 m. gegužės 28 d. duomenimis, per 1 metus 12 kartų, iš jų 11 kartų baustas už smulkias vagystes iš parduotuvių, paskirtų baudų nėra sumokėjęs. Sodros duomenimis nuo 2022 m. birželio 9 d. vykdo individualią veiklą, tačiau šiuo metu nedirba, atlikinėja laisvės atėmimo bausmę.

11. Įvertinęs aukščiau paminėtas asmenį charakterizuojančias aplinkybes, jo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, tai, jog dėl svetimo turto vagysčių apeliantas teisiamas jau ne pirmą kartą, nusikalsta ne atsitiktinai, kas leidžia spręsti apie susiformavusį nusikalstamų veikų modelį, o ankstesniais teismų nuosprendžiais paskirtos bausmės, tiek jų atlikimas, R. C. teigiamai nepaveikė, todėl jam skundžiamu nuosprendžiu paskirtos griežčiausios bausmės, numatytos straipsnių sankcijose: pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimas, o pagal BK 178 straipsnio 5 dalį – areštas. Nėra jokio pagrindo manyti, kad šiuo atveju paskyrus R. C. švelnesnę bausmę numatytą straipsnių sankcijose, jis pakeis savo nusikalstamus polinkius ir daugiau nusikaltimų nebedarys. Bausmės rūšys šiuo atveju parinktos tinkamai, todėl šiuo klausimu daryti kitokių išvadų, aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo.

12. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija taip pat pritaria ir bausmės trukmės parinkimo motyvams. Kaip matyti, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį teismas įvertino tai, kad R. C. nors ir kėlė abejonę dėl atviros vagystės požymio, tačiau paties vagystės fakto iš esmės neneigė, pripažino įvykdęs vagystę, pagrobto turto vertė nėra itin didelė, jo atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės nenustatytos. Iki šioje byloje inkriminuoto nusikaltimo padarymo buvo teistas 4 kartus, iš jų vieną kartą už svetimo turto vagystę. Atsižvelgiant į tai, laisvės atėmimo bausmės terminas nustatytas gerokai mažesnis už straipsnio sankcijoje numatytą vidurkį – 10 mėnesių laisvės atėmimo. Akivaizdu, kad nustatyta trukmė nėra per griežta ar neadekvati padarytos veikos ir nuteistojo asmenybę charakterizuojančiai duomenų visumai. Įvertinus tai, kad pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimo bausmės minimali trukmė – 3 mėnesiai, o maksimali – 4 metai. Tuo tarpu spręsdamas klausimą dėl arešto bausmės dydžio parinkimo pagal BK 178 straipsnio 5 dalį, pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, kad už baudžiamąjį nusižengimą įstatymas numato nuo 10 iki 45 parų arešto bausmę (BK 49 straipsnio 3 dalis). Analizuojamu atveju R. C. už nedidelės vertės svetimo turto vagystes teisiamas ne pirmą kartą, tačiau pagal BK 178 straipsnio 5 dalį iki inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo teistas nebuvo, nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Dėl to, arešto bausmės dydis parinktas artimas vidurkiui – 30 parų arešto, nustatyto dydžio vertinti kaip per griežto ar neteisingo, aukštesnės instancijos teismas taip pat neturi pagrindo.

13. Atsižvelgiant į tai, kad padarytos nusikalstamos veikos labai skyrėsi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims pagal BK 10 straipsnį (atitinkamai baudžiamasis nusižengimas ir apysunkis nusikaltimas), todėl paskirtos bausmės tarpusavyje subendrintos apėmimo būdu, taikant BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkto nuostatas. Tokiu būdu griežtesnei 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmei apimant švelnesnę 30 parų arešto bausmę skirta subendrinta bausmė – 10 mėnesių laisvės atėmimo. Šios subendrintos 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmės, už 2 nusikalstamas veikas vertinti kaip per griežtos, aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo.

14. Nors apeliaciniame skunde R. C. dėsto poziciją, jog paskirta bausmė jam turėjo būti sumažinta vienu trečdaliu, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, tačiau nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismas tokių aplinkybių nenustatė. BK 64¹ straipsnio 1 dalies nuostatos iš tiesų reglamentuoja, jog baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Nagrinėjamu atveju baudžiamoji byla nebuvo išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, joje taip pat nebuvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, baudžiamoji byla nebuvo baigta ir teismo baudžiamuoju įsakymu. Iš pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio protokolo turinio, nagrinėjamoje byloje, matyti, jog nebuvo sąlygų atlikti sutrumpinto įrodymų tyrimo, kadangi R. C. negalėjo tiksliai paaiškinti aplinkybių būtinų veikos kvalifikavimui, t. y. fakto, jog jam inkriminuota veika pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, t. y. vagystė buvo atvira. Atsižvelgiant į tai, prokurorė nesutiko atlikti sutrumpinto įrodymų tyrimo, todėl teismas priėmė sprendimą neatlikti sutrumpinto įrodymų tyrimo ir bylą nagrinėti įprasta tvarka. Toks teismo sprendimas atitinka įstatyminį reglamentavimą ir yra pagrįstas. BPK 273 straipsnio 1 dalis aiškiai reglamentuoja, jog su sutrumpintu įrodymų tyrimu turi sutikti prokuroras ir gynėjas. Šiuo atveju prokuroro sutikimo nebuvo, byla nagrinėta įprasta tvarka. Taigi, pirmosios instancijos teismui, priešingai nei skunde dėsto apeliantas, nebuvo jokio teisinio pagrindo taikyti nuteistajam R. C. BK 64¹ straipsnio nuostatas ir paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu. Dėl to, skundo reikalavimai taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas atmestini kaip teisiškai nepagrįsti.

15. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas taip pat tinkamai taikė BK nuostatas, reglamentuojančias bausmių bendrinimą, t. y. atsižvelgė į tai, kad skundžiamu nuosprendžiu inkriminuotas veikas R. C. įvykdė iki jo atžvilgiu priimant Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. rugpjūčio 21 d. nuosprendį ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. birželio 25 d. nuosprendį, todėl šiuo nuosprendžiu skirta bausmė, pagrįstai vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. spalio 13 d. nutartimi, kuria buvo subendrinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. rugpjūčio 21 d. nuosprendis ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. birželio 25 d. nuosprendis bei paskirta subendrinta 1 (vienerių) metų 20 (dvidešimties) dienų laisvės atėmimo bausmė. Tokiu būdu, prie griežtesnės 1 (vienerių) metų 20 (dvidešimties) dienų laisvės atėmimo bausmės pridėta tik dalis, t. y. keturi mėnesiai skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės, ir paskirta subendrinta 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių ir 20 (dvidešimt) dienų laisvės atėmimo bausmė. Atitinkamai, į bausmės laiką įskaityta bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. spalio 13 d. nutartį su joje nurodytais įskaitymais. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog subendrindamas visas asmeniui paskirtas ir jo neatliktas bausmes, nustatydamas galutinę subendrintą bausmę, apylinkės teismas jokios baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos nepadarė. Šiame kontekste pažymėtina, kad būtent nuteistojo neteisėtas veikimas, įstatymo normų nepaisymas ir lemia jo atžvilgiu priimtus apkaltinamuosius nuosprendžius, bei atitinkamai jais paskirtų bausmių bendrinimą.

16. Apibendrindama visa, kas išdėstyta aukščiau, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju bausmių skyrimo bei bendrinimo taisyklės pažeistos nebuvo, pagrindo taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas taip pat nebuvo. Tai, kad paskirta galutinė subendrinta bausmė netenkina subjektyvių apelianto lūkesčių, neįpareigoja teismo išskirtinai švelninti nuteistojo teisinę padėtį, tuo labiau bausmės už padarytas nusikalstamas veikas skiriamos individualizuotai, įvertinus aplinkybių visumą. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti apeliacinio skundo ar kokiais tai kitais motyvais nėra pagrindo, todėl nuteistojo skundas atmetamas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo R. C. apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.