Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2017 m. kovo 13 d. sprendimu, ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės T. Ž. atsakovui A. Ž. 808,01 Eur bylinėjimosi išlaidų.Nustatė, kad 1995-05-10 Panevėžio miesto trečiajame notarų biure K. M. ir Petras J. Ž. sudarė notarine tvarka patvirtintą sutartį Nr. 2918, pagal kurią K. M. padovanojo P. J. Ž. gyvenamąjį namą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini), investicinius čekius ir avansinę įmoką už žemę, esančią (duomenys neskelbtini). Dovanojamas namas šalių buvo įvertintas 24‘009 Lt (6‘953,48 Eur). Nekilnojamasis turtas registruotas P.J. Ž. nuosavybės teise. Dovanojimo sandoris sudarytas P.J. Ž. būnant santuokoje su T. Ž..2002-10-07 Panevėžio apskrities viršininko administracija ir P.J. Ž. sudarė 0,15 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį. Sutarties 2 p. numatyta, kad žemės sklypas perkamas kartu su sutuoktine T. Ž. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. P.J. Ž. mirė būdamas santuokoje, (duomenys neskelbtini). Kita sandorio šalis – K. M. mirė 2010-03-14. Ieškovei nuosavybės teise priklausęs butas (duomenys neskelbtini), buvo parduotas 1995-12-08 už 5‘000 Lt, gyvenamojo namo dalis (duomenys neskelbtini), priklausiusi P.J. Ž. asmeninės nuosavybės teise, parduota 1995-08-18, t. y. po to, kai P.J. Ž. gavo dovanojimo sutarties pagrindu nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini). Sandorio dėl gyvenamojo namo dalies (duomenys neskelbtini), sąlygos teismui nebuvo atskleistos.Ieškovės gaunamos pajamos iš kirpyklų paslaugos veiklos buvo mažos (1992 m. - veikla nuostolinga, 1993 m. apmokestinamos pajamos – 39,59 Lt, 1994 m.- 820,81 Lt, 1995 m., 1996 m. – įplaukų nebuvo, atsiskaitoma su valstybe buvo pagal vienkartinius patentus 1997 m. - įplaukos – 900 Lt). Liudytoja A. B. parodė, kad T. Ž. dirbo kirpykloje, kurioje turėjo tik darbo vietą, kirpykla buvo vienintelė jos darbovietė, kituose darbuose ji nedirbo, pradėjus sirgti sutuoktiniui, pastarasis norėjo, kad žmona jį slaugytų. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jos gautas kitas, nei iš kirpyklos veiklos, pajamas, turėtas santaupas. Ieškovė nurodė nekilnojamojo turto pardavimo kainą, lygią dovanojimo sutartyje šalių numatytai ir notaro nurodytai inventorizacinio draudimo kainai – 24‘009 Lt. Tačiau teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, kad nekilnojamas turtas buvo įgytas už 45‘000 Lt, iš kurių 10‘000 Lt buvo perduoti kaip avansas. Byloje nebuvo pateikta įrodymų, patikimai patvirtinančių šias ieškovės nurodytas aplinkybes bei tai, jog leido M. gyventi apie metus name. Ieškovės paaiškinimai dėl atsiskaitymo valiutos – prieštaringi. Ieškovė paaiškino, kad buvo atsiskaityta litais, o liudytojai A. B. parodžius, kad atsiskaityta buvo tikriausiai doleriais, nes tuo laikotarpiu visi atsiskaitinėjo doleriais, paaiškinimus pakeitė ir ieškovė. Teismas vertino, jog nepakanka ieškovės paaiškinimų ir liudytojos parodymų nustatyti sandorio atlygintinumui ir kainai. Tiesioginių įrodymų nėra, o netiesiogiai įrodymai taip pat iš esmės nebuvo renkami ir teikiami teismui, kurių vieninga visuma leistų pripažinti esant labiau tikėtiną faktą, kad pagal sandorį buvo atsiskaityta 45‘000 Lt ar tokią vertę atitinkančia kita valiuta ir tai atitiko nekilnojamojo turto rinkos vertę sandorio sudarymo metu. Ieškovės paaiškinimus, liudytojos nuomonę, kad P.J. Ž., būdamas naftos produktais prekiavusios valstybinės įmonės vadovu, galimai gavo nelegalias pajamas, todėl norėjo legalizuoti turėtus grynus pinigus įgydamas nekilnojamąjį turtą dovanojimo sandorio pagrindu, tačiau už turtą sumokėdamas jo pardavimo kainą, kad vengė sudaryti tikrus sandorius, atmetė kaip įrodymais nepagrįstas prielaidas. K. M. įstatyminiams įpėdiniams tikroji K. M. valia, sandorio sudarymo aplinkybės nežinomos. K. M., jo šeimos nariai ar kiti tretieji asmenys niekada neginčijo dovanojimo sandorio. Todėl teismas manė, kad dovanojimo sandorio sudarymas atitiko K. M., jo šeimos narių interesus.Apie tai, kad P.J. Ž. sudarė dovanojimo sandorį ir būtent tokio sandorio siekė, patvirtino liudytoja A. B.. Sandorį pas notarą sudarė P. J. Ž.. Ieškovė nevažiavo pas notarą ir sandoryje nedalyvavo kaip jo šalis. Teismas nenustatė, kad T. Ž. buvo davusi sutuoktiniui įgaliojimą atstovauti ją sandorio sudarymo metu, kad turtą ketinta įgyti būtent bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, tokiu būdu įtraukiant sutuoktinę T. Ž. į sudaromą sandorį, tačiau sutuoktinis, sudarydamas ginčijamą sandorį ignoravo ieškovės valią, sandorį sudarė tik savo naudai. Taip pat nenustatė, kad ieškovė rūpinosi nekilnojamojo turto sandorio sudarymu, derėjosi dėl jo sąlygų, kainos, kad ieškovė su sutuoktiniu turėjo bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise užgyvenę pinigines lėšas, pakankamas gyvenamajam namui įgyti, ar ieškovė panaudojo kokias nors savo asmenines lėšas pagal sandorį atsiskaityti. Tai, kad galbūt dovanojimo sandoris P.J. Ž. ir K. M. buvo sudarytas dėl tam tikrų paskatų, kurios buvo žinomos tik jiems patiems, teismas nelaikė teisiškai reikšminga aplinkybe. Aplinkybė, kad ieškovė gyveno įgytame gyvenamajame name, rūpinosi buitimi, sudarė sutartį dėl dujų įvedimo, veikdama sutuoktinio vardu, taip pat nelaikė teisiškai reikšminga aplinkybe. Teismas darė išvadą esant labiau tikėtina, kad P.J. Ž. ketino sudaryti ir sudarė dovanojimo sandorį, pagal kurį nekilnojamąjį turtą įgijo asmeninės nuosavybės teise, o T. Ž. šią valią žinojo ir tam neprieštaravo. 1996-01-15 ieškovė deklaravo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini). Todėl ieškovei deklaruojant savo nuolatinę gyvenamąją vietą turėjo būti žinoma, kad gyvenamojo namo savininkas buvo P.J. Ž., kurio sutikimas privalėjo būti patvirtintas parašu.Aplinkybė, kad valstybinė žemė po gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), pastatais, buvo įgyta bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, nesudaro pagrindo pripažinti, kad ieškovė buvo nekilnojamojo turto – gyvenamojo namo bendrasavininkė, bei, kad ji neturėjo teisės įgyti žemės kartu su turto savininku bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise pagal 1999-03-09 Vyriausybės nutarimą Nr. 260 Dėl naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai). P.J. Ž. buvo žemės naudotojas, pastatų savininkas, žemę pirko būdamas santuokoje, todėl turėjo teisę nurodyti, kad valstybinė žemė perkama bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Priešingai, tokios teisės neturėjo T. Ž. ir ji viena nebūtų galėjusi sudaryti valstybinės žemės sklypo pirkimo pardavimo sutarties. Teismas nevertino 2002-10-07 Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo teisėtumo, nes tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, tačiau ir nelaikė šio dokumento įrodymu, patvirtinančiu, kad gyvenamasis namas ieškovei ir P.J. Ž. pastarojo sandorio sudarymo metu priklausė sutuoktiniams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Aplinkybė, kad P.J. Ž. nusprendė namų valdos žemės sklypą įgyti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise taip pat nesudarė pagrindo teigti, kad tokią valią jis turėjo ir įgydamas gyvenamąjį namą.Teismas darė išvadą, kad ieškovei buvo žinoma apie ginčijamo sandorio sudarymą, kuriuo turtą P.J. Ž. įgijo asmeninės nuosavybės teise, nuo pat jo sudarymo momento, o vėliausiai – nuo nuolatinės gyvenamosios vietos deklaravimo 1996-01-15 ir ji turėjo suvokti, kad pagal sandorį neįgijo nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą. Įstatymų leidėjo nustatytas ieškinio senaties terminas yra pakankamas laiko tarpas, per kurį ieškovė turėjo imtis savo teisių gynybos, jeigu tai neatitiko ieškovės valios, pažeidė jos teises, tačiau to nedarė. Ieškinys teisme pareikštas suėjus 1964 m. CK 84 straipsnio 1 dalyje numatytam trejų metų ieškinio senaties terminui, svarbių priežasčių termino atnaujinimui nenustatė, prašymą atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą nepareiškė, atsakovai prašė taikyti ieškinio senaties terminą, todėl reikalavimą dėl 1995-05-10 dovanojimo sandorio pripažinimo apsimestiniu sandoriu netenkino. Teismas pateiktus byloje duomenis, kad ieškovė 1994-05-26 gavo dovanų 5,67/100 dalis kirpyklos, esančios (duomenys neskelbtini), 2001-10-12 padovanojo sutuoktiniui 45‘000 Lt, 2002 m. fizinio asmens pajamų, gautų iš veiklos, kuria verstis įgytas patentas, deklaracijos duomenys, K. M., Z. M. sudaryti nekilnojamojo turto įgijimo sandoriai 1995 m. nevertino kaip nesusijusius su įrodinėtinomis byloje aplinkybėmis ir neturintys teisinės reikšmės. Teismas minėtų sandorių teisėtumo klausimo nesprendė, ieškovė sandorio šalių nekvietė liudytojais, jų valia sudaryti būtent dovanojimo sandorius teismui nėra žinoma, todėl minėti sandoriai neturi įtakos kitokiam teismo nustatytų bylos aplinkybių vertinimui. 2004-11-04 santuokoje įgyto turto dalybų sutartimi ieškovė ir P.J. Ž. pasidalino tik piniginius indėlius ir automobilį. Sutuoktiniai nesidalino nekilnojamojo turto, nors jį turėjo (namų valdos žemės sklypo (duomenys neskelbtini)), todėl minėtas rašytinis įrodymas nei patvirtino nei paneigė bylai reikšmingas aplinkybes.

Apeliaciniu skundu ieškovė T. Ž. prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pripažinti K. M. ir P. J. Ž. 1995 m. gegužės 10 d. sudarytą sutartį, kuria K. M. padovanojo Petrui J. Ž. gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), investicinius čekius ir avansinę įmoką už žemę apsimestiniu sandoriu ir laikyti šį sandorį pirkimo-pardavimo sutartimi, pagal kurią K. M. pardavė, o P. J. Ž. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise su sutuoktine T. Ž. nusipirko gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), investicinius čekius ir avansinę įmoką už žemę už bendrą 6953,49 Eur sumą. Taip pat prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.Skundą grindžia tokiais motyvais: teismas neteisingai taikė ir aiškino materialinės ir procesinės teisės normas, nevertino apeliantės ieškinį pagrindžiančių įrodymų, netinkamai aiškino ieškinio senatį, dėl 1995-05-10 sutarties pripažinimo apsimestiniu sandoriu, netinkamai vertino faktines aplinkybes, kurias reikėjo nustatyti, siekiant teisingai išspręsti ir atskleisti civilinės bylos esmę. Teismas neteisingai įvertino pateiktus ir ištirtus įrodymus bei apeliantės prašymus.Nurodo, kad santuokoje su P.J. Ž. iš bendrų lėšų įsigijo 0,1500 ha žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), bei ant šio žemės sklypo stovinčius statinius: pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinius. Gyvenamąjį namą nupirko iš bendrai santuokoje uždirbtų lėšų. Ji lėšas uždirbo turėdama patentą, pardavus asmeninį nekilnojamąjį turtą, sutuoktinis P.J. Ž. buvo naftos įmonės direktorius, vykdė ūkinę komercinę veiklą, prekiaudamas naftos produktais, todėl iš bendrų pinigų 2002-10-07 bendrai nusipirko ir valstybės žemę po gyvenamojo namo statiniais ir šio sandorio sudarymo metu buvo įsitikinusi, kad ginčo gyvenamasis namas yra bendroji sutuoktinių nuosavybė, nes jis įgytas iš bendrų lėšų, gyvenant santuokoje. Gautas atlyginimas ir visos kitos pajamos yra šeimos turtas, nesvarbu, kad šias pajamas gavo vienas sutuoktinis. Teismas nevertino tos aplinkybės, kad sutuoktinių santuokoje įgytas turtas turi jungtinės nuosavybės statusą ir joje sutuoktinių dalys lygios. Teigia, kad jai nereikia įrodinėti, jog namas yra pirktas iš bendrų lėšų, nes pakako įrodyti tai, jog namas pirktas, o ne dovanotas. Tokiu būdu, turtas laikytinas bendrosios jungtinės nuosavybės teise.Teismo posėdyje ieškovės pateikti paaiškinimai laikytini įrodymais. Nurodo, jog namą pirko iš K. M., kartu su sutuoktiniu tarėsi dėl kainos, apžiūrėjo namą, po to P. J. Ž. pasiėmė šeimos santaupas iš namų ir nuvažiavo šio namo pirkti. Pas M. į namus nuvažiavo abu kartu. Sutuoktinis P.J. Ž. pasakė, kad namą įsigijome, jį remontavo, pradėjo name gyventi. Tuo metu nesidomėjo apie sudarytą sandorį, nes buvo įsitikinusi, kad buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis, kaip ir buvo tartasi su K. M.. Niekas jos, kaip namo savininkės teisių neginčijo, jautėsi pilnateisė namo savininkė, nes kartu su P. J. Ž. nusipirko žemės sklypą po namu, o namų valdą galėjo įsigyti tik namo savininkas. Gyvenamąjį namą valdė kaip savo nuosavybę, namas buvo remontuojamas, gerinamas, buvo įvestos komunikacijos, tvarkė aplinką.Teismas neįvertino teisiškai reikšmingos aplinkybės, jog gyvenamojo namo įsigijimui buvo panaudotos abiejų sutuoktinių lėšos, pardavus ieškovės asmeninės nuosavybės teise turėtą butą (duomenys neskelbtini) ir P.J. Ž. ½ dalį gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini). Be to, P.J. Ž. terminuoto indėlio sąskaitoje buvo didelės piniginės lėšos ir 2004 m. spalio 28 d. sąskaitoje piniginis indėlis pasiekė 100‘000 JAV dolerių. P.J. Ž. už namą sumokėjo 45‘000 JAV dolerių, tačiau apeliantei nežinant namo įsigijimo sandorį įformino dovanojimo sutarties pagrindu. Kadangi pagal sudarytą dovanojimo sutartį su K. M. buvo atsiskaityta, sumokėti pinigai, ginčijamas sandoris buvo apsimestinis, pridengiant pirkimo-pardavimo sutartį. Šis sandoris pažeidė apeliantės teises, nes jai buvo atimta galimybė pasinaudoti bendrąja jungtinės nuosavybės teise.Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad K. M. tais pačiais metais, t. y. 1995-10-05 dovanojimo sutartimi įgijo butą (duomenys neskelbtini), o jo sutuoktinė Z. M. 1995-05-25 dovanojimo sutartimi įgijo butą (duomenys neskelbtini), kuriame ir šiuo metu gyvena. Teismas neįvertino teisiškai reikšmingų aplinkybių ir faktinių duomenų, kuriuos atskleidė liudytoja A. B.. Nėra ir negali būti jokio teisiškai pagrįsto vertinimo ar būtinumo, kuris atitiktų teisingumo, protingumo principus, kad visiškai nepažįstamas asmuo neatlygintinai dovanotų brangų ir vertingą nekilnojamąjį turtą kitam nežinomas asmuo, neatlygintinai dovanotų brangų ir vertingą nekilnojamąjį turtą kitam nepažįstamam asmeniui.Atsakovo A. Ž. nurodyta aplinkybė, jog P.J. Ž. išgelbėjo K. M. gyvybę, neįrodyta, nes į bylą nepateikta jokių faktinių duomenų, kad toks faktas buvo. Byloje ieškovės nurodytos aplinkybės ir esantys įrodymai leidžia daryti išvadą ir pripažinti labiau tikėtiną faktą, kad P.J. Ž. sudarė dovanojimo sandorį, siekdamas pridengti pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią nekilnojamąjį turtą įgijo asmeninės nuosavybės teise, o apeliantė šios sutuoktinio valios nežinojo ir neturėjo galimybės tam prieštarauti, todėl sudarytas sandoris yra apsimestinis. Šis sandoris pripažintinas pirkimo-pardavimo sutartimi, pagal kurią apeliantė ir P.J. Ž. bendrosios jungtinės nuosavybės teise nusipirko minėtą nekilnojamąjį turtą.Pažymi, jog byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad P.J. Ž. būtų pažinojęs K. M., vykdęs bendrą ūkinę-komercinę veiklą, turėjęs kreditorinių įsipareigojimų ir būtų prielaidos gauti iš K. M. turtą dovanų. Vien ta aplinkybė, jog dovanojimo sandoris buvo sudarytas tarp nepažįstamų asmenų, leidžia daryti pakankamą prielaidą, kad šis sandoris nėra dovanojimo sandoris.Teigia, kad nėra praleidusi ieškinio senaties terminą, nes apie sudarytą sandorį sužinojo tik 2012 metais. Teigia, kad gyvenamosios vietos deklaravimas niekaip nėra susijęs su nuosavybės teise. Byloje nėra duomenų, jog ji deklaravo gyvenamąją vietą ne kaip savininkė, o kaip nuomininkė. Pažymi, kad į 2004-11-04 turto pasidalinimo sutartį, sudarytą su P. J. Ž., neįtrauktas tuo metu jau turėtas ir viešajame registre įregistruotas bendrai įgytas žemės sklypas, todėl ši aplinkybė patvirtina, kad sutuoktiniai pasidalino tik piniginiai indėliai ir automobilį, o likęs turtas liko nepadalintas.