Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje P. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis, neteistas, kaltinamas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Kaltinamasis P. G. 2025 m. rugpjūčio 2 d., apie 17.30 val., (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini) ežeru, vairavo lengvąjį automobilį „Toyota Sienna“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas, tai yra, alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest Drager 7510“ Nr. ARRF-0033 (patikros sertifikato Nr. 2361146), jam buvo nustatytas 2,16 promilių neblaivumas, tokiu būdu vairavo motorinę transporto priemonę pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems, tai yra P. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

4.6. Regitros išraše nurodyta, kad automobilio „Toyota Sienna“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas yra P. G. (b. l. 58).

4.7. Iš automobilio registracijos liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad automobilio „Toyota Sienna“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas yra P. G. (b. l. 57).

4.8. VšĮ Emprekis išraše nurodyta, kad automobilio „Toyota Sienna“ vidutinė kaina Lietuvoje su PVM 8520 eurų (b. l. 59).

6. Teismas, įvertinęs anksčiau išdėstytų įrodymų visumą, sprendžia, jog byloje ištirti įrodymai objektyvūs, išsamūs, nuoseklūs bei patikimi ir teismas jais remiasi darydamas išvadą. Įrodymai dera tarpusavyje, vieni kitiems neprieštarauja, jų visuma pakankama kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos faktinėms aplinkybėms atskleisti, veikos požymiams įrodyti ir jo kaltei pagrįsti. Šių įrodymų visuma: kaltinamojo P. G. parodymai duoti teisme ir ikiteisminio tyrimo metu, įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokole užfiksuoti duomenys, tarnybiniuose pranešimuose nurodytos aplinkybės, neblaivumo nustatymo akte nurodyti duomenys, apie tai, kad P. G. pirmu tikrinimu 2025-08-02 17.35 val., nustatytas 2,16 promilių girtumas, antras tikrinimas atliktas 17.56 val., nustatytas 2,45 promilių girtumas, neginčijamai patvirtina, jog kaltinamasis P. G. kaltinime nurodytoje vietoje ir laiku, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam buvo nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas, tai yra alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest Drager 7510“ Nr. ARRF-0033 (patikros sertifikato Nr. 2361146), jam buvo nustatytas 2,16 promilių neblaivumas, vairavo motorinę transporto priemonę pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems, ir tokiu būdu padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Teismo vertinimu P. G. inkriminuojamą nusikalstamą veiką įvykdė veikdamas tiesiogine tyčia, nes suvokė, kad vairuodamas motorinę kelių transporto priemonę būdamas neblaivus vykdo pavojingą veiką, ir taip veikti norėjo.

Dėl laidavimo taikymo

7. BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs nesunkų tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. To paties straipsnio 2 dalyje yra numatyta, kad asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas, ir 3) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

7.1. Nagrinėjamu atveju P. G. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, byloje yra pateiktas P. G. žmonos G. G. prašymas perduoti kaltinamąjį jos atsakomybei pagal laidavimą. Taigi, formalios BK 40 straipsnio 1 dalies sąlygos spręsti dėl laidavimo instituto taikymo P. G. atžvilgiu egzistuoja. Iš bylos duomenų matyti, kad P. G. savo kaltę visiškai pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi įvykdęs nusikaltimą, todėl teismo vertinimu egzistuoja BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkto laidavimo taikymo sąlyga. P. G. nusikalstama veika žalos padaryta nebuvo, kaltinamasis neteistas (b. l. 88-89), baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, tačiau jam paskirtas baudas sumokėjęs (b. l. 81-87), kaltinamasis yra dirbantis (b. l. 76-77), turi nuolatinę gyvenamąją vietą, todėl teismo vertinimu egzistuoja ir likusios laidavimo sąlygos numatytos BK 40 straipsnio 2 dalies 2, 3 punktuose. Teismo įsitikinimu minėti duomenys rodo, kad kaltinamasis P. G. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

7.2. BK 40 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui.

7.3. Minėta, kad nagrinėjamu atveju prašymą perduoti P. G. pagal laidavimą pateikė kaltinamojo sutuoktinė G. G.. Iš bylos duomenų matyti, kad G. G. yra neteista, administracine tvarka nebausta, G. G. yra dirbanti. Teisiamojo posėdžio metu G. G. nurodė, kad vyras jos klauso, pokalbiais darys teigiamą įtaką, apie padarytą nusikaltimą jai pasisakė pats vyras. Teismo vertinimu nurodytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad G. G. yra teismo pasitikėjimo vertas asmuo, galintis daryti realią teigiamą įtaką P. G..

7.4. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad šioje byloje yra visos sąlygos laidavimo P. G. atžvilgiu taikymui, todėl P. G. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo pagal laidavimą, ir P. G. perduotinas sutuoktinės G. G. atsakomybėn pagal laidavimą be užstato 1 metams ir baudžiamoji byla nutrauktina.

Dėl uždraudimo naudotis specialiąja teise

8. Šioje byloje nustatyta, kad kaltinamasis P. G. automobilį vairavo būdamas neblaivus, sąmoningai šiurkščiai pažeisdamas kelių eismo taisykles, todėl vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalimi, 68 straipsniu, P. G. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialiąja teise – teise vairuoti kelių transporto priemones. Pažymėtina, kad svarstant dėl konkretaus uždraudimo naudotis specialiąja teise – teise vairuoti kelių transporto priemones termino, yra vertinamos iš esmė analogiškos aplinkybės, kaip ir sprendžiant dėl bausmės paskyrimo. Įvertinus tai, kad pagal BK 68 straipsnio 2 dalį baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialiąja teise, įskaitant ir teise vairuoti kelių transporto priemones, terminas gali būti nustatomas nuo 1 iki 5 metų (vidurkis 3 metai), P. G. nustatytas neblaivumo laipsnis (2,16 prom.) žymiai viršijo BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą neblaivumo ribą (1,51 prom.) nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė, taipogi įvertinus tai, kad P. G. savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios, yra dirbantis, anksčiau neteistas, ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, žala nesukelta, teisė vairuoti transporto priemones anksčiau atimta nebuvo, šiuo nuosprendžiu atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, manant, kad kaltinamasis daugiau nenusikals, todėl P. G. uždraudžiama naudotis specialiąja teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 1 metams 9 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. rugpjūčio 3 d.

Dėl turto konfiskavimo

9. Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį, pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje nustatytais pagrindais (taip pat ir vadovaujantis BK 40 straipsniu), gali būti skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Pagal kasacinio teismo suformuotą praktiką, tokiu atveju baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų parinkimo klausimas yra teismo diskrecija (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-79-511/2018, 2K-114-1073/2018, 2K-218-648/2018, 2K-182-303/2022 ir kt.).

9.1. Teismas, nustatęs, kad atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui tikslinga paskirti baudžiamojo poveikio priemones, jas parenka atsižvelgdamas į baudžiamojo poveikio priemonių paskirtį, padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, kaltininko asmenybę ir kt. Spręsdamas šį klausimą, teismas pirmiausia turėtų įvertinti tokių priemonių suderinamumą su tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Sprendimas dėl turto konfiskavimo taikymo turėtų būti priimamas visapusiškai įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, reikšmingas turto konfiskavimo tikslingumo, suderinamumo ir proporcingumo klausimui spręsti. Šia prasme atsižvelgiama į tai, ar teisėtai buvo įgytas turtas, ar kelia pavojų visuomenei jo palikimas asmens dispozicijoje, ar turtas nusikalstamos veikos priemone tapo atsitiktinai, ar buvo specialiai tam įgytas ar paruoštas, ar sprendžiamas klausimas dėl paties turto ar dėl jo vertės konfiskavimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-114-1073/2018, 2K-79-511/2018, 2K-35-719/2018, 2K-86-895/2019, 2K-50-303/2020, 2K-250-976/2020, 2K-107-976/2021).

9.2. Nuspręsdamas asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, skirti turto konfiskavimą, teismas turi vadovautis BK 72 straipsnyje įtvirtintomis taisyklėmis. BK 72 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Minėto straipsnio 3 dalis nustato, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. BK 2811 straipsnio 1 dalyje nustatytos veikos padarymo atveju kelių transporto priemonė yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, kuri atitinka turto, konfiskuotino pagal BK 72 straipsnio 2 dalį, požymius. Ji pagal šio straipsnio 3 dalį kaip nuteistajam priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojama (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-107-976/2021). Tačiau, sprendžiant dėl nusikalstamos veikos priemonės konfiskavimo, turi būti vertinamas ir tokio konfiskavimo proporcingumas.

9.3. BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatyta išimtis iš šios taisyklės – kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

9.4. Aiškinant turto konfiskavimo netikslingumo nuostatą, visų pirma turi būti atsižvelgiama į konfiskavimo, kaip baudžiamojo poveikio priemonės, tikslus. Turto konfiskavimo tikslas – visų pirma panaikinti galimybę kaltininkui ar kitiems asmenims iš nusikalstamos veikos gauti turtinės naudos, t. y. padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamai veikai daryti, užkirsti kelią toliau naudoti šį turtą tokiais tikslais (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-262-489/2017). Taigi, pagrindą išvadai, kad turto konfiskavimą taikyti netikslinga, todėl byloje priimamas sprendimas konfiskuoti turto vertę, galėtų sudaryti teismo nustatytos aplinkybės, rodančios, kad konkrečiu atveju nebūtų pasiekti šiai baudžiamojo poveikio priemonei keliami tikslai arba kad turto konfiskavimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-107-976/2021). Teismų praktikoje pripažįstama, kad nusikalstamos veikos padarymo priemonės, kitaip nei rezultato, konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą panaudoti šią priemonę nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-262-489/2017, 2K-107-976/2021).

9.5. Pagal kasacinio teismo praktiką, spręsdami dėl BK 72 straipsnio 5 dalyje įtvirtintos normos taikymo, teismai turi atsižvelgti į du aspektus: 1) byloje turi būti nustatytos BK 72 straipsnio 5 dalyje nurodytos aplinkybės, leidžiančios taikyti šią išimtinę nuostatą ir ne konfiskuoti patį turtą, o išieškoti jo vertę atitinkančią pinigų sumą; 2) taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, turi būti įvertinamas tokio išieškojimo proporcingumas, t. y. teismas turi diskreciją spręsti, ar iš asmens išieškoti visą konfiskuotino turto vertę, ar tik jos dalį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315-303/2018, 2K-17-788/2019, 2K-195-788/2019, 2K-50-303/2020). Nusprendęs konfiskuoti ne turtą ir ne visą jo vertę, o tik dalį vertės, teismas taip pat turi pateikti tokio sprendimo motyvus, ypač tada, kai konfiskuotinas turtas priklauso kaltininkui ir nėra objektyviai egzistuojančių kliūčių jį konfiskuoti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-107-976/2021).

9.6. Nagrinėjamu atveju yra neginčijamai nustatyta, kad P. G. nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įvykdė naudodamasis automobiliu „Toyota Sienna“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), šis automobilis pripažintinas nusikalstamos veikos priemone, t. y. konfiskuotinu turtu. Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo metu tiek kaltinamasis, gynėjas, tiek ir laiduotoja G. G. prašė automobilio nekonfiskuoti, o išieškoti šio turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Teismo vertinimu šis prašymas yra pagrįstas.

9.7. Teismas pažymi, kad iš bylos duomenų matyti, jog minėto automobilio savininkas yra kaltinamasis P. G., todėl paprastai toks turtas baudžiamosiose bylose yra konfiskuojamas. Vis dėlto, teismas atsižvelgdamas į kasacinės instancijos teismo formuojamą praktiką pastebi, kad nagrinėjamu atveju teismas turi diskrecijos teisę spręsti dėl turto konfiskavimo taikymo formos, nes kaltinamasis šioje byloje, kuri teismui buvo perduota nagrinėti pagreitinto proceso tvarka, yra atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

9.8. Teismo vertinimu, automobilį „Toyota Sienna“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris laikomas konfiskuotinu turtu šioje byloje pagal BK 72 straipsnio nuostatas, nėra tikslinga konfiskuoti, tačiau iš kaltininko konfiskuotina minėto automobilio vertę atitinkanti pinigų suma. Teismas šį sprendimą priima įvertinęs tai, kad kaltinamasis P. G. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios savo kaltę pripažino, nuoširdžiai gailėjosi, yra neteistas, apskritai pirmą kartą susiduria su baudžiamuoju procesu, dirbantis, vedęs, turi du vaikus, nuolatinę gyvenamąją vietą, anksčiau nėra buvęs baustas dėl vairavimo būnant neblaiviam, taigi pastarasis charakterizuojamas teigiamai. Vertinant kaltinamojo padarytos veikos pavojingumą pažymėtina, kad kaltinamajam buvo nustatytas neblaivumas žymiai viršijantis ribą, nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė (nustatytas 2,16 prom. neblaivumas), tačiau buvo važiuotas itin trumpas atstumas (kaip nurodė kaltinamasis, tik norėjo perstatyti, apsunkti automobilį), duomenų, kad kaltinamasis planavo važiuoti iš teritorijos, esančios prie ežero, nėra, priešingai, tiek kaltinamasis P. G. nurodė, tiek iš byloje esančių asmenų paaiškinimų, užfiksuotų policijos pareigūnų body kameromis ir nustatytų asmenų neblaivumo laipsnio matyti, kad įvykio dieną minėtą automobilį vairavo blaivus asmuo, kuris ir turėjo toliau tęsti dienos kelionę už vairo, taipogi įvertintina tai, kad žalos niekam nebuvo padaryta, todėl teismo vertinimu šios aplinkybės mažina P. G. veikos pavojingumą. Taigi, tiek kaltinamojo asmenybė, tiek jo padaryta nusikalstama veika nesiekia tokio pavojingumo, kad šiuo atveju turto konfiskavimas natūra būtų privalomas. Sprendžiant dėl turto vertės, o ne pačio turto konfiskavimo teismas įvertina ir tai, kad automobilis „Toyota Sienna“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kaip nurodė kaltinamasis P. G. ir jo sutuoktinė, yra šeimos turtas, kuriuo į mokymo įstaigas vežiojami kaltinamojo ir jo sutuoktinės nepilnamečiai vaikai, šiuo automobiliu pirmą kartą padaroma nusikalstama veika, tiek P. G., tiek jo sutuoktinė nurodė, kad jie sutinka sumokėti automobilio vertę, nurodytą byloje, kuri lygi 8520 Eur (b. l. 59), be kita ko, P. G. šioje byloje atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, teismui tikint, kad kaltinamasis daugiau nenusikals ir atitinkamai minėta transporto priemone nebus pakartotinai pasinaudota vykdant nusikalstamą veiką, be to, byla teisme buvo nagrinėjama pagal prokuroro pareiškimą dėl bylos nagrinėjimo pagreitino proceso tvarka, t. y. ne dėl to, kad kaltinamasis nebūtų sutikęs šio proceso užbaigti dar ikiteisminio tyrimo metu, kas vėlgi pagal teismų praktiką leidžia teismui taikyti turto vertės konfiskavimą.

9.9. Esant šioms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad automobilio konfiskavimas natūra šioje byloje nebūtų tikslingas, pažeistų protingumo ir proporcingumo principus, neproporcingai apsunkintų kaltinamojo šeimos padėtį, papildomą nubaudimo efektą pajaustų ne tik pats kaltinamasis, bet ir su jo įvykdyta nusikalstama veika nesusiję asmenys (žmona, vaikai), todėl vadovaujantis BK 72 straipsnio 2, 5 dalimis, kaltinamajam P. G. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio „Toyota Sienna“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertės konfiskavimas, kuris pagal bylos duomenis yra 8520 Eur.

10. Iš 2025-08-27 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pateiktos patikslintos pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad pažymoje nurodyta, jog kaltinamajam P. G. teiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma sudaro 62,50 Eur. Atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamajam gynėjas šioje byloje buvo paskirtas esant būtino gynėjo dalyvavimo pagrindams, numatytiems BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punkte, reali teisinė pagalba kaltinamajam teikta nebuvo, nes kaltinamasis dar iki bylos nagrinėjimo sudarė susitarimą su kitu gynėju, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymose nurodyta suma iš kaltinamojo P. G. neišieškotina.

11. Prokuroro nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas automobiliui Toyota Sienna, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinas.

12. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus:

12.1. automobilis Toyota Sienna, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automobilio užvedimo raktelis, saugomas automobilių stovėjimo aikštelėje adresu (duomenys neskelbtini), - gražintinas P. G.,

12.2. registracijos liudijimas Nr (duomenys neskelbtini), voke prie bylos viršelio, - grąžintinas P. G.,

12.3. DVD laikmena su vaizdo įrašu iš tarnybinio automobilio, 1 vnt., voke prie bylos viršelio, - paliktina prie bylos,

12.4. DVD laikmena su policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašu ir BPC garso įrašu, 1 vnt., voke prie bylos viršelio, - paliktina prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi, 308 straipsniu, teismas

nusprendžia:

P. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo pagal laidavimą ir perduoti P. G. žmonos G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakomybėn pagal laidavimą be užstato 1 (vieniems) metams ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1, 2 dalimi, 68 straipsniu, P. G. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą 1 (vienus) metus 9 (devynis) mėnesius naudotis specialiąja teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, terminą skaičiuojant nuo 2025 m. rugpjūčio 3 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 72 straipsniu, P. G. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, išieškant iš P. G. nusikalstamos veikos priemonės – automobilio „Toyota Sienna“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 8520 Eur (aštuonis tūkstančius penkis šimtus dvidešimt eurų).

P. G. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo, iš P. G. neišieškoti.

Prokuroro nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą automobiliui Toyota Sienna, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašą išsiųsti turto arešto registrui.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

1) automobilį Toyota Sienna, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automobilio užvedimo raktelį, - gražinti P. G.,

3) DVD laikmenas, 2 vnt., - palikti prie bylos.

Išaiškinti P. G., kad jam laidavimo metu padarius naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu jis, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojai G. G., kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl asmens, už kurį laidavo, baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar šio asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per nuosprendį priėmusio Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.