Šiaulių apygardos teismo nutartis, eA2-1058-440/2017

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2017-12-21
Bylos Nr.: eA2-1058-440/2017
Teisminio proceso Nr.: 2-58-3-00109-2016-7
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Vilija Valantienė
Pareiškėjas: uždarosios akcinės bendrovės ,,Senasis žemaitis“
Atsakovas: uždarajai akcinei bendrovei ,,Senasis žemaitis“

Kategorijos

Civilinė byla Nr. eA2-1058-440/2017Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00109-2016-7Procesinio sprendimo kategorija: 3.2.3.2; 3.2.4.4; 3.2.4.9.3.3; 3.2.4.11; 3.2.7.1; 3.2.7.2; 3.3.4.1; 3.3.4.2.2; (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gruodžio 21 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės ,,Senasis žemaitis“ prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-647-569/2016 pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,Bilderis“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Senasis žemaitis“ dėl atleidimo nuo prievolių vykdymo, juridinių faktų panaikinimo, baudos ir palūkanų priteisimo bei atsakovės priešieškinį ieškovei dėl įskaitymo akto pripažinimo negaliojančiu, sutarties nutraukimo, baudos ir palūkanų priteisimo, restitucijos taikymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovė uždaroji akcinė bendrovė ( toliau-UAB) ,,Senasis žemaitis“ kreipėsi į teismą pareiškimu dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-647-569/2016. Pareiškė prašymą nutraukus 2015m. sausio 7 d. sutartį, pritaikyti restituciją - UAB „Senasis žemaitis“ iš UAB ,,Bilderis“' nuosavybės teisėn grąžinti žemės sklypą, 0,1866 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastatą - prekybos paviljoną, 974, 21 kv. m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Priteisti iš atsakovės UAB „Senasis žemaitis“ ieškovei UAB „Bilderis“ 108.484, 48 Eur sumokėtos turto kainos dalį. Kitoje dalyje sprendimą palikti nepakeistu.

Nurodė, kad perdavus nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), 2017 m. lapkričio 15 d. buvo nustatyta, kad ieškovė BUAB „Bilderis“ atliko tam tikrus statybos darbus ir demontavo (išardė) pagal S. Z. projektavimo paslaugų įmonės parengtą projektą – komercinės paskirties pastato (duomenys neskelbtini), padarytus darbus. Darbų atstatymui reikalinga 152 641,60 Eur suma. Bylos nagrinėjimo metu šios aplinkybės nebuvo žinomos pareiškėjai, todėl prašo atnaujinti procesą remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – CPK) 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu.

Nurodė, kad Šiaulių apygardos teismas 2016 m. gruodžio 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-647-569/2016 ieškovės BUAB „Bilderis“ ieškinį atmetė, o atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Senasis žemaitis“ priešieškinį tenkino iš dalies – pripažino negaliojančiu 2015 m. lapkričio 24 d. piniginių prievolių įskaitymo aktą Nr. 67, nutraukė šalių 2015 m. sausio 7 d. sutartį, priteisė atsakovei iš ieškovės 52 131,60 Eur baudą ir 6 procentų dydžio procesines palūkanas bei priteisė iš ieškovės valstybės naudai likusią 1 492 Eur žyminio mokesčio dalį. Nutraukęs Sutartį, teismas taikė restituciją – grąžino UAB „Senasis žemaitis“ nuosavybėn žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastatą – prekybos paviljoną, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), o iš atsakovės UAB ,,Senasis žemaitis“ priteisė ieškovei BUAB ,,Bilderis“ 261 126,08 Eur. Kitoje dalyje teismas priešieškinį atmetė ir paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Sprendimas įsiteisėjo, kai Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. spalio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-554-236/2017 atmestas ieškovės BUAB ,,Bilderis“ apeliacinis skundas ir pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktas nepakeistas.

Žemesnės instancijos teismas

Konkrečiu atveju pritaikius restituciją UAB „Senasis Žemaitis“ buvo sugrąžintas turtas, o UAB „Bilderis“ įgijo 261.126,08 Eur reikalavimo teisę į UAB „Senasis Žemaitis“. Tačiau turto būklė nebuvo vertinama, o UAB „Senasis Žemaitis“ negalėjo jos įvertinti, kadangi pastatas buvo UAB „Bilderis“ nuosavybėje. Teismas, svarstydamas restitucijos taikymo natūra klausimą, privalo nustatyti aplinkybes, susijusias su grąžintino natūra daikto būkle ir galimybe tą daiktą grąžinti buvusiam savininkui. Restitucija neturėtų būti taikoma formaliai, nesiejant su konkrečiomis kiekvienu individualiu atveju reikšmingomis bylos aplinkybėmis. Atitinkamai, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ( toliau –CK) 6.149 straipsnis numato, jeigu turtas sunaikintas iš dalies arba kitaip sumažėjusi jo vertė, tai skolininkas privalo sumokėti kreditoriui sunaikintos turto dalies piniginį ekvivalentą ar atlyginti jo vertės sumažėjimą, išskyrus atvejus, kai turto vertė sumažėjo dėl normalaus turto nusidėvėjimo.

Atsakovei bylos nagrinėjimo metu nebuvo žinoma, kad vis dar galiojant sutarčiai, pagal kurią ieškovė buvo įsipareigojusi vykdyti pastato rekonstrukciją pagal projektą, ieškovė vykdė darbus ne pagal projektą. Ir ne tik ta apimtimi, kad atliko naujus darbus, o demontavo/išardė pagal projektą jau padarytus darbus, kurių atstatymas pagal pateikiamas sąmatas sudaro 152.641,60 Eur. Pažymi, kad nors šios aplinkybės egzistavo bylos nagrinėjimo metu, atsakovė negalėjo žinoti tokiu aplinkybių, nes ieškovė ši faktą nuslėpė nuo atsakovės ir teismo. Atsakovei ši aplinkybė tapo žinoma įsiteisėjus teismo sprendimui, įvertinus pastato būklę ir specialistams surašius Defektinį aktą ir parengus sąmatas.

Tai lemia, kad teismui šioje byloje pritaikius restituciją, ji buvo pritaikyta tik formaliai - nors atsakovė atgavo nuosavybės teisę į pastatą, tačiau dėl ieškovės atliktų ardomųjų darbų, turtas buvo iš dalies sugadintas. Atsakovė atsidūrė dar blogesnėje padėtyje nei iki restitucijos taikymo. Ji ne tik tapo skolinga ieškovei 261.126,08 Eur, tačiau turės išleisti dar nemažiau kaip 152.641, 60 Eur, kad atkurti pastato būklę kokia ji buvo iki ginčo Sutarties sudarymo. Atsižvelgiant į tai, naujai paaiškėjusios aplinkybės laikytinos turinčios esminės reikšmės bylai, nes tik esant šiems duomenims restitucija gali būti tinkamai pritaikyta iš tikrųjų atkuriant padėtį tarp šalių iki Sutarties sudarymo, tą įgyvendinant papildomai priteisiant atsakovės naudai sunaikintos turto dalies piniginį ekvivalentą ir šia apimtimi sumažinant ieškovės naudai priteistą sumą.

Ieškovė BUAB ,,Bilderis“ prašo atmesti UAB „Senasis žemaitis” prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. eA2-647-569/2016, kaip neturintį CPK 366 straipsnio 1 dalyje 2 punkte numatyto proceso atnaujinimo pagrindo. 8. Procesas negali būti atnaujintas, kadangi atsakovės nurodomas argumentas dėl tariamai vykdytų darbų ne pagal projektą nėra naujai paaiškėjusi aplinkybė nagrinėtoje byloje ir tai nesudaro CK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyto pagrindo atnaujinti procesą civilinėje byloje, užbaigtoje įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu. Atsakovė nepateikė jokių duomenų, jog neatitikimai projektui ir minimi demontavimai/išardymo darbai buvo atlikti būtent BUAB „Bilderis“ nuosavybėje. Kadangi visi rekonstrukcijos darbai buvo atliekami pareiškėjui esant užsakovu, visi darbai jo buvo priimti, valstybinės institucijos nenustatė jokių nukrypimų nuo projekto, akivaizdu, kad kelti klausimus dėl tariamų projekto neatitikimo yra nelogiška. Sudarius ginčo sutartį, UAB „Senasis žemaitis“ nepertraukiamai pats visą laiką naudojosi patalpomis, dėl kurių neatitikimo nori kelti klausimus šiuo metu. Atsakovė nebuvo aktyvi savo teisių ir interesų gynimo požiūriu, nesielgė, kaip apdairus ir rūpestingas asmuo, nesiėmė priemonių tariamai pažeistoms teisėms ginti. CPK 368 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Įstatymų leidėjo nustatyta, kad, skaičiuojant termino kreiptis dėl proceso atnaujinimo pradžią, atsižvelgiama ne tik į pareiškėjo nurodomą sužinojimo momentą, bet įvertinama ir tai, kada asmuo objektyviai turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą, veikdamas atitinkamoje situacijoje kaip bonus pater familias, t. y. apdairiai ir rūpestingai rūpindamasis savo galbūt pažeistų teisių gynyba. Viso nuo 2015 m. vykusio teisminio proceso metu atsakovė turėjo galimybę apginti bei rūpintis savo galbūt pažeistų teisių gynyba bei turėdama profesionalų atstovą advokatą viso teisminio proceso metu, kuriame ginčo klausimas itin didelės sumos ir reikšmės, tačiau buvo neapdairi ir nerūpestinga, nepasinaudojo galimybe užtikrinti savo interesų nesidomėjo pastato — prekybos paviljono būkle ar atitikimu projektui. Pagal CPK 78 straipsnio, reglamentuojančio procesinių terminų atnaujinimą, 1 dalies nuostatas, terminas gali būti atnaujinamas, jeigu jis buvo praleistas dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis. Šiuo atveju atsakovė UAB „Senasis žemaitis“ viso teisminio proceso metu prašė taikyti restituciją ir nuosavybės teisėn grąžinti žemės sklypą ir pastatą — prekybos paviljoną, todėl atsakovės teikiama tariamai nauja aplinkybė, jog jai nebuvo žinoma apie pagal projektą nevykdomus darbus ar nepagrįstą aplinkybę, laikytina neapdairumo bei nerūpestingumo pasekmė.

Ieškovės vertinimu atsakovas piktnaudžiauja savo padėtimi, vilkina įsiteisėjusių teismų sprendimų vykdymą dėl savo sunkios finansinės padėties. Jau 2017m. sausio 13 d. UAB „Bilderis“ atstovai teikė duomenis apie prastą UAB „Senasis žemaitis“ finansinę padėtį. Byloje buvo pažymėta, jog atsakovės finansinė padėtis prasta ir pritaikius restituciją su kuo ieškovė nesutiko, atsakovė nebūtų pajėgi sumokėti įsiskolinimo ieškovei (261 126,08 Eur). Atsakovė siekia vilkinti įsiteisėjusių teismų sprendimų vykdymą dėl savo sunkios finansinės padėties siekiant sumažinti skolas ir užtikrinti savo kreditorių interesus bankroto bylos kėlimo atveju. Be to net ir išsprendus klausimą dėl proceso atnaujinimo, byloje nebus galima nagrinėti pareiškėjos klausimo dėl turto kainos peržiūrėjimo, nes byloje tokio reikalavimo nebuvo.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas dėl proceso atnaujinimo atmestinas.

Šiaulių apygardos teismas 2016 m. gruodžio 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-647-569/2016 ieškovės UAB ,,Bilderis‘‘ ieškinį atsakovei UAB ,,Senasis žemaitis‘‘ dėl atleidimo nuo prievolių vykdymo, juridinių faktų panaikinimo registre, baudos, palūkanų priteisimo atmetė. Atsakovės UAB ,,Senasis žemaitis‘‘ priešieškinį ieškovei UAB ,,Bilderis‘‘ tenkino iš dalies, nusprendė pripažinti negaliojančiu 2015-11-24 piniginių prievolių įskaitymo aktą Nr. 67; nutraukti 2015 m. sausio 7 d. sutartį tarp UAB „Bilderis” ir UAB „Senasis žemaitis”; priteisti atsakovei UAB ,,Senasis žemaitis‘‘ iš ieškovės UAB „Bilderis” 52 131,60 Eur baudą ir 6 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos, jas skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2016m. gegužės 5 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Nutraukus 2015m. sausio 7 d. sutartį, pritaikyti restituciją - UAB „Senasis žemaitis‘‘ iš UAB,,Bilderis‘‘ nuosavybės teisėn grąžinti žemės sklypą, 0,1866 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir pastatą - prekybos paviljoną, 974, 21 kv. m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini); iš atsakovės UAB ,,Senasis žemaitis‘‘ priteisti ieškovei UAB ,,Bilderis‘‘ 261126,08 Eur sumokėtą turto kainą. Kitoje dalyje atsakovės UAB ,,Senasis žemaitis‘‘ priešieškinį ieškovei UAB ,,Bilderis‘‘ atmesti. Priteisti iš ieškovės UAB „Bilderis“, įmonės kodas 300092197, atsakovei UAB „Senasis žemaitis“, įmonės kodas 17231358, 200,00 Eur (du šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Teismas nustatė, kad 2015 m. sausio 7 d. ieškovė UAB „Bilderis“ ir atsakovė UAB „Senasis žemaitis“ sudarė sutartį (notarinio registro Nr. ASR13), kuria UAB „Senasis žemaitis“ perleido UAB „Bilderis“ nuosavybėn statinį ir žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini), suteikiant atsakovei teisę atpirkti šį turtą. Ieškovė, įgijusi turtą, įsipareigojo atlikti įsigyto statinio rekonstrukciją iki 2015m. rugpjūčio 27d. pagal 2012-07-11 Raseinių rajono savivaldybės administracijos išduotą leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir pagal S. Z. projektavimo paslaugų įmonės parengtą projektą – komercinės paskirties pastato (duomenys neskelbtini), rekonstravimo projektą Nr. 0085-01-TP, darbo projektą, darbų vykdymo grafiką, lokalines ir objektines sąmatas. Atsakovė ieškovei turtą pardavė už 313 699,19 Eur, įskaitant pridėtinės vertės mokestį, kuris sudarė 54 443,66 Eur, ir 261 126,08 Eur dydžio ieškovės reikalavimą atsakovės atžvilgiu, kylantį iš šalių sudarytos 2012m. liepos 20d. statybos darbų sutarties Nr. SD 12-026. Sutartimi ieškovė suteikė teisę atsakovei nuo 2015m. rugsėjo 1d. iki 2018m. vasario 28d. valdyti ir naudotis turtu, o atsakovė įsipareigojo sumokėti ieškovei turto atpirkimo kainą – 1 243 835, 71 Eur - mokėjimo grafike nurodytomis sąlygos ir tvarka. Ieškovė, įgijusi turtą iš atsakovės, pagal sutartį turėjo atsiskaityti su atsakove įskaitant 261 126, 08 Eur atsakovės įsiskolinimą ieškovei, o likusią turto kainos dalį – 52 573,11 Eur – taip pat įskaitant atsakovės atliekamus mokėjimus vykdant prievolę mokėti turto atpirkimo kainą pagal mokėjimo grafiką.

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. spalio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-554-236/2017 Šiaulių apygardos teismo 2016 m. gruodžio 15 d. sprendimą paliko nepakeistą. Apeliacinis teismas pažymėjo, kad vien jau iš Sutarties teksto matyti, kad šalys susitarė dėl nekilnojamojo turto pirkimo‑pardavimo su atpirkimo teise bei to paties nekilnojamojo turto panaudos sutarties sudarymo. Atsakovė pardavė ieškovei nekilnojamąjį turtą, perduodama turtą jos nuosavybėn (Sutarties 1 p.), ieškovė iš dalies atsiskaitė už parduodamą turtą, įskaitant atsakovės skolą pagal 2012 m. liepos 20 d. statybos darbų sutartį Nr. SD 12-026 bei įsipareigodama sumokėti likusią turto kainą, įskaitydama atsakovės mokamą turto atpirkimo kainą (Sutarties 6 p.). Atsakovė įsipareigojo atpirkti parduotą turtą nustatytu terminu, atlikdama periodines įmokas ieškovei (Sutarties 6, 14 p.). Kol atsakovė atpirks turtą, ieškovė suteikė atsakovei teisę naudotis nekilnojamuoju turtu (Sutarties 14 p.). Sutartimi atsakovė prisiėmė pareigas išlaikyti ir saugoti perduodamą daiktą – mokėti nekilnojamojo turto administravimo mokestį, atlikti kapitalinį ir einamąjį remontą, mokėti visus su turto išlaikymu susijusius mokesčius (Sutarties 17, 19, 20 p.). Sutarties 32 p. aiškiai nurodyta jos pabaiga (atsakovei sumokėjus visas įmokas, numatytas Sutarties 14 p, bei ieškovei perdavus atsakovei nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą), todėl nurodyta aplinkybė, kad buvo sudarytos dvi atskiros sutartys, iš kurių viena – pirkimo–pardavimo sutartis pasibaigė įvykdymu, laikytina nepagrįsta. Teismas pažymėjo, kad pagrindinis atsakovės tikslas buvo ne laikinai valdyti turtą, tačiau jį įgyti savo nuosavybėn, sumokėjus ieškovei turto kainą, didesnę nei ta, už kurią jis buvo nupirktas. Aplinkybę, kad ieškovė neturėjo tikslo turtą įgyti ir turėti kaip savo, suteikiant atsakovei tik nuomos teisę, savo procesiniuose dokumentuose nurodo ir pati ieškovė, pažymėdama, kad pastato rekonstrukcija turėjo būti atliekama pagal atsakovės poreikius, o ieškovei ji buvo visiškai nereikalinga (apeliacinio skundo 5 lapas, 3 pastraipa). Be to, ieškovės nurodomą aplinkybę, kad šalys siekė tik padengti atsakovės įsiskolinimą ieškovei už atliktus statybos darbus taip pat paneigia faktas, jog Sutartimi buvo perleisti du nekilnojamojo turto objektai, kurių bendra perleidimo kaina buvo didesnė už įsiskolinimą, o taip pat buvo numatyta teisė turtą atpirkti.

Be kitų argumentų apeliacinės instancijos teismas pasisakė dėl apeliantės skundo argumentų dėl nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimu taikyti byloje dvišalę restituciją, kadangi sunki atsakovės finansinė padėtis jau šiuo metu rodo, kad ji nebus pajėgi atlyginti ieškovei teismo priteistų 261 126,08 Eur, o jos nuosavybės teisė į Sutartimi perleistą turtą bus prarasta. Teismas pažymėjo, kad vadovaujantis CK 6.222 straipsnio 1 dalimi kai sutartis nutraukta, šalis gali reikalauti grąžinti jai viską, ką ji yra perdavusi kitai šaliai vykdydama sutartį, jeigu ji tuo pat metu grąžina kitai šaliai visa tai, ką buvo iš pastarosios gavusi. Įstatymas nustato teismui galimybę netaikyti byloje restitucijos, jeigu dėl jos taikymo vienos iš šalių padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o kitos atitinkamai pagerėtų (CK 6.145 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi byloje susiklosčiusią faktinę situaciją, sprendė, jog konkrečiu atveju neegzistuoja pagrindas netaikyti byloje restitucijos natūra. Nors Juridinių asmenų registro duomenys patvirtina, kad atsakovė UAB „Senasis žemaitis“ jau kuris laikas vykdo nuostolingą veiklą, tačiau pačiai ieškovei UAB „Bilderis“ yra iškelta 2017 m. vasario 17 d. nutartimi bankroto byla, 2017 m. balandžio 22 d. nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Atsižvelgęs į tai, kad ieškovė nėra apmokėjusi visos turto pardavimo kainos, o dėl savo teisinio statuso ir ateityje nebus pajėgi to padaryti, padarė išvadą, kad restitucijos netaikymas šiuo atveju kaip tik pažeistų civilinėje apyvartoje šiuo metu vis dar veikiančios atsakovės UAB „Senasis žemaitis“ interesus. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nebuvo paduotas (priimtas) kasacinis skundas dėl įsiteisėjusios apeliacinės instancijos teismo 2012 m. liepos 25 d. nutarties peržiūrėjimo kasacine tvarka.

Konkrečiu atveju pareiškėjas prašymą atnaujinti procesą grindžia CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktu. Pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad: tokios aplinkybės buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; jos pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; aplinkybės pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas kitoks sprendimas. Taigi ne bet kokia naujai paaiškėjusi aplinkybė yra reikalavimo dėl proceso atnaujinimo pagrindas, o tik tokia, kuri turi esminę reikšmę bylai. Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada dėl ginčo išsprendimo, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Jeigu prašyme nurodytos aplinkybės neatitinka šių reikalavimų, tai jos negali būti vertinamos kaip proceso atnaujinimo pagrindas užbaigtoje civilinėje byloje. CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas taikytinas ir tais atvejais, kai pareiškėjas suranda naujų įrodymų, patvirtinančių, kad paaiškėjo naujų esminių bylos aplinkybių. Šiuose įrodymuose esanti informacija turi turėti esminę reikšmę bylai, t. y. ji turi turėti neabejotiną teisinę svarbą jau išnagrinėtos bylos baigčiai, teismo sprendime padarytų išvadų dėl teisės normų aiškinimo ir taikymo pagrįstumui, be to, turi patvirtinti aplinkybes, kurios nebuvo ir neturėjo būti žinomos nagrinėjant bylą nei teismui, nei pareiškėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsniu, Teismų įstatymo 1 straipsnio 1 dalimi, CPK 6 straipsniu, pagrindinė teismo funkcija – teisingai išspręsti šalių ginčą. Esminė šio reikalavimo įgyvendinimo sąlyga – teisingai nustatytos ir ištirtos bylos aplinkybės, tinkamai taikytos teisės normos. Tačiau galimi išskirtiniai atvejai, kai po bylos išsprendimo paaiškėja naujų teisinių ar faktinių aplinkybių, turinčių įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir jo pagrįstumui. Būtent tokiai situacijai sureguliuoti įstatymų leidėjas įtvirtino proceso atnaujinimo institutą – ekstraordinarinį būdą įsiteisėjusiam teismo sprendimui peržiūrėti. Proceso atnaujinimo tikslas – išvengti teisinių galimo neteisėto teismo sprendimo (nutarties) padarinių ir taip įvykdyti teisingumą, apginant ne tik privačių šalių, bet ir viešąjį interesą(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-12-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-431/2007).

Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje, pasisakant dėl proceso atnaujinimo civilinėse ir komercinėse bylose santykio su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje garantuojama teise į teisingą bylos nagrinėjimą, pažymėta, kad vienas esminių teisės viršenybės principo elementų – teisinio apibrėžtumo principas, kuris suponuoja pagarbą res judicata principui. Laikantis šio principo, teismams galutinai išsprendus ginčą, jų sprendimas neturėtų būti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumą. Remiantis šiuo principu, jokia proceso šalis neturėtų teisės siekti atnaujinti procesą tik dėl naujo bylos nagrinėjimo ir naujo sprendimo priėmimo. Bylos peržiūrėjimas neturėtų būti traktuojamas kaip „užslėpta“ apeliacija, ir vien dviejų nuomonių tam tikru klausimu galimybė nėra pagrindas bylą nagrinėti iš naujo (žr., pvz., Ryabykh prieš Russiją, pareiškimo numeris 52854/99, § 51–52, ECHR 2003-IX). Teisėtas galutinio ir įsiteisėjusio sprendimo panaikinimas peržiūros procese reiškia nukrypimą nuo teisinio apibrėžtumo principo. Šis nukrypimas būtų suderinamas su Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies reikalavimais, tik jei tai būtų pateisinamas dėl primygtinio socialinio poreikio, o ne vien tik dėl „teisinės švaros“ (žr. 2009 m. liepos 23 sprendimą byloje Sutyazhnik prieš Rusiją,pareiškimo numeris 8269/02, § 38). Kitaip tariant, atitinkamas sprendimas gali būti panaikintas, tik siekiant ištaisyti klaidą, iš tiesų turinčią esminės reikšmės teisminei sistemai (žr. 2001 m. kovo 29 sprendimą byloje Shchurov prieš Rusiją, pareiškimo numeris 40713/04).

Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja res judicata galią, jis tampa neginčytinas ir privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims bei vykdytinas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). Akivaizdu, kad atnaujinus procesą įsiteisėjusiu sprendimu užbaigtoje byloje, atsiranda teisinis neapibrėžtumas, nes joje išspręsto šalių teisinės padėties klausimo sprendimas vėl tampa nežinomas, o dalyvavimas su ginčo dalyku susijusiuose santykiuose – rizikingas. Dėl to proceso atnaujinimas civilinio proceso teisės doktrinoje pripažįstamas išimtiniu būdu įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiūrėti, o res judicata galią įgijęs bei vykdytinas teismo sprendimas gali būti peržiūrėtas tik esant akivaizdžiam, neabejotinam ir įrodytam proceso atnaujinimo pagrindui. Proceso pakartojimui vien įsiteisėjusio teismo sprendimo peržiūros siekiančio asmens abejonių dėl šio teismo sprendimo (ne)pagrįstumo aiškiai nepakanka. Pažymėtina, kad daugkartinio įsiteisėjusio teismo sprendimo peržiūrėjimo rizika būtų nesuderinama su minėtu teisinio apibrėžtumo (teisinio tikrumo) principu, todėl įstatyme bylos šalims nesuteikiama teisė atnaujinti procesą vien siekiant pakartotinio bylos išnagrinėjimo. Laikantis teisinio apibrėžtumo principo, teismams galutinai išsprendus ginčą, jų sprendimas neturėtų būti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumą. Nukrypimas nuo šio principo galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-06-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2007).

Pagrindas procesui atnaujinti gali būti naujai paaiškėjusios esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui tos bylos nagrinėjimo metu (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Remiantis teismų CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto aiškinimo ir taikymo praktika, šis pagrindas procesui civilinėje byloje atnaujinti yra tada, kai pareiškėjas įrodo: 1) tokios aplinkybės buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) jos pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) aplinkybės pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) jos turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas kitoks sprendimas. Jeigu pareiškėjas neįrodo bent vienos iš sąlygų, tai reiškia, jog šis proceso atnaujinimo pagrindas nenustatytas ir todėl procesas negali būti atnaujintas. Laikantis rungimosi, dispozityvumo ir šalių lygiateisiškumo principų, bylos proceso atnaujinimo siekiantis asmuo turi ne tik nurodyti konkretų faktinį proceso atnaujinimo pagrindą ir motyvus, bet ir pateikti proceso atnaujinimo pagrindo buvimą patvirtinančius įrodymus, pagrįsti prašymo padavimo terminų skaičiavimą (CPK 369 straipsnis). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607-916/2015).

Teismas, spręsdamas klausimą dėl prašymo atnaujinti procesą pagrįstumo, patikrina, ar prašymas paduotas nepraleidus termino, nustatyto CPK 368 straipsnyje, ar pagrįstas įstatyme nustatytais pagrindais, t. y. ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas iš tiesų egzistuoja, ar pareiškėjo nurodytos aplinkybės atitinka įstatyme nustatytas aplinkybes, kurios yra pagrindas civilinei bylai atnaujinti, ir ar atnaujinimo pagrindą numatoma įrodinėti pagal įstatymo reikalavimus. Šioje prašymo dėl proceso atnaujinimo nagrinėjimo stadijoje tiriami ir vertinami proceso atnaujinimo pagrindą patvirtinantys įrodymai, tačiau nenagrinėjama naujų įrodymų ar aplinkybių reikšmė visų byloje esančių įrodymų kontekste, nes tai jau reikštų pakartotinį bylos nagrinėjimą, kuris galimas tik po nutarties dėl proceso atnaujinimo priėmimo ir bylos nagrinėjimo CPK 370 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka.

Esminis naujos aplinkybės pobūdis teismų praktikoje aiškinamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada dėl ginčo išsprendimo, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Taigi tokie įrodymai turi atitikti reikalavimus, keliamus ir įrodymams, ir esminėms naujai paaiškėjusioms aplinkybėms. Kitaip tariant, įrodymuose įtvirtinta informacija turi turėti esminę reikšmę bylai, t. y. ji turi turėti neabejotiną teisinę svarbą jau išnagrinėtos bylos baigčiai, teismo sprendime padarytų išvadų dėl teisės normų aiškinimo ir taikymo pagrįstumui, be to, turi patvirtinti aplinkybes, kurios nebuvo ir neturėjo būti žinomos nagrinėjant bylą nei teismui, nei pareiškėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-02-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2014.).

Procesas turi būti atnaujintas, jeigu yra pagrindas manyti, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimtas sprendimas gali būti neteisėtas ir nepagrįstas. Teismas proceso atnaujinimą reglamentuojančias teisės normas turi taikyti ne formaliai, bet atsižvelgdamas į šio instituto paskirtį ir įstatymų leidėjo ketinimus, nes paprastai galimybė atnaujinti procesą užbaigtoje byloje šaliai, kurios interesai pažeidžiami neteisėtu ar nepagrįstu sprendimu, yra vienintelė priemonė pašalinti asmens teisių ir interesų pažeidimus. Dėl to pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas vertintinas bylos aplinkybių kontekste, siekiant išaiškinti, ar nurodytos aplinkybės leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo sprendimų (nutarčių) teisėtumu ir pagrįstumu. Proceso atnaujinimo institutas negali būti naudojamas kaip priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą. Asmenys, prašantys atnaujinti procesą, privalo elgtis sąžiningai ir šiuo institutu nepiktnaudžiauti.

Pareiškėja prašydama atnaujinti procesą pareiškė prašymą nutraukus 2015m. sausio 7 d. sutartį, pritaikyti restituciją - UAB „Senasis žemaitis“ iš UAB ,,Bilderis“' nuosavybės teisėn grąžinti žemės sklypą, 0,1866 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)ir pastatą - prekybos paviljoną, 974, 21 kv. m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Priteisti iš atsakovės UAB „Senasis žemaitis“ ieškovei UAB „Bilderis“ 108.484, 48 Eur sumokėtos turto kainos dalį. Kitoje dalyje sprendimą prašo palikti nepakeistu. Pastebėtina, kad prašydama atnaujinti bylos procesą pareiškėja – atsakovė iš esmės nesiekia priešingo, nei Šiaulių apygardos teismo 2016 m. gruodžio 15 d. sprendimu įtvirtintas, bylos išnagrinėjimo rezultato. Pareiškėja iš esmės siekia žalos atlyginimo suma sumažinti vykdytinos prievolės dydį savo kreditorei BUAB „Bilderis“.

Esminiai argumentai, kuriais atsakovė grindžia prašymą yra tai, kad jai perdavus nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), 2017 m. lapkričio 15 d. buvo nustatyta, kad ieškovė BUAB „Bilderis“ atliko tam tikrus statybos darbus ir demontavo (išardė) pagal S. Z. projektavimo paslaugų įmonės parengtą projektą – komercinės paskirties pastato (duomenys neskelbtini), padarytus darbus. Ir atsakovės teigimu darbų atstatymui reikalinga 152 641,60 Eur suma. Atsakovė teigia, kad bylos nagrinėjimo metu jai nebuvo žinoma, kad vis dar galiojant sutarčiai, pagal kurią ieškovė buvo įsipareigojusi vykdyti pastato rekonstrukciją pagal projektą, ieškovė vykdė darbus ne pagal projektą. Ir ne tik ta apimtimi, kad atliko naujus darbus, o demontavo/išardė pagal projektą jau padarytus darbus, kurių atstatymas pagal pateikiamas sąmatas sudaro 152.641,60 Eur. Pažymi, kad nors šios aplinkybės egzistavo bylos nagrinėjimo metu, atsakovė negalėjo žinoti tokių aplinkybių, nes ieškovė ši faktą nuslėpė nuo atsakovės ir teismo. Atsakovei ši aplinkybė tapo žinoma įsiteisėjus teismo sprendimui, įvertinus pastato būklę ir specialistams surašius Defektinį aktą ir parengus sąmatas.

Teismas įvertinęs pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines aplinkybes bei padarytas išvadas su kuriomis iš esmės sutiko apeliacinės instancijos, įvertinęs tai, kad pastatas buvo atsakovės žinioje, teismas neturi pagrindo sutikti su atsakovės argumentais, kad atsakovei bylos nagrinėjimo metu nebuvo žinoma, kad ieškovė pastate — prekybos paviljone, unikalus numeris: (duomenys neskelbtini) vykdė darbus ne pagal S. Z. projektavimo paslaugų įmonės projektą, kad demontavo/išardė pagal projektą jau padarytus darbus ir kita. Be to ieškovė pagrįstai nurodė, kad atsakovė nepateikė jokių duomenų, jog neatitikimai projektui ir minimi demontavimai/išardymo darbai iš ko kildinama atsakovei galimai padaryta žala buvo atlikti būtent BUAB „Bilderis“ nuosavybėje. Be to ieškovė nurodo, kad rekonstrukcijos darbai buvo atliekami pareiškėjui esant užsakovu, visi darbai jo buvo priimti, valstybinės institucijos nenustatė jokių nukrypimų nuo projekto. Sudarius ginčo sutartį, UAB „Senasis žemaitis“ nepertraukiamai pats visą laiką naudojosi patalpomis. Byloje nepateikta jokių duomenų kokios aplinkybės buvo nustatytos bylą nagrinėjant teisme ir kokios vertintinos kaip naujai paaiškėjusiomis nes iš esmės jokio ginčo dėl atsakovės nurodytų aplinkybių prašyme atnaujinti procesą bylą nagrinėjant teisme nebuvo. Be to nors byla nenagrinėjama iš esmės, sprendžiama dėl proceso atnaujinimo pagrįstumo, atsakovės pateikti duomenys nei patvirtina, nei paneigia konkrečias naujai paaiškėjusias aplinkybes, nes nepateikta duomenų iš kurių būtų galima spręsti kokios aplinkybės galėjo būti nustatytos, ar yra nustatytos ir kurios konkrečiai naujai paaiškėjo. Teismo vertinimu atsižvelgiant į nurodytus argumentus, atsakovės pozicija, jog darbai pagal projektą nebuvo vykdomi ir tariamai buvo vykdomi demontavimo/išardymo darbai yra nepagrįsta, kad sudarytų pagrindą spręsti dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme, atsakovės nurodomos aplinkybės negali būti vertinamos kaip aplinkybės, kurios atsakovei negalėjo būti nežinomos ir yra naujai paaiškėjusios tik po bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme, ar po Lietuvos Apeliacinio teismo sprendimo, ar 2017 m. lapkričio 15 d.

Pareiškėjai tenka pareiga pateikti įrodymus dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, pateikti sužinojimo apie proceso atnaujinimo pagrindą momentą įrodančius duomenis. Tokią pareigą suponuoja civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), kuris lemia, jog įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims ( CPK 178 straipsnis). Kaip minėta CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas taikytinas ir tais atvejais, kai pareiškėjas suranda naujus įrodymus, patvirtinančius, kad paaiškėjo naujų esminių bylos aplinkybių. Įrodymuose įtvirtinta informacija turi turėti esminę reikšmę bylai, t. y. ji turi turėti neabejotiną teisinę svarbą jau išnagrinėtos bylos baigčiai, teismo sprendime padarytų išvadų dėl teisės normų aiškinimo ir taikymo pagrįstumui. Proceso atnaujinimui nepakanka pateikti naujus dokumentus, kurių nebuvo nagrinėjant bylą ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 21 d. nutartis, Nr. 3K-7-57/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, Nr. 3K-3-183/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 28 d. nutartis, Nr. 3K-3-337/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 25 d. nutartis Nr. 3K-3-323/2012, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2014).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad viena iš sąlygų atnaujinti procesą – CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas, per kurį asmuo gali kreiptis į teismą su prašymu atnaujinti procesą. Siekdamas užtikrinti teisinių santykių stabilumą, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų laikymąsi, užkirsti kelią piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis, įstatymų leidėjas nustatė, kad, skaičiuojant termino kreiptis dėl proceso atnaujinimo pradžią, atsižvelgiama ne tik į pareiškėjo nurodomą sužinojimo momentą, bet įvertinama, kada asmuo objektyviai turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą, veikdamas atitinkamoje situacijoje kaip bonus pater familias, t. y. apdairiai ir rūpestingai, rūpindamasis savo galbūt pažeistų teisių gynyba (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2009).

Pažymėtina, kad bylos duomenimis pati atsakovė UAB „Senasis žemaitis“ viso teisminio proceso metu prašė taikyti restituciją ir nuosavybės teisėn grąžinti žemės sklypą (unikalus numeris: (duomenys neskelbtini)) ir pastatą — prekybos paviljoną (unikalus numeris: (duomenys neskelbtini)), teikė duomenis dėl pastato vertės ir kita. Todėl atsižvelgiant į bylos duomenis mažai tikėtina atsakovės argumentais, kad jai nebuvo žinoma apie pagal projektą nevykdomus darbus ar tai jog buvo demontuoti/išardyti pagal projektą atlikti darbai. Sutiktina su ieškove , kad toks elgesys, jei ir būtų pagrindo sutikti su atsakove vertintinas, kaip neapdairus ir nerūpestingas. Teismo vertinimu atsakovė būdama rūpestinga, atidi, būdama verslininkė, kuriai keliami didesni atidumo reikalavimai, pati reikšdama reikalavimą dėl restitucijos nepagrįstai teigia, kad restitucija buvo taikoma formaliai ir kita, iš esmės atsakovei pačiai tenka pasekmės, kad ji turėdama visas teisinės gynybos galimybes, buvo atstovaujama profesionalo, neužtikrino savo galbūt pažeistų teisių.

Pagrindinis kriterijus, apibūdinantis naujai paaiškėjusią esminę bylos aplinkybę, yra reikalavimas, kad tokia aplinkybė būtų egzistavusi bylos, kurios procesą prašoma atnaujinti, nagrinėjimo metu. Esant tokiai aplinkybei, svarbu, kad ji ne tik nebuvo, bet ir negalėjo būti žinoma bylos nagrinėjimo metu asmeniui, kuris remiasi šia aplinkybe prašyme dėl proceso atnaujinimo, t. y. turi būti vertinami ne tik subjektyvūs, bet ir objektyvūs sužinojimo kriterijai. Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Tai reiškia, kad dėl naujų duomenų gavimo būtų pagrindas panaikinti jau priimtus teismo sprendimus ir reikalavimus išspręsti kitaip patenkintus reikalavimus atmesti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies), nepatenkintus reikalavimus patenkinti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies) arba teismo sprendimą pakeisti. Pažymėtina, kad procesas pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą gali būti atnaujintas tik tada, kai egzistuoja aukščiau įvardytų sąlygų visetas. Jeigu prašyme nurodytos aplinkybės neatitinka šių reikalavimų, tai jos negali būti vertinamos kaip proceso atnaujinimo pagrindas užbaigtoje civilinėje byloje.

Be to sprendžiant, ar nauji įrodymai laikytini naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, vertintina, ar nauji įrodymai, kurių pagrindu pareiškėjas prašo atnaujinti procesą, negalėjo būti pateikti anksčiau ne dėl pareiškėjo kaltės. Siekiant nustatyti, ar šios aplinkybės galėjo būti žinomos, būtina išsiaiškinti ir tai, ar, esant tokioms sąlygoms, kokios buvo nagrinėjant bylą, asmuo ėmėsi reikiamų priemonių joms sužinoti. Byloje konkrečiu atveju nėra duomenų, kad būtų nustatinėjamos konkrečios aplinkybės, kad tarp šalių būtų kilęs ginčas dėl konkrečių aplinkybių. Teismo vertinimu aplinkybės, kurios nurodomos pareiškėjos prašant atnaujinti procesą, galėjo būti nurodomos teismui nagrinėjant bylą bet atsakovė jomis nesivadovavo, nurodytos aplinkybės nebuvo bylos įrodinėjimo dalykas.

Įvertinus bylos duomenis, pareiškėjos prašymą, pateiktus dokumentus, šalių paaiškinimus pareiškėjos prašymas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje, kurioje priimtas 2016 m. gruodžio 15 d. Šiaulių apygardos teismo sprendimas ir Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. spalio 19 d. nutartis, vertintinas kaip neatitinkantis įstatymo keliamų reikalavimų, todėl prašymas dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu atmestinas.

Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikta.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 367 straipsniu, 368 straipsniu, 369 straipsniu, 290, 291 straipsniais, teismas

nutaria:

Atmesti uždarosios akcinės bendrovės ,,Senasis žemaitis“ prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje, kurioje priimtas 2016 m. gruodžio 15 d. Šiaulių apygardos teismo sprendimas ir Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. spalio 19 d. nutartis.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti proceso dalyviams.

Teisėja Vilija Valantienė