Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „A“ atstovams įmonės direktoriui A. P. ir teisininkui A. L.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų I. B. ir M. B. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „A” dėl baldų trūkumų šalinimo išlaidų ir palūkanų priteisimo, pareikštą dokumentinio proceso tvarka.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmai 2021 m. sausio 29 d. preliminariu sprendimu ieškovų ieškinį patenkino visiškai ir priteisė iš atsakovės UAB „A”, 1890,00 Eur baldų trūkumų šalinimo išlaidas, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos (1890,00 Eur) sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2021-01-29 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 21,00 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovų I. B. ir M. B. naudai.

I. I. B teismo posėdžio metu prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad ji kartu su sutuoktiniu dalyvavo baldų užsakyme, pažįstama davė jiems baldininko kontaktus. Baldininkas atvyko, išsimatavo ir pas save ant lapo pasibraižė baldus. Jiems su vyru nieko nerodė, apie furnitūrą ir medžiagas neaptarė. Atsakovas medžio plokštės nerodė ir nesiūlė rinktis iš kelių variantų ar kelių pasiūlymų, bei, kad galima rinktis nesakė. Aptarė spalvą ir kad balduose nebūtų aštrių kampų. Vėliau atsiųstame pasiūlyme buvo nurodyta tik suma, pačių baldų projekto nebuvo, jie su nurodyta baldų kaina sutiko. Paaiškino, kad jie pasitikėjo baldininku, jį rekomendavo, todėl kitų variantų neieškojo. Nurodė, kad nuo visų baldų kojų atsilupo dažai, todėl reikėjo keisti visas kojas. Kai baldininkas surinko baldus, juos ji apžiūrėjo gal po 2 savaičių. Dėl trūkumų jam skambino, šis sakė, kad atvažiuos sutvarkyti, tačiau neatvyko. Vėliau rašė jam elektroninį laišką, kuriame nurodė reikalavimus sutvarkyti baldus. Rašė, kad jei nesiruošia ištaisyti trūkumų, turi atvykti susirinkti baldus ir grąžinti pinigus. Tačiau atsakovas vis tiek nieko nedarė. Ieškovė jam skambino, tačiau be rezultatų. Atsakovas sakė, kad jo autobusiukas yra sugedęs, ji pasiūlė 2 savaičių terminą autobusiukui sutvarkyti. Vėliau, neatvykus ir vėl kreipėsi į baldininką. Paaiškino, kad pagaminti baldai ieškovams yra reikalingi asmeniškai buityje. Patvirtino, kad turi kaimo turizmo sodybą, bet šiuo atveju užsakyti baldai buvo surinkti jų gyvenamajame name, jų reikmėms tenkinti. Baldų negalėjo naudoti, nes jie buvo netinkami naudojimui, padaryta daug broko, įdėti netinkami lankstai, reikėjo įdėti papildomus. Teigia, kad viskas buvo aptarta su baldininku. Pažymėjo, kad į teismą kreipėsi po ilgų ir nesėkmingų bandymų bendrauti su atsakovu ir komunikuoti. Atsakymus atsakovas pateikdavo sms žinute ar telefonu. Pats atsakovas neskambino ir nesiūlė atvykti. Pažymėjo, kad turi mažamečių vaikų, o pagaminti baldai buvo nesaugūs, galėjo sužaloti vaikus. Nurodė, kad 2020 m. gruodžio mėnesį dar rašė baldininkui laišką, su klausimu, kada atvyks sutvarkyti baldus, o nesulaukusi atsakymo pradėjo ieškoti kitų baldininkų. Tačiau kiti baldininkai atsakė, kad nenori taisyti kitų padaryto broko. Ir tik pasibaigus karantinui pavyko susitarti su „Stepono baldais“, jie baldus buvo išmontavę ir išsivežę tvarkyti. Kai kuriuos trūkumus atsakovas ir pats žinojo iš karto tik sumontavus baldus, nes kai nešė baldus sugadino stalviršį, bei matė, kad yra užstatyta rozetė, tačiau nesutvarkė. Paaiškino, kad trūkumus įvardijo tik po mėnesio, nes baldininkas iš karto žadėjo vėliau atvykti ir viską sutvarkyti, todėl jie laukė. Nurodė, kad kreipėsi į vartotojų teises, tačiau vartotojų teisių apsaugos tarnyba paaiškino, jog kadangi jos vyras yra ūkininkas ir sąskaita apmokėta ūkininko, šiuo atveju tarnyba ūkininko teisių negina. Nurodė, jog sąskaita turi būti apmokėta fizinio asmens. Ieškovė paaiškino, kad po nesėkmingų bandymų spręsti problemą jau prieš tvarkant baldus pradėjo kontaktuoti su advokatu ir prašyti patarimo.

I. M. B teismo posėdžio metu ieškinį palaikė pilna apimtimi. Paaiškino, kad su atsakovu bendravo gyvai, dalyvavo derinat baldų gamybą. Nurodė, jog derino, kad tai nebūtų patys brangiausi baldai, furnitūra turėjo būti normali, vidutinės klasės, bet baldai turėjo būti saugūs. Buvo aptartas baldų aukštis, matmenys, plotis, gylis ir dydis. Baldininkas viską sau pasibraižė. Nurodė, kad prašė baldininko priimti techninį sprendimą sumontuoti saugius ir tinkamus naudoti baldus. Pažymėjo, kad jis pasitikėjo, kad bus pagaminta taip kaip sutarta. Vėliau baldininkas atsiuntė sąmatą, joje buvo nurodyta kaina, nebuvo nurodyta kokie bus vyriai ir kiti niuansai. Avansą pervedė iš karto. Nurodė, kad baldai buvo skirti ir sau ir kaimo turizmui, jis su šeima ten gyvena laikinai. Paaiškino, kad jis ryte įleido du baldininkus darbuotis, o vakare atvažiavo išleisti ir pamatė, kad sugadintas stalviršis, nesureguliuotos durys, kitų baldų nespėjo apžiūrėti. Baldininkas prašė iš karto pervesti pinigus, nes jam jų labai reikėjo. Tai buvo per pažįstamus rekomenduotas žmogus, todėl pasitikėjo baldininku. Kai vėliau ramiai apžiūrėjo baldus, pamatė ir daug kito broko, t.y. nuo kojelių pradėjo kristi dažai, lentynos sumontuotos kreivai. Kai susisiekė telefonu, baldininkas nepaneigė, kad yra broko, sakė atvažiuos ir sutvarkys. Niekas neatvažiavo ir nesusisiekė su juo. Bendrai sudėjus jo laukė apie pusę metų. Kreipėsi į šalia Mosėdyje esančią baldų įmonę, jie apžiūrėję atsisakė tvarkyti. Be to buvo prasidėjęs Covid 19, todėl visi buvo išsigandę ir niekas nenorėjo važiuoti, tada vėliau atsakovai susirado „S“. Atvykusi brigada pasakė, kad reikia išmontuoti baldus ir visus išsivežti sutvarkyti. Nauji baldininkai nurodė, kad buvo sudėti netinkami, silpni vyriai. Paaiškino, kad visas nuotraukas darė jis pats, o atsakovui jas siuntė sutuoktinė. Nufotografavo ne 50 kojelių, o tik vieną, nes nemanė, kad reikia, nes baldininkas vistiek neatvyko visko pats apžiūrėti, nors galėjo. Paaiškino, kad tiek ilgai laukė, nesikreipdami į teismą, nes vis tikėjosi, kad atsakovas sutvarkys baldus, o vėliau, kai po karantino paaiškėjo tiksli broko kaina, bandė derėtis su atsakovu. Žinojo, kad prieš kreipiantis į teismą reikia motyvų ir žinoti tikslias kainas. Patvirtino, kad tais baldais be ieškovų niekas negalėjo naudotis. Pažymėjo, kad „Stepono baldai“ pateikta sąskaita jį tenkino.

Atsakovės UAB "A" atstovas įmonės teisininkas A. L. teismo posėdžio metu palaikė prieštaravimuose išdėstytus argumentus. Nurodė, kad su ieškovais taikiai susitarti nepavyko. Akcentavo, kad ieškovai turi prisiimti teisines pasekmes, kad raštu neužfiksavo susitarimo su atsakove. Prašė panaikinti preliminarų teismo sprendimą, ieškinį atmesti ir taikyti ieškinio senaties terminą. Jei ieškinys būtų tenkinamas, prašė atsižvelgti į proceso sudėtingumą, posėdžių skaičių ir sumažinti nepagrįstai dideles bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

preliminarus sprendimas keistinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų bei dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimų nustatyta, kad ieškovai M. B. ir I. B. iš UAB „A“ įsigijo baldų, kurių bendra vertė sudarė 4350,00 Eur. Šalys žodžiu aptarė baldų medžiagas, dizainą, spalvą, matmenis, tačiau jokio tikslaus baldų projekto raštu nesuderino. Ieškovai 2019-08-05 ir 2019-11-07 mokėjimo pavedimais apmokėjo atsakovės 2019 m. lapkričio 6 d. išrašytą sąskaitą - faktūrą serija A Nr. 00057. 2019 m. lapkričio 5-6 d. atsakovas atliko pagamintų baldų montavimo darbus, o ūkininkas M. B. priėmė pagamintus baldus ir jų montavimo darbus. Atsakovei atliktus baldų sumontavimo darbus ieškovai pastebėjo tam tikrus baldų trūkumus, t. y. pastebėta, kad kreivai sudėtos lentynos, nuo dar nenaudotų baldų nusilupę dažai, nesureguliuoti komodų stalčiai bei spintų durys, daugelyje vietų trūko varžtų apsaugų ir kita, todėl 2019 m. gruodžio 5 d. ieškovai išsiuntė atsakovei pretenziją dėl baldų kokybės ir defektų, prašydami pašalinti baldų trūkumus ir informuoti apie defektų šalinimo datą arba grąžinti visus už baldus sumokėtus pinigus. Tačiau nepaisant šio ir kitų ieškovų raginimų elektroniniais laiškais, baldų trūkumai nebuvo pašalinti. Ieškovų prašymu 2020 m. gruodžio 15 d. baldų trūkumus pašalino UAB „S“ už 1890 Eur sumą už baldų rekonstrukciją ir pateikė ieškovams 2020-12-15 PVM sąskaitą - faktūrą, serija STB Nr.5685, kurią ieškovai 2020-11-17 ir 2020-12-19 lėšų pervedimo nurodymais apmokėjo UAB „S“. 2020-12-30 ieškovai pateikė atsakovei pretenziją, kuria prašė atlyginti 1890,00 Eur baldų trūkumų šalinimo išlaidas, tačiau atsakovė šių išlaidų ieškovams nesumokėjo.

Dėl sutartinių teisinių santykių kvalifikavimo.

Sutarties laisvės principas (CK 6.156 straipsnis) užtikrina, kad sutarties šalys yra laisvos spręsti, ar sukurti civilinius teisinius santykius, o jau sukurtus ar keisti, ar nutraukti. Šis principas reiškia ir tai, kad šalys turi teisę ne tik sudaryti sutartį, bet ir susitarti dėl jos formos bei turinio (sąlygų), išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato imperatyvius reikalavimus tam tikroms sutartims, jų formai ir turiniui. Sutartis laikoma sudaryta ir galioja nuo to momento, kai jos šalys susitaria dėl visų esminių sutarties sąlygų (CK 6.162 straipsnio 2 dalis) ir šalių susitarimas yra pareikštas įstatymų reikalaujama forma (CK 6.181 straipsnio 4 dalis). Sutartis, kai įstatymas nenustato jai konkrečios formos, gali būti sudaryta žodžiu, raštu (paprasta ar notarine forma) arba konkliudentiniais veiksmais (CK 1.71 straipsnio 1 dalis, 6.192 straipsnio 1 dalis). Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis).

Byloje nustatyta, kad (užsakovas) ūkininkas M. B. su rangove UAB „A“ 2019 m. sudarė baldų gaminimo ir montavimo darbų rangos sutartį. Atsakovė 2019 m. lapkričio 6 d. išrašė ir pateikė ieškovui M. B. sąskaitą - faktūrą serija A Nr. 00057, kurioje įrašytos parduodamos prekės: 1. lentyna I sandėliuko, kiekis - 1; 2. stumdomų durų spinta, kiekis - 1; 3. spinta 2150x500x320, kiekis – 1; 4. spinta 2150x1000x320, kiekis – 1; 5. spinta 2150x600x350, kiekis – 1; 6. komoda 1400x350x960, kiekis – 2; komoda be durelių, suoliukai, kiekis – 4. Sąskaitą – faktūrą nurodyta apmokėti per 2 dienas, bendra prekių kaina – 4350 Eur, avansas - 2300 Eur, sąskaita pasirašyta direktoriaus A. P.. Ieškovas 2019-08-05 ir 2019-11-07 mokėjimo pavedimais atsakovei sumokėjo visą 4350 Eur sumą.

CK 6.228¹ straipsnio 1 dalyje vartojimo sutartis apibrėžiama kaip sutartis dėl prekių ar paslaugų įsigijimo, kurią fizinis asmuo (vartotojas) su prekių ar paslaugų pardavėju (tiekėju) sudaro su vartotojo verslu ar profesija nesusijusiu tikslu, t. y. vartotojo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti. Vadovaujantis vartotojų apsaugos srityje priimtomis Europos Sąjungos ir nacionalinių teisės aktų normomis, sutartis turėtų būti kvalifikuojama kaip vartojimo, jei ji atitinka šiuos esminius požymius: 1) prekes ar paslaugas įsigyja fizinis asmuo, 2) fizinis asmuo prekes ir paslaugas įsigyja ne dėl savo ūkinės-komercinės ar profesinės veiklos, o savo asmeninių, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti, 3) prekes ar paslaugas teikia verslininkas (fizinis ar juridinis asmuo, kuris veikia savo verslo tikslais). Toks teisinis reguliavimas suponuoja bylą nagrinėjančio teismo pareigą teisiškai kvalifikuojant sutartį nustatyti, koks asmuo, t. y. fizinis ar juridinis asmuo, yra prekių ar paslaugų vartotojas, taip pat prekių ir paslaugų įsigijimo tikslą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių 2008 m. vasario 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-211/2008). Jei sutarties šalys yra du verslo subjektai, jų sudaryta sutartis nepatenka į vartojimo sutarties sampratą ir atitinkamam ginčo santykiui teisės aktai, reglamentuojantys vartotojų teisių apsaugą, netaikytini (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2004). Teismų praktikoje pripažįstama, kad tais atvejais, kai ūkininkas sudaro prekių ar paslaugų įsigijimo sutartį, jos kvalifikavimui būtina nustatyti, kokiu tikslu prekės ar paslaugos yra įsigytos – ūkinei veiklai ar asmeniniams poreikiams tenkinti. Jeigu ūkininkas įsigyja prekes ar paslaugas su jo vykdoma veikla susijusiu tikslu, jis negali būti laikomas vartotoju. Atitinkamai – jeigu ūkininkas įsigyja prekes ar paslaugas savo asmeniniams ar šeimos poreikiams tenkinti, jis yra vartotojas ir turi gauti atitinkamą teisinę apsaugą. Kai vartojimo sutartis sudaroma dvigubo naudojimo tikslu, t. y. tiek verslo, tiek asmeniniams tikslams, tokia sutartis laikoma vartojimo sutartimi tik tuo atveju, kai verslo tikslas joje yra nežymus.

Byloje esančiais duomenimis ir šalių paaiškinimais nustatyta, kad ūkininkas M. B. yra įregistravęs ūkininko ūkį, t. y. ieškovas yra ūkininkas. Ūkininkas yra fizinis asmuo, kuris vienas arba su partneriais verčiasi žemės ūkio veikla ir miškininkyste, o jo ūkis įregistruotas Ūkininkų ūkių registre (Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio įstatymo 2 str. 2 d.). Baldų gaminimo rangos pirkimo–pardavimo sutartis žodžiu sudaryta tarp ieškovo, kuris sutartį sudarė kaip ūkininkas ir atsakovės. 2019 m. lapkričio 6 d. išrašytoje sąskaitoje faktūroje serija A Nr. 00057 pirkėjas nurodytas kaip ūkininkas M. B.. Esant nurodytoms aplinkybėms ir siekiant įvertinti, ar ginčijama sutartis yra vartojimo pirkimo–pardavimo sutartis, būtina nustatyti, kokiems tikslams ieškovas įsigijo baldus. Ieškovas nurodė aplinkybes, jog jie su sutuoktine I. B., kuri šiuo atveju laikytina ūkininko partnere, baldus įsigijo savo reikmėms tenkinti gyvenamajame name, kuriame jie su šeima ir vaikais gyvena, pažymėjo, kad neatmetama galimybė, kad ateityje šie baldai bus naudojami ir kaimo turizmo veiklai. Sodros informacinės sistemos duomenimis ieškovas M. B. yra ūkininkas, vykdantis individualią žemės ūkio veiklą, duomenų apie šiuo metu ūkininko vykdomą turizmo veiklą byloje nėra. Teismas atsižvelgdamas į baldų paskirtį, jų techninius parametrus bei pačių ieškovų paaiškinimus duotus teismo posėdžio metu, kurie leidžia pagrįstai manyti, kad ieškovai baldus į gyvenamosios paskirties būstą iš esmės įsigijo savo asmeniniams ir namų ūkio poreikiams tenkinti, bei tikėtinai ateityje ir savo, galimai ūkininko veiklai, vykdyti, todėl sprendžia, kad rangos sutartis buvo sudaryta dvigubo naudojimo tikslu, t. y. tiek verslo, tiek asmeniniams tikslams. Tačiau bylos duomenimis nenustatyta jokių aplinkybių, kad baldai buvo įsigyti daugiau tikslu verslui vystyti ir yra susiję išimtinai su ūkininko vykdoma veikla bei buvo tuo tikslu naudojami. Ateityje planuojamas ieškovo kaimo turizmo verslo tikslas šalių sudarytoje rangos sutartyje yra mažiau žymus, nei baldų įsigyjimo ir naudojimo tikslas ieškovų šeimos reikmėms ir poreikiams tenkinti. Vien aplinkybė, kad ieškovas turi kaimo turizmo sodybą, bei užsiima kita žemės ūkio veikla, tame tarpe gyvulininkyste, ir tikėtinai pagamintus baldus taip pat gali panaudoti savo kaip ūkininko verslui, nesudaro pagrindo spręsti, kad ieškovas sutartį sudarė verslo tikslu ir baldus įsigijo ir naudojo savo kaip ūkininko veiklai vykdyti, o ne kaip vartotojas. Esant nurodytoms aplinkybėms teismas pripažįsta, kad ieškovų gyvenamajame name įrengti baldai yra tikslu ieškovų šeimos gyvenimui labiau tikėtinomis, todėl vertina, kad ieškovas rangos sutartį sudarė kaip vartotojas ir šalių sudaryta sutartis kvalifikuotina vartojimo rangos sutartis.

Vartojimo rangos sutartimi rangovas, kuris yra verslininkas, įsipareigoja pagal užsakovo, kuris yra vartotojas, užsakymą atlikti tam tikrą darbą, skirtą tenkinti buitinius ar asmeninius užsakovo ar jo šeimos poreikius, o užsakovas įsipareigoja priimti darbo rezultatą ir už jį sumokėti (CK 6.672 straipsnio dalis). Rangovas iki sutarties sudarymo privalo suteikti užsakovui visą reikiamą informaciją, susijusią su darbų atlikimu, taip pat informaciją apie darbui atlikti būtinas medžiagas bei darbui atlikti reikalingą laiką. Jeigu rangos sutartis sudaryta daiktui pagaminti, tai rangovas užsakovui kartu su pagamintu daiktu perduoda ir teises į jį. Įstatymas nenustato baldų gaminimo darbų rangos sutarčiai privalomos rašytinės formos, todėl ji, kaip sandorio šalių valia, gali būti išreikšta (sudaryta) žodžiu, raštu, veiksmu ar kitokia valios išreiškimo forma (konkliudentiniais veiksmais), kai iš asmens elgesio matyti jo valia sudaryti sandorį (CK 1.64 straipsnio 1 dalis, 1.71 straipsnis).

Teismų praktikoje ne kartą akcentuota, kad vienai iš sandorio šalių esant vartotoja, jai taikoma didesnė apsauga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 13 d nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-142-687/2015). Vartotojas laikytinas silpnesniąja sutarties šalimi.

Dėl ieškinio senaties

termino.

CK 6.667 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad reikalavimams, kylantiems dėl atliktų darbų trūkumų, nustatomas vienerių metų ieškinio senaties terminas, išskyrus šio kodekso nustatytas išimtis. Sprendžiant ar ieškinio senaties terminas praleistas, galima tik nustačius tikslų momentą, nuo kurio prasidėjo šio termino eiga. Bendroji taisyklė, reglamentuojanti ieškinio senaties termino pradžią, įtvirtinta CK 1.127 straipsnio 1 dalyje, kur nustatyta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos; teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą, šios taisyklės išimtis nustato civilinis kodeksas ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. Viena iš tokių išimčių yra nustatyta CK 6.667 straipsnio 3 dalyje ir taikytina esant rangos teisiniams santykiams. Šioje normoje įtvirtinta taisyklė, pagal kurią tuo atveju, kai įstatymas ar rangos sutartis nustato garantinį terminą ir apie trūkumus buvo pareikšta per šį garantinį terminą, ieškinio senaties terminas prasideda nuo pareiškimo apie trūkumus dienos.

Kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad, siekiant sudaryti sąlygas sukurti stabilius civilinius teisinius santykius, ieškinio senatį reikia taikyti ne mechaniškai, nes tai būtų nesuderinama su teismo pareiga vykdyti teisingumą, o atsižvelgiant į įvairias aplinkybes - šalių elgesį, jų aktyvumą, jų ginamos vertybės svarbą, lyginant ją su būtinybe remtis ieškinio senaties instituto normomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-265/2009; Nr. 3K-3-393/2012, Nr. 3K-3-234/2013). CK 1.131 straipsnio 2 dalis nustato, jog teismui pripažinus, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas.

CK 6.666 straipsnio 2 dalis numato, kad kai nėra nustatytas garantinis terminas, darbų rezultato trūkumai turi būti nustatyti per protingą terminą, bet ne ilgesnį kaip dveji metai nuo darbų rezultato perdavimo, jeigu įstatymas ar rangos sutartis nenustato kitokio termino. Jeigu rangos sutartis nenustato ko kita, garantinis terminas pradedamas skaičiuoti nuo to momento, kai darbų rezultatą priėmė arba turėjo priimti užsakovas (CK 6.666 straipsnio 5 dalis).

Iš teismo posėdžio metu šalių teiktų paaiškinimų nustatyta, kad atsakovas 2019 m. lapkričio 5-6 d. atliko baldų gaminimo ir montavimo darbus, apie kai kuriuos baldų trūkumus, tai yra apie stalviršio sugadinimą, atsakovas jau žinojo iš karto tik atlikęs darbus, o apie kitus trūkumus ieškovai pastebėjo tik praėjus porai savaičių. 2019-11-19 ieškovai su atsakovu susisiekė telefonu ir informavo dėl kitų pastebėtų baldų trūkumo, tačiau atsakovas neįvykdė pažado atvykti ir pašalinti baldų trūkumus. Ieškovai apie baldų trūkumus raštu pirmą kartą atsakovą informavo 2019-12-05. Atsižvelgiant į išdėstytą vertintina, kad ieškovai apie savo teisių pažeidimą sužinojo apžiūrėję ir pastebėję visus baldų trūkumus, t.y. kuomet 2019-11-19 telefonu jie informavo atsakovą, jie jau buvo įvertinę ir nustatę baldų kokybės neatitikimus, todėl nuo šios dienos turėjo būti pradėtas skaičiuoti ieškinio senaties terminas. Tai reiškia, kad ieškinio senaties terminas baigėsi 2020-11-19, o ieškinys dėl atliktų darbų trūkumų teismui buvo pateiktas praėjus daugiau kaip dviems mėnesiams - 2021-01-28, jau pasibaigus ieškinio senaties terminui.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovai iki bylos iškėlimo teisme dienos aktyviais veiksmais komunikuojant su atsakovu siekė ginti savo pažeistas teises ir teisėtus interesus, tai patvirtina ieškovų atsakovui siųsti raštai ir elektroniniai laiškai dėl baldų trūkumų. Atsakovas 2019-12-06 telefonu, sms žinute informavo, jog kai atliks kitus darbus ir suremontuos autobusą atvyks ir baldų trūkumus pašalins. Tokiu būdu ieškovams buvo suformuotas teisėtas lūkestis, kad baldų trūkumai bus pašalinti, tačiau tai gali užimti laiko. Nėra pagrindo netikėti ieškovų paaiškinimais, kad jie neturėjo tikslo baldų trūkumų šalinimo klausimą spręsti teisminiu būdu ir tikėjo atsakovo pažadais juos pašalinti. Teismui nekelia abejonių ir ieškovų teiginiai, kad 2020 m. kovo 14 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu paskelbtus Lietuvos Respublikos teritorijoje karantiną ir su tuo susijusius verslo bei asmenų kontaktų apribojimus, ieškovams buvo sudėtinga surasti kitą baldų gamintoją, kuris galėtų įvertinti ir pašalinti baldų trūkumus, tai patvirtina ir 2021-04-13 UAB „S“ patvirtinimas, kad 2020 m. į juos kreipėsi ieškovas M. B. su prašymu pašalinti baldų trūkumus (broką), tačiau šie įvertinę reikalingus pašalinti trūkumus, juos pašalinti atsisakė. Atitinkamai suradus baldų gamintojus UAB „S“ baldų trūkumų šalinimo darbams atlikti buvo reikalingas tam tikras terminas, PVM Sąskaita-faktūra serija STB Nr.5686 1890 Eur sumai už atliktus baldų trūkumų šalinimo darbus išrašyta tik 2020-12-15, o teisinė pretenzija dėl išlaidų atlyginimo atsakovės UAB „A“ direktoriui A. P. išsiųsta 2020-12-30. Pažymėtina, kad ieškinio senaties termino praleidimo laikas nėra ilgas, o ieškinys buvo pareikštas nepasibaigus dviejų metų garantijos terminui, kuris šiuo atveju galioja iki 2021-11-06.

Atsižvelgiant į išdėstytą teismas vertina, kad ieškovai veikė protingai ir sąžiningai, jie ieškinio senaties terminą praleido dėl pateisinamų, svarbių ir nuo ieškovų nepriklausančių priežasčių, todėl ieškinio senaties terminas atnaujintinas.

Dėl baldų trūkumų.

Vartojimo rangos sutartis yra sutartis, kuri pagal savo dalyką yra rangos, t. y. sutartis sudaryta pagaminti arba perduoti tam tikrą darbo rezultatą arba atlikti kitokius darbus, kurių metu sukurtas rezultatas perduodamas užsakovui (CK 6.645 straipsnio 1 dalis), ir kartu pagal sutarties šalių subjektinę sudėtį – vartojimo sutartis. Pagal vartojimo rangos sutartį rangovas, kuris yra verslininkas, įsipareigoja pagal užsakovo, kuris yra vartotojas, užsakymą atlikti tam tikrą darbą, skirtą tenkinti buitinius ar asmeninius užsakovo ar jo šeimos poreikius, o užsakovas įsipareigoja priimti darbo rezultatą ir už jį sumokėti (CK 6.672 straipsnio 1 dalis). Vartojimo sutartinių santykių reglamentavimas visų pirma grindžiamas vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, doktrina, specialiu vartojimo sutartinių santykių reglamentavimu siekiama atkurti sutarties šalių interesų pusiausvyrą, suteikiant vartotojui papildomas teisių apsaugos garantijas, kompensuojančias jo padėties esant sutartiniams santykiams trūkumus.

Vartojimo rangos sutartyje numatytus darbus rangovas privalo atlikti tinkamai ir laiku. Rangovas atsako už netinkamos kokybės darbą, pavėluotai atliktus arba neatliktus darbus, blogą medžiagų kokybę (kai darbai atliekami iš rangovo medžiagos) ir kt. Rangovui pažeidus vartojimo rangos sutartį, užsakovas gali pasinaudoti bendraisiais užsakovo teisių gynybos būdais, be to, rangovui gali būti taikoma civilinė atsakomybė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, kad, esant vartojimo rangos teisiniams santykiams, užsakovas turi teisę pasirinkti, kuriuo iš įstatyme nustatytų gynybos būdų naudotis – rangovas negali primesti užsakovui savo valios dėl pažeistų teisių gynimo būdo pasirinkimo ar apriboti užsakovo pasirinkimą. Rangovas prisiima riziką ir, žinodamas savo teises ir pareigas, turi žinoti, kad netinkamos kokybės daikto pagaminimo atveju užsakovo (vartotojo) teisės gali būti ginamos taikant įvairius įstatyme įtvirtintus pažeistų teisių gynimo būdus, kurių pasirinkimo teisę turi užsakovas (vartotojas).

Kai darbo rezultato trūkumai nustatomi darbą atlikus – jo (rezultato) priėmimo ar naudojimo metu, užsakovo teises reglamentuoja CK 6.678 straipsnis. CK 6.678 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, darbų rezultato priėmimo metu arba jo naudojimo metu nustačius darbų rezultatų trūkumus, užsakovas turi teisę per CK 6.666 straipsnyje nustatytus terminus savo pasirinkimu pareikšti vieną iš CK 6.665 straipsnyje numatytų reikalavimų arba reikalauti pakartotinai ir neatlygintinai atlikti darbus arba atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas. Būtent pastarąjį ieškovai pasirinko, kaip pažeistų savo teisių gynimo būdą - atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas.

CK 6.665 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu darbai atlikti nukrypstant nuo sutarties sąlygų, dėl kurių darbų rezultatas negali būti naudojamas pagal sutartyje nurodytą paskirtį arba pablogėja jo naudojimo pagal sutartyje nurodytą paskirtį galimybės (sąlygos), o jeigu paskirtis sutartyje nenurodyta, – pagal normalią paskirtį, tai užsakovas savo pasirinkimu turi teisę, jei įstatymas ar sutartis nenustato ko kita, reikalauti iš rangovo: 1) neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą; 2) atitinkamai sumažinti darbų kainą; 3) atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, jeigu užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo numatyta rangos sutartyje. Taigi, palyginus su bendruoju rangos santykių reglamentavimu, užsakovui suteikiamas platesnis gynybos būdų pasirinkimas – užsakovo teisė pašalinti trūkumus savo jėgomis ir pareikalauti iš rangovo atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas nesaistoma sąlygos, kad ji būtų numatyta rangos sutartyje.

Bylos medžiaga patvirtina, kad šalis siejo vartojimo rangos teisiniai santykiai, šalys rašytinės sutarties nebuvo sudarę. Už sutarties sąlygų nevykdymą taikytina sutartinė civilinė atsakomybė. Sutartinės prievolės neįvykdymas ar netinkamas įvykdymas nėra preziumuojamas (CK 6.246, 6.256 str.), todėl ginčo atveju tą privalo įrodyti ieškovas. Atsakovas neginčija aplinkybės, kad šalis siejo rangos teisiniai santykiai, pripažįsta apmokėtą PVM sąskaitą - faktūrą, bei iš esmės pripažino estetinius baldų trūkumus, neginčija faktų, kad nešant buvo sugadintas spintelės stalviršis, su komoda iš dalies buvo užstatyta rozetė, bei nuo baldų kojelės nusilupo dažai. Tačiau nesutinka su perdažytų baldų kojelių skaičiumi, teigia, kad nebuvo sutarta dėl specialių lankstų įdėjimo, bei atitinkamai nesutinka su visa atliktų baldų trūkumų šalinimo darbų kaina. Pažymėtina, kad šiuo atveju prievoliniai santykiai susiklostė tarp verslo subjektų - fizinio asmens, ūkininko, kuris verčiasi žemės ūkio veikla ir juridinio asmens, t. y. baldų gamintojo, turinčio patirties baldų gaminimo, montavimo ir įrengimo verslo bei derybų srityje. Byloje esantys paaiškinimai patvirtina, kad tai buvo ne pirmas atsakovės kaip baldų gamintojos sandoris su užsakovu, todėl vertintina, kad atsakovė galėjo numatyti įsipareigojimų nevykdymo ar netinkamo vykdymo padarinius.

Šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai (CK 6.200 straipsnio 1 dalis). Vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę draudžiama (CK 6.59 straipsnis). Sąžiningumas yra vienas iš bendrųjų teisės principų (CK 1.5 straipsnio 4 dalis), kiekviena sutarties šalis, turėdama sutartinių santykių, privalo elgtis sąžiningai (CK 6.158 straipsnio 1 dalis), sąžiningas elgesys yra privalomas tiek esant ikisutartiniams santykiams (CK 6.163 straipsnis), tiek sudarant sutartį (CK 6.162 straipsnis), tiek aiškinant jos turinį (CK 6.193 straipsnis), tiek ją vykdant (CK 6.200 straipsnis), tiek taikant restituciją (CK 6.222 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad pirkėjo, kuriam perduotas netinkamos kokybės daiktas, galimybę pasinaudoti įstatyme nustatytomis teisėmis įstatymų leidėjas susiejo su daikto trūkumų pobūdžiu, todėl sprendžiant, ar pirkėjo pasirinktas jo pažeistų teisių gynimo būdas yra tinkamas, svarbu įvertinti, kada išryškėjo daikto trūkumai, dėl kokių priežasčių šie trūkumai galėjo susidaryti, ar galima daiktu naudotis nepašalinus jo trūkumų, ar tuos trūkumus įmanoma pašalinti už proporcingą kainą per protingą terminą, ar trūkumai yra esminiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-142-687/2015).

Atsakovas teigia, kad pirmą kartą apie 2019-11-05 - 2019-11-06 atliktų baldų trūkumus buvo informuotas gavęs 2020-12-30 ieškovų el. paštu išsiųstą pretenziją, kuria prašė atlyginti 1890,00 Eur baldų trūkumų šalinimo išlaidas. Tačiau bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovui atliktus baldų sumontavimo darbus ieškovai pastebėjo tam tikrus baldų trūkumus jau 2019-11-19 ir su atsakovu susisiekė telefonu, 2019 m. gruodžio 5 d. ieškovai išsiuntė atsakovei pretenziją dėl baldų kokybės ir defektų, prašydami pašalinti baldų trūkumus ir informuoti apie defektų šalinimo datą arba grąžinti visus už baldus sumokėtus pinigus. Iš ieškovų siųstų raštų turinio matyti, kad ieškovai buvo įvardinę dalį baldų trūkumų - kreivai sudėtos lentynos, nuo dar nenaudotų baldų nusilupę dažai, nesureguliuoti komodų stalčiai bei spintų durys, daugelyje vietų trūko varžtų apsaugų ir kita. Pažymėtina, kad apie netinkamų lankstų sudėjimą, t. y. reikalingų 4 pakėlėjų dviejų spintelių dangčiams įdėjimą atsakovas iki pretenzijos gavimo nebuvo informuotas, bei ši baldų furnitūros dalis bei kaina nebuvo šalių aptarta ar derinta. Atsakovui pretenzija 2020-12-30 išsiųsta el. paštu „arvvdaspuskorius@inbox.lt“, kuris yra viešai skelbiamas kaip įmonės kontaktinis elektroninis paštas, bei kuriuo ieškovai anksčiau buvo išsiuntę ir kitus prieš tai atsakovui siųstus raštus, o t. y. 2019-12-05 raštą, 2019-12-06 bei 2019-12-20 elektroninius laiškus su reikalavimu pašalinti baldų defektus. Todėl atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes darytina pagrįsta išvada, kad atsakovas apie baldų trūkumus buvo informuotas tinkamai, tačiau baldų trūkumų nepašalino. Ieškovų prašymu 2020 m. gruodžio 15 d. baldų trūkumus pašalino UAB „S“ už 1890 Eur sumą ir pateikė ieškovams 2020-12-15 PVM sąskaitą - faktūrą, serija STB Nr.5685, kurią ieškovai apmokėjo. Baldų trūkumus patvirtina kartu su ieškiniu pateiktos baldų nuotraukos, bei papildomai prie atsiliepimo pateikto 2021-04-06 UAB „Stepono baldai“ patikslinimas, kuriame detalizuoti šalinti baldų trūkumai ir nurodyta tiksli kiekvieno trūkumo šalinimo kaina. UAB „Si“ nurodė, kad 2020-12-15 PVM sąskaitoje faktūroje serija STB Nr. 5686 nurodytame 4 punkte „Baldų rekonstrukcija (remontas)“ nurodyta bendra 1890 Eur suma yra baldų trūkumų (broko) šalinimo išlaidos, kuri susidarė atlikus nurodytus baldų trūkumų (broko) šalinimo darbus: visų kojelių išmontavimas, perdažymas, jų siuntimas į Šiaulius dažymui - 912 Eur; specialių lankstų įdėjimas - 160 Eur; lentynų laikiklių keitimas - 93 Eur; sugadintos spintelės stalviršio keitimas - 124 Eur; komodos perdarymas dėl užstatytos rozetės - 37 Eur; varžtų apsaugų įdėjimas - 15 Eur; komodų stalčių, spintelių bei spintų durų sureguliavimas - 63 Eur; kreivai sudėtų lentynų permontavimas - 18 Eur; baldų pilnas išmontavimas, išvežimas, atvežimas bei sumontavimas iš naujo - 468 Eur.

Atsakovo prieštaravimuose nurodyta, kad jis atlikdamas baldų gaminimo ir montavimo darbus vadovavosi tokių darbų atlikimui nustatytų bendrųjų techninių parametrų, tačiau jokių jo teiginius patvirtinančių įrodymų byloje nepateikta. Pažymėtina, kad atsakovo dėstomas subjektyvus nustatytų baldų trūkumų vertinimas nesąlygoja ir nepaneigia išvados dėl nustatytų baldų trūkumų fakto. Akivaizdu, kad jeigu atsakovas būtų visus baldų gaminimo ir montavimo darbus atlikęs kokybiškai, ieškovai nebūtų pasitelkę trečiojo asmens UAB „S“ trūkumams pašalinti. Šiuo atveju nekyla abejonių, kad jeigu atsakovas būtų tinkamai pagaminęs ir sumontavęs baldus ieškovams, jų broką įrodančių foto nuotraukų nebūtų įmanoma padaryti. Be to baldų trūkumus patvirtina UAB „S“ bei UAB „S“ raštai. Taip pat tam tikro baldų broko buvimo neneigia ir pats atsakovės atstovas direktorius A. P., kurio elektroninis laiškas su paklausimu V. B., įmonės „B“ atstovui patvirtinta, kad jis teiraujasi už kiek galima ištaisyti šiuos brokus: „reikia nudažyti kojelę, iš gylio sumažinti komodą, pakeisti stalviršį ant komodos iš lenkiškos plokštės 1400 x400x36, sureguliuoti dureles spintai, sudėti 4 pakėlėjus 2 dangčiam“. Kas leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad atsakovo prieštaravimuose išdėstyti teiginiai, kad baldų broko nebuvo, o tik nežymūs baldų gaminimo ir montavimo darbų trūkumai, kurie yra mažareikšmiai ir iš esmės susiję su estetiniu baldų vaizdu, neatitinka faktinių duomenų, todėl atmestini.

Taigi akivaizdu, kad baldai turėjo estetinius trūkumus, savo išvaizda jie neatitiko įprastos baldams būdingos estetinės išvaizdos. Taip pat sutiktina su ieškovų pozicija, kad esant kreivai sudėtoms lentynoms, bei nesureguliuotiems komodų stalčiams baldai laikytini netinkami ir nepatogūs naudotis, taigi šiuo atveju baldams, kurie yra skirti žmonėms naudoti gyvenamojoje patalpoje tai yra vienas iš esminių trūkumų. Atsakovas iškėlė abejonę dėl visų baldų kojelių perdažymo būtinumo, nurodė, kad pateikta tik vienos kojelės fotonuotrauka, kurioje matyti, kad atsilupo dažai ir nėra pateikta įrodymų, kad reikėjo perdažyti visas kojeles. Šiuo atveju atsakovas neneigia, kad baldų kojos buvo dažytos vienu metu, tais pačiais dažais ir tokiu pačiu metodu, todėl akivaizdu, kad pastebėjus baldų kojų dažymo broką, bei šalinant visus baldų trūkumus ir iškilo būtinybė tvarkyti ir perdažyti visas baldų kojas, kad ateityje vėl nereiktų tvarkyti baldų kojų, juo labiau tai įrodo UAB „Stepono baldai“ baldų trūkumų detalizavimas, nes tikėtina baldų gamintojas nebūtų perdažęs visų baldų kojelių, jei jos buvo nudažytos kokybiškai.

Atsakovas pateikė duomenis apie kitų įmonių „“ ir mažosios bendrijos „V“ komercinius pasiūlymus, kuriuose pateiktos preliminarios baldų šalinimo trūkumų darbų kainos. Individuali įmonė „“ 2021-04-22 komercinius pasiūlyme nurodė, kad darbų kaina sudarytų 937,00 Eur, kurią sudaro 42 vnt. kojelių perdažymas su gruntu – 310,00 Eur, komodos mažinimas iš gylio išrenkant į dalis – 141,00 Eur, stalviršis iš laminuotos drožlių plokštės ir jo pakeitimas – 183,00 Eur, durelių sureguliavimas objekte – 20,00 Eur, 4 vnt. durelių pakėlėjų sumontavimas ir pristatymas – 158,00 Eur, transporto išlaidos - 125,00 Eur (kainos nurodytos be mokesčių). Mažosios bendrijos „V“ 2021-03-30 pateiktoje preliminarioje baldų šalinimo trūkumų darbų sąmatoje nurodyti tik tokie darbai ir kainos: kojelės dažymas - 15,00 Eur, komodos perdarymas – 85,00 Eur, lenkiškos plokštės stalviršis 85,00 Eur, 4 pakėlėjų sumontavimas - 60,00 Eur, durų sureguliavimas ir lipdukai 15,00 Eur. Tai yra pasiūlymuose nenurodytos transporto išlaidos, kainos nurodytos be mokesčių, nenurodytos kojelių įmontavimo ir išmontavimo kainos, neatitinka kojelių vienetų skaičius. Vertintina, kad atsakovo pateiktos kitų baldų gamintojų sąmatos yra neišsamios ir netikslios, nes pateiktos neapžiūrėjus pačių nekokybiškų baldų, todėl teismas neturi pagrindo remtis šiais įrodymais, kad nustatyti vidutinę atliktų darbų rinkos kainą. Taip pat pažymėtina, kad šiuo atveju ieškovai kaip vartotojai nėra saistomi pareigos surasti pigiausiai atliekantį baldų gaminimo ir montavimo darbus gamintoją. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovo pateikti kitų baldininkų pasiūlymai su kainomis nėra pakankamai tikslūs, pasiūlymuose pateiktos kainos yra preliminarios, todėl jos nėra galutinės ir galėjo keistis. Juose nėra nurodyta, kiek kainuotų komodos, spintelių sureguliavimas (nurodyta tik spintos durų sureguliavimo kaina), pateiktuose pasiūlymuose ne visur pateikta arba iš vis nepateikta montavimo ir/ arba išmontavimo kaina, pasiūlymuose vertinama tik vienos kojelės perdažymo kaina, nors kojelių, kurias perdažyti reikėjo buvo 50 vnt., be to nėra nurodyta, kiek kainuoja lentynų laikiklių pakeitimas. Taip pat MB „V“ nenurodė, kiek kainuoja transportavimas. Atsakovas baldininkams siuntė baldų nuotraukas, kuriose matosi baldų trūkumai, tačiau vertintina, kad vien iš nuotraukų, baldų trūkumų dydžio šalinimo kainos nustatyti tiksliai nėra įmanoma. Šiuo atveju nei pats atsakovas nei kiti baldininkai nebuvo atvykę ir apžiūrėję baldų. Sutiktina su ieškovų teiginiais, kad baldų trūkumų šalinimo kaina gali ženkliai skirtis ir dažnu atveju priklauso nuo to, ar baldininkas tam tikrus darbus (dažo, transportuoja) daro pats ar pasitelkia tokia veikla užsiimančią kitą įmonę, todėl šiuo atveju atsakovo pateikti pasiūlymai neatlikus visapusiško rinkos tyrimo nėra rodiklis ir tiksliai neatspindi rinkoje vyraujančių kainų, tai rodo ir atsakovo tarp pateiktų preliminarių pasiūlymų kainų esantis skirtumas. Pažymėtina, kad ieškovai rinkosi UAB „Stepono baldai, nes baldininkai, į kuriuos kreipėsi ieškovai nesutiko šalinti atsakovo pagamintų baldų trūkumų.

Iš teismo posėdžio metu duotų šalių paaiškinimų nustatyta, kad užsakant baldus, ieškovai nurodė baldų spalvą, aptarė jų matmenis, bei pageidavo, kad tai nebūtų patys brangiausi baldai, o vidutinės klasės. Ieškovai nurodė, kad jie pasitikėjo baldininku kaip savo srities profesionalu, išmanančiu savo darbą ir tikėjosi, kad baldų furnitūra bus normali ir baldai bus saugūs, tačiau ieškovai neneigia, kad neaptarė furnitūros niuansų, t. y. pakėlėjų ar lankstų įmontavimo, bėgelių, stabdžių ar kitų detalių balduose reikalingumo. Ieškovai teigia, kad prašė baldininko priimti techninį sprendimą sumontuoti saugius ir tinkamus naudoti baldus, tačiau pagamintų spintų dangčiai nesilaikė, krito, todėl reikėjo sumontuoti papildomus lankstus - pakėlėjus. Atsakovas argumentavo, kad tai nebuvo aptarta ir suderinta, jis padarė ekonominį variantą ir dangtį galima prilaikyti ranka. Šiuo atveju teismas sutinka, kad šalys nebuvo suderinusios šios baldų furnitūros dalies bei kainos. Akivaizdu, kad papildomos medžiagos gaminant baldus sudaro didelę jų kainos dalį, dėl ko didėja darbų sąmatos suma, todėl ši baldų furnitūros dalis turėjo būti aptarta ir suderinta. Byloje nenustatyta aplinkybių, kad ieškovai akcentavo baldininkui, kad spintelių dangčiai turi atidarius patys laikytis. Tai, kad dangčiai atidarius nesilaikė patys, negalima vertinti kaip baldų broko, nes dėl to naudotis baldais galima, tiktai yra nepatogu. Specialių lankstų įdėjimas šiuo atveju laikytinas kaip baldų pagerinimu, kad jais būtų patogiau naudotis, todėl atsižvelgiant į išdėstytą, ieškovų prašymas dalyje dėl specialių lankstų įdėjimo, kurių kaina 160,00 Eur yra nepagrįstas ir šioje dalyje netenkintinas.

Teismų praktikoje pažymėta, kad pareiga bendradarbiauti nėra absoliuti, egzistuoja tam tikros jos ribos, kurios nustatomos atsižvelgiant į pagrįstus lūkesčius, kad kiekviena šalis savo pareigas vykdys tinkamai. Noras bendradarbiauti turi būti abipusis, nes priešingu atveju sutartis gali likti taip ir neįgyvendinta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2013). CK 1.5 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. CK 6.38 straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, - vadovaujantis protingumo kriterijais. Atsakovė savo prieštaravimuose pažymėjo, kad kiekviena šalis turi atlikti savo pareigas kuo ekonomiškiau ir vykdydama prievolę bendradarbiauti su kita šalimi (šalių pareiga kooperuotis). Tačiau pačios atsakovės atstovas veikė priešingai, žinodamas, kad jo sumontuoti baldai turi trūkumų, nebendradarbiavo su ieškovais, į jų siųstus elektroninius laiškus nereagavo, neatvyko apžiūrėti ir pats įvertinti baldų kokybės, nepasiūlė ištaisyti baldų trūkumų kuo mažesnėmis sąnaudomis, nepasiūlė ieškovams kito alternatyvaus, ekonomiškesnio baldų trūkumų ištaisymo sprendimo būdo ar pigesnio baldų gamintojo. Ieškovai savo pareigas įvykdė tinkamai – atsiskaitė už sutartus darbus nustatytais terminais, o atsakovas privalėjo tinkamai ir kokybiškai atlikti sutartus darbus, tačiau darbų tinkamai neatliko, t. y. pagamino ir sumontavo baldus su trūkumais ir jų neištaisė, ir tai laikytina esminiu sutarties pažeidimu. Netinkamas prievolių, kylančių ir sutarties, vykdymas sąlygoja dėl sutarties nevykdymo kalto asmens civilinės atsakomybės atsiradimą. Bylos duomenimis nustatyta, kad šalinant baldų trūkumus buvo naudojamos tokios pačios kokybės medžiagos, kokios buvo naudojamos atsakovo, todėl baldų kaina nėra per didelė atsižvelgiant į šalintų baldų trūkumų kiekį. Aplinkybių, kad ieškovai siekia pasipelnyti atsakovo sąskaita, nenustatyta.

Visos šios byloje nustatytos aplinkybės leidžia susiformuoti teismo įsitikinimui, kad dalis atsakovo sumontuotų baldų buvo nekokybiški, baldai buvo su trūkumais ir jie neatitiko jiems keliamų reikalavimų, atsakovės direktorius apie tai buvo tinkamai informuotas ir tai, kad baldai turi tam tikrų kokybės trūkumų pripažino, o baldų trūkumų šalinimo išlaidos atitinka rinkos kainas ir yra protingos, todėl ieškovai turi teisę reikalauti atlyginti patirtas trūkumų šalinimo išlaidas. Atitinkamai atsižvelgiant į tai, kad baldų trūkumai atsirado dėl atsakovo netinkamai atliktų baldų gaminimo ir montavimo darbų, laikytina, kad atsakovas turi prisiimti dėl jo netinkamai atlikto darbo atsiradusias teisines pasekmes, tai yra atlyginti ieškovų patirtas baldų trūkumų šalinimo išlaidas, išskyrus dalyje dėl specialių lankstų įdėjimo, kurių kaina 160,00 Eur, todėl ieškovų prašymas tenkintinas iš dalies.

Už laiku neįvykdytą piniginę prievolę iš atsakovės ieškovams priteistinos 5 procentų metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 1 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).

Išdėstytų motyvų ir argumentų pagrindu yra faktinis ir teisinis pagrindas Plungės apylinkės teismo 2021 m. sausio 29 d. preliminarų sprendimą pakeisti (CPK 430 straipsnio 6 dalies 3 punktas).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, 2021 m. sausio 29 d. preliminarus sprendimas keistinas, sumažinant ieškovams iš atsakovės priteistiną baldų trūkumų šalinimo išlaidų sumą 160,00 Eur, ir priteisiant ieškovams iš atsakovės 1730,00 Eur baldų trūkumų šalinimo išlaidas.

Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Tenkinus ieškinį iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 93 straipsnio 2 d.).

Byloje nustatyta, ieškovai, paduodant ieškinį sumokėjo 21,00 Eur žyminį mokestį (CPK 80 straipsnio 1 dalies 8 punktas) ir 1100,00 Eur atstovavimo išlaidų ir pateikė teismui tai patvirtinančius dokumentus. Iš viso ieškovai patyrė 1121,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsakovas nepateikė teismui duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas

CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas priteisia šaliai išlaidas, susijusias su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgdamas į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, tačiau ne didesnes, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R–85 patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, į kurias turi atsižvelgti teismai, priteisdami šalims jų turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą teisme dydis neviršija rekomenduotino, nagrinėjamu atveju ieškovų ieškinio suma sudarė 1890,00 Eur, todėl laikytina, jog patenkinta 92 procentai ieškinio reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys buvo tenkintas iš dalies 92 procentų apimtyje, ieškovams I. B. ir M. B. iš atsakovės UAB „A” proporcingai teismo patenkintų ieškinio reikalavimų daliai priteistinos bylinėjimosi išlaidos 1031,00 Eur.

Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovų nepriteistinos (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265 – 270, 430 straipsniais, teismas

nusprendžia:

priimti galutinį sprendimą.

Atnaujinti ieškinio senaties terminą.

Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2021 m. sausio 29 d. preliminarų sprendimą pakeisti: ieškinį tenkinti iš dalies - priteisti iš atsakovės UAB „A”, į. k. 1730,00 Eur baldų trūkumų šalinimo išlaidas, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 1730,00 (vieno tūkstančio septynių šimtų trisdešimt eurų, 00 ct) sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2021-01-29 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1031,00 Eur (vieną tūkstantį trisdešimt vieną eurą, 00 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovų I. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ir M. B., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą padavus per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus.