- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-10-18
- Bylos Nr.
- 2A-2083-590/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-09892-2011-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vidas Stankevičius
- Ieškovas
- UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“, UAB „Nekilnojamojo turo valdymas“
- Atsakovas
- UAB „Norfos mažmena“
- Kategorijos
- 35.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 36.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 42.10pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 50.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. sausio 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Nekilnojamojo turo valdymas“ ieškinį atsakovui UAB „Norfos mažmena“ dėl skolos priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo 9197,03 Lt skolą, 692,14 Lt delspinigių, 305,34 Lt palūkanų, 8,05 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad UAB „Serneta“, kurios teisės vėliau perėjo ieškovui, ir atsakovas 2007-04-13 sudarė Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, kurios pagrindu atsakovui buvo išnuomotos patalpos, esančios L. Giros g. 15, Vilniuje, o atsakovas įsipareigojo kas mėnesį mokėti ieškovui nuomos ir komunalinius mokesčius. 2007-08-07 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu ieškovas UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ įsigijo atsakovo nuomojamus nekilnojamuosius daiktus ir perėmė visus UAB „Serneta“ sutartinius įsipareigojimus. Ieškovas atsakovui pateikė 2011-03-09 sąskaitą NTV Nr. 5619 – 8152,80 Lt sumai, 2011-02-09 sąskaitą NTV Nr. 5313 – 13575,93 Lt sumai, kurią atsakovas apmokėjo pavėluotai, 2011-03-30 sąskaitą NTV Nr. 5714 – 1044,23 Lt sumai. Atsakovas liko skolingas 9197,03 Lt pagal sąskaitas NTV Nr. 5619 ir NTV Nr. 5714, taip pat delspinigius ir palūkanas.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu su pareikštu ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad atsakovas negavo 2011-02-09 sąskaitos NTV Nr. 5313. Visą sąskaitoje nurodytą sumą atsakovas ieškovui sumokėjo 2011-04-19 mokėjimo pavedimu Nr. DS0900022522. Atsakovas nėra gavęs ir sąskaitos NTV Nr. 5619, be to, ieškovas kartu su šia sąskaita bei sąskaita NTV Nr. 5714 nepateikė komunalinių paslaugų teikėjo sąskaitų, kurių pagrindu ieškovas parengė savo sąskaitą atsakovui. Atsakovas buvo kreipęsis į ieškovą dėl išrašytų sąskaitų pagrįstumo, tačiau šis nereagavo ir nepateikė paslaugų teikėjo sąskaitos. Sąskaitos NTV Nr. 5619 ir NTV Nr. 5714 neapmokėtos dėl to, kad nebuvo laiku pateiktos bei dėl nepakankamo ieškovo bendradarbiavimo. Mano, kad sąskaita NTV Nr. 5313 apmokėta pavėlavus 52 dienas, todėl sutinka sumokėti 0,02 proc. dydžio delspinigius, sudarančius 141,19 Lt sumą. Pabrėžė, kad ieškovo reikalaujami delspinigiai yra per dideli, todėl turi būti sumažinti. Kadangi ieškovas turi teisę į netesybų atlyginimą, palūkanos negali būti priteistos, nes jos taip pat atlieka netesybų funkciją.
Dubliku ieškovas nurodė, kad visos sąskaitos atsakovui buvo pateiktos, be to, atsakovas pats pripažįsta, kad gavo sąskaitą NTV Nr. 5313, kurią apmokėjo pavėluotai. Atsakovo patalpose yra įrengti atskiri skaitikliai, atsakovas turėjo galimybę susipažinti su paslaugų teikėjų sąskaitomis. Atsakovui pateiktos sąskaitos parengtos pagal komunalinių paslaugų teikėjų parengtas sąskaitas. Ieškovo nuomone, delspinigiai negali būti mažinami, o palūkanos už termino įvykdyti prievolę praleidimą yra numatytos įstatyme. Dublike nurodo, kad prašo priteisti 9197,03 Lt skolą, 654,55 Lt delspinigių, 305,34 Lt palūkanų, 8,05 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas, o nuo dalies reikalavimų – 37,59 Lt delspinigių atsisako ir šioje dalyje prašo bylą nutraukti, grąžinti 75 procentus žyminio mokesčio, sumokėto už atsisakytų reikalavimų dalį.
Tripliku atsakovas sutiko su ieškovo reikalavimu apmokėti sąskaitas NTV Nr. 5714 ir NTV Nr. 5619, tačiau pabrėžė, kad ieškovas nepagrįstai reikalauja dvigubų netesybų iš atsakovo.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012-01-04 sprendimu priėmė ieškovo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ atsisakymą nuo ieškinio dalies dėl 37,59 Lt delspinigių priteisimo iš atsakovo UAB „Norfos mažmena“ ir civilinę bylą šioje dalyje nutraukė; likusioje dalyje ieškinį tenkino iš dalies – priteisė iš atsakovo UAB „Norfos mažmena“ 9197,03 Lt skolos, 654,55 Lt delspinigių, 8,05 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (9851,58 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme 2011-09-01 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1261,30 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ naudai bei 19,30 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai. Teismas nurodė, kad ieškovas pateikė teismui atsisakymą nuo dalies ieškinio, t. y. nuo 37,59 Lt delspinigių priteisimo iš atsakovo, šis ieškovo nurodytos ieškinio dalies atsisakymas, kaip neprieštaraujantis imperatyvioms įstatymo nuostatoms, priimtinas, civilinė byla šioje dalyje nutrauktina. Teismas konstatavęs, kad atsakovas pripažino ieškovo reikalavimą dėl 9197,03 Lt skolos pagal sąskaitas NTV Nr. 5714 ir NTV Nr. 5619 priteisimo, bei nustatęs, kad tarp šalių nėra ginčo dėl skolos dydžio bei fakto, iš atsakovo priteisė 9197,03 Lt skolą už suvartotą elektros energiją bei dujas ieškinyje nurodytu pagrindu. Teismas taip pat nurodė, kad nei 0,04 proc. per dieną delspinigių norma santykiuose tarp juridinių asmenų, nei prašoma priteisti 654,55 Lt delspinigių suma nėra akivaizdžiai per didelė, aplinkybių, leidžiančių sumažinti delspinigių dydį nėra, nuo sutarties pasirašymo iki šiol atsakovas nekėlė klausimo dėl sutarto delspinigių procentinio dydžio, todėl iš atsakovo priteisė 654,55 Lt delspinigių, t. y. tiek, kiek prašoma. Be to, teismas pažymėjo, kad šalys sutartimi susitarė dėl konkrečių delspinigių dydžio, tačiau byloje nėra duomenų, kad būtų susitarusios dėl mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų mokėjimo. Teismas padarė išvadą, kad 305,34 Lt sumos palūkanos yra kompensacinio pobūdžio, t. y. atlieka netesybų funkciją. Atsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, teismas konstatavo, kad ieškovo reikalavimo dėl delspinigių ir 305,34 Lt palūkanų iš atsakovo priteisimo tenkinimas įgyvendintų neteisėtą dvigubos atsakomybės principo turinį – pažeistų atsakovo teisėtus interesus. Kadangi šalys yra susitarusios dėl konkretaus delspinigių dydžio, teismas laikė, kad atsakovas turi pareigą sumokėti ieškovui būtent delspinigius, o ne palūkanas, todėl, teismui tenkinant ieškovo reikalavimą dėl delspinigių priteisimo, reikalavimas priteisti 305,34 Lt kompensacinių palūkanų yra nepagrįstas. Vadovaudamasis nurodytomis aplinkybėmis, teismas ieškovo ieškinį dalyje dėl 305,34 Lt palūkanų priteisimo atmetė.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-01-04 sprendimą pakeisti – priteisti iš atsakovo UAB „Norfos mažmena“ ieškovo naudai 305,34 Lt palūkanų, atitinkamai padidinat bylinėjimosi išlaidų dalį. Nurodo, kad atsižvelgiant į tai, kad šalys yra juridiniai asmenys vykdantys ūkinę - komercinę veiklą ir į tai, kad tarp šalių sudarytas komercinis sandoris, prievolei mokėti palūkanas taikytinas Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymas, kuris turi pirmenybę prieš CK 6.210 straipsnį. Minėto įstatymo 2 str. 3 d. numato kad palūkanų norma yra lygi vieno mėnesio VILIBOR, padidinta septyniais procentais. Tai – specialus įstatymas, turintis pirmenybę prieš Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.210 straipsnio normas, nustatant palūkanas už atliekamus pagal komercinius sandorius pavėluotus mokėjimus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.3 straipsnio trečioji dalis). Ieškinio pateikimo teismui metu turėjo būti taikomos 8,05 procentų dydžio metinės palūkanos. Taigi, iš to, kas pasakyta, darytina išvada, kad palūkanos atlieka nuostolių kompensavimo funkciją ir jos nėra laikomos netesybomis. Be to, teismai jau ne vienoje byloje (Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas c.b. Nr. 2-12929-600/2011; 2-5282-129/2011; Vilniaus apygardos teismo 2011-09-20 nutartis c.b. Nr. 2-4448-577/2011) spręsdami ginčus tarp tų pačių šalių dėl netesybų ir palūkanų už tą patį laikotarpį priteisimo yra konstatavę, jog atsakovo argumentai, kad ieškovas neturi teisės reikalauti priteisti ir netesybas, ir palūkanas už tą patį laikotarpį, yra nepagrįsti, nes netesybų paskirtis – atlyginti kreditoriaus minimalius nuostolius dėl neįvykdytos prievolės, dėl kurių šalys iš karto susitaria sudarydamos sutartį, įvertinant papildomai, kad abi sutarties šalys yra ūkio subjektai, verslininkai, tokių nuostolių įrodinėti nereikia, o palūkanų paskirtis – kompensacija kreditoriui už naudojimąsi kreditoriaus pinigais.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovas UAB „Norfos mažmena“ prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-01-04 sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Pažymi, kad apeliantas reikalavimą grindė CK 6.210 str. nuostatomis, kurios numato, kad skolininkas, praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą privalo mokėti už termino praleidimą įstatymo nustatytas palūkanas, kurios laikomos minimaliais nuostoliais. Tarp šalių pasirašytoje negyvenamųjų patalpų nuomos sutartyje šalys susitarė dėl konkrečių delspinigių dydžio, tačiau byloje nėra duomenų, kad būtų susitarusios dėl mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų mokėjimo. Vadinasi, apelianto paskaičiuotos 305,34 Lt sumos palūkanos yra kompensacinio pobūdžio, t. y. atlieka netesybų funkciją. Tokiu atveju, sutinkamai su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, laikytina, kad apelianto reikalavimas dėl delspinigių ir 305,34 Lt palūkanų už tą patį laikotarpį iš atsakovo įgyvendintų neteisėtą dvigubos atsakomybės principo turinį – pažeistų atsakovo teisėtus interesus. CK 6.210 str. numatytos palūkanos už piniginės prievolės termino praleidimą taip pat atlieka kompensuojamąją, o ne mokėjimo funkciją. Kadangi už nuomos mokesčio mokėjimo termino praleidimą šalių sutartyje buvo numatytos netesybos, išieškoti kartu ir netesybas, ir palūkanas negalima.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmetamas.
Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti, ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų.
Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad nagrinėjamu atveju šalys susitarė dėl delspinigių, tačiau nėra susitarusios dėl mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų mokėjimo.
Kasacinės instancijos teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad palūkanos gali būti dvejopos paskirties : kaip atlyginimas, kurį skolininkas moka už naudojimąsi svetimais pinigais, ir kaip kompensacija už nuostolius, kurių atsiradimą kreditoriui šalys ir įstatymas preziumuoja (LAT 2011-12-29 nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-537/2011). Apeliantas prašo palūkanas priteisti CK 6.210 straipsnio ir Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo pagrindu. CK 6.210 straipsnyje ir paminėtame specialiame įstatyme reglamentuojamos palūkanos yra nustatytos už pavėluotus mokėjimus, todėl ieškovo prašomos priteisti palūkanos gali būti vertinamos tik kaip kompensacija už nuostolius.
Netesybos (bauda, delspinigiai) – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (CK 6.71 str. 1 d.). Kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad sutartinės netesybos yra civilinės atsakomybės forma ir atlieka kompensuojamąją funkciją (LAT 2012-03-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2012).
Taigi ieškovas prašo priteisti ir netesybas ir palūkanas, kurių paskirtis kompensuoti skolininko nuostolius, atsiradusius dėl laiku neįvykdytos prievolės. Todėl ieškovo reikalavimas priteisti ir palūkanas ir delspinigius už tą patį pažeidimą, reikštų dvigubos civilinės atsakomybės taikymą. Dviguba civilinė atsakomybė negalima, nes prieštarautų bendriems teisinės atsakomybės principams, CK 6.245 straipsnio reikalavimams, kuris numato, kad civilinės atsakomybės atveju galima reikalauti arba nuostolių atlyginimo arba netesybų ir kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas taip pat prieštarautų teismų praktikai (LAT 2003-09-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2012).
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad nagrinėjamu atveju atsakovas turi pareigą mokėti delspinigius, o ne palūkanas, nes dėl delspinigių šalys buvo susitarusios, ieškovo reikalavimas priteisti delspinigius buvo patenkintas ir jų suma apima palūkanas.
Pirmosios instancijos teismo sprendimai nėra privalomi apeliacinės instancijos teismui, todėl atmetami apelianto argumentai dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimų, priimtų civilinėse bylose Nr. 2-12929-600/2011 ir 2-5282-129/2011 taikymo. Apelianto cituojamų nuostatų nėra Vilniaus apygardos teismo 2011-09-20 nutartyje priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-4448-577/2011, todėl argumentai dėl pastarosios bylos taikymo taip pat atmetami.
Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, tinkamai taikė materialinės bei procesinės teisės normas, dėl ko skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį ar pakeisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 320 str.).
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. sausio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.