Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Indrei Kryžiūtei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo N. Š. ieškinį atsakovei I. Š. dėl tėvystės nuginčijimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė

3. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) pateikė byloje 2019 m. balandžio 18 d. išvadą Nr. 1SD-2699-(8.1.27) ir 2019 m. balandžio 10 d. Buities tyrimo aktą, kuriuose nurodyta, kad Tarnybos atstovė apsilankė atsakovės gyvenamoje vietoje, adresu: (duomenys neskelbtini), ir nustatė, kad motina su nepilnamečiu D. Š. gyvena 3 kambarių bute su visais patogumais. Kartu taip pat gyvena atsakovės sugyventinis. Tarnybos specialistei nepilnametis D. Š. teigė, kad su N. Š. nebendrauja ir jokių santykių nepalaiko. Atsakovė nurodė, jog ieškovas nėra jos sūnaus biologinis tėvas, niekada su vaiku nebendravo, išlaikymo vaikui neteikė. Duomenų apie vaiko biologinį tėvą atsakovė Tarnybai nepateikė. Tarnybos vertinimu, ieškinio reikalavimas neprieštarauja nepilnamečio D. interesams, tačiau vaiko teises bei interesus geriausiai atitiktų ir biologinio vaiko tėvo nustatymas (b. l. 20–23).

II. Teismo posėdyje teiktų proceso dalyvių paaiškinimų esmė

4. Teismo posėdyje ieškovo atstovė ieškinį prašė tenkinti jame nurodytais motyvais. Nurodė, kad ieškovas nėra biologinis atsakovės sūnaus D. Š. tėvas. Šalys vaiko pradėjimo ir gimimo metu jau nebepalaikė artimo ryšio, todėl nepilnametis vaikas nėra ieškovo sūnus. Ieškovas nepažįsta vaiko, juo nesirūpina, nepalaiko su berniuku ryšio. Ieškovo atstovė teigė, kad ieškinio senaties terminas, jos nuomone, nėra praleistas, nes nėra duomenų, kad ieškovas gavo 2012 metais atliktos Biologinės tėvystės tyrimo išvadą dėl jo tėvystės nustatymo ir neturėjo duomenų apie tai, kad vaikas yra ne jo sūnus. Tuo atveju, jeigu teismas nustatys, kad ieškinio senaties terminas praleistas, ieškovo atstovė prašė jį atnaujinti.

7. Ieškovas, kuriam apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą pranešta tinkamai Europos Parlamento ir Tarybos 2007 m. lapkričio 13 d. Reglamento (EB) Nr. 1393/2007 „Dėl teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse arba komercinėse bylose įteikimo valstybėse narėse“ nustatyta tvarka, į teismo posėdį neatvyko. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas buvo atstovaujamas advokatės ir prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant (b. l. 30), byla išnagrinėta ieškovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

III. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės, jų teisinis kvalifikavimas ir išvados

8. Vaiko tėvus patvirtina civilinės metrikacijos įstaigoje įrašytas gimimo įrašas ir gimimo įrašo pagrindu išduotas gimimo liudijimas. Vaiko kilmė iš tėvo nustatoma Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.140 straipsnio nustatyta tvarka. CK 3.140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, jei vaiką pagimdė motina, kuri yra susituokusi, nors vaikas pradėtas iki santuokos, kaip vaiko tėvas gimimo įraše įrašomas vaiko motinos sutuoktinis. Nuginčyti tėvystę, kai vaikas gimė susituokusiems tėvams arba nepraėjus daugiau kaip trims šimtams dienų po santuokos pabaigos, galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvas (CK 3.150 str. 1 d.). Duomenis gimimo įraše apie vaiko motiną ar tėvą leidžiama nuginčyti tik teismo tvarka (CK 3.149 str. 1 d.). Ginčai šeimos bylose sprendžiami atsižvelgiant į prioritetinį vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 str. 1 d.). Taigi, tiek tėvystės pripažinimo, nustatymo, tiek nuginčijimo klausimai sprendžiami vadovaujantis pirmiausia vaiko interesais (CK 3.142 str. 2 d., 3.146 – 3.148, 3.150 str.).

Dėl tėvystės nuginčijimo

9. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovo N. Š. ir atsakovės I. Š. santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) (b. l. 4). Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad ieškovo ir atsakovės santuoka nėra nutraukta. Nustatyta, kad atsakovei I. Š. (duomenys neskelbtini) gimė sūnus D. Š. (b. l. 15). Taigi, D. Š. gimė ieškovui ir atsakovei teisiškai esant santuokoje, todėl vadovaujantis įstatyme numatyta prezumpcija, (duomenys neskelbtini) D. Š. gimimo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) grafoje „Duomenys apie tėvą“ nepilnamečio vaiko tėvu įrašytas ieškovas N. Š. (CK 3.140 str. 1 d.).

10. Ieškovo atstovė bylos nagrinėjimo metu patvirtino, kad ieškovas yra įsitikinęs, jog D. Š. nėra biologinis jo sūnus. Ieškovas savo įsitikinimą grindžia tuo, kad vaiko pradėjimo metu šalių santykiai jau buvo nutrūkę. Po santuokos sudarymo sutuoktiniai kurį laiką gyveno kaip šeima, tačiau tuo metu, kai atsakovė pradėjo lauktis vaiko, šalys negyveno santuokinio gyvenimo, nepalaikė artimų santykių. Atsakovė pateikė atsiliepimą, kuriame ieškinį prašė tenkinti (b. l. 18). Atsakovė teismo posėdyje patvirtino, kad D. Š. nėra ieškovo biologinis vaikas, nes šalys vaiko pradėjimo momentu gyveno skyrium, nepalaikė artimų santykių, ieškovas ir atsakovės sūnus nepažįsta vienas kito, ieškovas niekada nesidomėjo vaiku ir juo nesirūpino. Tarnybos atstovė teismo posėdyje nurodė, kad specialistai bendravo su D. Š., kuris nurodė, jog nepažįsta N. Š., tik kartą gyvenime yra šį asmenį matęs ir žino, kad N. Š. nėra jo tėvas, todėl pareiškė norą, kad ieškovo tėvystė būtų nuginčyta. Byloje pateiktas 2019 m. liepos 3 d. tarnybinis pranešimas, kuriame vaikas pareiškė savo nuomonę dėl ieškovo tėvystės nuginčijimo. Vaikui buvo išaiškintos tėvystės nuginčijimo pasekmės. D. Š. nurodė, kad jis nepažįsta ieškovo, nebendrauja su N. Š., kurį vaikas yra matęs tik kartą, kai reikėjo atlikti biologinės tėvystės tyrimą. Dėl šių priežasčių vaikas teigė, kad neprieštarauja, jog N. Š. duomenys būtų pašalinti iš jo gimimo įrašo (b. l. 38). Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovas ir atsakovė 2019 m. gegužės 29 d. pateikė teismui jų sudarytą ir pasirašytą taikos sutartį, kurioje abi šalys pripažino, jog N. Š. nėra D. Š. biologinis tėvas, o D. Š. – ieškovo sūnus (b. l. 27). Teismas 2019 m. birželio 10 d. nutartimi atsisakė patvirtinti šalių taikos sutartį, nes teisės normos nenumato galimybės tėvystės nuginčijimo klausimo išspręsti šalių pasirašyta taikos sutartimi (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 394–399 str.)-(b. l. 35–36). Tačiau šalių pateikta taikos sutartis šioje byloje vertintina kaip įrodymas, jog abi šalys pripažįsta, kad ieškovas nėra vaiko biologinis tėvas (CPK 178 str.).

11. Pažymėtina, kad ieškovas ieškinyje, o atsakovė teismo posėdyje nurodė tokias pačias aplinkybes, jog tuomet, kai buvo pradėtas ir gimė atsakovės vaikas, šalių santykiai jau buvo nutrūkę, ieškovas nuo 2008 metų gyveno ir dirbo Airijos Respublikoje. Ieškovas nepažįsta vaiko, juo nesirūpina, neteikia išlaikymo. Abi šalys sutinka, kad D. Š. gimimo įraše tėvu įrašytas ieškovas buvo tik dėl to, kad šalys formaliai gyveno ir iki šiol gyvena santuokoje. Todėl šioje byloje tarp šalių nekilo ginčas dėl to, kad N. Š. nėra D. Š. tėvas, o vaiko gimimo įraše bei liudijime nurodyti duomenys apie vaiko tėvą neatitinka tikrovės.

12. Pagal CK 3.148 straipsnį bei CPK 389 straipsnį, pagrindas tėvystei nustatyti arba paneigti yra moksliniai įrodymai – DNR ekspertizės išvados bei įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę – bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, įrodymai, kurie patvirtina, kad asmuo pripažino tėvystę, taip pat ir kiti įrodymai bei spėjamo vaiko tėvo atsisakymas atlikti ekspertizę. Pažymėtina ir tai, kad tėvystės nuginčijimas yra susijęs su labai svarbiomis vaiko ir tėvo tarpusavio asmeninėmis ir turtinėmis teisėmis ir pareigomis, taip pat apima ir įstatymo nereglamentuojamus asmeninio pobūdžio psichologinius, socialinius vaiko ir tėvo santykius. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo metu šalių nurodytas aplinkybes bei išdėstytą nuomonę, nebuvo tikslinga atlikti teismo medicininę DNR ekspertizę, nustatančią ar paneigiančią, kad ieškovas N. Š. nėra nepilnamečio D. Š. tėvas, kadangi, teismo vertinimu, byloje pakanka kitų įrodymų, jog ieškovo tėvystė nepilnamečiam vaikui būtų nuginčyta. Byloje pateiktas SORPO medicinos tyrimų 2012 m. birželio 1 d. Biologinės tėvystės tyrimo atsakymas, kuriame nurodyta, jog atlikus biologinės tėvystės tyrimą, analizuojant polimorfines STR žymenų DNR sritis, nustatyta, kad N. Š. nėra biologinis D. Š. tėvas (b. l. 40). Minėti duomenys negali būti lygiaverčiai DNR ekspertizės išvadai, tačiau, vertintini kaip rašytiniai įrodymai byloje, kurie patvirtina šalių nurodomas aplinkybes, jog ieškovas nėra nepilnamečio vaiko D. Š. tėvas. Atsižvelgiant į tai, teismas ieškovo, atsakovės, nepilnamečio vaiko bei Tarnybos išdėstytas ir bylos duomenimis pagrįstas aplinkybes laiko nustatytomis ir įrodytomis (CPK 178 str., 185 str., 187 str.).

13. CK 3.152 straipsnio 1 dalyje nustatytas vienerių metų ieškinio senaties terminas kreiptis į teismą dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo. Šis terminas skaičiuojamas nuo tos dienos, kada asmuo, kuris kreipiasi į teismą, sužinojo apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše, arba paaiškėjo aplinkybių, duodančių pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės. Taigi kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo yra nustatytas specialus sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas, kurio pradžia gali būti apibrėžiama dviem alternatyviais momentais: 1) kada asmuo, kuris kreipiasi į teismą, sužinojo apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše; 2) kada paaiškėjo aplinkybių, duodančių pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės. Pirmuoju atveju vienerių metų termino eiga prasideda nuo sužinojimo apie subjektinės tėvystės teisės pažeidimą; subjektinė tėvystės teisė pažeidžiama įrašu, bet apie teisės pažeidimą ir apie įrašą ne visada sužinoma tuo pačiu metu. Antruoju atveju senaties termino eigos pradžia yra diena, kai asmeniui, kuris kreipiasi į teismą, paaiškėjo aplinkybių, leidžiančių teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2007).

14. Ieškinyje nurodyta, kad ieškovas tik 2018 metais sužinojo ir įsitikino, jog D. Š. nėra jo vaikas. Vaikui gimus, ieškovas nekėlė klausimų dėl biologinės vaiko tėvystės ir tuo nesidomėjo. Atsakovė teismo posėdyje nurodė, kad ieškovas galimai iki 2018 metų žinojo apie tai, kad jis nėra biologinis D. Š. tėvas, nes 2012 metais atlikto Biologinės tėvystės tyrimo rezultatai jam buvo išsiųsti, šalys aptarė tyrimo rezultatus.

15. Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2018 m. lapkričio 14 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-421-1075/2018, nurodė, kad ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 str.). Nors ieškinio senaties termino pasibaigimas nepanaikina asmens teisės kreiptis į teismą, prašant apginti pažeistą teisę, tačiau, ginčo šaliai pareikalavus taikyti ieškinio senatį, yra pagrindas atmesti ieškinį, jeigu teismas nepripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbios priežasties (CK 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1, 2 d.). Pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalį, ieškinio senatį teismas gali taikyti tik ginčo šalies reikalavimu. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad prašyti taikyti ieškinio senatį turi teisę ginčo materialiojo teisinio santykio šalis, prieš kurios interesus nukreiptas byloje pareikštas materialusis teisinis reikalavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. birželio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-701/2016, 22 p.). Taigi, reikalavimas taikyti ieškinio senatį teisines pasekmes sukelia tik tada, jei to reikalauja ginčo materialiojo teisinio santykio šalis. Nagrinėjamu atveju ginčo šalys dėl tėvystės nuginčijimo yra ieškovas N. Š. ir atsakovė I. Š. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad jis 2018 metais sužinojo ir įsitikino, jog D. Š. nėra jo vaikas, tačiau nenurodė konkretaus mėnesio ar datos. Atsakovė I. Š. neprašė taikyti ieškinio senaties termino ieškovo tėvystei nuginčyti. Priešingai, atsakovė su reikalavimu nuginčyti ieškovo tėvystę sutiko ir prašė ieškinį patenkinti. Byloje nėra pakankamų įrodymų, kad ieškovui iki 2018 metų buvo žinomos aplinkybės, kad D. Š. gimimo įraše jis yra nurodytas vaiko tėvu, nėra duomenų, patvirtinančių, kad ieškovas gavo 2012 m. birželio 1 d. Biologinės tėvystės tyrimo išvadą.

16. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, kaip ir kiekvienas klausimas, susijęs su vaiko teisėmis ir interesais, senaties termino kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo klausimas turi būti sprendžiamas prioritetiškai atsižvelgiant į vaiko interesus – būtina įvertinti, ar galimas tėvystės nuginčijimas konkrečiu atveju nepažeis vaiko interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2007; 2007 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2007). Byloje nepilnametis vaikas D. Š. išreiškė savo nuomonę, kad ieškovas nėra jo biologinis tėvas, vaikas nepažįsta ieškovo ir neprieštarauja, kad N. Š. duomenys iš jo gimimo įrašo būtų pašalinti. Atsižvelgdamas į aplinkybes, kad bylos šalys neprašo taikyti ieškinio senaties termino, o byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovui iki 2018 metų buvo žinomi duomenys, nurodyti vaiko gimimo įraše, ar iki minėto laiko paaiškėjo aplinkybės, suteikiančios pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės, į ieškinio senaties termino taikymą reglamentuojančias teisės normas, taip pat į vaiko nuomonę, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju ieškovas nepraleido CK 3.152 straipsnio 1 dalyje nustatyto vienerių metų ieškinio senaties termino.

17. Įvertinęs byloje esančių rašytinių įrodymų visetą, taip pat šalių paaiškinimus, teismas sprendžia, kad ieškovas įrodė, o atsakovė I. Š. neneigė, kad jis nėra vaiko D. Š. tėvas, todėl ieškovo N. Š. reikalavimas dėl jo tėvystės D. Š. nuginčijimo tenkinamas (CK 3.149 str., 3.150 str., CPK 178 str.). (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje išduotame gimimo liudijime (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) atliktas įrašas apie tėvą N. Š. naikintinas.

18. Vaiko teisė žinoti savo kilmę yra vienas iš tarptautiniais ir nacionalinės teisės aktais saugomų ir ginamų vaiko interesų (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 str. 1 d., CK 3.161 str.). Ši teisė gali būti įgyvendinama tik nustatant tikrąjį vaiko tėvą. Be to, už vaiko teisių įgyvendinimą yra atsakingi jo tėvai (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnis, CK 3.155 str.), todėl vaiko kilmės nustatymas yra pagrindas nustatyti už vaiko teisių įgyvendinimą atsakingus asmenis. Nagrinėjamu atveju, nei ieškovas, nei atsakovė tikrojo D. Š. tėvo nenurodė. Todėl atkreiptinas atsakovės dėmesys į tai, kad ji turi dėti visas pastangas, jog būtų nustatyta tikroji sūnaus D. Š. tėvystė.

19. CK 3.167 straipsnis numato, kad kiekvienam vaikui yra suteikiama tėvų pavardė, o kai tėvų pavardės skirtingos – tėvų susitarimu suteikiama tėvo ar motinos pavardė, arba dviguba pavardė, sudaryta iš tėvo ir motinos pavardžių. Nagrinėjamu atveju nepilnamečiam D. Š. yra suteikta ieškovo pavardė – „Š.“. Ieškovas ieškinyje neprieštaravo, kad vaiko pavardė liktų „Š.“, atsakovė teismo posėdžio metu taip pat neprieštaravo, kad vaikui būtų palikta ieškovo pavardė. Atsižvelgiant į tai, teismas vaikui D. Š. palieka jo esamą pavardę „Š.“.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

20. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Ieškovas, kreipdamasis į teismą su ieškiniu, sumokėjo 100,00 Eur žyminį mokestį (b. l. 9)-(CPK 80 str. 1 d. 6 p.). Duomenų apie kitas byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas ieškovas nepateikė (CPK 178 str.).

21. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo ieškinys patenkintas visiškai, ieškovo naudai iš atsakovės priteistina 100,00 Eur ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų (93 str. 1 d.).

22. Bylos nagrinėjimo metu teismas patyrė 9,33 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo ieškinys patenkintas visiškai, valstybės naudai iš atsakovės priteistina 9,33 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 96 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 268-270, 376 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Nustatyti, kad N. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) nėra vaiko D. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas, o D. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) nėra N. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) vaikas.

Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini) gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) padarytą įrašą, kad N. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) yra D. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas.

Priteisti iš atsakovės I. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovo N. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 100,00 Eur (šimtą eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės I. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 9,33 Eur (devynių eurų 33 ct) sumą, sumokant šią sumą į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660, ir mokėjimo kvitą pateikiant teismui.

Teismo sprendimą ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyriui, registravusiam vaiko gimimą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.