- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-01-03
- Bylos Nr.
- I-945-406/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01796-2017-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Gintaras Čekanauskas
- Pareiškėjas
- Ž. P.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kybartų pataisos namų
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Ž. P. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kybartų pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas Ž. P. skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kybartų pataisos namų (toliau – ir Kybartų PN), 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
Pareiškėjas skunduose (b. l. 6-8, 23, 30-31) bei teismo posėdyje nurodė, jog 2017 m. vasario 15 d. Apsaugos ir priežiūros skyriaus pareigūnai į kamerą Nr. 115, kurioje jis atlikinėjo bausmę, įleido iš kameros Nr. 116 nuteistuosius, kurie jį užpuolė ir sužalojo. Pažymėjo, jog tokiu būdu Kybartų PN Apsaugos ir priežiūros skyriaus pareigūnai neužtikrino jo saugumo, suteikdami galimybę kitos kameros nuteistiesiems su juo susidoroti. Teigė, kad nors po tokių Apsaugos ir priežiūros skyriaus pareigūnų neteisėtų veiksmų, pareigūnai buvo papildomai instruktuoti dėl nuteistųjų įleidimo ir išleidimo iš kamerų, tačiau 2017 m. liepos 20 d. per Apsaugos ir priežiūros skyriaus pareigūnų padarytą klaidą jis patyrė fizinį smurtą antrą kartą, t. y. buvo išleistas iš kameros Nr. 115 išeiti į stadioną su kitais nuteistaisiais, iš kurio grįžtant kitas agresyvus nuteistasis jam smogė į veidą. Akcentavo, kad 2017 m. liepos 20 d. Apsaugos ir priežiūros skyriaus pareigūnų jis negalėjo būti leidžiamas į stadioną, kadangi tuo metu jis atliko direktoriaus įsakymu jam paskirtą nuobaudą. Pareiškėjo nuomone, Apsaugos ir priežiūros skyriaus pareigūnai tyčia atliko minėtus veiksmus ir neužtikrino jo izoliavimo, saugumo, apsaugos nuo kitų nuteistųjų, ko pasėkoje jis patyrė fizinį skausmą, garbės bei orumo pažeminimą, psichologinį spaudimą, emocinį sukrėtimą, pažeminimą, depresiją, t. y. pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kurią vertino 30 000 Eur ir prašė priteisti iš atsakovo.
Atsiliepimas
Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Kybartų pataisos namai atsiliepime į skundą (b. l. 33-35) su pareiškėjo skundu nesutiko. Nurodė, kad 2017 m. vasario 15 d. apie 14.05 val. Drausmės grupėje ir kamerų tipo patalpose dirbęs prižiūrėtojas A. N. iš pasivaikščiojimo kiemelio parvedė nuteistuosius R. V., R. M. ir J. G.. Prižiūrėtojas M. A. nepažiūrėjęs, kurioje kameroje gyvena parvesti nuteistieji, atrakino kamerą Nr. 115, ko pasėkoje nuteistieji R. V. ir R. M. įbėgę į kamerą pardėjo mušti ten buvusius nuteistuosius Ž. P. ir A. M.. Pamatę prižiūrėtojai, kad nuteistieji įleisti ne į tą kamerą, nedelsiant įbėgo ir išskyrė nuteistuosius. Teigė, kad dėl budinčios pamainos pareigūnų veiksmų buvo pradėtas tarnybinis tyrimas ir surašyta tarnybinio tyrimo išvada, kurioje buvo įvertinti pareigūnų veiksmai, tačiau piktybiško veikimo ar neveikimo požymių nustatyta nebuvo. Mano, jog pareigūnai nuteistuosius įleido ne į tą kamerą atsitiktinai sumaišę kamerų numerius, todėl jų veiksmai vertintini kaip netyčiniai, be to pareigūnai susidariusios situacijos metu reagavo operatyviai, t. y. nedelsiant įbėgo į kamerą ir išvedę nuteistuosius grąžino juos į kamerą Nr. 116, apie įvykį pranešė prižiūrėtojų budinčiosios pamainos vyresniajam ir nukentėjusiuosius nuvedė į Sveikatos priežiūros tarnybą medicininei apžiūrai. Teigė, kad Kybartų PN Kriminalinės žvalgybos skyriuje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimai neteisėtų veiksmų, kuriame nuteistieji R. V. ir R. M. įtariami padarę nusikalstamą veiką. Minėtas tyrimas buvo perduotas Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūrai, kuri priėmė nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą. Nurodė, kad 2017 m. liepos 20 d. buvo gauti Apsaugos ir priežiūros skyriaus inspektoriaus D. G. ir vyresniojo prižiūrėtojo R. B. tarnybiniai pranešimai, kuriuose pareigūnai pranešė, kad 2017 m. liepos 20 d. apie 11 val. išleidinėjo drausmės grupės nuteistuosius iš esančio stadiono. Prie nuteistojo Ž. P. pribėgo nuteistasis J. M. ir trenkė jam į veidą. Minėtus nuteistuosius pareigūnai tuoj pat atskyrė, pareiškėjui buvo suteikta medicininė pagalba. Kadangi nebuvo gautas pareiškėjo prašymas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, todėl ikiteisminis tyrimas nebuvo pradėtas. Teigė, kad neturtinė žala konstatuojama tik tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. Prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Pareiškėjas iš atsakovo reikalauja atlyginti neturtinę žalą, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais Kybartų PN pareigūnų veiksmais 2017 m. vasario 15 d. ir 2017 m. liepos 20 d. neužtikrinant jam saugių kalinimo sąlygų, dėl ko jis buvo sumuštas kitų nuteistųjų, taip pažeminant jo garbę bei orumą, sukeliant fizinį skausmą.
Pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Tai reiškia, kad CK 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo galėtų būti tenkinamas nustačius neteisėtus Kybartų PN veiksmus, neturtinės žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios neturtinės žalos. Siekiant veiksmus pripažinti neteisėtais būtina konstatuoti, kad valdžios institucijos neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos arba atliko veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba buvo pažeista bendro pobūdžio pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str. 1 d.). „<...> neteisėtumas galėtų pasireikšti tik tada, kai būtų nustatoma, jog valdžios institucijų darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai“ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gegužės 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-499/2007).
Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nustatydamas neteisėtus veiksmus, bendrąją pareigą elgtis rūpestingai ir atidžiai aiškina siaurai, t. y. ar viešosios teisės subjektas elgėsi pakankamai rūpestingai ir atidžiai, vertinama pagal tai, kaip tiksliai jis laikėsi jo veiklą reglamentuojančių įstatymų reikalavimų: „Viešojoje teisėje veikia bendrasis teisinio reguliavimo principas ,,galima tai, kas leista“, pagal kurį viešosios teisės subjektai negali laisvai pasirinkti savo elgesio varianto, jie turi tik tokius įgalinimus, kurie jiems suteikti konkrečių įstatymų, ir savo veikloje negali peržengti šių įgalinimų ribų. Viešojo administravimo subjektų veiksmai, atlikti viršijus įstatyminių įgalinimų (kompetencijos) ribas (ultra vires), yra pagrindas tokius veiksmus laikyti neteisėtais. Viešąjį administravimą vykdančių subjektų veikloje bendroji pareiga elgtis rūpestingai ir atidžiai negali būti priešpastatoma pareigai laikytis šią veiklą reglamentuojančių įstatymų reikalavimų ir juos vykdyti. Ar viešosios teisės subjektas elgėsi pakankamai rūpestingai ir atidžiai, turi būti vertinama pagal tai, kaip tiksliai jis laikėsi jo veiklą reglamentuojančių įstatymų reikalavimų.“(2008 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2008).
Europos Tarybos Rekomendacijos Nr. R (84) 15 „Dėl viešosios atsakomybės“ 1 principas nurodo, jog viešosios valdžios institucijos aktu sukeltos žalos atlyginimas turi būti užtikrinamas, jei žala atsirado dėl to, kad viešoji institucija nukentėjusio asmens atžvilgiu neveikė tokiu būdu, kuris pagrįstai tikėtinas jos veikloje, atsižvelgus į teisės reikalavimus.
BVK 114 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad pataisos įstaigų ir jose laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų apsaugą vykdo pataisos įstaigų pareigūnai. Pataisos įstaigų apsaugos organizavimo tvarką nustato ir Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcija, patvirtinta Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. V-362 (toliau – ir Instrukcija). Instrukcijos 7.1 punkte numatytas vienas iš asmenų, laikomų tardymo izoliatoriuose, pataisos įstaigose, areštinėse, priežiūrą sudarančių elementų - asmenų, laikomų tardymo izoliatoriuose, pataisos įstaigose, areštinėse, nuolatinė elgesio kontrolė jų buvimo vietose.
Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) 2012 m. lapkričio 27 d. sprendime, priimtame byloje T. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 29474/09), vertindamas situaciją, kai pataisos namuose įvyko muštynės tarp dviejų kalinių, kurių vienas patyrė sunkų kūno sužalojimą, nurodė, jog siekiant įrodyti Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio „Kankinimo uždraudimas“ pažeidimą, asmeniui pakanka pateikti įrodymus, kad valstybė, siekdama užkirsti kelią realiam ir tiesioginiam pavojui asmens fizinei neliečiamybei (apie kurį valstybė žinojo ar turėjo žinoti), nesiėmė visų veiksmų, kurių iš jos buvo galima objektyviai tikėtis. EŽTT pažymėjo, kad būtina nustatyti, ar valstybė žinojo ar turėjo žinoti, jog asmeniui grėsė pavojus iš kitų kalinių pusės, ir, jeigu taip, kad būtina nustatyti, ar kalėjimo administracija savo įgaliojimų ribose ėmėsi protingai prieinamų priemonių, siekdama eliminuoti grėsmę ir apsaugoti asmenį nuo smurto, kadangi kalėjimo administracija turi pareigą atidžiai įvertinti, ar kaliniai kalėjime kelia pavojų (sau ar kitiems kaliniams). EŽTT pripažino, kad kalėjimo administracija nėra atsakinga už aiškiai spontaniškų muštynių pasekmes. Tačiau aukščiau nurodytos teisės aktų nuostatos bei EŽTT praktikos suponuoja išvadą, kad laikant nuteistąjį pataisos namuose, jam turi būti užtikrinamas saugumas.
Nagrinėjamoje byloje sprendžiant dėl pareiškėjo keliamo reikalavimo pagrįstumo, svarbu nustatyti, ar Kybartų PN turėjo informacijos bei žinojo apie gresiantį pavojų pareiškėjo fizinei neliečiamybei iš kitų kalinių pusės, ar ėmėsi visų protingai prieinamų priemonių, kad apsaugotų pareiškėją nuo smurto, be to, ar, vykdydami jiems teisės aktais priskirtas funkcijas, neveikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.
Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas į įstaigos administraciją su skundais dėl nesaugumo, nesutarimų, įtampos santykiuose tarp jo ir kitų nuteistųjų, galimos grėsmės jo sveikatai ar gyvybei nebuvo kreipęsis, todėl Kybartų PN nebuvo pagrindo numatyti pareiškėjui kilsiančio realaus pavojaus, t. y. galimų konfliktų, įtampos tarp pareiškėjo ir kitų (jį sumušusių) nuteistųjų. Pažymėtina, kad pareiškėjas nurodytu laikotarpiu nebuvo parašęs prašymo dėl jo izoliavimo pagal BVK 70 str. 6 d. Byloje nenustatyta, kad atsakovas žinojo ar turėjo žinoti apie grėsmes pareiškėjui iš kitų kalinių pusės, kad turėjo informacijos apie kėsinimąsi atlikti nusikalstamas veikas pareiškėjo atžvilgiu, kad pagal Instrukcijos 7.10 punkto nuostatas privalėjo užtikrinti įstatymo nustatyto asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, atskiro arba izoliuoto laikymo reikalavimo vykdymą.
Byloje taip pat nėra ginčo, kad pareiškėjas 2017 m. vasario 15 d. ir 2017 m. liepos 20 d. buvo sumuštas kitų nuteistųjų. Atsakovas pripažįsta, kad dėl budinčios pamainos pareigūnų klaidų ir netyčinių veiksmų, sumaišius kamerų numerius, į gretimą 115 kamerą, kurioje buvo pareiškėjas, buvo įleisti kiti gretimoje 116 kameroje laikomi nuteistieji, kurie pradėjo mušti pareiškėją, taip pat kad pareiškėjui atliekant paskirtą nuobaudą kamerų tipo patalpose, dėl pareigūnų klaidos jis buvo išleistas į stadioną, kur kitas nuteistasis pribėgęs vieną kartą trenkė pareiškėjui į veido sritį.
Minėta, jog tam, kad būtų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, jog valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba, nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Ginčo atveju konstatuotina, kad Kybartų PN pareigūnai, nors ir nežinodami apie nesutarimus tarp pareiškėjo ir kitų nuteistųjų, galimas grėsmes, tačiau vykdydami jiems teisės aktais priskirtas funkcijas, įleisdami į kamerą 115, kurioje buvo laikomas pareiškėjas, kitus nuteistuosius, taip pat nepagrįstai išleisdami iš kamerų tipo patalpos į stadioną pareiškėją, veikė aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, todėl kilusios muštynės nepripažintinos aiškiai spontaniškomis. Teismo vertinimu, minėtiems pareigūnams atlikus savo funkcijas nepriekaištingai, atidžiai bei rūpestingai, būtų išvengta tiesioginio kontakto, kiti nuteistieji nebūtų turėję galimybės atlikti neteisėtus veiksmus betarpiškai pareiškėjo atžvilgiu, pareiškėjui nebūtų kilusios jokios neigiamos pasekmės. Teismas, vertindamas nurodytų teisės aktų nuostatas ir byloje nustatytas faktines aplinkybes, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju CK 6.271 straipsnio kontekste nustatyti Kybartų PN pareigūnų netyčiniai veiksmai pripažintini neteisėtais, turėjusiais įtakos pareiškėjo teisėms, laisvėms ir interesams. Dėl pareigūnų netinkamo (neatidaus, nerūpestingo) pareigų nevykdymo, neveikiant taip, kaip pagal įstatymus šios įstaigos pareigūnai privalėjo veikti, pareiškėjas patyrė fizinį smurtą, pažeminimą bei neturtinę žalą.
Pareiškėjo prašoma priteisti neturtinė (moralinė) žala yra dvasinė skriauda, kuri taip pat gali būti atlyginama, siekiant kompensuoti asmens patirtą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, emocinę depresiją, pažeminimus, reputacijos pablogėjimą. (CK 6. 250 str. 1 d.). Siekiant neturtinės žalos atlyginimo būtina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė. „Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006).
Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Teismas turi įvertinti visumą kriterijų, turinčių įtakos neturtinei žalai nustatyti, ir neturi būti sureikšminamas nė vienas kriterijus atskirai. Tam tikrais atvejais vieni kriterijai laikomi turinčiais didesnę reikšmę nei kiti ir tai priklauso nuo ginamų vertybių specifikos. Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, kaip žalos atlyginimo dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas. Reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galbūt neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų konkrečią išraišką (galbūt kilsiančias pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme“ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-1168/2013).
Išanalizavus ir įvertinus bylos medžiagą, nustačius pareigūnų veiksmų, susijusių su pareiškėjo patirtu fiziniu skausmu, neteisėtumą, tai lemia ir neturtinės žalos atsiradimą pareiškėjui.
Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime konstatavo, jog jokie įstatymuose expressis verbis nurodyti kriterijai, kuriais remiantis būtų galima nustatyti (įvertinti) atlygintinos žalos dydį, neturi kliudyti teismui vykdyti teisingumą – atsižvelgus į visas turinčias reikšmės bylos aplinkybes, nustatyti asmeniui valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtais veiksmais padarytos materialinės ir (arba) moralinės žalos dydį, ir, vadovaujantis teise, inter alia nenusižengiant teisingumo, protingumo, proporcingumo imperatyvams, priteisti teisingą atlyginimą už tą asmens patirtą materialinę ir (arba) moralinę žalą.
Pareiškėjas nurodė, kad dėl neteisėtų pareigūnų veiksmų už patirtą pažeminimą, fizinio skausmo sukėlimą laisvės atėmimo vietoje jis patyrė 30000 Eur neturtinę žalą.
Neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pažeidimo padarymo ypatumus, ar jis iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir t. t. Sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio atsižvelgtina ir į tokias svarbias aplinkybes kaip pažeidimo mastą, pobūdį, bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį, bendruosius teisės principus. Pabrėžtina, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga kompensacija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija nuskriaustajam. Teismas sprendžia, kad pareiškėjo patirta neturtinė žala dėl konstatuotų neteisėtų Kybartų PN pareigūnų veiksmų vertintina 150 Eur, kuri yra pakankama pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms kompensuoti. Nustatydamas tokį neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į tai, kad neturtinę žalą darantys veiksmai, sukėlę pareiškėjui fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, buvo nevienkartinio pobūdžio, tačiau tuo pačiu neilgalaikiai, taip pat ir į tai, kad pareiškėjas vienu iš atvejų atsisakė duoti parodymus, nereiškė jokių pretenzijų ir nebendradarbiavo su pataisos įstaiga, kad jo skunde nurodoma neturtinė žala apibūdinama daugiau bendro pobūdžio teiginiais, jų nedetalizuojant, į tai, kad dėl patirto fizinio skausmo, išgyvenimų jam nekilo konkrečių tiesioginių sveikatos sutrikimų. Taip pat teismas atsižvelgia ir į tai, kad pareigūnai, vykdantys laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų elgesio kontrolę, kitokią jų priežiūrą, nežinojo apie gresiantį pavojų pareiškėjo fizinei neliečiamybei iš kitų kalinių pusės, kad pastebėję kilusius konfliktus dėl savo netyčinių veiksmų, nedelsiant ėmėsi būtinų veiksmų nutraukti muštynes tarp nuteistųjų, juos išskyrė, nuvedė į Sveikatos priežiūros tarnybą medicininei apžiūrai, taigi ėmėsi visų reikiamų priemonių situacijai suvaldyti. Todėl, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas daro išvadą, kad vertinti pareiškėjo patirtą neturtinę žalą jo prašoma didesne pinigų suma, nei teismo nustatyta, pareiškėjo patirtų nepatogumų ir dvasinių išgyvenimų kontekste nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, teismas
nusprendžia:
Skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti Ž. P. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kybartų pataisos namų, 150 eur neturtinei žalai atlyginti.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.