Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2023-02-08 · Administracinė byla Nr. eTA-224-552/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2022-01-31Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2023-02-08Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-02-08
Bylos Nr.
eTA-224-552/2023
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-01834-2021-5
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Sprendimas paliktas nepakeistas
Teisėjai
Ramūnas Gadliauskas (pirm.), Laimutis Alechnavičius (pirm.), Dalia Višinskienė
Pareiškėjas
T. N.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, Lietuvos valstybė
Trečiasis asmuo
Lietuvos kalėjimų tarnyba, Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eTA-224-552/2023Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01834-2021-5Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. vasario 8 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. N. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2022 m. sausio 31 d. sprendimo administracinėje byloje pagal T. N. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų (po reorganizacijos – Lietuvos kalėjimų tarnyba), (trečiasis suinteresuotas asmuo – Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (po reorganizacijos – Lietuvos kalėjimų tarnyba)), dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Pareiškėjas T. N. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – ir atsakovo atstovas, ir Marijampolės PN), priteisti 50 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

2. Pareiškėjas nurodė, kad Marijampolės PN laisvės atėmimo bausmę atlieka nuo 2013 m. birželio 18 d. Marijampolės PN kalinimo sąlygos neatitiko teisės aktų reikalavimų, todėl pareiškėjas, atlikdamas bausmę Marijampolės PN, patyrė neturtinę žalą, jautėsi žeminamas ir kankinamas. Pareiškėjas nurodė šias faktines aplinkybes, kuriomis grindė neturtinės žalos atsiradimą:

2.1. Kamerose, kuriose buvo kalinamas, nebuvo įrengta ar įrengta, bet neveikė ventiliacija, dėl nesandarių langų žiemos sezono metu teko kęsti šaltį, sienų danga buvo nelygi.

2.2. Pareiškėjui kalint 20 būrio 2 kameroje, dėl netvarkingos tualeto įrangos pastoviai varvėjo vanduo, kameroje buvo didelė drėgmė, dėl ko ant sienų susiformavo pelėsis. Vasaros sezono metu kamerose buvo jaučiamas labai didelis karštis, kamerose trūko gryno oro. Marijampolės PN kameros buvo perpildytos, pareiškėjui vienoje kameroje teko kalėjo su dar septyniais nuteistaisiais, nebuvo laikomasi laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normų.

2.3. Marijampolės PN nebuvo tinkamai organizuojamas nuteistųjų maitinimas. Pareiškėjui alkstant dėl nepakankamo maitinimo, jam nebuvo leista nusipirkti maisto produktų parduotuvėje.

2.4. Kamerose nebuvo pareigūnų iškvietimo mygtukų, pasivaikščiojimo kiemelis buvo netinkamos būklės, jame po lietaus užsilaikydavo vanduo, todėl pareiškėjui nelikdavo vietos pasivaikščiojimui.

2.5. Marijampolės PN nevyko jokie renginiai, nebuvo galimybės fiziniam aktyvumui, sportavimui, poilsio kambaryje nebuvo televizoriaus, nevyko jokios reabilitacijos programos. Dėl nurodytų netinkamų kalinimo sąlygų ženkliai pablogėjo pareiškėjo sveikata.

2.6. Marijampolės PN nebuvo poilsio kambario, psichologų, teisė praustis šiltu vandeniu jam buvo suteikiama tik kartą per savaitę, dėl to pas pareiškėją atsirado blakių, vabalų, kurie jį kandžiojo. Dėl nurodytų prastų kalinimo sąlygų Marijampolės PN pareiškėjas nebegalėjo susišnekėti su žmona, todėl įvyko skyrybos. Dėl prastų kalinimo sąlygų Marijampolės PN skelbė bado streiką, bandė žudytis.

Atsiliepimas

3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Marijampolės PN atsiliepime į skundą prašė jį atmesti. Marijampolės PN atsiliepimą į skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:

3.1. Pareiškėjas Marijampolės PN 20 būryje buvo laikomas nuo 2018 m. liepos 17 d. iki 2019 m. liepos 16 d. Šio būrio 2 kameros sanitarinio mazgo įrenginiai yra tvarkingi. Marijampolės PN pateikė duomenis apie 20 būrio 2 kameros, kurioje buvo laikomas pareiškėjas, plotą, bei kiek joje yra įrengta miegamųjų vietų. Kameroje yra įrengta prižiūrėtojo iškvietimo sistema, tačiau nuteistieji piktybiškai ją gadina, bet Marijampolės PN deda pastangas trūkumus pašalinti. Įstaigoje visą parą budi pareigūnai, todėl, esant pavojui, galima kreiptis į juos.

3.2. Kameros Marijampolės PN įrengtos vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) direktoriaus 2020 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-389 patvirtintomis ,,Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklėmis“. Nurodė, kad Marijampolės PN patalpos atitinka Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus, jose tinkamai užtikrinama parazitų kontrolė

3.3. Marijampolės PN patalpos yra nuolat tikrinamos ne tik Nacionalinio visuomenės sveikatos centro atstovų, tačiau ir kitų specialistų. Nurodė, kad šildymas pataisos namuose įjungimas tada, kai šiluma jungiama visame mieste. Maitinimas Marijampolės PN organizuojamas vadovaujantis Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklėmis, patvirtintomis Kalėjimų departamento direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117 bei 2017 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. V-447 patvirtintais valgiaraščiais. Pagal atliktus patikrinimus trūkumų dėl maisto kokybės ir higienos normų nesilaikymo Marijampolės PN nenustatyta.

3.4. Pareiškėjui buvo užtikrinta teisė kartą per savaitę apsipirkti pataisos įstaigoje veikiančioje parduotuvėje. Pasivaikščiojimo kiemelis Marijampolės PN įrengtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu patvirtintomis ,,Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklėmis“ (toliau – ir Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės) (galiojo iki 2020 m. gruodžio 21 d.). Pasivaikščiojimo kiemelyje yra įrengtas vandens surinktuvas, tačiau esant intensyviam lietui gali susidaryti vandens kiekis, kurio nespėjama greitai surinkti, tačiau tai yra momentinis nesklandumas.

3.5. Marijampolės PN nuteistieji turi teisę naudotis biblioteka, vyksta grupiniai bei individualūs užsiėmimai, pas nuteistuosius lankosi psichologai. Televizoriaus turėjimas drausmės grupėje nėra numatytas.

3.6. Marijampolės PN pareigūnai veikė laikydamiesi teisės aktų reikalavimų, byloje nėra duomenų apie tai, kad pareigūnai būtų netinkamai atlikę pareigas, pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad jis patyrė neturtinę žalą dėl pareigūnų veiksmų. Pažymėjo, kad skundžiamu laikotarpiu pareiškėjas nėra kreipęsis į Marijampolės PN administraciją dėl netinkamų kalinimo sąlygų 20 būryje.

3.7. Pareiškėjas kategoriškai atsisakydavo dalyvauti resocializacijos rengiamose programose, o Marijampolės PN negalėjo pareiškėjo priversti jose dalyvauti. Drausmės grupėje nėra įrengto poilsio kambario, tačiau pažymėjo, jog Marijampolės PN siekia užtikrinti tinkamą nuteistiesiems tenkančio ploto reikalavimą bei tinkamą privatumą, todėl poilsio kambario neįrengimas negalėjo pareiškėjui sukelti dvasinių kančių.

3.8. Marijampolės PN pareiškėjui teisė praustis šiltu vandeniu buvo užtikrinama kartą per savaitę, kaip tą numato teisės aktai.

4. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti, nes pareiškėjas nenurodė kokiais konkrečiais neteisėtais Marijampolės PN administracijos veiksmais ar neveikimu buvo pažeistos pareiškėjo teisės. Pareiškėjo skundas grindžiamas tik deklaratyviais pareiškimais, pareiškėjas nepateikė jokių konkrečių jo pažeistų teisių įrodymų.

II.

5. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2022 m. sausio 31 d. sprendimu pareiškėjo T. N. skundą atmetė.

Šalies argumentai

6. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas skunde nurodė, kad jis netinkamomis sąlygomis Marijampolės PN laikomas nuo 2013 m. birželio 18 d., tačiau pareiškėjas skundžia netinkamas kalinimo sąlygas jam būnant drausmės grupėje, t. y. 20 būryje. Teismas nurodė, kad pareiškėjas skunde tik deklaratyviai nurodė, jog jis nuo 2013 m. birželio 18 d. netinkamomis sąlygomis laikomas Marijampolės PN, tačiau daugiau jokių konkrečių aplinkybių nenurodė. Atsižvelgęs į tai, teismas pareiškėjo reikalavimą priteisti neturtinę žalą nagrinėjo tik dėl laikotarpio, kai jis buvo laikomas drausmės grupėje (nuo 2018 m. liepos 17 d. iki 2019 m. liepos 16 d.).

Žemesnės instancijos teismas

7. Teismas, įvertinęs Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – HN 134:2015) nuostatas (12 p., 16 p., 17 p., 39 p.), nurodė, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas į Marijampolės PN pareigūnus, administraciją ar kitas institucijas dėl netinkamų kalinimo sąlygų susijusių su HN 134:2015 pažeidimu nesikreipė, o kreipimosi į institucijos administraciją aspektas yra svarbus siekiant įvertinti, ar Marijampolės PN, žinodami apie tam tikrus kamerų neatitikimus HN 134:2015 reikalavimams, ėmėsi veiksmų, kad jie būtų pašalinti. Teismas vertino, kad, nesant pareiškėjo nusiskundimų įstaigos administracijai, Marijampolės PN tektų neproporcinga pareiga paneigti tokius teiginius.

8. Teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjo argumentų, kad kamerų sienų dangos buvo nelygios, kamerų langai buvo nesandarūs, vadovavosi Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklėmis ir nurodė, kad byloje nėra duomenų, jog kameros Marijampolės PN yra įrengtos pažeidžiant Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisykles, byloje pateiktos nuotraukos įrodo, kad kameros yra tvarkingos. Pareiškėjas skunde tik deklaratyviai ir abstrakčiai nurodė, kad kamerų sienų dangos buvo nelygios, kamerų langai buvo nesandarūs, tačiau dėl šių trūkumų pareiškėjas į pataisos įstaigos administraciją nesikreipė.

Žemesnės instancijos teismas

9. Teismas, įvertinęs Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintas ,,Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės“ (toliau – Vidaus tvarkos taisyklės) ir atsakovo atstovo pateiktus duomenis dėl kameros, kurioje buvo laikomas pareiškėjas, ploto, nurodė, kad pareiškėjo teisė į minimalų teisės aktuose įtvirtintą gyvenamosios patalpos plotą ginčo laikotarpiu nebuvo pažeista, nes pareiškėjui teko 3,8 kv. m gyvenamojo ploto. Įvertinęs Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, teismas nurodė, kad, nenustačius minimalaus gyvenamojo ploto pažeidimo, baldų, įrenginių užimamas plotas kameroje nevertinamas.

10. Teismas nurodė, kad pareiškėjo teiginiai, jog Marijampolės PN nebuvo laikomasi laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normų yra deklaratyvūs ir abstraktūs, todėl teismas apie juos nepasisakė.

11. Teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjo maitinimo, apžvelgė Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 173 straipsnio 5 dalį, nurodė, kad pagal atliktus patikrinimus Marijampolės PN nebuvo nustatyta atvejų, jog maisto energetinė vertė ar kokybė neatitiktų teisės aktų reikalavimų. Teismas pabrėžė, kad pareiškėjas skunde tik deklaratyviai nurodė, jog Marijampolės PN nebuvo tinkamai organizuotas nuteistųjų maitinimas, tačiau jokių konkrečių aplinkybių pareiškėjas nenurodė ir nekonkretizavo.

Žemesnės instancijos teismas

12. Teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų, jog dėl negalėjimo apsipirkti pareiškėjas būtų rašęs skundus Marijampolės PN administracijai, todėl teismas sprendė, kad pareiškėjo teiginys, jog jam nebuvo leista nusipirkti maisto produktų parduotuvėje, atmestinas.

13. Vertindamas pareiškėjo argumentus dėl iškvietimo mygtuko nebuvimo, teismas nurodė, kad nėra pagrindo abejoti Marijampolės PN pateikta informacija, kad 20 būryje, kuriame buvo laikomas pareiškėjas, buvo įrengta prižiūrėtojo iškvietimo sistema, kaip numatyta Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 16.11. punkte, be to, teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas būtų susidūręs su grėsme, kurios būtų buvę galima išvengti pasinaudojus aliarminiu iškvietimu, ar dėl to patyręs kitokių nepatogumų. Pareiškėjas byloje nepateikė duomenų apie jam pavojingas aplinkybes, kurios jo laikymo metu Marijampolės PN vertė pasinaudoti pareigūno iškvietimo sistema ar dėl kurios nebuvimo jam nebuvo suteikta pagalba.

14. Pasisakydamas dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su pasivaikščiojimo kiemeliais, teismas apžvelgė Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių nuostatas (19 p., 21 p.) ir nurodė, kad aplinkybė, jog, esant momentiniam nesklandumui, kai po intensyvesnio lietaus pasivaikščiojimo kiemelyje atsiranda balos, negalėjo pažeisti pareiškėjo teisių, sukelti jam neturinę žalą. Teismas pažymėjo, kad pasivaikščiojimo kiemelyje buvo įrengtas vandens surinktuvas, be to, pareiškėjas į Marijampolės PN administraciją dėl prastos pasivaikščiojimo kiemelio būklės nesikreipė.

Žemesnės instancijos teismas

15. Teismas nurodė, kad iš bylos medžiagos matyti, jog pareiškėjui buvo sudaryta galimybė lankytis bibliotekoje, pareiškėjas galėjo dalyvauti Marijampolės PN vykstančiuose grupiniuose ir individualiuose užsiėmimuose, sportuoti pareiškėjas, teismo vertinimu, galėjo pasivaikščiojimo kiemelyje, t. y. pareiškėjui užsiimti prasminga veikla Marijampolės PN buvo sudarytos visos galimybės. Teismas taip pat nurodė, kad pareiškėjui buvo pasiūlyta dalyvauti psichologo vykdomose programose, tačiau pareiškėjas jose dalyvauti atsisakė.

16. Teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjo skundo argumentų, kad nebuvo įrengtas poilsio kambarys, nurodė, jog pagal Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 7 punktą pataisos namams nenumatyta pareiga drausmės grupėje laikantiems nuteistiesiems įrengti poilsio kambarį.

Žemesnės instancijos teismas

17. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjui Marijampolės PN buvo suteikta teisė kartą per savaitę nusiprausti po šiltu vandeniu, kaip numatyta HN 134:2015 44 punkte, o byloje nėra duomenų, kad Marijampolės PN būtų privalėjęs sudaryti sąlygas pareiškėjui daugiau nei vieną kartą per savaitę prausti visą kūną po šiltu dušu, todėl Marijampolės PN HN 134:2015 44 punkto reikalavimo nepažeidė.

18. Vertindamas pareiškėjo teiginius dėl atsiradusių parazitų, teismas pažymėjo, kad Marijampolės PN pateikė 2018 m. kovo 20 d. Paslaugų teikimo sutartį Nr. 27/10-28, iš kurios matyti, kad uždaroji akcinė bendrovė ,,Dezinfa“ Marijampolės PN teikia kenkėjų kontrolės ir naikinimo paslaugas, taip pateikė patikrinimo aktą, kuris įrodo, kad HN 134:2015 20 punkto reikalavimo pažeidimo šiuo aspektu nenustatyta.

Žemesnės instancijos teismas

19. Teismas padarė išvadą, kad nėra pagrindo pripažinti pareiškėjo nurodytus Marijampolės PN ir šios institucijos pareigūnų veiksmus (neveikimą) neteisėtais bei konstatuoti faktą, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą. Nenustatęs visų būtinųjų viešajai civilinei atsakomybei atsirasti sąlygų, pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo teismas atmetė.

III.

20. Pareiškėjas T. N. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2022 m. sausio 31 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

21. Pareiškėjas nurodo, kad, atėmus iš bendrojo kameros ploto sanitarinio mazgo plotą, tampa akivaizdu, kad pareiškėjo teisė į minimalų gyvenamąjį plotą buvo pažeista.

22. Pareiškėjas teigia, kad vien ta aplinkybė, jog jis neteikė skundų administracijai dėl netinkamo maitinimo, neįrodo, kad pareiškėjo teisės nebuvo pažeidinėjamos.

23. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad dėl iškvietimo mygtuko nebuvimo pareiškėjas nepatyrė jokios žalos, nes pareiškėjas dėl to kentė nuolatinę įtampą, stresą, baimę nukentėti nuo kitų nuteistųjų.

24. Pareiškėjas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tai, jog po lietaus pasivaikščiojimo kiemelyje užsilaiko vanduo yra trumpalaikis reiškinys, nes pasivaikščiojimo trukmė yra trumpa, todėl negalėjimas pasinaudoti kiemeliu sukėlė pareiškėjui neigiamų išgyvenimų.

25. Pareiškėjas teigia, kad Marijampolės PN nevyksta jokie renginiai, nėra galimybės būti fiziškai aktyviam ir sportuoti.

Atsiliepimas

26. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Marijampolės PN atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, nurodydamas, kad teismas bylą išnagrinėjo išsamiai ir objektyviai, priėmė motyvuotą ir pagrįstą sprendimą.

27. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, nurodydamas, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, materialiosios teisės normas taikė teisingai, proceso teisės normų nepažeidė, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą remdamasis formuojama teismų praktika, todėl tenkinti apeliacinį skundą nėra pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

28. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kuria pareiškėjas kildino iš neteisėtų Marijampolės PN veiksmų, atlyginimo pagrįstumo ir teisėtumo.

Žemesnės instancijos teismas

29. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad pareiškėjas skundą grindžia deklaratyviais argumentais, į Marijampolės PN administraciją dėl nurodomų pažeidimų nesikreipė, konstatavo, kad jokių Marijampolės PN neteisėtų veiksmų nenustatyta, todėl pareiškėjo skundą atmetė.

30. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylos aplinkybes dėl kamerų ploto, netinkamo maitinimo, iškvietimo mygtuko, pasivaikščiojimo kiemelio, užimtumo veiklos. Pareiškėjas taip pat teigia, kad atsakovo pateikti duomenys yra prieštaringi.

31. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

32. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, pažymi, kad teismų sprendimų peržiūrėjimo instancine tvarka paskirtis yra ta, jog suteikus proceso šalims teisę skųsti sprendimą apeliacine tvarka, būtų pašalintos teismo padarytos klaidos. Dėl to ABTĮ 134 straipsnyje yra išvardyti reikalavimai apeliaciniam skundui, kurių būtina laikytis kreipiantis į apeliacinės instancijos teismą. ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi ginčijami klausimai, o ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 6 punkte imperatyviai įtvirtinta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi įstatymai ir bylos aplinkybės, kuriomis grindžiamas sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas. Atsižvelgusi į minėtą teisinį reglamentavimą, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą apskundusiam asmeniui nepakanka apeliaciniame skunde vien tik abstrakčiai pareikšti, jog jis nesutinka su priimtu sprendimu, tačiau būtina aiškiai nurodyti ginčijamus klausimus, padarytas klaidas, neteisingai įvertintas faktines aplinkybes, įstatymus ir kitas aplinkybes, kuriomis grindžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas bei nepagrįstumas.

33. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Tai reiškia, jog apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendime (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013).

34. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas apeliaciniame skunde neišdėstė išsamių nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimu, jo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis motyvų. Pareiškėjas iš esmės pakartojo argumentus, nurodytus skunde, o pareiškėjo teiginys, kad atsakovas pateikė prieštaringus duomenis yra visiškai deklaratyvaus pobūdžio, pareiškėjas nenurodė jokių prieštaravimų, jų taip pat nenustatė ir teisėjų kolegija, t. y. apeliaciniame skunde, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pareiškėjas iš esmės nenurodė jokių bylos faktinių aplinkybių, įrodymų, įstatymų, kuriais grindžiamas teismo sprendimo neteisėtumas ir nepagrįstumas (ABTĮ 134 str. 2 d. 6 p.).

35. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus, susijusius su įrodymų vertinimu, pažymi, kad ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje nustatyta, jog jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Akcentuotina, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę teismas nustato pagal vidinį įsitikinimą. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja.

36. Vadovaujantis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pareiškėjui įvykdžius pareigą nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, įrodinėjimo našta dėl kalinimo sąlygų atitikties teisės aktų reikalavimams (veiksmų teisėtumo) tenka institucijai, kurios veiksmų neteisėtumu skundžiamasi (žr., pvz., EŽTT 2012 m. sausio 10 d. sprendimą Ananyev ir kiti prieš Rusiją (pareiškimų Nr. 42525/07, 60800/08); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1251/2013; 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013). Atitinkamai šiuo atveju įrodinėjimo našta, kad ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjui buvo užtikrintos tinkamos laikymo sąlygos, tenka atsakovui (jo atstovui). Tačiau tai nereiškia, kad pareiškėjas tokiose bylose yra atleidžiamas nuo pareigos pateikti detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą. Tokio pobūdžio bylose turi būti vertinama įrodymų visuma, taip pat atsižvelgiama į pareiškėjo nusiskundimų dėl netinkamų laikymo sąlygų konkrečiu nusiskundimo aspektu apibūdinimo konkretumą, aiškumą, teiginių pagrįstumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-421-146/2017; 2017 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2614-492/2017).

37. Nors pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacine tvarka tikrinamas teismo sprendimas atitinka ABTĮ 86 ir 87 straipsnių reikalavimus. Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, priėmė sprendimą, kuriame aiškiai nurodė nustatytas teisiškai reikšmingas bylai išspręsti aplinkybes, teisinį reguliavimą, argumentus, dėl kurių pareiškėjo skundas atmestas. Teisėjų kolegija, išanalizavusi skundžiamo teismo sprendimo turinį, nustatė, kad buvo atsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, įvertinti visi pareiškėjo argumentai dėl jo netenkinančių kalinimo sąlygų Marijampolės PN, priimtas sprendimas yra aiškus ir motyvuotas. Tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino pareiškėjo pateiktus argumentus ir bylos duomenis ar jiems nepritarė (su jais nesutiko), nesudaro pagrindo konstatuoti, jog teismas priėjo prie bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstų išvadų. Taigi, pareiškėjo apeliaciniame skunde nėra jokių bylos faktais ir teisės aktų normomis pagrįstų argumentų, kuriais remiantis turėtų būti nustatyta, jog teismas neteisingai nustatė bylos faktines aplinkybes, susijusias su atsakovo atstovo neteisėtais veiksmais (neveikimu) pareiškėjui neužtikrinant tinkamų kalinimo sąlygų.

38. Reikalavimas dėl žalos, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 str.), atlyginimo gali būti tenkinamas tik esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008). Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą, todėl pirmosios instancijos teismas, nenustatęs vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų (neteisėtų veiksmų (neveikimo)), pagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo atlyginti neturtinę žalą.

39. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas neįrodė, kad, būdamas Marijampolės PN, ginčo laikotarpiu patyrė objektyvias neigiamas pasekmes dėl neįrengto laisvalaikio kambario, todėl teisėjų kolegija šios bylos faktinių aplinkybių kontekste sprendžia, kad pareiškėjas neįrodė jam padarytos neturtinės žalos fakto (ABTĮ 56 str. 5 d.), todėl viešoji atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnį negalima.

40. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, nepažeidė proceso teisės normų. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo T. N. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2022 m. sausio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis AlechnavičiusRamūnas GadliauskasDalia Višinskienė