Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2022-01-31 · Administracinė byla Nr. eI1-174-279/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2022-01-31Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2023-02-08Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-01-31
Bylos Nr.
eI1-174-279/2022
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-01834-2021-5
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Nijolė Čekanauskienė
Pareiškėjas
T. N.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų
Trečiasis asmuo
Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Advokatai
Diana Ingrida Vinklerytė
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI1-174-279/2022Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01834-2021-5Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1.; 51.5.; 55.1.3 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. sausio 31 d.Panevėžys
Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėja Nijolė Čekanauskienė,sekretoriaujant Virginijai Kriukovienei,dalyvaujant per vaizdo konferenciją pareiškėjui T. N.,teismo posėdyje dalyvaujant pareiškėjo atstovei advokatei Dianai Ingridai Vinklerytei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. N. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas T. N. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu prašydamas iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – ir atsakovės atstovas, ir Marijampolės PN), priteisti 10000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą. Papildytu skundu pareiškėjas iš Marijampolės PN prašo priteisti 50000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad Marijampolės PN laisvės atėmimo bausmę atlieka nuo 2013 m. birželio 18 d. Pareiškėjo teigimu, Marijampolės PN kalinimo sąlygos neatitiko norminių aktų reikalavimų, todėl atlikdamas bausmę šiuose pataisos namuose patyrė neturtinę žalą. Pareiškėjas skunde nurodė, kad kamerose, kuriose buvo kalinamas, nebuvo įrengta ar įrengta, bet neveikė ventiliacija, dėl nesandarių langų žiemos sezono metu teko kęsti šaltį, sienų danga buvo nelygi. Pareiškėjui kalint 20 būrio 2 kameroje dėl netvarkingos tualeto įrangos pastoviai varvėjo vanduo, kameroje buvo didelė drėgmė, dėl ko ant sienų susiformavo pelėsis. Vasaros sezono metu kamerose buvo jaučiamas labai didelis karštis, kamerose trūko gryno oro. Marijampolės PN kameros buvo perpildytos, pareiškėjui vienoje kameroje teko kalėjo su dar septyniais nuteistaisiais, nebuvo laikomasi laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normų. Pareiškėjo teigimu, Marijampolės PN nebuvo tinkamai organizuojamas nuteistųjų maitinimas. Pareiškėjui alkstant dėl nepakankamo maitinimo, jam nebuvo leista nusipirkti maisto produktų parduotuvėje. Pareiškėjas skunde nurodė, kad kamerose nebuvo pareigūnų iškvietimo mygtukų, pasivaikščiojimo kiemelis buvo netinkamos būklės, jame po lietaus užsilaikydavo vanduo, todėl jam nelikdavo vietos pasivaikščiojimui. Pareiškėjas skunde nurodė, kad Marijampolės PN nevyko jokie renginiai, nebuvo galimybės fiziniam aktyvumui, sportavimui, poilsio kambaryje nebuvo televizoriaus, nevyko jokios reabilitacijos programos. Dėl nurodytų netinkamų kalinimo sąlygų ženkliai pablogėjo pareiškėjo sveikata. Dėl tokių neteisėtų Marijampolės PN administracijos veiksmų pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, jautėsi žeminimas ir kankinamas.

Pareiškėjas skundo papildyme nurodė, kad šiuo metu jis yra pervežtas į Alytaus PN, todėl gali palyginti kokios buvo prastos kalinimo sąlygos Marijampolės PN drausmės grupėje. Pareiškėjas skundo papildyme patikslino, kad Marijampolės PN išvis nebuvo jokio poilsio kambario, nurodė, kad Marijampolės PN nebuvo psichologų, teisė praustis šiltu vandeniu jam buvo suteikiama tik kartą per savaitę, dėl to pas jį atsirado blakių, vabalų, kurie jį kandžiojo. Dėl nurodytų prastų kalinimo sąlygų Marijampolės PN pareiškėjas nebegalėjo susišnekėti su žmona, todėl įvyko skyrybos. Pareiškėjas skunde papildyme nurodė, kad dėl prastų kalinimo sąlygų Marijampolės PN skelbė bado streiką, bandė žudytis.

Pareiškėjo atstovė advokatė Diana Ingrida Vinklerytė teismo posėdžio metu palaikė pareiškėjo skundo bei jo papildymo reikalavimus.

Atsiliepimas

Atsakovei Lietuvos valstybei atstovaujantys Marijampolės PN atsiliepimu į pareiškėjo skundą su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas Marijampolės PN 20 būryje buvo laikomas laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 17 d. iki 2019 m. liepos 16 d. Marijampolės PN pateikė duomenis apie 20 būrio 2 kameros plotą, kuriame buvo laikomas pareiškėjas, pateikė duomenis kiek joje yra įrengta miegamųjų vietų. Marijampolės PN atsiliepime nurodė, kad 20 būrio 2 kameros sanitarinio mazgo įrenginiai yra tvarkingi. Nurodė, kad 20 būryje yra įrengta prižiūrėtojo iškvietimo sistema, tačiau nuteistieji piktybiškai ją gadina. Nurodė, kad Marijampolės PN deda pastangas trūkumus pašalinti. Pažymėjo, kad Marijampolės PN visą parą budi pareigūnai, todėl esant pavojui galima kreiptis į juos. Kameros Marijampolės PN įrengtos vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) direktoriaus 2020 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-389 patvirtintomis ,,Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklėmis“. Nurodė, kad Marijampolės PN patalpos atitinka Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu patvirtintas Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus. Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad Marijampolės PN patalpos yra nuolat tikrinamos ne tik Nacionalinio visuomenės sveikatos centro atstovų, tačiau ir kitų specialistų. Nurodė, kad šildymas pataisos namuose įjungimas tada, kai šiluma jungiama visame mieste. Maitinimas Marijampolės PN organizuojamas vadovaujantis Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklėmis, patvirtintomis Kalėjimų departamento direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117 bei 2017 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. V-447 patvirtintais valgiaraščiais. Pagal atliktus patikrinimus trūkumų dėl maisto kokybės ir higienos normų nesilaikymo Marijampolės PN nenustatyta. Nurodė, kad pareiškėjui buvo užtikrinta teisė kartą per savaitę apsipirkti pataisos įstaigoje veikiančioje parduotuvėje. Pasivaikščiojimo kiemelis Marijampolės PN įrengtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu patvirtintomis ,,Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklėmis“ (toliau – ir Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės) (galiojo iki 2020 m. gruodžio 21 d.). Nurodė, kad pasivaikščiojimo kiemelyje yra įrengtas vandens surinktuvas, tačiau esant intensyviam lietui gali susidaryti vandens kiekis, kurio nespėjama greitai surinkti, tačiau tai yra momentinis nesklandumas. Nurodė, kad Marijampolės PN nuteistieji turi teisę naudotis biblioteka, vyksta grupiniai bei individualūs užsiėmimai, pas nuteistuosius lankosi psichologai. Televizoriaus turėjimas drausmės grupėje nėra numatytas. Dėl prašomos priteisti neturtinės žalos atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad Marijampolės PN pareigūnai veikė laikydamiesi teisės aktų reikalavimų, byloje nėra duomenų apie tai, kad pareigūnai būtų netinkamai atlikę pareigas, pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad jis patyrė neturtinę žalą dėl pareigūnų veiksmų. Pažymėjo, kad skundžiamu laikotarpiu pareiškėjas nėra kreipęsis į Marijampolės PN administraciją dėl netinkamų kalinimo sąlygų 20 būryje.

Marijampolės PN į pareiškėjo papildytą skundą pateikė papildomus duomenis, kuriuose nurodė, kad pareiškėjas kategoriškai atsisakydavo dalyvauti resocializacijos rengiamose programose, o Marijampolės PN negalėjo pareiškėjo priversti jose dalyvauti. Nurodė, kad Marijampolės PN šiuo metu dirba 4 psichologės ir 4 psichologių padėjėjos. Marijampolės PN patvirtino, kad drausmės grupėje nėra įrengto poilsio kambario, tačiau pažymėjo, jog Marijampolės PN siekia užtikrinti tinkamą nuteistiesiems tenkančio ploto reikalavimą bei tinkamą privatumą, todėl mano, kad poilsio kambario neįrengimas negalėjo pareiškėjui sukelti dvasinių kančių. Nurodė, kad Marijampolės PN pareiškėjui teisė praustis šiltu vandeniu buvo užtikrinama kartą per savaitė, kaip tą numato Lietuvos higienos normos HN 134:2015 44 punktas. Nurodė, kad Marijampolės PN yra tinkamai užtikrinama parazitų kontrolė.

Marijampolės PN atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdį Marijampolės PN informuoti tinkamai.

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas atsiliepimu į pareiškėjo skundą su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad pareiškėjas skunde nenurodė kokiais konkrečiais neteisėtais Marijampolės PN administracijos veiksmais ar neveikimu buvo pažeistos pareiškėjo teisės. Pareiškėjo skundas grindžiamas tik deklaratyviais pareiškimais, pareiškėjas nepateikė jokių konkrečių jo pažeistų teisių įrodymų.

Kalėjimų departamentas atsiliepime į pareiškėjo patikslintą skundą nurodė, kad pareiškėjo patikslintas skundas teisme neturėjo būti priimtas.

Kalėjimų departamento atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdį Kalėjimų departamentas informuotas tinkamai.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, neužtikrinant tinkamų kalinimo sąlygų Marijampolės PN, atlyginimo.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad jis netinkamomis sąlygomis Marijampolės PN laikomas nuo 2013 m. birželio 18 d. Iš pareiškėjo pateikto skundo bei jo papildymo matyti, kad pareiškėjas skundžia netinkamas kalinimo sąlygas jam būnant drausmės grupėje, t. y. 20 būryje. Pažymėtina, kad pareiškėjas skunde tik deklaratyviai nurodė, kad jis nuo 2013 m. birželio 18 d. netinkamomis sąlygomis laikomas Marijampolės PN, tačiau daugiau jokių konkrečių aplinkybių nenurodė. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nagrinėjamoje byloje, pareiškėjo reikalavimas priteisti neturtinę žalą, nagrinėjamas tik laikotarpiu, kai jis buvo laikomas drausmės grupėje. Iš atsakovės atstovo pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėjas Marijampolės PN 20 būryje buvo laikomas laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 17 d. iki 2019 m. liepos 16 d. (toliau – ginčo laikotarpis). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo reikalavimai išreikalauti duomenis, kurie nesusiję su ginčo laikotarpiu, atmetami.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje teisės normoje įtvirtinta viešoji civilinė atsakomybė, kurios specifika yra ta, kad civilinės atsakomybės subjektas yra ne privatus, bet viešasis asmuo – valstybė. Atsakomybės subjekto ypatumai lemia tam tikrus šios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. Vienas iš jų yra tai, kad šio delikto padarymas suponuoja griežtą civilinę atsakomybę, tai yra, civilinę atsakomybę be kaltės (CK 6.271 straipsnyje nustatytai viešajai atsakomybei atsirasti pažeidėjo kaltės sąlyga nėra būtina). Tai reiškia, kad viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: 1) valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis); 2) asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis); 3) neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio (CK 6.247 straipsnis). Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2017 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2205-575/2017; 2017 m. rugpjūčio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1980-520/2017).

Pareiškėjas skunde nurodė, kad Marijampolės PN kameros neatitiko higienos normų reikalavimų (nebuvo įrengta ar įrengta, bet neveikė ventiliacija, žiemos sezono metu kamerose teko kęsti šaltį, 20 būrio 2 kameroje dėl netvarkingos tualeto įrangos pastoviai varvėjo vanduo, kameroje buvo didelė drėgmė, dėl ko ant sienų susiformavo pelėsis, vasaros sezono metu kamerose buvo jaučiamas labai didelis karštis, kamerose trūko gryno oro).

Pataisos namų visuomenės sveikatos saugos reikalavimus reglamentuoja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Higienos norma HN 134:2015).

Higienos normos HN 134:2015 12 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų.

Higienos normos HN 134:2015 16 punkte numatyta, kad gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C.

Higienos normos HN 134:2015 17 punkte numatyta, kad turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.

Higienos normos HN 134:2015 39 punkte numatyta, kad ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi būti vizualiai matomų pelėsių.

Žemesnės instancijos teismas

Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad 20 būrio 2 kameros sanitarinis mazgas yra tvarkingas, Marijampolės PN patalpos atitinka Higienos normos HN 134:2015 reikalavimus. Teismas neturi pagrindo netikėti tokiais oficialiais atsakovės atstovo pateiktais duomenimis. Tokią išvadą teismas daro, atsižvelgiant į tai, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas į Marijampolės PN pareigūnus, administraciją ar į Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą dėl netinkamų kalinimo sąlygų susijusių su Higienos normų HN 134:2015 pažeidimu nesikreipė. Kreipimosi į institucijos administraciją aspektas yra svarbus siekiant įvertinti, ar Marijampolės PN, žinodami apie tam tikrus kamerų neatitikimus Higienos normų HN 134:2015 reikalavimams, ėmėsi veiksmų, kad jie būtų pašalinti. Teismo vertinimu, nesant pareiškėjo nusiskundimų įstaigos administracijai, atsakovės atstovui tektų neproporcinga pareiga paneigti tokius teiginius. Pareiškėjui ginčijamu laikotarpiu nesikreipus į Marijampolės PN administraciją ar kitas kompetentingas institucijas, atliekančias sveikatos saugos kontrolę, dėl Higienos normos HN 134:2015 reikalavimų neatitinkančių konkrečių kamerų, spręstina, jog pareiškėjas nemanė, jog jo teisės buvo pažeidžiamos, o šiuo metu pareiškėjo nurodytų faktų dėl kamerų neatitikimo higienos normoms nustatymas būtų teisiškai nereikšmingas dėl besiskiriančio patikrinimo ir ginčo laikotarpio. Teismas taip pat pažymi, kad LVAT laikosi pozicijos, jog nors atsakovės atstovas ir nepateikia įrodymų apie atliktų patikrinimų rezultatus visose konkrečiose patalpose, kuriose tuo metu buvo pareiškėjas, pareiškėjui ar kitam asmeniui dėl laikymo sąlygų nesiskundus, jis tokių įrodymų (patikrinimo aktų ir panašiai) ir negali pateikti (žiūrėti, pavyzdžiui 2015 m. gruodžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A2446-624/2015). Marijampolės PN į bylą pateikė periodinį patikrinimo aktą, kuris buvo surašytas 2018 m. lapkričio 15 d. Iš pateikto patikrinimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad atlikus patikrinimą Marijampolės PN gyvenamosiose patalpose, Higienos normos HN 134:2015 reikalavimų pažeidimų nenustatyta. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo skundo teiginiai, susiję su kamerų neatitikimu Higienos normos HN 134:2015 reikalavimams, atmetami kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad kamerų sienų dangos buvo nelygios, kamerų langai buvo nesandarūs.

Žemesnės instancijos teismas

Ginčo metu kamerų įrengimą reglamentavo Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintos ,,Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės“ (galiojo iki 2020 m. gruodžio 21 d.). Teismas pažymi, kad byloje nėra duomenų, kad kameros Marijampolės PN yra įrengtos pažeidžiant Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, byloje pateiktos nuotraukos įrodo, kad kameros yra tvarkingos. Pažymėtina, kad pareiškėjas skunde tik deklaratyviai ir abstrakčiai nurodė, kad kamerų sienų dangos buvo nelygios, kamerų langai buvo nesandarūs, tačiau dėl šių trūkumų pareiškėjas į pataisos įstaigos administraciją nesikreipė. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo skundo teiginiai, kad kamerų sienų dangos buvo nelygios, kamerų langai buvo nesandarūs, atmetami kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad Marijampolės PN kameros buvo perpildytos, vienoje kameroje jam teko kalėti su dar septyniais nuteistaisiais.

Ginčo metu minimalų gyvenamųjų patalpų plotų pataisos įstaigose reglamentavo Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintos ,,Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės“ (toliau – Vidaus tvarkos taisyklės) (galiojusios iki 2020 m. sausio 21 d.). Vidaus tvarkos taisyklių 11¹.2 papunktis nustatė, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m.

Iš atsakovės atstovo pateiktų duomenų nustatyta, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu Marijampolės PN buvo laikomas 20 būrio 2 kameroje, kurios plotas 30,76 kv. m, kameroje buvo įrengtos 8 miegamosios vietos, todėl pareiškėjui teko 3,8 kv. m gyvenamojo ploto (30,76 / 8 ? 3,8). Atsižvelgiant į LVAT praktiką (2018 m. kovo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1595-442/2018, 2018 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1251-858/2018), pareiškėjui tenkantis gyvenamasis plotas apskaičiuotas, gyvenamosios patalpos plotą padalinant iš patalpoje esančių lovų skaičiaus, kadangi nėra žinomas tikslus gyvenamojoje patalpoje laikytų asmenų skaičius.

Remiantis tuo, kas nurodyta, konstatuojama, kad pareiškėjo teisė į minimalų teisės aktuose įtvirtintą gyvenamosios patalpos plotą ginčo laikotarpiu nebuvo pažeista.

Vadovaujantis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktika (žiūrėti, pavyzdžiui 2016 m. spalio 20 d. sprendimą byloje M. prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 334/13) ir LVAT išaiškinimais (žiūrėti, pavyzdžiui 2017 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1351-624/2017; 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-702-756/2017), sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y. ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, iš bendro kameros ploto turėtų būti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, tačiau plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrą kameros plotą. Taikomi teisės aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus ploto norma, atsižvelgti į patalpose esančių apstatymo baldų ir kitų įrenginių užimamą plotą. Teisminėje praktikoje yra nurodyta, kad, nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotą, atsižvelgtina į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams (žiūrėti, pavyzdžiui EŽTT 2009 m. liepos 30 d. sprendimą byloje P. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 34393/03); 2010 m. balandžio 8 d. sprendimą byloje L. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 12008/03); 2012 m. gegužės 31 d. sprendimą byloje G. prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 18364/06), LVAT 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016, 2017 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-477-662/2017). Pagal suformuotą teisminę praktiką, baldų ir kitų įrenginių užimamas patalpos plotas yra reikšmingas vertinant patirtos neturtinės žalos dydį, bet ne konstatuojant padarytus teisės pažeidimus (žiūrėti, pavyzdžiui LVAT 2018 m. spalio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2466-502/2018).

Nagrinėjamoje byloje ginčo laikotarpiu nenustačius minimalaus gyvenamojo ploto pažeidimo, baldų, įrenginių užimamas plotas kameroje nevertinamas.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad Marijampolės PN nebuvo laikomasi laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normų. Vertinant šį pareiškėjo skundo teiginį, teismas pažymi, kad šis skundo teiginys yra deklaratyvus ir abstraktus, todėl teismas apie jį plačiau nepasisako.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad Marijampolės PN nebuvo tinkamai organizuojamas nuteistųjų maitinimas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 173 straipsnio 5 dalyje nurodoma, kad arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantys nuteistieji gauna maistą pagal fiziologines mitybos normas ir, kiek tai įmanoma, atitinkantį jų religinius įsitikinimus, o nuteistieji, kuriems pagal gydytojų išvadas paskirtas racionalus maitinimas, – pagal racionalaus maitinimo normas. Maistu šie nuteistieji aprūpinami nemokamai.

Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad Marijampolės PN maitinimas organizuojamas vadovaujantis Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklėmis patvirtintomis Kalėjimų departamento direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117 bei 2017 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. V-447 patvirtintais valgiaraščiais. Nurodė, kad pagal atliktus patikrinimus Marijampolės PN nebuvo nustatyta atvejų, kad maisto energetinė vertė ar kokybė neatitiktų teisės aktų reikalavimų. Teismas neturi pagrindo netikėti tokiais oficialiais atsakovės atstovo pateiktais duomenimis. Pažymėtina, kad pareiškėjas skunde tik deklaratyviai nurodė, kad Marijampolės PN nebuvo tinkamai organizuotas nuteistųjų maitinimas, tačiau jokių konkrečių aplinkybių pareiškėjas nenurodė ir nekonkretizavo, todėl šis pareiškėjo skundo teiginys atmetamas kaip nepagrįstas.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad jam alkstant dėl nepakankamo maitinimo, jam nebuvo leista nusipirkti maisto produktų parduotuvėje.

Ginčo metu galiojusių Vidaus tvarkos taisyklių 77 punkte buvo numatyta, kad pataisos įstaigos direktorius privalo užtikrinti, kad kiekvienas nuteistasis dienotvarkėje nustatytu laiku galėtų apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje ne rečiau kaip kartą per savaitę.

Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad pareiškėjui buvo užtikrinta teisė kartą per savaitę apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje. Teismas neturi pagrindo netikėti tokiais oficialiais atsakovės atstovo pateiktais duomenimis. Pabrėžtina ir tai, kad byloje nėra duomenų, kad dėl šios pažeistos teisės pareiškėjas būtų rašęs skundus Marijampolės PN administracijai. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo skundo teiginys, kad jam nebuvo leista nusipirkti maisto produktų parduotuvėje, atmetamas kaip nepagrįstas.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad kamerose nebuvo pareigūnų iškvietimo mygtukų.

Ginčo metu kamerų įrengimą pataisos įstaigoje reglamentavo Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės. Minėtų taisyklių 16.11. punkte buvo numatyta, kad kamerose turi būti įrengta prižiūrėtojo iškvietimo sistema.

Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad 20 būryje yra įrengta prižiūrėtojo iškvietimo sistema, tačiau nuteistieji piktybiškai ją gadina. Nurodė, kad Marijampolės PN deda pastangas trūkumus pašalinti. Pažymėjo, kad Marijampolės PN visą parą budi pareigūnai, todėl esant pavojui galima kreiptis į juos. Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovės atstovo pateikta informacija, kad 20 būryje, kuriame ginčo metu buvo laikomas pareiškėjas, buvo įrengta prižiūrėtojo iškvietimo sistema, kaip tą numato Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 16.11. punktas. Pabrėžtina ir tai, kad byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų susidūręs su grėsme, kurios būtų buvę galima išvengti pasinaudojus aliarminiu iškvietimu, ar dėl to patyręs kitokių nepatogumų. Pareiškėjas byloje nepateikė duomenų apie jam pavojingas aplinkybes, kurios jo laikymo metu Marijampolės PN vertė pasinaudoti pareigūno iškvietimo sistema ar dėl kurios nebuvimo jam nebuvo suteikta pagalba. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo skundo teiginys, kad kamerose nebuvo pareigūnų iškvietimo mygtukų, atmetamas kaip nepagrįstas.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad Marijampolės PN pasivaikščiojimo kiemelis buvo netinkamos būklės, jame po lietaus užsilaikydavo vanduo, todėl jam nelikdavo vietos pasivaikščiojimui.

Ginčo metu pasivaikščiojimo kiemelių įrengimą pataisos įstaigose reglamentavo Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės. Minėtų taisyklių 19 punktas reglamentavo, kad pasivaikščiojimo kiemų kamerose turi būti atmosferos kritulių šalinimo sistema, 21 punktas reglamentavo, kad pasivaikščiojimo kiemų sienos dengiamos lygia, patvaria ir drėgmei atsparia danga, grindys turi būti lygios ir neslidžios.

Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad pasivaikščiojimo kiemelyje, kuriuo naudojosi pareiškėjas yra įrengtas vandens surinktuvas, tačiau esant intensyviam lietui gali susidaryti vandens kiekis, kurio nespėjama greitai surinkti, tačiau tai yra momentinis nesklandumas. Teismo vertinimu, esant momentiniam nesklandumui, kai po intensyvesnio lietaus, pasivaikščiojimo kiemelyje atsiranda balos, negalėjo pažeisti pareiškėjo teisių, sukelti jam neturinę žalą. Tokią išvadą teismas daro, atsižvelgiant į tai, kad pasivaikščiojimo kiemelyje buvo įrengtas vandens surinktuvas, kaip tą numato Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 19 punktas bei tai, kad pareiškėjas į Marijampolės PN administraciją dėl prastos pasivaikščiojimo kiemelio būklės nesikreipė, todėl spręstina, jog pareiškėjas nemanė, jog jo teisės buvo pažeidžiamos. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo skundo teiginys dėl prastos pasivaikščiojimo kiemelių būklės, atmetamas kaip nepagrįstas.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad Marijampolės PN nevyko jokie renginiai, nebuvo galimybės sportuoti, nevyko jokios reabilitacijos programos, poilsio kambaryje nebuvo televizoriaus. Skundo papildyme pareiškėjas nurodė, kad Marijampolės PN išvis nebuvo jokio poilsio kambario, Marijampolės PN nebuvo psichologų.

Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad Marijampolės PN 20 būryje nuteistieji turi teisę naudotis biblioteka, vyksta grupiniai bei individualūs užsiėmimai, pas nuteistuosius lankosi psichologai. Nurodė, kad televizoriaus turėjimas drausmės grupėje nėra numatytas. Pateiktuose papildomuose duomenyse Marijampolės PN nurodė, kad pareiškėjas kategoriškai atsisakydavo dalyvauti resocializacijos rengiamose programose, o Marijampolės PN negalėjo pareiškėjo priversti jose dalyvauti. Nurodė, kad Marijampolės PN šiuo metu dirba 4 psichologės ir 4 psichologių padėjėjos. Marijampolės PN patvirtino, kad drausmės grupėje nėra įrengto poilsio kambario, tačiau pažymėjo, jog Marijampolės PN siekia užtikrinti tinkamą nuteistiesiems tenkančio ploto reikalavimą bei tinkamą privatumą, todėl mano, kad poilsio kambario neįrengimas negalėjo pareiškėjui sukelti dvasinių kančių.

Vertinant pareiškėjo skundo teiginį, kad Marijampolės PN neužtikrino jam teisės užsiimti prasminga veikla, teismas pažymi, kad iš pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėjui buvo sudaryta galimybė lankytis bibliotekoje, kaip nurodė atsakovės atstovas atsiliepime, pareiškėjas galėjo dalyvauti Marijampolės PN vykstančiuose grupiniuose ir individualiuose užsiėmimuose, sportuoti pareiškėjas, teismo vertinimu, galėjo pasivaikščiojimo kiemelyje. Išdėstytos aplinkybės rodo, kad pareiškėjui užsiimti prasminga veikla Marijampolės PN buvo sudarytos visos galimybės, todėl nagrinėjamu atveju konstatuoti neteisėtus Marijampolės PN byloje pagrindo nėra.

Vertinant pareiškėjo skundo teiginį, kad Marijampolės PN nevyko jokios reabilitacijos programos, teismas pažymi, kad dalyvavimas socialinės reabilitacijos programose ir priemonėse pagristas savanoriškumo principu, nuteistieji turi savanoriškai dalyvauti įstaigoje vykdomose programose, priemonėse ir užsiėmimuose. Iš byloje pateiktų duomenų, kad pareiškėjui buvo pasiūlyta dalyvauti psichologo vykdomose programose, tačiau pareiškėjas jose dalyvauti atsisakė. Išdėstytos aplinkybės rodo, kad pareiškėjui dalyvauti reabilitacijos programose Marijampolės PN buvo sudarytos visos galimybės, todėl nagrinėjamu atveju konstatuoti neteisėtus Marijampolės PN byloje pagrindo nėra. Pabrėžiama ir tai, kad Marijampolės PN siūlymas pareiškėjui dalyvauti psichologo vykdomose programose, įrodo tą aplinkybę, kad Marijampolės PN buvo psichologų, todėl pareiškėjo skundo papildyme nurodytas teiginys, kad Marijampolės PN nebuvo psichologų, atmetamas kaip nepagrįstas.

Vertinant pareiškėjo skundo papildyme nurodytą teiginį, kad Marijampolės PN nebuvo poilsio kambario, teismas pažymi, kad Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 7 punktas, nenumato pareigos pataisos namams drausmės grupėje laikantiems nuteistiesiems įrengti poilsio kambarį. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nagrinėjamu atveju konstatuoti neteisėtus Marijampolės PN byloje pagrindo nėra. Pataisos namams nesant reikalavimo įrengti poilsio kambarį, pareiškėjo skundo teiginys, kad poilsio kambaryje nebuvo televizoriaus, laikytinas neaktualiu.

Pareiškėjas skundo papildyme nurodė, kad jam buvo suteikta teisė tik kartą per savaitę nusiprausti po šiltu vandeniu.

Higienos normos HN 134:2015 44 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė prausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę.

Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad pareiškėjui Marijampolės PN buvo suteikta teisė kartą per savaitę nusiprausti po šiltu vandeniu, kaip tą numato Higienos normos HN 134:2015 44 punktas, tą patvirtina ir byloje pateiktas dušinės darbo grafikas. Teismas pažymi, kad byloje nėra duomenų, kad atsakovės atstovas būtų privalėjęs sudaryti sąlygas pareiškėjui daugiau nei vieną kartą per savaitę prausti visą kūną po šiltu dušu, todėl Marijampolės PN Higienos normos HN 134:2015 44 punkto reikalavimo nepažeidė. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nagrinėjamu atveju konstatuoti neteisėtus atsakovės atstovo veiksmus pagrindo byloje nėra.

Pareiškėjas skundo papildyme nurodė, kad negalėdamas praustis po šiltu vandeniu daugiau nei kartą per savaitę, pas jį atsirado blakių, vabalų, kurie jį kandžiojo.

Higienos normos HN 134:2015 20 punkte nurodoma, kad laisvės atėmimo vietoje, policijos areštinėje neturi būti nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų; laisvės atėmimo vietoje, policijos areštinėje atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas bei, nustačius nariuotakojų ar (ir) graužikų buvimo pėdsakus – jų naikinimas teisės akto nustatyta tvarka.

Atsakovės atstovas byloje pateikė 2018 m. kovo 20 d. Paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios matyti, kad UAB ,,Dezinfa“ Marijampolės PN teikia kenkėjų kontrolės ir naikinimo paslaugas. Iš byloje pateikto patikrinimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad atlikus patikrinimą Marijampolės PN patalpas, Higienos normos HN 134:2015 20 punkto reikalavimo pažeidimo nenustatyta. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo skundo teiginys, kad jį sukandžiojo blakės, vabalai, atmetamas kaip nepagrįstas.

Likusieji pareiškėjo teiginiai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir EŽTT formuoja praktiką, kad teismo pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 2018 m. rugsėjo 20 d. sprendimas byloje Mushegh Saghatelyan prieš Armėniją (pareiškimo Nr. 23086/08), 205 punktas; 2015 m. lapkričio 24 d. sprendimas byloje Paliutis prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 34085/09), 40 punktas, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92), 55 punktas). LVAT taip pat ne kartą pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2019 m. vasario 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-60-261/2019, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009).

Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu teismas konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje keliamo ginčo kontekste nėra pagrindo pripažinti pareiškėjo nurodytus Marijampolės PN ir šios institucijos pareigūnų veiksmus neteisėtais bei konstatuoti faktą, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą. Nenustačius visų būtinų viešajai civilinei atsakomybei atsirasti sąlygų, pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo, atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo T. N. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.

Teisėja Nijolė Čekanauskienė