- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-12-29
- Bylos Nr.
- 2A-1981-653/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-33322-2013-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginijus Kairevičius, Jelena Šiškina, Tatjana Žukauskienė
- Ieškovas
- UAB „Žirmūnų būstas“
- Atsakovas
- K. J. J.
- Kategorijos
- 3.3.1Apeliacinis procesas
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jelenos Šiškinos (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Tatjanos Žukauskienės, Virginijaus Kairevičiaus rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „Žirmūnų būstas“ ir atsakovo K. J. J. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Žirmūnų būstas“ ieškinį atsakovui K. J. J. dėl skolos priteisimo bei pagal atsakovo K. J. J. priešieškinį ieškovui UAB „Žirmūnų būstas“ dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė
I. Ginčo esmė
ieškovas UAB „Žirmūnų būstas“ ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 3242,37 Lt skolos, 5 proc. dydžio procesines palūkanas, bylinėjimosi išlaidas
Nurodė, kad ieškovas paskirtas gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administratoriumi. Atsakovas K.J. J. yra buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas. Kiekvieną mėnesį atsakovui buvo pateikiamas mokėjimo pranešimas su nurodyta priskaičiuota mokėti suma. Atsakovo įsiskolinimas už per laikotarpį nuo 2008-08-01 iki 2013-09-30 priskaičiuotus mokesčius už bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, eksploatavimą ir suteiktas komunalines paslaugas yra 3242,37 Lt.
Atsakovas su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovas nepateikė įrodymų apie SP UAB „Žirmūnų valda“, UAB „Šnipiškių ūkis“ ir UAB „Žirmūnų būstas“ vykdytas funkcijas nuo 2000 m. kovo mėn. Ieškovo pateiktame išraše neiššifruota pinigų mokėjimo paskirtis. Paskirtieji administratoriai savo funkcijas vykdė netinkamai, apmokestino dvigubu tarifu mokesčius už nepateiktas paslaugas arba jas priskyrė atskiroms paslaugoms, kurios nebuvo ir nėra nurodytos sutartyse. Sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma. Jokių susirinkimų administratorius neorganizavo. Be atsakovo žinios atliktos namo rūsio patalpų rekonstrukcijos pasėkoje atsakovas prarado rūsio sandėliuką, pažymėtą schemoje Nr.42, su jame buvusiu turtu.
Atsakovas pateikė priešieškinį ieškovui dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuriuo prašė priteisti iš ieškovo 5000,00 Lt moralinei žalai atlyginti už ieškovui taikomų įstatymų nevykdymą. Nurodė, kad ieškovas skaičiavo mokesčius už paslaugas, kurios nebuvo sutartos sutartimi ar butų savininkų visuotiniame susirinkime. Ieškovas, kaip namo administratorius, netinkamai vykdo savo pareigas. Administratorius nepateikė atsakymo dėl nusavinto atsakovo rūsio sandėliuko Nr. 42. Ieškiniu reikalaujama sumos dalį apmokėti nuo 2000 m. pradžios jau antrą kartą, nes pirmas apmokėjimas įvykdytas išnagrinėtoje civ. byloje Nr. 2-2835-101/2011. Per visą administravimo laikotarpį nebuvo sušauktas joks namo (duomenys neskelbtini)butų savininkų susirinkimas, todėl sandoriai, kuriuos administratorius (ieškovas) vykdė vienasmeniškai, yra apsimestiniai ir iš jų kildinami mokesčiai teisiškai yra nepagrįsti. Ieškovo reikalavimai skaičiuotini ne nuo 2000 m. kovo mėn., o nuo 2010 m. spalio 8 d., nes įstatyme nustatytas sutrumpintas trejų metų žalos išieškojimo terminas. Iš ieškovo priteistinas žalos atlyginimas dėl įstatymų ir teisės aktų piktybinio nevykdymo bei buitinio vartotojo teisių ir įstatymų saugomų interesų pažeidinėjimo, kurių pasėkoje atsakovas sistemingai patiria žalą, stresus, pažeminimą, sumenkinimą nepagrįstu apmokestinimu per įvairius mokesčius, kurie neaptarti butų savininkų visuotiniame susirinkime.
Atsiliepimas
Ieškovas atsiliepimu į priešieškinį prašė priešieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovas tinkamai vykdė namo administravimo funkcijas, laikėsi jo veiklą reglamentuojančių nuostatų. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad ieškovas nevykdė arba netinkamai vykdė namo bendrojo naudojimo objektų priežiūrą. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai. Nukentėjęs asmuo turi įrodyti neturtinės žalos padarymo faktą ir kad yra įstatymo nustatytas neturtinės žalos atlyginimo atvejis. Ne bet kokie nepatogumai ar rūpesčiai yra neturtinės žalos darymas. Neturtinė žala konstatuojama, kai rūpesčiai, ginant pažeistas teises, peržengia įprastas pastangas ir konstatuojamas dvasinių sukrėtimų, emocinės depresijos, asmens garbės ir orumo pažeidimo faktas. Atsakovas nenurodo, kuo konkrečiai pasireiškia jo nurodyti neigiami išgyvenimai bei nepateikia jokių juos pagrindžiančių įrodymų.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 12 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo K. J. J. ieškovui UAB „Žirmūnų būstas“ 2412,04 skolos ir 265,77 Lt bylinėjimosi išlaidų, iš viso 2677,81 Lt, 5 proc. dydžio procesines palūkanas. Ieškinį nepatenkintų reikalavimų dalyje atmetė. Atsakovo priešieškinį ieškovui dėl neturtinės žalos atlyginimo atmetė.
Teismas nustatė, kad atsakovas K.J. J. nuosavybės teise valdo 50,96 kv.m. bendro ploto dviejų kambarių butą (su rūsiu) Nr. 42 daugiabučiame name adresu (duomenys neskelbtini), kurio bendrojo naudojimo objektų priežiūrą, eksploatavimą ir administravimą vykdo ir kitas, su administruojamu namu susijusias, komunalines paslaugas teikia ieškovas UAB „Žirmūnų būstas“ (ankstesnis pavadinimas UAB „Šnipiškių ūkis“), paskirtas namo administratoriumi Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu.
Duomenų apie tai, kad daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkai yra įsteigę gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendriją ar yra sudarę jungtinės veiklos sutartį, nėra. Todėl pagrįstai ir teisėtai skirtas namo bendrojo naudojimo objektų administratorius (CK 4.84 str.). Aplinkybė, kad atsakovas nesudaręs su namo bendrojo naudojimo objektų administratoriumi rašytinės sutarties dėl paslaugų teikimo, neatleidžia atsakovo nuo pareigos vykdyti įstatymu nustatytą pareigą proporcingai savo turto daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas.
Atsakovo įsiskolinimą ieškovas grindžia 2013-07-31 išrašu iš buto sąskaitos ir 2013 m. rugsėjo mėn. suvestiniu apyvartų žiniaraščiu. Ieškovo pateiktas 2013-07-31 išrašas iš buto sąskaitos yra sudarytas už laikotarpį nuo 2000-03-01 iki 2012-12-31. Pateiktas 2013 m. rugsėjo mėnesio suvestinis apyvartų žiniaraštis apima laikotarpį nuo 2013-01-01 iki 2013-09-30. Pagrįsti atsakovo atsikirtimai į ieškinį, kad ieškovo pateikti išrašas iš buto sąskaitos ir suvestinis apyvartų žiniaraštis nepatvirtina ieškovo nurodytos aplinkybės, kad ieškiniu prašomas priteisti įsiskolinimas susidarė už ieškovo nurodytą laikotarpį nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2013 m. rugsėjo 30 d. Teismas pritaria atsakovo argumentams, kad iš išrašo iš buto sąskaitos ir iš suvestinio apyvartų žiniaraščio niekaip negalima nustatyti, kad ieškiniu nurodytas atsakovo įsiskolinimas susidarė už ieškinyje nurodytą laikotarpį. Pagal išrašo iš buto sąskaitos duomenis, 2008 m. liepos 1 d. (t.y. ieškovo nurodyto laikotarpio, per kurį susidarė įsiskolinimas, pradžia) nesumokėtų mokesčių įsiskolinimas sudarė 912,00 Lt ir, pagal išrašo duomenis, augo toliau iki pat 2012 m. gruodžio mėnesio, šio mėnesio pabaigai (2012-12-31) sudarydamas 2455,54 Lt. Nurodytas nesumokėtų mokesčių likutis su nesumokėtų palūkanų/delspinigių 224,15 Lt likučiu, iš viso 2679,69 Lt, perkeltas į suvestinį apyvartos žiniaraštį kaip atsakovo įsiskolinimas 2013 m. sausio 1 dienai. Išrašas iš buto sąskaitos akivaizdžiai paneigia ieškovo nurodytą aplinkybę apie prašomo priteisti iš atsakovo įsiskolinimo susidarymo per laikotarpį nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2013 m. rugsėjo 30 d. Aptariamos aplinkybės neįrodo ir ieškovo paaiškinimai, kad ieškovas atsakovo eilinėmis kas mėnesį mokamomis įmokomis užskaitydavo anksčiau susidariusį atsakovo įsiskolinimą. Pateiktuose išraše iš buto sąskaitos ir apyvartų žiniaraštyje nėra jokių duomenų apie ieškovo minėtą užskaitymą. Visos atsakovo mokėtos įmokos užskaitytos įmokų mokėjimo mėnesiais. Be to, atsiskaitydamas už paslaugas, atsakovas atsiskaitymo knygelėje įrašydavo mėnesį, už kurį atsiskaito. Nėra duomenų apie atsakovo nurodymus kurias nors jo įmokas skirti ne eiliniam atsiskaitymui, bet anksčiau susidariusio įsiskolinimo padengimui.
Pagrįstas atsakovo prašymas taikyti ieškinio senatį ieškovo reikalavimui dėl įsiskolinimo padengimo. Tačiau atsakovas klaidingai nurodo, kad ieškovo reikalavimui dėl nesumokėtų mokesčių už bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, eksploatavimą ir suteiktas komunalines paslaugas taikytinas trejų metų ieškinio senaties terminas. Sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo (CK 1.125 str. 8 d.). Ieškovo reikalavimui dėl skolos už bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, eksploatavimą ir suteiktas komunalines paslaugas priteisimo taikomas bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 str. 1 d.). Atsakovo reikalavimu taikytina ieškinio senatis ieškovo reikalavimui dėl įsiskolinimo priteisimo (CK 1.126 str.).
Ieškovas į teismą kreipėsi 2013-10-08. Taikant ieškinio senatį, pripažintina, kad ieškovas praleido ieškinio senaties terminą reikalavimui dėl skolos už paslaugas, suteiktas iki 2003-09-30, nes 2003 m. spalio mėnesį turėjo būti atsiskaitoma už 2003 m. rugsėjo mėnesį. Pagal išrašo duomenis, įsiskolinimas 2003-10-01 sudarė 324,05 Lt. Šioje dalyje ieškinio reikalavimas dėl išsiskolinimo priteisimo netenkinamas kaip pareikštas praleidus ieškinio senatį. Tokiu būdu, pagal išrašo duomenis, nesumokėtų mokesčių skolos likutis 2012-12-31 sudarytų ne 2455,54 Lt, bet 2131,49 Lt (2455,54 – 324,05).
Ieškiniu nėra pareikšta atsakovui reikalavimų dėl palūkanų ar delspinigių už pavėluotą mokesčių mokėjimą priteisimo, reikalaujant tik mokesčių už suteiktas paslaugas priteisimo. Tačiau reikalaudamas priteisti iš atsakovo mokesčių įsiskolinimą, į nurodytą įsiskolinimo sumą ieškovas įtraukė palūkanų/delspinigių 224,15 Lt sumą, nurodytą išraše iš buto sąskaitos. Šioje dalyje ieškinys pripažintas nepagrįstu ir neteisėtu, todėl atmestas. Ne tik ieškinyje, bet ir išraše iš buto sąskaitos nėra nurodyta, kokios konkrečiai įmokos (palūkanos ar delspinigiai) ir kokio konkretaus dydžio yra priskaičiuotos, todėl nagrinėtinas atsakovo įsiskolinimas 2012 m. gruodžio 31 d. ir atitinkamai 2013 m. sausio 1 d. sudarė 2131,49 Lt.
Atsiliepimas
Atsakovo teigimu, ieškovas aiškiai nenurodo, už kokias konkrečiai paslaugas yra priskaičiuoti mokesčiai, nurodyti išraše iš buto sąskaitos. Ieškovas reikiamai nepagrindė savo reikalavimo pateikdamas į bylą tik šešis mokestinius pranešimus butui (duomenys neskelbtini), t.y. 2008 m. rugsėjo mėnesio, 2009 m. rugsėjo mėnesio, 2010 m. rugsėjo mėnesio, 2011 m. rugsėjo mėnesio, 2012 m. rugsėjo mėn. ir 2013-09-30. Tačiau teismas įvertino, kad šių mokestinių pranešimų duomenys atitinka ieškovo į bylą pateiktų išrašo iš buto sąskaitos ir suvestinio apyvartų žiniaraščio duomenis. Atsakovas nenurodė, kad jis reguliariai negavo per nagrinėjamą laikotarpį ieškovo mokestinių pranešimų. Teismas sprendė, kad atsakovui buvo ir yra žinoma, už kurias ieškovo suteiktas paslaugas buvo priskaičiuojami mokesčiai, t.y., už bendro naudojimo objektų administravimą, už elektrą bendram naudojimui, už bendro naudojimo objektų nuolatinę techninę priežiūrą, už atliktus remonto, keitimo, montavimo darbus, už namo šildymo ir karšto vandens sistemų eksploatavimą, už teritorijų ir laiptinių valymą, už šiukšlių išvežimą. Surinkti įrodymai nesuteikia pagrindo daryti išvadą, kad ieškiniu reiškiamas reikalavimas dėl skolos už ieškovo nesuteiktas ar suteiktas be teisėto pagrindo paslaugas priteisimo. Ieškovo atliktų darbų ir jo pagrįstumui ir teisėtumui patvirtinti ieškovas pateikė į bylą apžiūros aktus, ataskaitas. Tačiau atsakovui teigiant byloje, kad sprendimai dėl bendro naudojimo objektų remonto yra priimami pažeidžiant nustatytą tvarką, teismas netenkino ieškinio dalyje dėl 245,30 Lt už elektros instaliacijos remonto darbus, dėl 4,11 Lt už kanalizacijos vamzdžių remontą, dėl 0,88 Lt už stiklo keitimą, dėl 27,47 Lt už šviestuvų montavimą, dėl 4.37 Lt už ventilių keitimą, iš viso 282,13 Lt, priteisimo, atsižvelgdamas į tai, kad buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimtas butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimas (CK 4.83 str. 4 d.). Ieškinys nurodytoje dalyje atmestas kaip neįrodytas, kad apmokėjimas už nurodytus darbus iš atsakovo reikalaujamas nepažeidžiant CK 4.83 str. 4 d. nuostatų.
Žemesnės instancijos teismas
Atsakovas mokesčius už paslaugas mokėjo reguliariai, tačiau nepilnai, todėl susidarė įsiskolinimas. Atsakovas nepagrįstai mokestį už bendrosioms namo reikmėms panaudotą elektros energiją mokėjo ne ieškovui, bet AB LESTO. Dėl nurodyto likdavo atsakovo neapmokėta ieškovui elektra bendrosioms namo reikmėms, šis neapmokėjimas taip pat didino atsakovo įsiskolinimo ieškovui sumą.
Įvertinus byloje surinktus įrodymus, ieškinys tenkinamas iš dalies, priteisiant ieškovui iš atsakovo 2412,04 Lt (3242,37 – 324,05 – 224,15 – 282,13) mokesčių už bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, eksploatavimą ir suteiktas paslaugas (CK 1.138 str., 4.76 str., 4.82 str., 4.83 str., 4.84 str., 6.1 str., 6.2 str., 6.59 str., 6.200 str.).
Priešieškinis dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestas kaip nepagrįstas. Neturtinė žala atlyginama tik įstatymu nustatytais atvejais (CK 6.250 str.). Atsakovas neįrodė dėl ieškovo veiksmų ar neveikimo patirtos neturtinės žalos, be to, nenurodė įstatyminio reikalavimo pagrindo, kuris suteiktų atsakovui teisę reikalauti iš ieškovo neturtinės žalos atlyginimo atsakovo nurodytomis aplinkybėmis.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai
Ieškovas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti skundžiamo sprendimo dalį, kuria ieškinys buvo atmestas ir ieškinį tenkinti visiškai; priteisti bylinėjimosi išlaidas (II t.,b.l.62-73). Nurodo, jog teismas, neišsamiai išanalizavo bei neteisingai įvertino bylos aplinkybes ir įrodymus, nenustatė visų faktinių aplinkybių, reikšmingų teisingam bylos išsprendimui susijusių su skolos dengimo tvarka įtvirtinta CK 6.55 str. Teismo sprendime nurodyti motyvai dėl įsiskolinimo susidarymo pagrįstumo kitu laikotarpiu yra absoliučiai klaidingi ir neatitinkantys byloje pateiktų rašytinių įrodymų bei pateiktų paaiškinimų. Skundžiamu sprendimu konstatuota, jog atsakovo įsiskolinimas susidarė ne už ieškinyje nurodytą laikotarpį t.y. (2008-07-01 -2013-09-30), o kitu laikotarpiu t.y. nuo 2000 m. kovo 1 d., iki - 2013 m. rugsėjo 30 d., todėl nepagrįstai taikyta ieškinio senatis. Teismas, neatsižvelgė į aplinkybę, jog atsakovo ankstesnė skola yra visiškai padengta atliktais mokėjimais nurodytais teismui pridėtoje skolų valdymo ataskaitoje ir išrašuose iš buto sąskaitų, remiantis CK 6.55 str. 2 d., todėl prašoma priteisti skola susidarė nuo 2008-07-01. Byloje yra pakankamai įrodymų ir paaiškinimų, sudarančių pagrindą įskaityti gautas iš atsakovo įmokas už ankstesniais periodais neįvykdytas atsakovo prievoles. Atsakovas neatliko jokių veiksmų, kurie būtų leidę apeliantui spręsti, jog atsakovas visų pirma ketina sumokėti skolą pagal einamąjį mėnesį, nagrinėtinu atveju atsakovo mokėjimo dokumentuose, mokėjimo paskirtyje, nebuvo nurodyta už kurį laikotarpį yra atsiskaitoma; tarp šalių nebuvo sudarytas susitarimas dėl įmokų paskirstymo nustatymo remiantis CK 6.55 str.. 1 d., todėl apeliantas vadovavosi įstatyminiu reglamentavimu nustatančiu teisę nesant skolininko išreikštos valios skirti įmoką seniausiai skolai padengti. Atsiskaitymo knygele disponuoja pats atsakovas, todėl mėnesį už kurį jis moka, gali bet kuriuo metu nurodyti savo nuožiūra. Teismas netinkamai aiškino bei nepagrįstai netaikė CK 6.55 str. 2 d., nepagrįstai nusprendė, kad nėra duomenų dėl atsakovo įmokų priskyrimo anksčiau susidariusio įsiskolinimo padengimui.
Dėl atliktų remonto darbų pagrįstumo nurodo, jog 2010 m. gruodžio 31 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-1067 patvirtinta „Dėl gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomieji reikalavimai ir jų įgyvendinimo tvarka“ (toliau –Reglamentas) yra privaloma gyvenamųjų namų savininkams (bendraturčiams), daugiabučių gyvenamųjų namų savininkų bendrijoms, fiziniams asmenims, įgaliotiems valdyti ir prižiūrėti daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektus pagal namo patalpų savininkų jungtinės veiklos sutartį, įmonėms, įgaliotoms administruoti daugiabučių gyvenamųjų namų bendrąja nuosavybę pagal CK 4.84 str.
Teigia, kad elektros instaliacijos darbai, kanalizacijos vamzdžių remonto darbai, šviestuvų montavimo darbai, stiklo keitimo darbai, ventilių keitimo darbai buvo susiję su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais, tačiau teismas visiškai nesigilino ir neanalizavo darbų priskirtinumo tokiems darbams.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti (II t., b.l.89-92). Nurodo, jog ieškovas nedetalizavo mokesčių paskaičiavimo, nepateikė sąskaitų- faktūrų už neva atliktus darbus, kurie atsakovui nebuvo žinomi. Pažymėjo, jog už bendrą namo elektros energiją atsiskaito tiesiogiai su elektros energijos tiekėju, nesat duomenų, kokiam butų skaičiui dalinamos šios išlaidos ar kitaip skaičiuojamas mokestis už tokios paskirties elektros energijos kiekius, nėra galimybės nustatyti mokesčio pagrįstumą. Mano, jog teismas neteisėtai perkėlė įrodinėjimo pareigą atsakovui, nes ieškovas turėjo pareigą įrodyti, kad atsakovas yra skolingas už bendrosios dalinės nuosavybės administravimą ir kitus komunalinius mokesčius. Ieškovas namo administratoriaus pareigas vykdė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdamas bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, todėl atsakovas patyrė žalą. Byla turėtų būti nagrinėjama apeliacine žodinio proceso tvarka, nes nėra nuodugniai išnagrinėtas atsakovo priešieškinis.
Šalies argumentai
Atsakovas pateikė apeliacinį skundą (II t., b.l.79-81), kuriuo prašo skundžiamą sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, o priešieškinį tenkinti arba panaikinti skundžiamą sprendimą ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Nurodo, jog skundžiamu sprendimu buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės, neatsižvelgta į tai, jog atsakovas pateikė teismui klaidingą informaciją. Namo administratorius (ieškovas) neturi teisės ir kompetencijos savavališkai keisti šildymo ir karšto vandens tiekimo techninių sąlygų ir šiluminių magistralių Projektinių sprendimų be namo butų savininkų sutikimo, kaip ir kitų namo Šilumos punkto ir rūsių vykdytos rekonstrukcijos. Ieškovas neturi teisės vienašališkai planuoti ir atlikti darbus pastatui ir/arba atlikti darbų, kurie nėra avarinio pobūdžio ir dauguma butų savininkų nepareiškia sutikimo su tokių darbų atlikimu (CK 4.83 str. 4 d.).
Ieškovas nepateikė pakankamų įrodymų, pagrindžiančių faktinį ieškinio pagrindą, išskyrus atsakovo buto debitorinių ir kreditorinių įsiskolinimų suvestinę, kurią vėliau keitė nepatvirtintais parašais ar antspaudais bei neįskaitoma iki galo, todėl neįmanoma nustatyti, kokias paslaugas realiai ir faktiškai ieškovas suteikė, nes teismui pateiktas atsiskaitymo knygelės originalas už sumokėtas paslaugas, kurios buvo apmokėtos reguliariai, tas, kurios buvo pateiktos atsakovui. Ieškovas neturėjo teisės skaičiuoti PVM 21 % papildomą apmokestinimą už atliekų išvežimą, elektrą bendram naudojimui ir kt. pagal jo išrašomas sąskaitas darbams, kurių jis neatlieka ir šie darbai atliekami kitų juridinių asmenų (rangos arba subrangos subjektų) pagal atskiras sutartis. Ieškovas elektros energijos bendroms namo reikmėms negamina, todėl negamina ir pridėtinės vertės.
Nesutinka dėl priteistos sumos už UAB „Skolos Lt“ ieškovui suteiktas teisines paslaugas, nes ieškovas pats turi savo darbuotojus teisininkus.
Teigia, kad priešieškinyje yra nurodęs savo priešieškinį pagrindžiančius argumentus, tačiau teismas jų nevertino. Pažymi, kad nebuvo butų savininkų sprendimo ieškovui rinkti kaupiamąsias lėšas, apeliantui kyla abejonių dėl kaupiamojo fondo skaidrumo.
Atsiliepimas
Ieškovas atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą prašo atmesti atsakovo apeliacinį skundą (II t., b.l.94-99. Nurodo, jog apeliantas deklaratyviai teigia, jog sprendimas priimtas pažeidžiant įrodymų vertinimo taisykles. Sprendimo motyvai aiškūs dėl kokių priežasčių ieškinys tenkintas iš dalies.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Ieškovo apeliacinis skundas netenkintinas.
Atsakovo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 1 ir 2 d., Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).
Atsakovas prašo bylą nagrinėti apeliacine žodinio proceso tvarka. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į civilinio proceso įstatyme įtvirtintą bendrąją bylų nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklę, pagal kurią apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 str. 1 d.), taip pat įvertinusi šios konkrečios bylos aplinkybes, konstatuoja, kad nėra būtinas žodinis apeliacinių skundų nagrinėjimas, todėl nėra poreikio taikyti CPK 322 straipsnyje numatytą išimtį ir skirti bylos nagrinėjimą žodine proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismui pakanka byloje esančių duomenų, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai (CPK 320 str. 1 d.).
Dėl ieškovo apeliacinio skundo
Ieškovas nesutinka su skundžiamu sprendimu toje dalyje, kurioje taikyta ieškinio senatis bei atmesti ieškovo reikalavimai priteisti už elektros instaliacijos remonto darbus, kanalizacijos vamzdžių remontą, stiklo keitimą, šviestuvų montavimą, ventilių keitimą (iš viso už 282,13 Lt). Ieškovo teigimu, teismas neatsižvelgė į aplinkybę, jog atsakovo ankstesnė skola iki 2008 m. liepos mėn. yra visiškai padengta atliktais mokėjimais nurodytais pridėtoje skolų valdymo ataskaitoje ir išrašuose iš buto sąskaitų, remiantis CK 6.55 str. 2 d.
Teisėjų kolegija nesutinka su šiais ieškovo apeliacinio skundo argumentais. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovas atsakovo įsiskolinimą grindžia 2013-07-31 išrašu iš buto sąskaitos ir 2013 m. rugsėjo mėn. suvestiniu apyvartų žiniaraščiu. Minėtas 2013-07-31 išrašas iš buto sąskaitos yra sudarytas už laikotarpį nuo 2000-03-01 iki 2012-12-31; šiame išraše iš buto sąskaitos nurodyta, kad 2008 m. liepos 1 dienai (t.y. tai dienai, nuo kurios ieškovas skaičiuoja priteistiną atsakovo įsiskolinimą) atsakovo skola sudarė 912,00 Lt, t.y. skola jau buvo susidariusi iš ankstesnio periodo, buvusio iki 2008 m. liepos 1 dienos. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pateiktame išraše iš buto sąskaitos ir apyvartų žiniaraštyje nėra jokių duomenų apie ieškovo minėtą ankstesnio atsakovo įsiskolinimo užskaitymą, priešingu atveju atsakovo įsiskolinimas būtų atsiradęs nuo 2008 m. liepos 1 dienos. Todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas taikė dešimties metų bendrąją ieškinio senatį, pripažindamas, kad ieškovas praleido ieškinio senaties terminą reikalavimui dėl skolos už paslaugas, suteiktas iki 2003-09-30, nes kreipėsi į teismą su ieškiniu 2013-10-08. Dėl to pagrįstai pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pagal išrašo duomenis, nesumokėtų mokesčių skolos likutis 2012-12-31 sudaro ne 2455,54 Lt, bet 2131,49 Lt (2455,54 – 324,05).
Apeliacinis skundas grindžiamas ir tais argumentais, jog minėti elektros instaliacijos remonto darbai, kanalizacijos vamzdžių remontas, stiklo keitimas, šviestuvų montavimas, ventilių keitimas (iš viso už 282,13 Lt sumą) buvo būtinieji darbai, todėl vadovaujantis Statybos techninio reglamento normomis, butų savininkų sutikimas tokiems darbams nebuvo privalomas.
CK 4.83 str. 4 d. nustatyta, kad buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ar kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimta administratoriaus ar butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimo CK 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka. Aplinkos ministro 2002-07-01 įsakymu Nr.351 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.12.05:2010 „Privalomieji statinių (gyvenamųjų namų) naudojimo ir priežiūros reikalavimai“ priede „Daugiabučių namų techninės priežiūros pagrindinių darbų sąrašas“ nurodyti daugiabučių namų techninės priežiūros pagrindiniams darbams priskiriami nuolatiniai daugiabučio namo priežiūros darbai, būtini namo bendrojo naudojimo objektų priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimui, tame tarpe namo langų funkcionalumo ir sandarumo palaikymas, smulkių defektų šalinimas, išdaužtų langų stiklinimas; namo nuotekų šalinimo sistemos pralaidumo ir sandarumo palaikymas, smulkių defektų šalinimas; namo elektros sistemos priežiūra, smulkių defektų šalinimas, bendrojo naudojimo patalpų apšvietimo prietaisų priežiūra ir saugaus naudojimo palaikymas, lempučių, elementų keitimas (14,16,17 priedo p.).
Vadovaujantis minėtu teisiniu reglamentavimu, sutiktina su apelianto (ieškovo) teiginiais, kad atsakovo reikalaujama apmokėti už darbus, kurie buvo būtini ir butų savininkų sutikimas tokiems darbams nebuvo privalomas (CK 4.83 str.), tačiau ieškovas neįrodė patirtų už minėtus darbus išlaidų fakto (CPK 178 str.), t.y. ieškovas pateikė tik 2013 m. rugsėjo mėn. suvestinį apyvartų žiniaraštį, gyvenamojo namo kasmetinės apžiūros aktus bei Butų ir kitų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektų administratoriaus veiklos ataskaitas (I t., b.l.123-130), iš kurių nėra galimybės nustatyti kokia buvo atliktų darbų vertė, kokias išlaidas dėl to patyrė, ir ar jas patyrė, ieškovas ir kaip šios išlaidos buvo paskirstytos atsakovui. Ieškovas nepateikė į bylą PVM sąskaitų – faktūrų ar kitokių dokumentų, patvirtinančių minėtų darbų kainos, nors atsakovas ir nurodė, kad nesutinka su ieškovo paskaičiuotais mokesčiais. Todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo sprendimu nepriteisti iš atsakovo skolos už minėtus darbus, tačiau kitais apeliacinės instancijos teismo aukščiau nurodytais motyvais.
Dėl atsakovo apeliacinio skundo
Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantas (atsakovas) nepagrįstai teigia, kad neįmanoma nustatyti, kokias paslaugas realiai ir faktiškai ieškovas suteikė atsakovui, todėl nepagrįstai iš jo priteista skola ieškovui.
Kaip matyti iš byloje esančių mokestinių pranešimų butui (duomenys neskelbtini), t.y. 2008 m. rugsėjo mėnesio, 2009 m. rugsėjo mėnesio, 2010 m. rugsėjo mėnesio, 2011 m. rugsėjo mėnesio, 2012 m. rugsėjo mėn. ir 2013-09-30 (I t., b.l.114-119), juose atskleista, kokios paslaugos buvo suteiktos ir kokie darbai buvo atlikti praėjusiais mėnesiais, kokie yra suteiktų paslaugų ir atliktų darbų įkainiai bei bendra mokėtina suma. Apeliantas (atsakovas), kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, nenurodė, kad jis reguliariai negavo per nagrinėjamą laikotarpį ieškovo mokestinių pranešimų, vadinasi jam buvo ir yra žinoma, už kurias ieškovo suteiktas paslaugas buvo priskaičiuojami mokesčiai, t.y., už bendro naudojimo objektų administravimą, už elektrą bendram naudojimui, už bendro naudojimo objektų nuolatinę techninę priežiūrą, už atliktus remonto, keitimo, montavimo darbus, už namo šildymo ir karšto vandens sistemų eksploatavimą, už teritorijų ir laiptinių valymą, už šiukšlių išvežimą. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nėra pagrindo daryti išvados, kad ieškiniu reiškiamas reikalavimas dėl skolos už ieškovo nesuteiktas ar suteiktas be teisėto pagrindo paslaugas priteisimo. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad minėtų mokestinių pranešimų duomenys atitinka ieškovo į bylą pateiktų išrašo iš buto sąskaitos ir suvestinio apyvartų žiniaraščio duomenis, dėl to pagrįstai iš dalies tenkino ieškinio reikalavimus. Taigi, byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad ieškovas piktnaudžiavo savo teisėmis.
CPK 312 straipsnyje nustatyta, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Apeliantas nepateikė jokių argumentų dėl 21 proc. PVM nekėlė pirmosios instancijos teisme, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi procesinio pagrindo tokių apelianto argumentų nagrinėti.
CK 4.83 str. 3 d., be kita ko, nustatyta, jog butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai, tarp jų – ir apeliantas, perleido ieškovui šių funkcijų vykdymą, nes nebuvo įsteigta butų savininkų bendrija. Todėl jie, tarp jų – ir apeliantas, privalo kompensuoti ieškovo išlaidas, kurias jis patiria, administruodama daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektus. Byloje nenustatyta, kad ieškovas būtų reiškęs reikalavimus atsakovui be jokio teisinio pagrindo ar būtų netinkamai atlikęs savo, kaip administratoriaus, pareigas. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymu nustatytais atvejais (CK 6.250 str.), o atsakovas nenurodė pagrindo, kuris suteiktų atsakovui teisę reikalauti iš ieškovo neturtinės žalos atlyginimo atsakovo nurodytomis aplinkybėmis; be to atsakovas neįrodė, kad realiai patyrė esminę neturtinę žalą dėl ieškovo neteisėtų veiksmų ar neveikimo (CPK 178 str.).
Apelianto manymu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neįtraukė į bylą trečiaisiais asmenimis kitų namo esančio (duomenys neskelbtini), butų savininkų. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais atsakovo argumentais. Pažymėtina, jog ieškovas ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo už jam nuosavybės teise priklausančiam butui teiktas administravimo ir komunalines paslaugas, todėl kitų namo esančio (duomenys neskelbtini), butų savininkų teisėms ir pareigoms teismo sprendimas šioje byloje įtakos neturės (CPK 37 str. 1 d., 47 str.). Priešieškiniu atsakovas taip pat prašo atlyginti jam padarytą neturtinę žalą, todėl kitų namo esančio Žirmūnų g. 30A, Vilniuje, butų savininkų teisėms ir pareigoms teismo sprendimas šioje byloje įtakos taip pat neturės. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas 2014 m. birželio 9 d. nutartimi pagrįstai atsisakė įtraukti į bylą trečiaisiais asmenimis priešieškinyje nurodytus namo esančio (duomenys neskelbtini), butų savininkus.
Kiti apeliacinių skundų argumentai neturi teisinės reikšmės, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, todėl jų nepakartoja, o apeliacinio skundo netenkina dėl aukščiau nurodytų motyvų. Taip pat pripažįstama, kad pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl visų esminių atsakovo argumentų, susijusių su priešieškinio reikalavimu bei atsikirtimais į ieškinį.
Atsakovas nesutiko ir su ta skundžiamo sprendimo dalimi, kuria iš jo ieškovui buvo priteistos bylinėjimosi išlaidos už UAB „Skolos Lt“ ieškovui suteiktą teisinę pagalbą, teigdamas, kad pats ieškovas pats turi savo darbuotojus teisininkus.
Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgiant į tai, kad ieškovo tenkinamų reikalavimų dalis sudaro 74,39 proc., priteisė ieškovui iš apelianto 76,97 EUR (265,77 Lt) bylinėjimosi išlaidų, įskaitant 54,74 EUR (189,02 Lt) išlaidų už suteiktas teisines paslaugas atlyginimą. Ieškovui teisines paslaugas suteikė (parengė teismo įsakymą ir ieškinį) UAB „SKOLOS LT“. Ieškovas, nors iš dalies ir laimėjo bylą, neturi teisės gauti šių išlaidų kompensacijos, nes išlaidos už juridinio asmens suteiktas teisines paslaugas nepriskiriamos išlaidoms, susijusioms su bylos nagrinėjimu (CPK 88 str.). Išlaidų už suteiktas teisines paslaugas kompensacija gali būti priteista, jeigu tokias paslaugas suteikė advokatas ar advokato padėjėjas (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 98 str.). Todėl ieškovo sumokėtos išlaidos už ieškinio parengimą ne advokatui ar advokato padėjėjui nepriskirtinos prie CPK 88 str. 1 d. 6 p. ir 9 p. nurodytų išlaidų, todėl neatlygintinos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-04-15 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-212/2015). Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis išdėstytais motyvais, patikslina skundžiamą sprendimą, nurodydamas, kad ieškovui iš apelianto priteistinas ne 76,97 EUR, bet 22,27 EUR bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.
Apibendrinus nustatytas aplinkybes, išdėstytus argumentus ir išvadas, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą. Todėl skundžiamas sprendimas iš esmės paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Atsižvelgiant į tai, kad iš esmės abu apeliaciniai skundai yra atmesti, ieškovo ir atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme nepriteisiamos.
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutarė:
palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 12 d. sprendimą iš esmės nepakeistą, patikslinant jo rezoliucinę dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo taip: ieškovui UAB „Žirmūnų būstas“ iš atsakovo K. J. J. priteisiamas 22,27 EUR bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.