- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-04-19
- Bylos Nr.
- 1-1004-1033/2018
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Rezultatas
- Išnagrinėta priimant nuosprendį.
- Teisėjas
- Rolandas Bužinskas
- Kaltinamasis
- L. D.
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. D., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis Vilniuje, (duomenys neskelbtini), teistas 2015 m. gruodžio 2 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 227 straipsnio 2 dalį – 12 MGL (451,92 Eur) bauda, sumokant ją per 6 mėnesius po baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo (iki 2016-09-30), baudos nesumokėjęs, teistumas neišnykęs,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 7 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
L. D. 2017 m. spalio 27 d., apie 03.37 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Toyota Land Cruiser“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje nustatyta 1,90 promilių etilo alkoholio).
Šiais veiksmais jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje.
L. D. teismo posėdyje savo kaltę visiškai pripažino ir parodė, kad išvakarėse su tėvu namuose žiūrėjo varžybas, išgėrė alkoholio. Kadangi tėvas buvo išgėręs, jo brolis nuvežė tėvą į namus. Tėvas paliko savo mašiną jo kieme. Jis (kaltinamasis) nuėjo susitikti su draugais, dar išgėrė alaus ir naktį grįžo namo, užsinorėjo valgyti. Tada jam kilo mintis nuvažiuoti pavalgyti į netoli nuo namų (apie 1 km) esantį restoraną „Hesburger“. Nepagalvojęs atsisėdo į tėvo mašiną “Toyota Land Cruiser” ir važiavo. Jį sustabdė policijos pareigūnai, paklausė ar vartojo alkoholį. Jis pasakė pareigūnams, kad vartojo, papūtė į alkotesterį, kuris parodė neblaivumą. Pareigūnai nuvežė jį į priklausomybių ligų centrą, kur jis davė kraujo mėginį. Vairuotojo pažymėjimo neturi, nes seniai yra atimtas dėl analogiško įvykio. Po pirmojo panašaus nutikimo jis nepasimokė. Tėvas nežinojo, kad jis vairuos automobilį. Anksčiau paskirtos baudos dar nėra sumokėjęs, moka dalimis, liko sumokėti apie 150 eurų. Šiuo metu nedirba, mokosi (duomenys neskelbtini), stipendijos negauna. Baudą moka iš santaupų savanoriškai. Tai buvo pirmas kartas, kai jis be tėvo žinios paėmė automobilį. Tėvas žinojo, kad jis neturi vairuotojo pažymėjimo. Tėvas buvo išgėręs ir pamiršo savo rankinę su raktais. Jis pastebėjo paliktą rankinę su raktais ir savavališkai paėmė automobilį. Jam labai patinka vairuoti, bet savo nuosavo automobilio neturi. Supranta, kad yra pavojinga vairuoti išgėrus. Tėvas gyvena kaime (duomenys neskelbtini). Prašo teismo skirti baudą ir nekonfiskuoti tėvo automobilio, nes tai būtų neteisinga. Tėvas automobilį pirko iš savo lėšų ir neturėtų kentėti dėl jo padarytų klaidų. Baudą jis galėtų mokėti dalimis, nes visos iš karto neturi galimybės sumokėti. Jau turi pasiūlymą dėl darbo, taip pat planuoja užbaigti mokslus ir pradėti dirbti pagal specialybę.
Motyvuojamoji dalis
Baudžiamoji byla išnagrinėta BPK 273 straipsnio nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.
Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu L. D. parodė, kad 2017-10-26, apie 21.00 val., prie prekybos centro „BIG“ susitiko su draugais ir nusprendė išgerti alaus. Nuėjo į kavinę „Čili“, kur jis išgėrė apie 2 litrus alaus „Švyturio baltas“. Apie 00.00 val. taksi nuvažiavo pas draugo merginą. Ten išgėrė dar apie 1 litrą alaus ir apie 03.00 val. nusprendė važiuoti namo. Iškvietė taksi ir nuvažiavo į namus. Atvažiavęs į namo kiemą (duomenys neskelbtini), nusprendė nuvažiuoti į „Hesburger“ restoraną pavalgyti. Atsisėdo į automobilį „Toyota Land Cruiser“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir važiavo link (duomenys neskelbtini). Važiuojant Ukmergės gatve pamatė policijos automobilio įjungtus švyturėlius ir sustojo arčiau važiuojamosios dalies dešiniojo krašto. Priėjusiam policijos pareigūnui padavė dokumentus ir pasakė, kad vairuotojo pažymėjimo neturi. Į klausimą, ar vartojo alkoholį, atsakė, kad vartojo. Pareigūnai alkotesteriu nustatė virš dviejų promilių girtumą. Po to jis buvo nuvežtas į priklausomybės ligų centrą paimti kraujo mėginį (b. l. 21, 29).
Liudytojas P. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad vykdydamas tarnybines pareigas patruliavo kartu su vyriausiuoju patruliu J. Č.. Ties (duomenys neskelbtini) pastatu pastebėjo važiuojantį automobilį „Toyota“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris važiavo be priežasties vingiuodamas važiuojamojoje dalyje. Tarnybiniu automobiliu privažiavus arčiau minėto automobilio, vairuotojas, pamatęs juos, pradėjo žvalgytis, nerimauti. Nusprendė šį automobilį sustabdyti ir patikrinti, nes įtarė, kad vairuotojas gali būti neblaivus. Įjungę švyturėlius ir garso signalą automobilį sustabdė. Jo kolega nuėjo prie sustabdyto automobilio ir netrukus atėjo su vairuotoju. Buvo nustatyta, kad automobilį „Toyota“ vairavo L. D., kuris pasakė, kad vairuotojo pažymėjimo neturi, nes buvo atimtas. Iš L. D. burnos sklido alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti. Alkotesteriu patikrinus vairuotojo blaivumą, nustatė 2,22 promilių girtumą. Apie tai informavo VPK OVS budėtoją. Vairuotoją L. D. nuvežė į VPLC paimti kraujo mėginį, o automobilį paliko ekipažui Nr. 1860 (b. l. 47).
Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės 4-osios kuopos 2-ojo būrio vyriausiojo patrulio J. Č. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2017-10-27 jam patruliuojant kartu su vyriausiuoju patruliu P. B., apie 03.30 val. (duomenys neskelbtini) gatvėje pastebėjo važiuojantį automobilį "Toyota", valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas pamatęs jų tarnybinį automobilį pradėjo žvalgytis į šalis, nerimauti, todėl nusprendė šį automobilį patikrinti. Sustabdė jį (duomenys neskelbtini) ir nustatė, kad vairuotojas L. D. yra neblaivus. Vairuotojas pats prisipažino, kad yra išgėręs, jam buvo nustatytas 2,22 promilių girtumas. Vairuotojas buvo nuvežtas Vilniaus priklausomybių ligų centrą, o vėliau pristatytas į 2 PK. Spec. priemonės nepanaudotos (b. l. 5).
Pagal VĮ „Regitra“ informaciją automobilio „Toyota Land Cruiser“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pirma registracija 2014-10-16, savininkas-valdytojas yra G. D. (b. l. 6).
Iš VšĮ „Emprekis“ pažymos matyti, kad 2014 m. gamybos automobilio 140 kW/190 AG galios dyzeliniu varikliu „Toyota Land Cruiser “ vidutinė kaina Lietuvoje su PVM 2017 m. spalio mėnesį buvo 28540 eurų (b. l. 8).
2017-10-27 nutarimas administracinio nusižengimo byloje patvirtina, kad L. D. buvo nubaustas 300 Eur bauda pagal ANK 424 straipsnio 2 dalį dėl to, kad 2017-10-27 03.37 val. vairavo automobilį „Toyota“ neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones (b. l. 10).
Patikrinimo alkoholio matuokliu „Drager Alcotest 7510“ duomenys patvirtina, kad 2017-10-27 03.37 val., L. D. nustatytas 2,22 promilių girtumas (b. l. 30-31).
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvados Nr. T-A 11040/2017 (01) matyti, kad L. D. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 1,90 promilės etilo alkoholio (b. l. 33).
Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti 2017-10-27 akto Nr. 1877 išvadoje nurodyta, kad L. D. nustatytas vidutinis girtumo laipsnis (b. l. 34).
Žemesnės instancijos teismas
Iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus matyti, kad L. D. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-09-24 nutarimu baustas už vairavimą transporto priemonės neblaiviam pinigine 290 Eur bauda ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių (b. l. 37-45).
Ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, teismas konstatuoja, kad kaltinamasis L. D. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Jo kaltė įrodyta aukščiau paminėtais įrodymais: liudytojo P. B. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, J. Č. tarnybiniu pranešimu, asmens blaivumo patikrinimo alkotesteriu rezultatu, specialisto išvada ir medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktu, VĮ „Regitra“ duomenimis apie automobilį ir jo savininką, kita bylos medžiaga, taip pat paties kaltinamojo L. D. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duotais parodymais.
L. D. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, nes jis vairavo kelių transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio.
Kaltinamojo L. D. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.
Skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas nesunkus nusikaltimas, būdamas neblaivus ir neturėdamas teisės vairuoti vairavo automobilį (visureigį) viena judriausių Vilnius miesto gatvių, tuo keldamas pavojų ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams), pasekmes (žala nebuvo padaryta), į nustatytą vidutinį girtumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę (nedirba, deklaruoja, kad mokosi universitete, anksčiau teistas vieną kartą, teistumas neišnykęs, paskirtos baudos nesumokėjęs, daug kartų baustas administracine tvarka, taip pat ir už vairavimą esant neblaiviam bei neturint vairavimo teisės, turi galiojančių nuobaudų, informacijos apie baudų sumokėjimą nėra), taip pat į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, ir tai, kad nėra sunkinančių aplinkybių, todėl teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam BK 281 straipsnio 7 dalies sankcijose numatytą bausmės rūšį – areštą, nes švelnesnių bausmių nepakanka kaltinamojo nusikalstamam elgesiui pakeisti, jis išvadų nedaro ir nesistengia pasitaisyti. Nors L. D. prašo skirti jam švelnesnę bausmę - baudą, tačiau akivaizdu, kad ši bausmė nėra veiksminga, neatgrasė jo nuo naujos nusikalstamos veikos padarymo. Be to, iš bylos duomenų matyti, kad kaltinamasis nedirba, savo pajamų neturi, paskirtų baudų nesumoka, todėl laikytina, kad jo materialinė padėtis nėra gera.
Kaltinamasis L. D. prisipažino esąs kaltas, todėl jam skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu (BK 64¹ str.).
Ikiteisminio tyrimo metu L. D. buvo laikinai sulaikytas nuo 2017-10-27, 03.30 val. iki 2017-10-27, 12.48 val. (vieną dieną) (b. l. 14, 16), todėl vadovaujantis BK 66 straipsniu, laikino sulaikymo laikas turi būti įskaitytas į paskirtą bausmę, vieną sulaikymo dieną skaičiuojant už vieną arešto parą.
Ikiteisminio tyrimo metu L. D. paskirta kardomoji priemonė – dokumento (LR piliečio paso Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas (b. l. 22-23), nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina ir asmens pasas, pridėtas prie baudžiamosios bylos, grąžintinas L. D..
Siekiant užtikrinti nuosprendžio įvykdymą, kaltinamajam L. D. iki bausmės vykdymo pradžios skirtina kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (BPK 119 str., 139 str.).
Prokuroras prašė skirti kaltinamajam BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 3 metams. Bylos duomenimis L. D. neturi teisės vairuoti transporto priemones.
Lietuvos Aukščiausias Teismas yra išaiškinęs, kad BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelia kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius, net tuo atveju, kai asmuo padarė nusikalstamą veiką neturėdamas specialiosios teisės vairuoti transporto priemones (kasacinė nutartis Nr. 2K-122/2012).
Kaltinamasis L. D. padarė BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikalstamą veiką neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonę, vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas yra vienas pavojingiausių ir šiurkščiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, todėl bausmės paskirčiai įgyvendinti kartu su bausme kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones maksimaliam 3 metų terminui, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Taip pat prokuroras prašė skirti L. D. BK 72 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – išieškoti iš kaltinamojo konfiskuotino turto (automobilio "Toyota Land Cruiser") vertę atitinkančią pinigų sumą – 28540 Eur.
Gynėja, vadovaudamasi BK 72 straipsnio 4 dalimi, prašė turto nekonfiskuoti, nes L. D. automobilį paėmė savavališkai, be savininko žinios. Tėvas nebuvo šio automobilio perleidęs sūnui ir nežinojo, kad juo bus daroma nusikalstama veika. Kaltinamasis tėvo leidimo neprašė, neinformavo ir jo sutikimo vairuoti negavo, todėl savininko valia nebuvo išreikšta. Tėvas net neįtarė, kad sūnus gali paimti raktelius ir pasinaudoti jo automobiliu. Dėl to prašo BK 72 straipsnio netaikyti.
Lietuvos Respublikos BK 67 straipsnyje numatyta, kad turto konfiskavimas yra viena iš baudžiamojo poveikio priemonių, turinčių padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Baudžiamojo poveikio priemonės yra viena iš valstybės nustatytos reakcijos į padarytą nusikalstamą veiką formų. Ir bausmė, ir baudžiamojo poveikio priemonės yra teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, todėl baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimas taip pat yra asmens už padarytą nusikalstamą veiką atitinkamas nubaudimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-34-699/2018).
BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn; kad konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal šio straipsnio 3 dalį kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Aptariamo straipsnio 4 dalyje nurodyta ir tai, kad kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu: 1) perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti; 2) šis turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį; 3) šis turtas jam buvo perleistas kaip kaltininko šeimos nariui ar artimajam giminaičiui; 4) šis turtas jam buvo perleistas kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajaus, įnašų ir pan.), yra kaltininkas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai; 5) įgydamas šį turtą, jis arba juridiniame asmenyje vadovaujamas pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, juridinio asmens vardu priimti sprendimus ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas yra šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Taigi, pagal baudžiamąjį įstatymą, esant BK 72 straipsnio 2, 3, 4 dalyse nustatytiems pagrindams, turtas gali būti konfiskuojamas ne tik iš kaltininko, bet ir iš kitų fizinių ar juridinių asmenų (kasacinė nutartis Nr. 2K-392-699/2017). Tuo atveju, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų įstatyme nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 str. 5 d.).
Byloje nustatyta, kad kaltinamasis L. D. vairavo savo tėvui G. D. priklausantį automobilį „Toyota Land Cruiser“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo rasta 1,90 procentų promilės etilo alkoholio, todėl minėtas automobilis pripažintinas šios nusikalstamos veikos padarymo priemone. Automobilio savininkas G. D. nežinojo, kad jo sūnus L. D. vairuos automobilį būdamas neblaivus bei tokiu būdu padarys nusikalstamą veiką. Iš bylos aplinkybių matyti, kad G. D. žinojo, kad sūnus neturi vairuotojo pažymėjimo, savo rankinę su automobilio raktais pamiršo pas sūnų namuose, nes pats buvo išgėręs, raktelių nuo automobilio sūnui nedavė. Iš to darytina išvada, kad savininkas neperleido automobilio kaltinamajam, todėl nėra nė vieno iš BK 72 straipsnio 4 dalyje numatytų pagrindų, kuomet nusikaltimo padarymo priemonė galėtų būti konfiskuojama ne tik iš kaltininko, bet iš kitų asmenų. Kadangi automobilis, kuriuo buvo padaryta nusikalstama veika, nagrinėjamu atveju negali būti konfiskuotas, turi būti taikoma BK 72 straipsnio 5 dalies nuostata ir kaltininko išieškotina konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nusikalstamos veikos padarymo priemonės, kitaip nei rezultato, konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą panaudoti šią priemonę nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims, todėl taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, kai konfiskuojamas ne pati nusikalstamos veikos padarymo priemonė, bet jos vertė pinigais, turėtų būti apsvarstoma, ar tokia baudžiamojo poveikio priemonė atitinka turto konfiskavimo tikslus, taip pat įvertinamas tokio išieškojimo proporcingumas. Tai reiškia, kad už teisės pažeidimą skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės taikymas turi būti individualizuotas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-304-976/2016, Nr. 2K-7-49-788/2016, Nr. 2K-262-489/2017, Kauno apygardos teismo 2018-01-16 nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-49-485/2018).
Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje suformuluotos nuostatos, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti, tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2006-09-26, 2008-09-17, 2009-04-10 nutarimai). Remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, spręsdamas dėl viešojo intereso poreikių ir asmens intereso teisingos pusiausvyros nustatymo, Teismas palieka valstybei plačią vertinimo laisvę dėl įgyvendinimo priemonių pasirinkimo ir vertinimo, ar šio įgyvendinimo padariniai pateisinami atsižvelgiant į bendrąjį interesą siekiant atitinkamo įstatymo tikslo. Teisinga pusiausvyra pažeidžiama tuo atveju, kai asmeniui užkraunama „individuali ir pernelyg didelė našta“ (Yildirim prieš Italiją; 2011-06-28 sprendimas Het Financieele Dagblad B. V. prieš Olandiją, peticijos Nr. 577/11).
Iš byloje pateikto VšĮ „Emprekis“ išrašo matyti, kad automobilio, kuriuo buvo padaryta nusikalstama veika, vidutinė vertė yra 28540 eurų. Įvertinęs bylos aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, jo materialinę padėtį, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, teismas mano, kad visos automobilio vertės konfiskavimas iš kaltinamojo neatitiktų visuomenės ir asmens interesų pusiausvyros, proporcingumo ir teisingumo principų, nes kaltinamajam, kuris yra jauno amžiaus, nedirba ir neturi savo pajamų, mokosi, tai būtų pernelyg didelė finansinė našta ir jį žlugdytų, todėl iš kaltinamojo teismas konfiskuoja mažesnę nei konfiskuotino turto (automobilio "Toyota Land Cruiser") vertę atitinkančią sumą – 5000 eurų, kas labiau atitinka tiek šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo tikslus, tiek ir turto konfiskavimo proporcingumo ir teisingumo principus.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273, 297-298, 303-307 straipsniais, teismas
nusprendžia:
L. D. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, ir skirti bausmę – areštą 45 paroms.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – areštą 30 (trisdešimt) parų, bausmę atliekant areštinėje.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaityti L. D. laikinojo sulaikymo laiką nuo 2017-10-27, 03.30 val. iki 2017-10-27, 12.48 val. (vieną dieną), skaičiuojant vieną sulaikymo dieną už vieną arešto parą ir laikyti, kad neatlikta bausmė yra 29 paros arešto.
Bausmės vykdymo pradžią skaičiuoti nuo dienos, kurią vykdant šį nuosprendį L. D. bus sulaikytas.
Paskirti L. D. BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis teise vairuoti transporto priemones 3 (trejus) metus, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Paskirti L. D. BK 72 straipsnio 5 dalyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, išieškant iš jo į valstybės biudžetą konfiskuotino turto (automobilio "Toyota Land Cruiser", valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertę iš dalies atitinkančią pinigų sumą – 5000 Eur (penkis tūkstančius eurų).
Iki bausmės vykdymo pradžios paskirti L. D. kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Kardomąją priemonę - dokumento paėmimą, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti ir asmens dokumentą (pasą Nr. (duomenys neskelbtini)), grąžinti L. D..
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.