- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-11-09
- Bylos Nr.
- e2S-2461-661/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-21959-2018-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alvydas Barkauskas
- Pareiškėjas
- D. R., R. R.
- Suinteresuotas asmuo
- AB „Swedbank“
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo D. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 15 d. nutarties ir 2023 m. rugsėjo 21 d. papildomos nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo D. R. pareiškimą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų D. R. ir R. R. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutarimu, suinteresuotas asmuo AB „Swedbank“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas D. R. kreipėsi į teismą su prašymu atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2YT-28063-1019/2018 pagal pareiškėjų D. R. ir R. R. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutarimu, suinteresuotas asmuo AB „Swedbank“. Prašyme dėl proceso civilinėje byloje atnaujinimo nurodyti suinteresuoti asmenys R. R., „Swedbank“, AB.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. spalio 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-28063-1019/2018 (toliau – ir Sprendimas) tenkino pareiškėjų D. R. ir R. R. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru susitarimu ir nutraukė šalių santuoką bendru sutikimu bei patvirtino pareiškėjų sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (toliau –ir Sutartis).
3. Minėtas Sprendimas įsiteisėjo 2018 m. lapkričio 5 d. Sutartimi pareiškėjai susitarė, kad pareiškėjams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausęs nekilnojamasis turtas – žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir pastatas – sodo namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius (toliau – ir Namas su sklypu) po santuokos nutraukimo padalijami pareiškėjams po 1/2 dalį (Sprendimo 2.1.2. p ir 2.2.1 p.). Pareiškėjai taip pat susitarė, kad pareiškėjas D. R. po santuokos nutraukimo įsipareigoja vienas pats asmeniškai tinkamai vykdyti prievolę kreditoriaus AB „Sampo bankas“ teisių perėmėjui „Swedbank“, AB pagal po santuokos sudarymo 2005 m. gruodžio 14 d. pasirašytą kredito sutartį Nr. BP1134050563 (toliau – Kredito sutartis) o įvykdęs prievolę kreditoriui pagal minėtą Kredito sutartį, neturi teisės regreso tvarka reikalauti minėtų sumų priteisimo ir pareiškėjos R. R. (Sprendimo 5 punktas). Pažymėtina, kad sutartimi pareiškėjai taip pat susitarė, kad šalių nepilnametės dukters D. R. gyvenamoji vieta nustatoma su motina R. R., D. R. sutartimi įsipareigojo mokėti dukrai išlaikymą.
Šalies argumentai
4. Pareiškėjas D. R. pateikė prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2YT-28063-1019/2018, kuriame teismo prašė: 1) atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2YT-28063-1019/2018 dalyje dėl turto padalinimo ir prievolių kreditoriui išsprendimo; 2) pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 3 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2YT-28063-1019/2018, iš sprendimo 5 punkto pašalinant sąlygą „D. R., įvykdęs prievolę kreditoriui pagal minėtą kredito sutartį, neturi teisės regreso tvarka reikalauti minėtų sumų priteisimo iš R. R.“; 3) priteisti iš suinteresuoto asmens R. R. pareiškėjo D. R. naudai jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
5. Pareiškėjas prašymą motyvavo tuo, kad apie aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą, sužinojo įvertinęs esamą situaciją, kai jis turi mokėti augančias kredito įmokas bankui pagal Kredito sutartį, nors Namu su sklypu naudojasi suinteresuoto asmens R. R. sūnus. R. R. šiame name yra deklaravusi savo gyvenamąją vietą. Pareiškėjas D. R. nurodė, jog nuo Sprendimo priėmimo iki dabar yra sumokėjęs 13 279,55 Eur kredito įmokų pagal Kreditavimo sutartį, Kredito likutis – 52 450,13 Eur. Pareiškėjas prašyme pažymėjo, kad sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių negavo jokios kompensacijos iš suinteresuoto asmens R. R., jam neteko daugiau kito turto.
Atsiliepimas
6. Suinteresuotas asmuo R. R. į pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo su juo nesutiko.
7. Nurodė, kad pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, jog sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių nuostatos neatitiko jo tikrosios valios, kad sutartį jis pasirašė nelaisva valia ar būdamas tokios būklės, kad nesuprato pasirašomos sutarties sąlygų esmės ir reikšmės ar negalėdamas savo veiksmų valdyti. Tai, jog pareiškėjas net penkerius metus be jokių kvestionavimų šią sutartį vykdė, patvirtina, kad jos turinys visiškai atitiko jo valią. Iš pareiškėjo 2023 m. liepos 17 d. prašymo dėl proceso atnaujinimo akivaizdu, kad aplinkybes, kurias jis nurodo kaip sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą (t. y., kad būtent pareiškėjui tenka pareiga mokėti kredito įmokas už abiem sutuoktiniams lygiomis dalimis priklausantį turtą) žinojo nuo pat sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sudarymo ir 2018 m. spalio 3 d. teismo sprendimo priėmimo.
8. Suinteresuotas asmuo bankas ,,Swedbank“ AB, atsiliepimo į prašymą nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
9. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 15 d. nutartimi atmestas pareiškėjo D. R. prašymas dėl proceso atnaujinimo. Teismas nurodė, kad:
9.1. 2018 m. spalio 3 d. pasirašydamas sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pareiškėjas D. R. išreiškė savo valią, kad jam yra suprantamos ir priimtinos sutartyje numatytos sąlygos ir vėliau pareiškėjas šią sutartį vykdė. Byloje nėra įrodymų, kad tvirtindamas 2018 m. spalio 3 d. pareiškėjų D. R. ir R. R. sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, teismas padarė teisės normų taikymo klaidą, sudarančią sąlygas proceso atnaujinimui. Pareiškėjo argumentas, kad teismas nevertino sutuoktinių lygių dalių principo pažeidimo yra nepagrįstas, nes šalys susitarė laisva valia ir, teigtina, turėjo pagrindą susitarti būtent tokiomis sąlygomis, kokias pateikė tvirtinti teismui.
9.2. Aplinkybė apie palūkanų (kintamų) normos galimą kilimą D. R. turėjo būti žinoma sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sudarymo metu ir, tuo metu tai turėdamas suvokti D. R. laisva valia sudarė sutartį, kurios viena sąlyga, pasikeitus aplinkybėms, jam tik šiuo metu tapo nepriimtina. Taigi, pareiškėjo nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo pripažinti, kad pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo pateiktas per tris mėnesius nuo tos dienos, kai prašymą pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias pagrindą proceso atnaujinimui (CPK 368 straipsnio 1 dalis).
9.3. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių svarbias termino praleidimo priežastis, o pareiškėjo argumentą, kad apie proceso atnaujinimo pagrindą sužinojo nepavykus deryboms su buvusia sutuoktine, teismas pripažino nepagrįstu. Todėl pareiškėjo prašymas dėl termino prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti atnaujinimo netenkintas.
10. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 21 d. papildoma nutartimi iš pareiškėjo D. R. suinteresuoto asmens R. R. naudai priteista 650 Eur bylinėjimosi išlaidų.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
11. Pareiškėjas D. R. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 15 d. nutartį bei 2023 m. rugsėjo 21 d. papildomą nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo, priteisti iš suinteresuoto asmens R. R. pareiškėjui D. R. bylinėjimosi išlaidas ir atitinkamai perskirstyti pirmosios instancijos bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.
12. Nurodė, kad:
12.1. Teismo argumentas, jog 2018 m. spalio 3 d. pasirašydamas sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pareiškėjas D. R. išreiškė savo valią, kad jam yra suprantamos ir priimtinos sutartyje numatytos sąlygos ir pareiškėjas šią sutartį vykdė ,nesudaro pagrindo išvadai, kad byla negali būti atnaujinama. Teismas privalėjo vertinti visą šalių pasirašytos Sutarties turinį, o ne atskiras jos sąlygas. Tai, kad pareiškėjas Sutartyje patvirtino, kad jam žinomos pasekmės nereiškia, kad teismas šias pasekmes jam išaiškino. Nors sutarties vykdymas ir gali būti laikomas sutarties sąlygų akceptavimu, tačiau tai nėra absoliuti taisyklė – šalių sudaryta sutartis gali būti nelygiateisė ir tam yra įstatymo leidėjo nustatytas terminas kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo.
12.2. Byloje nėra jokių duomenų, kad teismas, prieš tvirtindamas sutuoktinių pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, būtų atlikęs priežasčių, dėl kurių buvo sudaryta tokio pobūdžio sutartis, t.y. dėl kurių buvo nuspręsta nukrypti nuo bendrosios jungtinės nuosavybės lygių dalių principo, analizę. Sprendime nurodyta, kad sutartis neprieštarauja viešajai tvarkai, nepažeidžia nė vieno sutuoktinio, vaiko, kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, todėl yra tvirtintina. Tačiau teismas nenurodė jokių argumentų, kodėl padarė tokią išvadą, nors pagal CK 3.123 str. 1 d. tik išimtiniais atvejais, atsižvelgdamas į svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį. Nustačius, kad Sutarties sąlygos pažeidžia Pareiškėjo turtinius interesus, teismas privalėjo atsisakyti tvirtinti tokią sutartį.
12.3. Kadangi Sutartimi sutuoktiniai pažeidė imperatyvią įstatymo nuostatą, kad turtas tarp sutuoktinių dalijamas lygiomis dalimis, todėl egzistuoja pagrindas proceso atnaujinimui.
12.4. Pareiškėjas detaliai paaiškino teismui, pateikdamas jo teiginius pagrindžiančius įrodymus, kad apie savo teisių pažeidimą jis sužinojo tik suinteresuotam asmeniui atsisakius taikiai spręsti nelygiavertę situaciją, o ne tada, kai pakilo bankui mokėtinos palūkanos, kaip nurodyta skundžiamoje nutartyje. Kadangi sprendimas, kuriuo patvirtinta Sutartis įsiteisėjo 2018 m. lapkričio 3 d., todėl CPK nustatytas 5 metų naikinamasis terminas proceso atnaujinimui pareiškimo pateikimo metu nebuvo praleistas (jis suėjo 2023 m. lapkričio 2 d.).
Atsiliepimas
13. Suinteresuotas asmuo R. R. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašė jį atmesti, o nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
14. Nurodė, kad:
14.1. Pareiškėjas laisva valia nusprendė, jog pats asmeniškai įvykdys prievolę kreditoriui pagal jo paties iniciatyva su kreditoriumi sudarytą kredito sutartį be regreso teisės į sutuoktinę, rodo aiškų pareiškėjo apsisprendimą bei nekvestionuojamai išreikštą valią būtent dėl tokio prievolių vykdymo pasidalinimo. Tai patvirtina ir faktas, jog pareiškėjas beveik penkerius metus šią prisiimtą prievolę nuosekliai vykdė.
14.2. Pareiškėjas nenurodė ir proceso atnaujinimo pagrindo motyvų, aplinkybių, patvirtinančių proceso atnaujinimo pagrindą, nepateikė duomenų/įrodymų apie tai, kada jis sužinojo apie proceso atnaujinimo pagrindą, nepateikė motyvuoto prašymo atnaujinti praleistą terminą bei įrodymų, pagrindžiančių tokį prašymą.
14.3. CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatyto proceso atnaujinimo pagrindo prasme turi būti padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą. Pareiškėjas, be deklaratyvių teiginių, jokių argumentų, įrodymų, patvirtinančių aiškios teisės normos taikymo klaidos buvimą tuo metu kai buvo priimtas sprendimas, nepateikė, todėl pareiškėjo prašymas atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu turi būti atmestas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK329, 338 straipsniai).
16. EŽTT jurisprudencijoje pažymėta, kad vienas esminių teisės viršenybės principo elementų – teisinio apibrėžtumo principas, kuris suponuoja pagarbą res judicata (galutinis teismo sprendimas) principui. Laikantis šio principo, teismams galutinai išsprendus ginčą, jų sprendimas neturėtų būti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumą. Remiantis šiuo principu, jokia proceso šalis neturėtų teisės siekti atnaujinti procesą tik dėl naujo bylos nagrinėjimo ir naujo sprendimo priėmimo. Nukrypimas nuo šio principo galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms (EŽTT 1999 m. spalio 28 d. sprendimas byloje Brumarescu prieš Rumuniją, peticijos Nr. 28342/95; 2002 m. liepos 25 d. sprendimas byloje S. Holding prieš Ukrainą,ir kt.).
17. Teismų praktika, aiškinant proceso atnaujinimo institutą, suformuota taip, kad šis institutas neturi būti priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą. Bet kuris pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu. Esant pagrindui abejoti priimtų teismo sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu, atsisakymas atnaujinti procesą vien formaliais argumentais reikštų atsisakymą vykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-162-219/2016 ir kt.).
18. Pareiškėjas, teikdamas prašymą dėl proceso atnaujinimo, remiasi CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktu, kuriame nurodyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą ir sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka.
19. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad teismo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida gali būti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas ar jai taikyti svarbių bylos aplinkybių nenustatymas, imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės išaiškinimas netinkamai; neginčijamai neprotingas vertinamojo pobūdžio aplinkybių įvertinimas ir panašūs atvejai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-31-916/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).
20. Pažymėtina, kad sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių laikytina civiliniu sandoriu. Taigi, sutarčiai dėl santuokos nutraukimo padarinių taikomi tokie pat principai kaip ir kitoms sutartims, įskaitant sutarties laisvės principą, t. y. šalys turi teisę savo valia, pasirinkimu ir apsisprendimu nustatyti tarpusavio teises ir pareigas. Sutartį dėl santuokos nutraukimo padarinių sudaro būtent sutuoktiniai, o ne teismas.
21. Šiuo atveju pareiškėjai savo laisva valia susitarė dėl Sutarties turinio, prisiimamų pareigų apimties bei pobūdžio ir visą šį laiką jas vykdė.
22. Pareiškėjas prašyme dėl proceso atnaujinimo nenurodė pagrįstų argumentų ir nepateikė įrodymų, jog sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių nuostatos neatitiko jo tikrosios valios, kad sutartį jis pasirašė ne laisva valia (pvz. verčiamas, patirdamas spaudimą ar grasinimus ir kt.) ar būdamas tokios būklės, kad nesuprato pasirašomos sutarties sąlygų esmės ir reikšmės ar negalėdamas savo veiksmų valdyti. Tai, jog pareiškėjas net penkerius metus Sutartį vykdė, kaip tik patvirtina, kad jos turinys visiškai atitiko jo valią.
23. Esant šioms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas sutinka pirmosios instancijos teismo išvada, jog 2018 metais pasirašydamas sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių pareiškėjas D. R. išreiškė savo valią, patvirtino, kad jam yra suprantamos ir priimtinos sutartyje numatytos sąlygos ir šią sutartį vykdė.
24. Pažymėtina, kad kai byloje nėra sprendžiamas klausimas dėl viešojo intereso, taip pat kai nėra sprendžiami klausimai dėl nepilnamečių vaikų, teismas neprivalo būti aktyvus. Priešingai – jeigu teismas būtų nurodęs šalims, kokiomis sąlygomis jie turi sudaryti Sutartį, būtų pažeistas sutarčių laisvės principas. Dėl šios priežasties atmetami apelianto teiginiai, kad teismas, tvirtindamas Sutartį, turėjo šalims išaiškinti jos vykdymo tvarką ir pasekmes.
25. Esant šioms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas 2018 m. spalio 3 d. sprendimu tvirtindamas Sutartį, nepadarė jokios teisės taikymo klaidos, dėl kurios būtų pagrindas atnaujinti procesą.
26. Taigi, vien dėl išvardintų priežasčių pirmosios instancijos teismas pagrįsti atsisakė atnaujinti procesą.
27. CPK 368 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad prašymas atnaujinti procesą negali būti teikiamas, jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip penkeri metai.
28. Pareiškėjas dėl proceso atnaujinimo kreipėsi beveik praėjus penkeriems metams nuo minėto teismo sprendimo priėmimo, t. y. itin žymiai praleidęs 3 mėnesių proceso atnaujinimo terminą beveik prieš pat sueinant naikinamajam 5 metų terminui.
29. Pareiškėjas nei savo pareiškime, nei atskirajame skunde nenurodė pagrįstų argumentų, kodėl buvo praleistas 3 mėnesių terminas prašymui paduoti ir nepateikė jokių svarbių minėto termino praleidimo priežasčių.
30. Iš pareiškėjo 2023 m. liepos 17 d. prašymo dėl proceso atnaujinimo matyti, kad aplinkybes, kurias jis nurodo kaip sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą jis laiko faktą, kad būtent jam tenka pareiga mokėti kredito įmokas už abiem sutuoktiniams lygiomis dalimis priklausantį turtą. Tačiau pažymėtina, kad pareiškėjas apie tai žinojo nuo pat sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sudarymo ir 2018 m. spalio 3 d. teismo sprendimo priėmimo.
31. Pagal teismų praktiką paduodant prašymą atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, CPK 368 straipsnyje nustatyto termino eiga dalyvavusiems byloje asmenims pradedama skaičiuoti nuo to momento, kai byloje buvo priimtas ir paskelbtas teismo sprendimas (nutartis), kuriame teismas, pareiškėjo manymu, padarė aiškią teisės taikymo klaidą, šiuo atveju nuo 2018 m. spalio 3 d.
32. Pareiškėjas proceso atnaujinimą inicijavo tik po beveik penkerių metų nuo minėto teismo sprendimo priėmimo, taigi pareiškėjas akivaizdžiai ir itin žymiai yra praleidęs terminą pareiškimui dėl proceso atnaujinimo paduoti.
33. Kaip minėta, pareiškėjas nenurodė ir proceso atnaujinimo pagrindo motyvų, aplinkybių, patvirtinančių proceso atnaujinimo pagrindą, nepateikė duomenų/įrodymų apie tai, kada pareiškėjas sužinojo apie proceso atnaujinimo pagrindą, nepateikė motyvuoto prašymo atnaujinti praleistą terminą bei įrodymų, pagrindžiančių tokį prašymą.
34. Dėl išvardintų priežasčių darytina išvada, jog pareiškėjas praleido terminą pareiškimui dėl proceso atnaujinimo paduoti ir nėra pagrindo šio termino atnaujinti.
Dėl procesinės bylos baigties
35. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ginčui taikytinas teisės normas, todėl skundžiama2023 m. rugsėjo 15 d. nutartis yra teisėta, pagrįsta, atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo jos naikinti. Dėl išvardintų priežasčių atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista.
36. Konstatavus, kad 2023 m. rugsėjo 15 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, nėra pagrindo naikinti arba keisti ir 2023 m. rugsėjo 21 d. papildomos nutarties, kuria buvo išspręstas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas.
37. Kiti atskirojo skundo argumentai iš esmės nėra teisiškai reikšmingi ir nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą nutartį, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008 ir kt.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
38. Atmetus atskirąjį skundą išsprendžiamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas (CPK 93, 98 str.).Suinteresuotas asmuo R. R. pateikė įrodymus, kad ji apeliacinės instancijos teisme patyrė 380 Eur bylinėjimosi išlaidų. Šią sumą teismas pripažįsta pagrįsta, todėl iš pareiškėjo D. R. priteisia ją suinteresuotam asmeniui R. R..
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies1 punktu, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 15 d. nutartį ir 2023 m. rugsėjo 21 d. papildomą nutartį palikti nepakeistas.
Priteisti iš pareiškėjo D. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) suinteresuotam asmeniui R. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) 380 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.