Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondo Buzelio (kolegijos pirmininkas), Nerijaus Meilučio (pranešėjas), Arūno Rudzinsko, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovės M. R. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-188-179/2012 pagal ieškovės J. G. ieškinį atsakovei M. R. dėl avansinės įmokos grąžinimo ir netesybų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

2012 m. spalio 17 d. ir 2012 m. lapkričio 26 d. teismo posėdžiuose (b.l. 149, t. 1; b.l. 14, t. 2) ieškovės atstovas patvirtino, jog reikalavimo dėl netesybų priteisimo suma mažinama iki 1.000 Lt.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl preliminariojoje sutartyje nurodytos sumos sumokėjimo fakto patvirtinimo

Vadovaujantis CPK 12 straipsnyje įtvirtintu rungimosi principu ir CPK 178 straipsnyje apibrėžta įrodinėjimo pareigos paskirstymo tarp šalių tvarka, kiekvienas proceso dalyvis privalo įrodyti argumentų, kuriais jis grindžia savo poziciją, pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju tarp šalių kilo ginčas dėl pinigų pagal jų sudarytą preliminariąją sutartį sumokėjimo fakto. Ieškovė į bylą pateikė notaro patvirtintą sutartį (b.l. 7-9, t. 1), kurios 2.6 punkte nurodytas apeliantės patvirtinimas, jog ji prieš pasirašydama sutartį gavo iš ieškovės 10.000 Lt sumą. Teismo posėdyje liudytoja apklausta sandorį tvirtinusi notarė patvirtino išaiškinusi apeliantei, kokį sandorį pastaroji sudaro, gavusi teigiamą atsakymą į klausimą, ar pinigai pagal sutartį yra gauti (b.l. 5-6, t. 2). Apeliantės nurodoma aplinkybė, jog ji pas notarę vyko tik įgaliojimui išduoti, jokių sutartinių įsipareigojimų prisiimti neketino, vertinant per vidutinio protingo, savo teisėmis ir teisėtais interesais besirūpinančio, apdairiai besielgiančio žmogaus suvokimo prizmę, kelia pagrįstų abejonių, kadangi apeliantė negalėjo nesuvokti pasirašanti du skirtingo turinio ir pobūdžio dokumentus. Be to, apeliantė neginčija ketinusi turtą, į kurį gali atkurti nuosavybės teises, parduoti, nesugebėjo logiškai paaiškinti, dėl ko notarei, kurios liudijimo pagrįstumu abejoti nėra pagrindo, patvirtino gavusi pinigus. Apeliantės motyvas, jog sutartį niekine daro, o kartu ir pinigų gavimo aplinkybę paneigia faktas, kad ieškovė su apeliante tiesiogiai sandorio sudarymo metu nebuvo susitikę, ieškovė pinigus perdavė trečiajam asmeniui, kuris tarpininkavo sudarant sutartį, o trečiasis asmuo šių pinigų apeliantei galėjo neperduoti, negali būti vertinamas kaip teisiškai pagrįsta kliūtis ieškinio reikalavimams patenkinti dėl kelių priežasčių: pirma, Alytaus rajono apylinkės prokuratūros 2011 m. gruodžio 13 d. nutarimu buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas trečiojo asmens atžvilgiu nenustačius jo sukčiavimo šalims sudarant preliminariąją sutartį fakto; antra, nors apeliantė 2009 m. balandžio 9 d. notarine forma ir panaikino 2009 m. vasario 19 d. išduotą įgaliojimą trečiajam asmeniui tvarkyti nuosavybės dokumentus apeliantės vardu (b.l. 69, t. 1), tačiau ji neiniciavo teisminio proceso dėl preliminariosios sutarties pripažinimo negaliojančia; trečia, net jeigu trečiasis asmuo ir būtų neperdavęs apeliantei sutartyje nurodytų iš ieškovės gautų lėšų, aplinkybė, jog apeliantė notarine tvarka patvirtino pinigų gavimo faktą, apeliantei nepateikus jokių įrodymų, jog ji iki ieškinio nagrinėjamoje byloje pateikimo reiškė kokias nors pretenzijas ieškovei, negali būti vertinama ieškovės, kuri neturėjo jokio pagrindo abejoti savo įsipareigojimų tinkamu įvykdymu, nenaudai, t.y. pasirašydama sutartį ir nereikšdama dėl jos jokių pretenzijų apeliantė netiesiogiai patvirtino ieškovei, jog trečiasis asmuo įvykdė pavedimą, perdavė pinigus, tokiu būdu savo neatsakingu elgesiu užkirsdama galimybes operatyviai įvertinti situaciją; ketvirta, apeliantės argumentas, jog ji negavo pinigų iš trečiojo asmens, yra grindžiamas tik pačios apeliantės paaiškinimais, kurie, dėl jos tiesioginio suinteresuotumo, vertintini kritiškai, savo įrodomąja galia negali prilygti notariškai patvirtintiems dokumentams ir kelių tarpusavyje nesusijusių asmenų nuosekliems paaiškinimams. Įvertinusi tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių bei pagrįstai pripažino nenuginčytu preliminariojoje sutartyje nurodytą pinigų perdavimo faktą.

Dėl pagal preliminariąją sutartį sumokėtos sumos kvalifikavimo

Tarp šalių nėra ginčo dėl to, jog jų sudaryta 2009 m. vasario 19 d. sutartis pripažintina preliminariąja sutartimi dėl nekilnojamojo turto pirkimo- pardavimo sutarties sudarymo ateityje (CK 6.165 straipsnio 1 dalis). Nors pagal preliminariąją sutartį mokamos įmokos negali atlikti kainos pagal pagrindinę sutartį ar jos dalies mokėjimo funkcijos, dėl ko imperatyviai uždrausta jas vertinti kaip rankpinigius (CK 6.98 str. 2 d.), teismų praktikoje akcentuojama, jog perduodami pinigai gali turėti kitas reikšmes ir atlikti kitas, ne mokėjimo ir atsiskaitymo, funkcijas, t.y. gali būti vertinami tiek kaip šalių sutartas prievolės įvykdymo užtikrinimo būdas, kuriuo užtikrinamas netesybų sumokėjimas, kai tokios netesybos nustatytos už įsipareigojimo pagal preliminariąją sutartį neįvykdymą ir tokį įsipareigojimą pažeidžia pinigus perdavęs asmuo, tiek kaip atskaitos taškas nustatant netesybų dydį, kai preliminariąją sutartį pažeidžia pinigus gavęs ar juos sumokėjęs asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006). Nagrinėjamu atveju preliminariosios sutarties 3.7 ir 3.8 punktuose įtvirtintos nuostatos, jog, ieškovei nevykdant prisiimtų įsipareigojimų, jos pagal sutartį sumokėta 10.000 Lt suma, kaip atitinkanti apeliantės patirtus nuostolius, liks apeliantei, o, įsipareigojimų nevykdant apeliantei, pastaroji privalės grąžinti pagal sutartį gautą sumą ir sumokėti analogiško dydžio baudą, tik patvirtina išvadą, jog piniginių sumų pagal preliminariąją sutartį mokėjimo paskirtis buvo siejama su ieškovės prisiimtų prievolių pagal sutartį įvykdymo užtikrinimu ir netesybų, mokėtinų ieškovei arba apeliantei nevykdant prisiimtų įsipareigojimų, dydžiu.

Dėl termino pagrindinei sutarčiai sudaryti

CK 6.165 straipsnio 4 ir 5 dalyse įtvirtintas teisinis reglamentavimas, pagal kurį šalims per preliminarioje sutartyje nustatytą terminą nesudarius pagrindinės sutarties prievolė sudaryti tokią sutartį baigiasi, tačiau šalis, nepagrįstai vengusi ar atsisakiusi sudaryti pagrindinę sutartį, privalo atlyginti kitos šalies dėl to patirtus nuostolius. Sprendžiant klausimą, ar terminas pagrindinei sutarčiai sudaryti yra suėjęs, dėmesys atkreiptinas į tai, jog nagrinėjamu atveju terminas yra apibrėžtas ne konkrečia data ar laikotarpiu, bet susietas su objektyvia ateityje galinčia atsirasti aplinkybe- nuosavybės teisių į turtą įregistravimu apeliantės vardu. Reikšminga laikytina tai, jog šios sąlygos atsiradimas yra visiškai priklausomas nuo apeliantės valios. Tokia situacija, sistemiškai aiškinant CK 6.30 straipsnio 5 dalies, 6.200 straipsnio 1-2 dalių nuostatas, gali būti pateisinama ir pripažintina pagrįsta tik konstatuojant skolininko pareigą elgtis sąžiningai, protingai ir teisingai bei maksimaliai stengtis, kad sąlyga būtų įvykdyta. Nagrinėjamu atveju apeliantė, 2009 m. balandžio 9 d. panaikinusi trečiajam asmeniui išduotą įgaliojimą sutvarkyti nuosavybės dokumentus, pati jokių veiksmų neatliko net ir po to, kai ieškovės atstovas 2009 m. lapkričio 20 d. išsiuntė jai raginimą vykdyti sutartinius įsipareigojimus (b.l. 10, t. 1), teismo posėdyje aiškiai nurodė neketinanti tvarkyti nuosavybės dokumentų (b.l. 5, t. 2). Kadangi toks apeliantės elgesys akivaizdžiai nesuderinamas su teisinio apibrėžtumo, teisinės padėties aiškumo laiko atžvilgiu bei teisinių santykių stabilumo principais, kurie lemia teisinio termino nustatymo esmę, vadovaujantis CK 6.165 straipsnio 3 dalimi konstatuotina, jog terminas pagrindinei sutarčiai sudaryti pasibaigė praėjus metams po preliminariosios sutarties sudarymo.

Dėl teisinių pagrindinės sutarties nesudarymo pasekmių

Išnykus šalių pareigai sudaryti pagrindinę sutartį, preliminarios sutarties pagrindu gautas ieškovės prievolių įvykdymui užtikrinti skirtas lėšas apeliantė galėtų pasilikti sau kaip netesybas tik įrodžiusi, jog pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl ieškovės kaltės. Jokių atitinkamą aplinkybę patvirtinančių argumentų ar įrodymų apeliantė nepateikė. Be to, kaip teisingai nurodoma atsiliepime į apeliacinį skundą, ieškovė yra sumokėjusi apeliantei sumą, lygią sutarties kainai, todėl neturėjo nei praktinių motyvų, nei faktinių svertų vengti pagrindinės sutarties sudarymo. Dėl nurodytų aplinkybių pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog jai perduota 10.000 Lt suma apeliantė disponuoja neturėdama tam jokio teisinio pagrindo ir privalo šią sumą grąžinti ieškovei (CK 6.237 str.).

Kartu, atsižvelgiant į tai, jog preliminariojoje sutartyje buvo numatytos sutartinės netesybos tuo atveju, jeigu pagrindinė sutartis nebus sudaryta dėl apeliantės kaltės, vertintinas ir apeliantės elgesio jos prisiimtų sutartinių prievolių atžvilgiu klausimas. Šiuo aspektu reikšmingos kelios aplinkybės: pirma, kaip minėta, pagrindinės sutarties sudarymas priklausė išimtinai tik nuo apeliantės valios; antra, nors ieškovė ragino apeliantę, ji nevykdė savo prisiimtų įsipareigojimų, nenurodydama jokių objektyvių atsisakymo vykdyti prisiimtas prievoles priežasčių, t.y. nuo jos valios nepriklausančių kliūčių nuosavybės teisėms įregistruoti savo vardu egzistavimo. Nurodytos aplinkybės leido pirmosios instancijos teismui pagrįstai spręsti, jog pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta būtent dėl apeliantės kaltės.

Vertinant procesinį apeliacinio skundo motyvą, jog reikalavimo dėl netesybų priteisimo pirmosios instancijos teismas negalėjo tenkinti, nes šio reikalavimo ieškovė atsisakė, dėmesys atkreiptinas į tai, jog 2012 m. spalio 17 d. ir 2012 m. lapkričio 26 d. teismo posėdžiuose ieškovės atstovas patvirtino, jog reikalavimo dėl netesybų priteisimo suma mažinama iki 1.000 Lt, tuo tarpu valia atitinkamo reikalavimo apskritai atsisakyti nebuvo išreikšta.

Vertinant sutartinių netesybų dydį CK 6.73 straipsnio 2 dalyje, 6.258 straipsnio 3 dalyje kuriamo teisinio reglamentavimo, pagal kurį neprotingai didelės netesybos teismo gali būti mažinamos, kontekste, dėmesys atkreiptinas į keletą reikšmingų aplinkybių: pirma, nuo preliminariojoje sutartyje užfiksuoto pinigų perdavimo momento iki pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo praėjo beveik ketveri metai; antra, ieškovė, būdama sumokėjusi apeliantei turto kainai lygią sumą galiausiai negavo to, ko tikėjosi sudarydama sutartį, tuo tarpu perduota pinigų suma, atsižvelgiant į infliaciją, nuvertėjo; trečia, pirmosios instancijos teismo priteista netesybų suma lygi 10% pagrindinės skolos sumos, kas atsižvelgiant į įstatyme nustatytą 5% palūkanų, mokėtinų už vėlavimą vykdyti sutartinius įsipareigojimus, dydį (CK 6.210 str. 1 d.), negali būti vertinama kaip neprotingai didelė sankcija savo įsipareigojimų be pagrindo nevykdžiusiai apeliantei.

Įvertinusi tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

n utaria:

atsakovės apeliacinį skundą atmesti.

Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.