- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-04-23
- Bylos Nr.
- eA-608-1188/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04716-2023-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Dainius Raižys (pirm.), Gintaras Kryževičius, Egidijus Šileikis (pran.)
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Mokėjimų priežiūros tarnyba“
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Advokatai
- Dovydas Raišutis
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Egidijaus Šileikio (pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Mokėjimų priežiūros tarnyba“ apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. balandžio 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Mokėjimų priežiūros tarnyba“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Mokėjimų priežiūros tarnyba“ (toliau – ir pareiškėjas, ir Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir atsakovas, ir Inspekcija) 2023 m. kovo 15 d. nutarimą Nr. NUĮPBJ 20935 (toliau – ir Nutarimas).
2. Pareiškėjas skunde nurodė šiuos argumentus ir faktines aplinkybes:
2.1. Inspekcija 2023 m. kovo 15 d. priėmė Nutarimą, kuriuo skyrė Bendrovei 6 000 Eur baudą už Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto pažeidimą (už pažeidimą padarytą pakartotinai). Nutarime nurodoma pažeidimo esmė, kad K. N. ir E. A. dirbo nelegaliai. K. N. laikotarpiu nuo 2022 m. gruodžio 12 d. iki 2023 m. sausio 12 d. vykdė darbines funkcijas, teikė teismams dokumentus per Lietuvos teismų informacinę sistemą „Liteko“ (toliau – ir Liteko), sudarinėjo sutartis; o darbo sutartis su K. N. buvo sudaryta 2023 m. sausio 4 d., kuri 2023 m. sausio 4 d. įsigaliojo ir darbuotojas nuo šios dienos pradėjo dirbti, tačiau apie valstybinio socialinio draudimo pradžią nebuvo pranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) teritoriniam skyriui prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios, apie Bendrovės vadovo K. N. valstybinio socialinio draudimo pradžią nuo 2023 m. sausio 13 d. pranešta 2023 m. sausio 13 d. 10 val. 52 min. E. A. darbo funkcijas vykdė laikotarpiu nuo 2022 m. gruodžio 1 d. iki 2023 m. sausio 4 d. (teikdama Vilniaus miesto apylinkės teismui rašytinius paaiškinimus / prašymą dėl įrodymų išreikalavimo) ir kitus dokumentus teismams per Liteko, tačiau šiuo laikotarpiu su darbuotoja nebuvo sudaryta darbo sutartis, apie valstybinio socialinio draudimo pradžią nebuvo pranešta VSDFV teritoriniam skyriui prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Nutarime nurodoma, kad Inspekcija Bendrovę 2022 m. rugsėjo 9 d. nutarimu jau yra baudusi už Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte (pirmą kartą) dispozicijoje numatytą teisės pažeidimą ir skyrė 1 400 Eur baudą, todėl pripažino, kad Nutarimu nustatytas pažeidimas padarytas pakartotinai.
2.2. Atsakovas, vien iš Liteko Viešųjų elektroninių paslaugų posistemio prie kurio jungiamasi per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą www.e.teismas.lt (toliau – ir EPP) duomenų nustatęs, kad teismui procesinius dokumentus siuntė Bendrovės vadovė E. A. ir K. N., tuo metu nebūdami įdarbinti Bendrovėje, konstatavo K. N. ir E. A. nelegalų darbą Bendrovėje.
Atsiliepimas
2.3. Atsakovas nepagrįstai nurodomų asmenų atliktus darbus vertino kaip Bendrovės vadovų atliekamas darbo funkcijas. EPP juridinio asmens paskyrą savarankiškai gali aktyvuoti tik įmonės vadovas arba jį atstovaujantys asmenys, kurie yra nurodyti juridinių asmenų registre. Iš Nutarimo yra aišku, kad procesiniai dokumentai buvo teikiami abiejų asmenų vardu panašiu laikotarpiu (arba tomis pačiomis dienomis). Akivaizdu, kad Bendrovė laikotarpiu nuo 2022 m. gruodžio 1 d. iki 2023 m. sausio 4 d. (Nutarime nurodomas E. A. darbo laikotarpis) ir 2022 m. gruodžio 12 d. iki 2023 m. sausio 12 d. (Nutarime nurodomas K. N. darbo laikotarpis) negalėjo turėti dviejų vadovų, kurie atliktų tas pačias funkcijas. Procesiniai dokumentai buvo pasirašomi E. A. vardu, kadangi EPP nebuvo pakeista Bendrovės vadovo informacija. Informacija apie Bendrovės vadovo pasikeitimą nebuvo prieinama ir juridinių asmenų registrui, kadangi nebuvo pranešta apie K. N. darbo pradžią. Nors nurodomu laikotarpiu dokumentus į Liteko sistemą kėlė K. N.. Nuo 2022 m. gruodžio 1 d. iki 2023 m. sausio 4 d. E. A. negavo užmokesčio iš Bendrovės.
2.4. K. N. atliko tik kelis veiksmus, t. y. įkėlė į EPP tik kelis dokumentus per daugiau nei vienerių metų laikotarpį, su juo netgi buvo pasirašyta darbo sutartis, į tai, kad Bendrovė gailisi, yra pagrindas paskirtą baudą vertinti kaip neproporcingai didelę. Padaryto pažeidimo pobūdis (laiku nepranešė VSDFV Vilniaus skyriui apie K. N. darbo pradžią) nėra tokio masto, kad būtų pagrindas skirti 6 000 Eur baudą.
2.5. Atsakovas baudą Bendrovei paskyrė nenustatęs visų nelegalaus darbo požymių.
2.6. Bendrovė 2023 m. sausio 13 d. informavo VSDFV teritorinį skyrių apie K. N. darbo pradžią. Vadovaujantis Įstatymo 56 straipsnio 1 dalimi nelegaliu darbu negali būti laikoma ir tai neužtraukia darbdavio atsakomybės, jeigu Bendrovė yra sudariusi darbo sutartį su K. N., tačiau nėra apie tai laiku informavusi VSDFV teritorinės įstaigos.
3. Atsakovas Valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.
4. Atsakovas atsiliepime nurodė šiuos argumentus ir faktines aplinkybes:
4.1. E. A., būdama susipažinusi su Lietuvos Respublikos teismų viešųjų elektroninių paslaugų teikimo taisyklėmis, patvirtintomis Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2015 m. rugsėjo 17 d. įsakymu Nr. 6P-141-(1.1), (toliau – ir Taisyklės) privalėjo užtikrinti visišką savo prisijungimo duomenų slaptumą (Taisyklių 23 p.), vadovaujantis Taisyklių 16 punktu, laikotarpiu nuo 2022 m. gruodžio 1 d. iki 2023 m. sausio 4 d. UAB ,,Mokėjimų priežiūros tarnyba“ E. A., direktorės vardu elektroniniu parašu (formatas – XAdES-T) pasirašyti dokumentai turi tokią pačią teisinę galią kaip ir valia, išreikšta asmeniškai pasirašytame popierinės formos dokumente. Inspekcijos Nutarime motyvuotai ir pagrįstai konstatuotas E. A. realaus darbo faktas Bendrovės naudai. Kadangi E. A. laikotarpiu nuo 2022 m. gruodžio 1 d. iki 2023 m. sausio 4 d. darbo funkcijas vykdė teikdama dokumentus teismams per EPP, tačiau šiuo laikotarpiu su darbuotoja nebuvo sudaryta darbo sutartis, apie valstybinio socialinio draudimo pradžią nebuvo pranešta, Nutarime pagrįstai konstatuotas nelegalaus darbo faktas.
4.2. Laikotarpiu nuo 2022 m. gruodžio 1 d. iki 2023 m. sausio 12 d. VSDFV duomenimis, Bendrovė neturėjo nei vieno įdarbinto ir valstybiniu socialiniu draudimu apdrausto darbuotojo, tačiau vykdė savo veiklą ir teikė teismams dokumentus, pasirašytus K. N. ir E. A. elektroniniu parašu.
4.3. Bendrovė ne tik neužtikrino, kad K. N. laikotarpiu nuo 2022 m. gruodžio 12 d. iki 2023 m. sausio 3 d. atliktų darbines funkcijas tik sudaręs darbo sutartį, tačiau ir 2023 m. sausio 4 d. sudarius darbo sutartį su K. N., VSDFV teritorinei įstaigai pranešta tik 2023 m. sausio 13 d. Be to, nežiūrint į darbo sutartyje nurodytą darbuotojo darbo pradžią 2023 m. sausio 4 d., VSDFV nurodyta, kad valstybinio socialinio draudimo pradžia yra nuo 2023 m. sausio 13 d.
4.4. Inspekcija, skirdama piniginę baudą (finansinę sankciją), atsižvelgė į pažeidimo pakartotinumą, į lengvinančias aplinkybes, jog pareiškėjas su pažeidimais sutinka, gailisi (dėl nesavalaikio pranešimo apie K. N. valstybinio socialinio draudimo pradžią). Nelegalaus darbo pažeidimai turi pakankamai konkretų pobūdį – nemokėti apskaičiuojamo darbo užmokesčio bei mokesčių valstybei.
II.
5. Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai 2024 m. balandžio 9 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Mokėjimų priežiūros tarnyba“ skundą atmetė.
6. Teismas byloje nustatė, kad:
Žemesnės instancijos teismas
7. Teismo vertinimu, Bendrovė iš esmės neginčija, kad apie E. A. ir K. N. darbo pradžią VSDFV Vilniaus skyriui laiku nepranešė.
8. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju atmestini pareiškėjo argumentai, jog Inspekcijos nustatytos aplinkybės yra pagrįstos prielaidomis. Teismas priėjo prie išvados, kad iš bylos medžiagos matyti, jog Inspekcija surinko dokumentinę medžiagą, kurios pagrindu pagrįstai konstatavo pažeidimo padarymo faktą. Teismas pažymėjo, kad pats pareiškėjas neneigia pažeidimo padarymo. Tai matyti iš rašytinio įrodymo – 2023 m. vasario 20 d. elektroninio laiško, rašyto Inspekcijai, nurodant, kad su nusižengimu sutinka ir gailisi.
9. Teismas konstatavo, kad bylos medžiaga patvirtina, jog K. N. ir E. A. dirbo nelegaliai, buvo nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių, nes Nacionalinės teismų administracijos, VSDFV ir Inspekcijos į bylą pateikti dokumentai patvirtina, kad K. N. laikotarpiu nuo 2022 m. gruodžio 12 d. iki 2023 m. sausio 12 d. vykdė darbines funkcijas, t. y. teikė teismams dokumentus per EPP, sudarinėjo sutartis. Su K. N. Bendrovė 2023 m. sausio 4 d. sudarė darbo sutartį, kuri įsigaliojo 2023 m. sausio 4 d. ir darbuotojas nuo šios dienos pradeda dirbti, tačiau apie valstybinio socialinio draudimo pradžią prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nebuvo pranešta VSDFV teritoriniam skyriui. Apie Bendrovės vadovo K. N. valstybinio socialinio draudimo pradžią nuo 2023 m. sausio 13 d. pranešta 2023 m. sausio 13 d. 10 val. 52 min. Teismo įsitikinimu, byloje surinkti įrodymai neduoda pagrindo vertinti, kad K. N. darbo santykiai su Bendrove iki 2023 m. sausio 13 d. būtų teisėti ir legalūs.
10. Teismas taip pat nustatė, kad byloje surinkti įrodymai ir Liteko duomenys patvirtina, jog E. A. darbo funkcijas vykdė laikotarpiu nuo 2022 m. gruodžio 1 d. iki 2023 m. sausio 4 d. (teikdama Vilniaus miesto apylinkės teismui rašytinius paaiškinimus / prašymą dėl įrodymų išreikalavimo) ir kitus dokumentus teismams per EPP, tačiau šiuo laikotarpiu su darbuotoja nebuvo sudaryta darbo sutartis, apie valstybinio socialinio draudimo pradžią nebuvo pranešta VSDFV teritoriniam skyriui prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios.
11. Teismas kritiškai vertino Bendrovės argumentus, kad tokia situacija susiklostė per klaidą, elektroninių paslaugų teismų portale nebuvus pakeistiems duomenims, dėl ko vienu metu galėjo juos įkelti į EPP ir E. A., ir K. N. Teismas pabrėžė, kad juridinis asmuo, elektroniniu būdu teikdamas į teismuose nagrinėjamas bylas atitinkamus procesinius dokumentus, privalo įsitikinti, kad jie įkeliami pasirašyti, tokią teisę turinčių asmenų, t. y. teisėtų juridinio asmens atstovų. Nagrinėjamu atveju, iš surinktų duomenų matyti, kad nei E. A., nei K. N. minėtais laikotarpiais 2022 metų pabaigoje – 2023 metų pradžioje nebuvo susiję darbo santykiais su Bendrove (kas matyti iš VSDFV duomenų), todėl pagrįstai Inspekcija jų darbines funkcijas įvertino kaip nelegalų darbą.
12. Teismo įsitikimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo mažinti Bendrovei skirtos piniginės baudos dydžio. Teismas laikėsi pozicijos, kad Inspekcija, skirdama baudą, atsižvelgė į lengvinančias aplinkybes, jog pareiškėjas su pažeidimais sutinka, gailisi (dėl nesavalaikio pranešimo apie K. N. valstybinio socialinio draudimo pradžią), įvertino aplinkybę, kad nelegalaus darbo pažeidimai turi pakankamai konkretų pobūdį – nemokėti apskaičiuojamo darbo užmokesčio bei mokesčių valstybei, taip pat į tai, kad pareiškėjas jau yra baustas už nelegalaus darbo pažeidimus ir juos vėl kartoja. Atsižvelgiant į visas nustatytas aplinkybes, teismas vertino, kad Inspekcijos skirta – 6 000 Eur bauda, didesnė nei minimali numatyta sankcijoje, tačiau pakankamai artima minimaliai (po 3 000 Eur už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį), yra pagrįsta ir adekvati nuobauda.
13. Teismas priėjo prie išvados, kad Nutarimas yra pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikoma poveikio priemonė (ekonominė sankcija) yra motyvuota, Nutarimas atitinka jo turiniui ir formai keliamus reikalavimus, priimant Nutarimą, nebuvo pažeistos materialinės bei procesinės teisės normos, Nutarimas atitinka teisėtumo ir pagrįstumo kriterijus, todėl jo panaikinti nėra teisinio pagrindo.
III.
14. Pareiškėjas UAB „Mokėjimų priežiūros tarnyba“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. balandžio 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.
15. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo šiuos argumentus:
15.1. Inspekcijos išvados, kad E. A. 2022 m. gruodžio 1 d. iki 2023 m. sausio 4 d. Bendrovėje dirbo nelegaliai, grindžiamos prielaidomis. Vien duomenų iš EPP nepakanka šiam faktui konstatuoti. Nurodomu laikotarpiu pareiškėjas neturėjo pareigos pranešti apie E. A. darbo pradžią, kadangi ji nurodomu laikotarpiu pas pareiškėją nedirbo.
15.2. Pirmosios instancijos teismas iškreipė pareiškėjo skunde nurodomus argumentus, teigdamas, kad pareiškėjas neginčija fakto, kad nepranešė VSDFV apie E. A. įdarbinimą. Bendrovė nesutinka, kad laikotarpiu nuo 2022 m. gruodžio 1 d. iki 2023 m. sausio 4 d. jos naudai dirbo E. A., t. y. ji neatliko jokių darbo funkcijų, jai nebuvo mokamas atlyginimas ir pan. Pareiškėjas tik sutiko ir gailėjosi, kad kelias dienas pavėlavo pranešti VSDFV apie direktoriaus K. N. įdarbinimą. Prieiga prie EPP E. A. turėjo, nes anksčiau buvo Bendrovės vadovė, tačiau tai nereiškia, kad nurodytu laikotarpiu E. A. Bendrovės pavedimu atlikto darbo funkcijas ar / ir jai buvo mokamas darbo užmokestis už tai. Šio asmens vardu per EPP buvo keliami procesiniai dokumentai, nes nebuvo pakeistas Bendrovės vadovas. Be kita ko, Bendrovė negali turėti dviejų vadovų vienu metu, o ir būtų neracionalu prašyti E. A. atlikti tokias darbo funkcijas, kurias gali atlikti K. N.
15.3. Pirmosios instancijos teismas, nenustatęs visų administracinės atsakomybės kilimo sąlygų, netinkamai taikė Lietuvos Respublikos darbo kodekso ir Užimtumo įstatymo teisės normas. Kadangi su K. N. darbo sutartis buvo sudaryta, todėl nėra Įstatymo 56 straipsnio 1 dalies sąlygų, kurioms esant darbas būtų pripažįstamas nelegaliu.
Žemesnės instancijos teismas
15.4. Nei Nutarime, nei pirmosios instancijos teismo sprendime nemotyvuotas paskirtos baudos dydis. Pirmosios instancijos teismas, motyvuodamas savo sprendimą dėl nelegalaus darbo, atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas pats pripažino ir gailisi dėl nelegalaus darbo, tačiau vertindamas baudos dydį teismas jau nurodė, kad pareiškėjas gailisi tik dėl to, kad laiku nepranešė dėl K. N. darbo pradžios. Teismas nevertino to, kad E. A. negavo jokio atlyginimo, todėl nebuvo padaryta žala valstybei. Pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo paviršutiniškai, nebuvo atskleista bylos esmė, teismas visiškai nepasisakė dėl paskirtos neproporcingai didelės baudos net ir tuo atveju jeigu būtų nustatytas pažeidimas, kadangi bauda iš esmės gali lemti pareiškėjo bankrotą.
Atsiliepimas
16. Atsakovas Valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. balandžio 9 d. sprendimą.
17. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo šiuos argumentus:
17.1. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas 2024 m. balandžio 9 d. sprendimą, tinkamai, objektyviai ir visapusiškai išnagrinėjo administracinę bylą bei įvertinęs visas aplinkybes ir aktualią teisminę praktiką priėmė teisingą sprendimą.
17.2. Nagrinėjamu atveju atmestini pareiškėjo argumentai, jog Inspekcijos nustatytos aplinkybės yra pagrįstos prielaidomis, kadangi kaip matyti iš bylos medžiagos, Inspekcija surinko dokumentinę medžiagą, kurios pagrindu pagrįstai konstatavo pažeidimo padarymo faktą. Pažymėtina, kad ir pats pareiškėjas neneigė pažeidimo padarymo, su nusižengimu sutiko ir gailėjosi (2023 m. vasario 20 d. elektroninis laiškas).
17.3. Atliekant administracinį tyrimą pagal pranešimą dėl galimai nelegalaus darbo Bendrovėje realaus darbo įrodymai buvo renkami teikiant paklausimus Nacionalinei teismų administracijai, teismams, VSDFV Vilniaus skyriui, analizuojant gautus dokumentus ir duomenis. Skundžiamame Nutarime pagrįstai konstatuota, kad E. A. vadovaujantis Nacionalinės teismų administracijos 2023 m. vasario 20 d. rašte Nr. Nr. 4R-295-(1.13.Mr) pateikta informacija savo vardu prisijungusi prie Bendrovės paskyros EPP išsiuntė šiuos dokumentus: 2023 m. sausio 4 d. Vilniaus miesto apylinkės teismui dubliką civilinėje byloje Nr. e2- 2733-1099/2023; 2022 m. gruodžio 2 d. Klaipėdos apylinkės teismui pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo; 2022 m. gruodžio 1 d. Utenos apylinkės teismui pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo; 2022 m. gruodžio 1 d. Vilniaus regiono apylinkės teismui kitą dokumentą civilinėje byloje Nr. e2-13384-419/2022. Visi E. A. kaip Bendrovės direktorės dokumentai (adoc formatas) pasirašyti el. parašu, kurio formatas – XAdES-T. Parašo laiko žymos elementas: SignatureTimeStamp (XAdES-T formato parašas), įrodantis, kad pasirašančio asmens kvalifikuotas parašas yra sukurtas iki šioje laiko žymoje nurodyto laiko; XAdES-T parašas yra su laiko žyma ir yra antro lygio elektroninis parašas. Šiuo atveju uždedama laiko žyma, nurodanti iki kada buvo suformuotas parašas. Antro lygio parašai galioja iki parašo sertifikato galiojimo pabaigos ir šiuo atveju sertifikato atšaukimas jau reikšmės neturi. Inspekcija neturėjo jokio pagrindo abejoti Liteko informacinės sistemos duomenų teisingumu ir E. A. elektroninių parašų šioje sistemoje teisėtumu. Nutarime motyvuotai ir pagrįstai konstatuotas E. A. realaus darbo faktas Bendrovės naudai. Kadangi E. A. laikotarpiu nuo 2022 m. gruodžio 1 d. iki 2023 m. sausio 4 d. darbo funkcijas vykdė teikdama dokumentus teismams per Liteko, tačiau šiuo laikotarpiu su darbuotoja nebuvo sudaryta darbo sutartis, apie valstybinio socialinio draudimo pradžią nebuvo pranešta VSDFV, Nutarime pagrįstai konstatuotas nelegalaus darbo faktas.
17.4. Inspekcija, skirdama piniginę baudą, atsižvelgė į pažeidimo pakartotinumą, Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 5 dalies 4 punkte numatytas baudos ribas, lengvinančias aplinkybes, jog Bendrovė su pažeidimais sutiko, gailėjosi (dėl nesavalaikio parnešimo apie K. N. valstybinio socialinio draudimo pradžią), į tai, kad nelegalaus darbo pažeidimai turi pakankamai konkretų pobūdį – nemokėti apskaičiuojamo darbo užmokesčio bei mokesčių valstybei ir skyrė sankciją didesnę nei minimali, tačiau artimą minimaliai (po 3 000 Eur už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį) 6 000 Eur).
17.5. Suformuotoje teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad tam, jog darbuotojo darbas būtų legalus, apie jo valstybinio socialinio draudimo pradžią įmonėje, turi būti pranešta VSDFV teritoriniam skyriui.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV.
18. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Inspekcijos Nutarimo, kuriuo Bendrovei paskirta 6 000 Eur bauda, konstatavus Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto dispozicijoje nustatytą pažeidimą (nelegalų darbą), teisėtumo ir pagrįstumo.
Žemesnės instancijos teismas
19. Pirmosios instancijos teismas Bendrovės skundą atmetė, konstatavęs, kad Inspekcija iš esmės tinkamai įvertino tyrimo metu nustatytas faktines aplinkybes ir surinktus įrodymus bei atliko teisinę veikos kvalifikaciją pagrįstai konstatuodama Įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto pažeidimą. Teismo įsitikimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo mažinti Bendrovei skirtos piniginės baudos dydžio.
20. Pareiškėjas apeliaciniame skunde su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka ir nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai atliko įrodymų vertinimą (faktą dėl nelegalaus darbo konstatavo remdamasis vien EPP duomenimis), iškraipė pareiškėjo skunde nurodytus argumentus, netinkamai taikė nelegalų darbą reglamentuojančias teisės normas bei nepagrįstai neįvertino paskirtos baudos proporcingumo.
21. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Tai reiškia, kad teismas turi įvertinti apeliaciniame skunde nurodytus konkrečius argumentus, kuriais kvestionuojamos skundžiamame sprendime padarytos išvados. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
22. Vadovaujantis Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktu nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša VSDFV teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą. Kitaip tariant, svarbu nustatyti, kad darbuotojai pradėjo realiai dirbti, kad Bendrovės ir darbuotojų santykiai turi darbo sutarties požymių ir kad nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 23 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-16-489/2023; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio 24 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. N575-805/2012).
23. Teismų praktikoje pažymima, kad nelegalus darbas pažeidžia konstitucines žmogaus teises turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą darbo apmokėjimą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 str. 1 d.), iškreipia padėtį darbo rinkoje, sudaro sąlygas atsirasti nesąžiningai konkurencijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 2 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-27-942/2020).
24. Inspekcijos tyrimo metu buvo nustatytos faktinės aplinkybės, kad K. N. laikotarpiu nuo 2022 m. gruodžio 12 d. iki 2023 m. sausio 12 d. vykdė darbines funkcijas teikė teismams dokumentus per EPP, sudarinėjo sutartis, 2023 m. sausio 4 d. su K. N. buvo sudaryta darbo sutartis, kuri 2023 m. sausio 4 d. įsigalioja ir darbuotojas nuo šios dienos pradeda dirbti, tačiau apie valstybinio socialinio draudimo pradžią nebuvo pranešta VSDFV teritoriniam skyriui prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Apie Bendrovės vadovo K. N. valstybinio socialinio draudimo pradžią nuo 2023 m. sausio 13 d. pranešta 2023 m. sausio 13 d. 10 val. 52 min. E. A. darbo funkcijas vykdė laikotarpiu nuo 2022 m. gruodžio 1 d. iki 2023 m. sausio 4 d. (teikdama Vilniaus miesto apylinkės teismui rašytinius paaiškinimus / prašymą dėl įrodymų išreikalavimo) ir kitus dokumentus teismams per Liteko informacinę sistemą, tačiau šiuo laikotarpiu su darbuotoja nebuvo sudaryta darbo sutartis apie valstybinio socialinio draudimo pradžią nebuvo pranešta VSDFV teritoriniam skyriui prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios.
25. Kaip matyti iš Nutarimo turinio Inspekcija K. N. nelegalaus darbo faktą Bendrovėje nuo 2022 m. gruodžio 12 d. iki 2023 m. sausio 12 d. grindė nustatytomis aplinkybėmis, kad K. N. Bendrovės vardu pasirašė 2023 m. sausio 4 d. atstovavimo sutartį su advokato padėjėju Dovydui Raišučiu, taip pat šio asmens vardu per EPP pateikta: 1) 2022 m. gruodžio 21 d. Plungės apylinkės teismui prieštaravimai dėl kreditoriaus pareiškimo išduoti teismo įsakymą byloje Nr. eL2-6482-1054/2022; 2) 2022 m. gruodžio 15 d. Vilniaus miesto apylinkės teismui dokumentas byloje Nr. e2-26990-925/2022; 3) 2022 m. gruodžio 12 d. Marijampolės apylinkės teismui prieštaravimai (dėl pareikšto ieškinio ir preliminaraus sprendimo) byloje Nr. eL2-9338-523/2022.
26. Tuo tarpu iš Nutarimo turinio matyti, kad Inspekcija E. A. nelegalaus darbo faktą Bendrovėje nuo 2022 m. gruodžio 1 d. iki 2023 m. sausio 4 d. grindė aplinkybėmis, kad E. A. pateikė per EPP: 1) 2023 m. sausio 4 d. Vilniaus miesto apylinkės teismui dubliką civilinėje byloje Nr. e2-2733-1099/2023, pasirašytą direktorės E. A. el. parašu (2023 m. sausio 4 d. 12:39:15, parašo formatas – XAdES-T); 2) 2022 m. gruodžio 2 d. Klaipėdos apylinkės teismui pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo civilinėje byloje Nr. eL2-11972-1032/2022, pasirašytą direktorės E. A. el. parašu (2022 m. gruodžio 2 d. 10:59:23, parašo formatas – XAdES-T); 3) 2022 m. gruodžio 1 d. Utenos apylinkės teismui pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo civilinėje byloje Nr. eL2-2303-286/2023, pasirašytą direktorės E. A. el. parašu (2022 m. gruodžio 1 d. 11:42:02, parašo formatas – XAdES-T); 4) 2022 m. gruodžio 1 d. Vilniaus regiono apylinkės teismui kitą dokumentą civilinėje byloje Nr. e2-13384-419/2022; 5) 2023 m. sausio 3 d. Vilniaus miesto apylinkės teismui rašytinius paaiškinimus / prašymą dėl įrodymų išreikalavimo (civilinė byla Nr. e2-804-1094/2022), pasirašytą direktorės E. A. el. parašu (2023 m. sausio 3 d. 12:41:57, parašo formatas – XAdES-T).
27. Iš Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro 2023 m. sausio 25 d. išplėstinio išrašo nustatyta, kad 2022 m. lapkričio 3 d. K. N. paskirtas Bendrovės direktoriumi. Darbo sutartis su K. N. sudaryta, sutartis įsigaliojo ir darbuotojas pradėjo dirbti 2023 m. sausio 4 d. VSDFV 2023 m. vasario 2 d. duomenimis apie K. N. valstybinio socialinio draudimo pradžią nuo 2023 m. sausio 13 d. pranešta 2023 m. sausio 13 d. 10 val. 52 min. Byloje nėra duomenų, kad ginčijamu laikotarpiu būtų sudaryta darbo sutartis su E. A. ir pranešta VSDFV teritoriniam skyriui apie jos valstybinio socialinio draudimo pradžią. Iš byloje pateikto 2023 m. vasario 20 d. išrašo iš VSDFV informacinės sistemos, matyti, kad E. A. nuo 2022 m. spalio 25 d. iki 2022 m. lapkričio 30 d. dirbo Bendrovėje.
28. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu. Šiuo aspektu pažymėtina, kad kiekvieno individualaus ginčo atveju turi būti nustatytos tam ginčui išspręsti reikšmingos aplinkybės, kurias teismas, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių (ABTĮ 56 str. 7 d.), turi įvertinti pagal atitinkamus teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas teismo vidiniu įsitikinimu, kurį lemia visapusiškas, išsamus ir objektyvus bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimas, ginčui spręsti taikytinos įstatymų normos, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijai. Įstatymas reikalauja, kad teismas, įvertinęs ištirtus teismo posėdyje įrodymus, sprendime konstatuotų, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas (ABTĮ 86 str. 2 d.). Įstatymas taip pat reikalauja, kad teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje pagrįstų savo vidinį įsitikinimą dėl įrodymų vertinimo, atlikto pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą įrodymų vertinimo taisyklę (ABTĮ 87 str. 4 d. 2–4 p.).
29. Teisėjų kolegija, patikrinusi pareiškėjo skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą minėtais procesiniais aspektais, įvertinusi byloje esančius įrodymus, pareiškėjo ir atsakovo procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, taikydama proceso įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą apibrėžiančias taisykles, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstyti argumentai patvirtina, jog teismas tyrė visas bylai išspręsti reikšmingas aplinkybes, pakankamai detaliai išanalizavo bylos proceso šalių argumentus, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino byloje reikšmingas faktines aplinkybes ir įrodymus, todėl pagrįstai Nutarimu paskirtos baudos pareiškėjui nepanaikino. Vien tai, kad pareiškėjas įrodymus vertina kitaip ir nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, nesudaro teisinio pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas.
30. Teisėjų kolegijos vertinimu, Inspekcijos tyrimo surinkti duomenys leido Inspekcijai pagrįstai konstatuoti, kad K. N. laikotarpiu nuo 2022 m. gruodžio 12 d. iki 2023 m. sausio 12 d. ir E. A. laikotarpiu nuo 2022 m. gruodžio 1 d. iki 2023 m. sausio 4 d. vykdė darbo funkcijas Bendrovės naudai ir interesais per EPP teikdami dokumentus teismams nesilaikant darbo sutarties sudarymo taisyklių, t. y. darbuotojai realiai dirbo Bendrovės naudai ir interesais (byloje neginčijamas faktas, kad aptartose bylose procesiniai dokumentai pateikti teismams), Bendrovės ir darbuotojų santykiai turi darbo sutarties požymių (atliekami pasikartojantys teisinio ir atstovaujamo pobūdžio darbai) ir kad nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (nesudarytos darbo sutartys ir laiku nepranešta VSDFV teritoriniam skyriui). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad Inspekcija pagrįstai tokius K. N. bei E. A. veiksmus bei santykius susiklosčiusius su Bendrove kvalifikavo kaip nelegalų darbą pagal Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą, o pirmosios instancijos teismas pagrįstai tokioms Inspekcijos išvadoms pritarė.
31. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai (šios nutarties 15 p.) nesudaro pagrindo šios situacijos vertinti kitaip nei aptarta šios nutarties 30 punkte. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nepateikė argumentų ir įrodymų, kurie objektyviai paneigtų nustatytus faktus (šios nutarties 24 – 26 p.). Visų pirma, pažymėtina, kad Bendrovė iš esmės neneigia K. N. nelegalaus darbo aplinkybių, nurodo, kad gailisi ir pripažįsta pažeidimą (2023 m. vasario 20 d. elektroninis laiškas). Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas subjektyviai aiškina Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Lingvistinis šios teisės normos aiškinimas, nesudaro prielaidų padaryti išvadą, kad, tai jog su K. N. buvo sudaryta darbo sutartis, nėra pagrindo konstatuoti nelegalaus darbo. Nagrinėjamu atveju darbdavys privalėjo dar ir pranešti apie darbo pradžią mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios. Teisėjų kolegija pažymi, kad K. N., net nesudaręs darbo sutarties, taip kaip numato teisės aktai, negalėjo atlikti darbinių funkcijų, tačiau jas atliko pateikdamas 2022 m. gruodžio 21 d. Plungės apylinkės teismui prieštaravimus byloje Nr. eL2-6482-1054/2022; 2022 m. gruodžio 15 d. Vilniaus miesto apylinkės teismui dokumentą byloje Nr. e2-26990-925/2022; 2022 m. gruodžio 12 d. Marijampolės apylinkės teismui prieštaravimus byloje Nr. eL2-9338-523/2022. Ir šių aplinkybių pareiškėjas byloje neginčija. Kita vertus, net ir sudarius darbo sutartį su juo 2023 m. sausio 4 d., apie valstybinio socialinio draudimo pradžią nuo 2023 m. sausio 13 d. pranešta 2023 m. sausio 13 d. 10 val. 52 min, tokiu būdu nesilaikyta reikalavimo pranešti vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Taigi Bendrovės apeliacinio skundo argumentai nepaneigia K. N. nelegalaus darbo fakto.
32. Pareiškėjas apeliaciniame skunde tvirtina, kad E. A. nelegalaus darbo fakto nepakanka patvirtinti vadovaujantis EPP duomenimis, nurodo, kad per jos EPP paskyrą jungėsi ir dokumentus teismams pateikė K. N., be kita ko, nelogiška vertinti, kad tuo pačiu laikotarpiu Bendrovėje dirbo du vadovai, be to taip elgtis Bendrovei būtų neracionalu. Teisėjų kolegijos vertinimu, šie deklaratyvaus pobūdžio bei jokiais objektyviais įrodymais nepagrįsti teiginiai nepaneigia nustatytų faktinių aplinkybių, kad E. A. teikė teismams įvairius procesinius dokumentus (žiūrėti šios nutarties 26 p.). Teisėjų kolegijos vertinimu, Inspekcijos surinkti duomenys yra pakankami konstatuoti nelegalaus darbo faktą. Norėdamas šiuos faktus nuginčyti, pareiškėjas turėjo pateikti teismui objektyvus įrodymus, paneigiančius šiuos faktus, tačiau apsiribojo deklaratyviais teiginiais, jokių objektyvių įrodymų nepateikė. Atkreiptinas dėmesys, kad iš bylos medžiagos matyti, kad 2023 m. sausio 3 d. Vilniaus miesto apylinkės teismui teiktuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodyta, kad juos pasirašo „direktorė E. A.“, 2022 m. gruodžio 1 d. pareiškime teismui dėl L. G. įmonės skolos priteisimo nurodyta, kad jį pasirašo „direktorė E. A.“, 2023 m. sausio 3 d. dublike Vilniaus miesto apylinkės teismui nurodyta, kad jį pasirašo „direktorė“. Taip pat teisėjų kolegijos neįtikina ir pareiškėjo teiginiai, kad dokumentai E. A. vardu per EPP buvo keliami, kadangi EPP sistemoje nebuvo pakeistas Bendrovės vadovas. Kaip matyti iš bylos duomenų, K. N. turėjo paskyrą EPP bei teikė per ją dokumentus Bendrovės vardu (žr. šios nutarties 31 p.). Kita vertus, sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad juridinis asmuo, elektroniniu būdu teikdamas į teismuose nagrinėjamas bylas atitinkamus procesinius dokumentus, privalo įsitikinti, kad jie įkeliami pasirašyti, tokią teisę turinčių asmenų, t. y. teisėtų juridinio asmens atstovų. Be to, Taisyklių 9 punkte numatytos EPP paskyrą besinaudojančių vartotojų pareigos, taip pat ir pareiga naudotis paslaugomis tik jiems suteiktų teisių ribose (9.3 p.), į Liteko paskyroje teikti teisingus paslaugų gavėjo, paslaugų vartotojo ir kitus duomenis, kurie yra reikalingi paslaugų teikimo tikslais ir kuriuos paslaugų vartotojas gali redaguoti. Pasikeitus šiems duomenims, paslaugų vartotojas privalo ne vėliau kaip kitą darbo dieną juos atnaujinti paskyroje (9.4 p.). Taisyklių 10 punkte nurodyta, kad paslaugų gavėjas atsako už paslaugų gavėjo paskyroje paslaugų vartotojo atliekamus veiksmus (10.1 p.); paslaugų vartotojo į paslaugų gavėjo paskyrą teikiamų duomenų, dokumentų turinį ir kitą informaciją bei už paslaugų vartotojo paslaugų gavėjo paskyroje nurodytus klaidingus duomenis (10.2 p.).
33. Taip pat padarytų išvadų nepaneigia ir pareiškėjo nurodomi argumentai, kad E. A. negavo darbo užmokesčio. Tai, kad byloje nepateikta duomenų apie atlyginimo sumokėjimą, nepanaikina atlygintinumo fakto. Faktiškai dirbdamas asmuo turi teisę į minimalų atlyginimą ir specialus žodinis susitarimas dėl jo dydžio nebūtinas veiką kvalifikuojant kaip nelegalų darbą; nelegalus darbas apima bet kokius atlygintinus darbo santykius, nepaisant to, kokia forma už darbą atlyginama: pinigais, natūra ar kt. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. N575-2068/2011, N575-3202/2011).
34. Pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat tvirtina, kad nebuvo įvertintas paskirtos baudos proporcingumas, neatsižvelgta, kad paskirta 6 000 Eur bauda prives Bendrovę prie bankroto.
35. Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 4 dalies 3 punktas nustato, kad šio įstatymo 55 straipsnyje nurodyta institucija (nagrinėjamu atveju Inspekcija), nustačiusi, kad darbdavys padarė šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą pažeidimą, neatsižvelgdama į formalią nelegaliai dirbančio ir (ar) nelegalų darbą leidusio dirbti asmens veiklos išraišką šio įstatymo nustatyta tvarka skiria baudą darbdaviui nuo 868 iki 2 896 Eur už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį. Tokie patys veiksmai, padaryti darbdavio, jau bausto už šį pažeidimą per pastaruosius 2 metus, užtraukia baudą darbdaviui nuo 2 896 iki 5 792 Eur už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį. Užimtumo įstatymo 60 straipsnis įtvirtina baudos skyrimo taisykles. Byloje nėra ginčo, kad Bendrovė 2022 m. rugsėjo 9 d. nutarimu jau yra bausta už Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto (pirmą kartą) dispozicijoje numatytą teisės pažeidimą ir skirta 1 400 Eur bauda. Todėl Nutarimu bauda skiriama pakartotinai padarius pažeidimą per 2 metus. Kaip matyti bauda paskirta šiek tiek didesnė nei minimali (minimali bauda už vieną nelegaliai dirbusį asmenį 2 896 Eur, o paskirta 3 000 Eur). Kaip matyti iš Nutarimo turinio lengvinančia atsakomybę pripažinta aplinkybė, kad pareiškėjas pripažino pažeidimą ir dėl jo gailėjosi. Taip pat buvo įvertinta, kad nelegalaus darbo pažeidimai turi pakankamai konkretų pobūdį – nemokėti apskaičiuojamo darbo užmokesčio bei mokesčių valstybei.
36. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi asmens varžyti akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Teisingumo ir teisinės valstybės konstituciniai principai reiškia ir tai, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp teisės pažeidimų ir už šiuos pažeidimus nustatytų nuobaudų turi būti teisinga pusiausvyra (proporcija). Šie principai neleidžia nustatyti už teisės pažeidimus tokių nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos teisės pažeidimui bei siekiamam tikslui (žr., pvz., 2000 m. gruodžio 6 d. ir 2001 m. spalio 2 d. nutarimus).
37. Pareiškėjui skirtos ekonominės sankcijos tikslas yra susijęs su, be kita ko, tikslu užtikrinti atsakomybę už nelegalaus darbo prevenciją (Užimtumo įstatymo 1 str. 1 d., 55 str.). Vertinant pažeidimo pobūdį, pažymėtina, kad šis pažeidimas (nelegalus darbas) priskirtinas prie vienų pavojingiausių darbo įstatymų pažeidimų.
38. Pažymėtina, kad nors pareiškėjas tvirtino, kad bauda prives Bendrovę prie bankroto, tačiau jokių finansinių dokumentų, kurie minėtas aplinkybes patvirtintų, nepateikė.
39. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visas bylai reikšmingas aplinkybes, susijusias su baudos dydžiu, ir pagrįstai nemažino Nutarime paskirtos baudos dydžio. Teisėjų kolegijos vertinimu, Nutarimu paskirta teisinga ir proporcinga bauda ir ją mažinti ar iš viso jos neskirti nėra pagrindo.
40. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios ir proceso teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Mokėjimų priežiūros tarnyba“ apeliacinį skundą atmesti.
Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. balandžio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.