Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2024-04-09 · Administracinė byla Nr. eI2-1439-631/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. eI2-1439-631/2024Sprendimas · 2024-04-09Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2025-04-23Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2024-04-09
Bylos Nr.
eI2-1439-631/2024
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-04716-2023-8
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Gitana Butrimaitė
Pareiškėjas
uždarosios akcinės bendrovės „Mokėjimų priežiūros tarnyba“
Atsakovas
Valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Administracinė byla Nr. eI2-1439-631/2024Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04716-2023-8Procesinio sprendimo kategorija: 41;55.1.3 (S)
REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. balandžio 9 d.VilniusRegionų administracinio teismo teisėja Gitana Butrimaitė

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Mokėjimų priežiūros tarnyba“ skundą atsakovei Valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl nutarimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus apygardos administraciniame teisme (nuo 2024 m. sausio 1 d. Regionų administracinis teismas Vilniaus rūmai) 2023 m. balandžio 5 d. gautas pareiškėjos UAB „Mokėjimų priežiūros tarnyba“ (toliau – Bendrovė) skundas, kuriame prašoma panaikinti 2023-03-15 Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VDI) sprendimą Nr. NUĮPBJ 20935.

Paaiškina, kad 2023-03-15 VDI priėmė nutarimą Nr. NUĮPBJ 20935, kuriuo skyrė Bendrovei 6 000 eurų baudą už Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto dispozicijoje nustatytą teisės pažeidimą (pakartotinai). Nutarime nurodoma pažeidimo esmė, kad K. N. ir E. A. dirbo nelegaliai, nes K. N. laikotarpiu nuo 2022-12-12 iki 2023-01-12 vykdė darbines funkcijas, teikė teismams dokumentus per LITEKO informacinę sistemą, sudarinėjo sutartis; o darbo sutartis su K. N. buvo sudaryta 2023-01-04, kuri 2023-01-04 įsigaliojo ir darbuotojas nuo šios dienos pradeda dirbti, tačiau apie valstybinio socialinio draudimo pradžią nebuvo pranešta VSDFV teritoriniam skyriui prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Apie bendrovės vadovo K. N. valstybinio socialinio draudimo pradžią nuo 2023-01-13 pranešta 2023-01-13 10 val. 52 min.; E. A. darbo funkcijas vykdė laikotarpiu nuo 2022-12-01 iki 2023-01-04 (teikdama Vilniaus miesto apylinkės teismui rašytinius paaiškinimus /prašymą dėl įrodymų išreikalavimo) ir kitus dokumentus teismams per LITEKO informacinę sistemą, tačiau šiuo laikotarpiu su darbuotoja nebuvo sudaryta darbo sutartis, apie valstybinio socialinio draudimo pradžią nebuvo pranešta VSDFV teritoriniam skyriui prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Kaip nutarime nurodoma, UAB „Mokėjimų priežiūros tarnyba“ VDI 2022 m. rugsėjo 9 d. nutarimu buvo jau bausta už Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 str. 1 dalies 1 punkte (pirmą kartą) dispozicijoje numatytą teisės pažeidimą ir skirta 1400 eurų bauda. Todėl VDI vertino, kad UAB „Mokėjimo priežiūros tarnyba“ padarė Lietuvos Respublikos Užimtumo įstatymo (toliau – ir UĮ) 56 str. 1 d. 1 p. numatytą pažeidimą pakartotinai.

Šalies argumentai

Pareiškėja nesutinka, kad Bendrovėje K. N. ir E. A. dirbo nelegaliai vien dėl to, kad EPP sistemoje rodė, jog teismui procesinius dokumentus siuntė įmonės vadovė E. A. ir K. N., tuo metu nebūdami įdarbinti Bendrovėje.

Mano, kad atsakovė nepagrįstai nurodomų asmenų atliktus darbus vertina, kaip Bendrovės vadovų atliekamas darbo funkcijas. EPP juridinio asmens paskyrą savarankiškai gali aktyvuoti tik įmonės vadovas arba jį atstovaujantys asmenys, kurie yra nurodyti juridinių asmenų registre. Iš Nutarimo yra aišku, kad procesiniai dokumentai buvo teikiami abiejų asmenų vardu panašiu laikotarpiu (arba tomis pačiomis dienomis). Pareiškėjos vertinimu, akivaizdu, kad įmonė laikotarpiu nuo 2022-12-01 iki 2023-01-04 (nutarime nurodomas E. A. darbo laikotarpis) ir 2022-12-12 iki 2023-01-12 (nutarime nurodomas K. N. darbo laikotarpis) negalėjo turėti dviejų vadovų, kurie atliktų tas pačias funkcijas. Procesiniai dokumentai buvo pasirašomi E. A. vardu, kadangi EPP sistemoje nebuvo pakeista įmonės vadovo informacija. Informacija apie įmonės vadovo pasikeitimą nebuvo prieinama ir juridinių asmenų registrui, kadangi nebuvo pranešta apie K. N. darbo pradžią. Nors nurodomu laikotarpiu dokumentus į Bendrovės EPP sistemą kėlė K. N.. Atkreipia teismo dėmesį į tai, kad nuo 2022-12-01 iki 2023-01-04 E. A. negavo užmokesčio iš Bendrovės.

Pareiškėja, atsižvelgdama į tai, kad K. N. atliko tik kelis veiksmus, t. y. įkėlė į EPP sistemą tik kelis dokumentus per daugiau nei vienerių metų laikotarpį, su juo netgi buvo pasirašyta darbo sutartis, į tai, kad Bendrovė gailisi, mano, kad paskirta bauda yra neproporcingai didelė.

Atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovė paskyrė Bendrovei baudą net nenustačiusi visų nelegalaus darbo požymių.

Šalies argumentai

Pareiškėja nurodo, kad Bendrovė 2023-01-13 informavo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrių apie K. N. darbo pradžią. Iš Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies yra aišku, kad jeigu Bendrovė yra sudariusi darbo sutartį su K. N., tačiau nėra apie tai laiku informavusi Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinės įstaigos, tai negali būti vertinama, kaip nelegalus darbas ir neturi užtraukti darbdaviui atsakomybės.

Pareiškėja teigia, kad padaryto pažeidimo pobūdis (laiku nepranešė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui apie K. N. darbo pradžią) nėra tokio masto, kad būtų pagrindas skirti 6 000 Eur baudą.

Atsiliepimas

Atsakovė atsiliepime su pareiškėjos skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Dėsto administracinėje byloje nustatytas aplinkybes, Lietuvos Respublikos teismų viešųjų elektroninių paslaugų teikimo taisyklių (toliau – Taisyklės), nustatančių Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalu sąlygas ir tvarką, nuostatas.

Nurodo, kad E. A., būdama susipažinusi su Taisyklėmis (Taisyklių 8 p.) privalėjo užtikrinti visišką savo prisijungimo duomenų slaptumą (Taisyklių 23 p.), vadovaujantis Taisyklių 16 p., laikotarpiu nuo 2022-12-01 iki 2023-01-04 UAB ,,Mokėjimų priežiūros tarnyba“ E. A., direktorės vardu elektroniniu parašu, kurio formatas - XAdES-T, pasirašyti dokumentai turi tokią pačią teisinę galią kaip ir valia, išreikšta asmeniškai pasirašytame popierinės formos dokumente. Mano, kad VDI nutarime motyvuotai ir pagrįstai konstatuotas E. A. realaus darbo faktas pareiškėjos naudai. Kadangi E. A. laikotarpiu nuo 2022-12-01 iki 2023-01-04 darbo funkcijas vykdė teikdama dokumentus teismams per LITEKO informacinę sistemą, tačiau šiuo laikotarpiu su darbuotoja nebuvo sudaryta darbo sutartis, apie valstybinio socialinio draudimo pradžią nebuvo pranešta, nutarime pagrįstai konstatuotas nelegalaus darbo faktas.

Dėl darbo atlygintinumo paaiškina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau - LAT) teisėjų kolegija yra pažymėjusi, kad nustatant atlygintinumo faktą nėra būtinas darbuotojo ar darbdavio pripažinimas, kad dirbama atlygintinai, nurodant konkretų atlyginimo dydį – atlygintinumas gali būti nustatomas vadovaujantis visais įstatymo leistinais įrodymais. LAT yra pabrėžęs, kad faktiškai dirbdamas asmuo turi teisę į minimalų atlyginimą ir specialus žodinis susitarimas dėl jo dydžio nebūtinas veiką kvalifikuojant kaip nelegalų darbą; nelegalus darbas apima bet kokius atlygintinus darbo santykius, nepaisant to, kokia forma už darbą atlyginama: pinigais, natūra ar kt. Kartu teisėjų kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad jeigu asmuo bendrovėje atlieka darbo funkcijas, net ir nesant jo susitarimo su darbdaviu dėl atlyginimo, tai nepaneigia darbdavio pareigos prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią. (LAT 2018 m. kovo 22 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-25-942/2018).

Atsakovė pažymi, kad laikotarpiu nuo 2022-12-01 iki 2023-01-12 VSDFV duomenimis, UAB ,,Mokėjimų priežiūros tarnyba“ neturėjo nei vieno įmonėje įdarbinto ir valstybiniu socialiniu draudimu apdrausto darbuotojo, tačiau vykdė savo veiklą ir teikė teismams dokumentus, pasirašytus K. N. ir E. A. elektroniniu parašu.

Teigia, kad pareiškėja ne tik neužtikrino, kad K. N. laikotarpiu nuo 2022-12-12 iki 2023-01-03 atliktų darbines funkcijas tik sudaręs darbo sutartį, tačiau ir 2023-01-04 sudarius darbo sutartį su K. N., Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai pranešta tik 2023-01-13. Be to, nežiūrint į sutartyje nurodytą darbuotojo darbo pradžią 2023-01-04, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai nurodyta, kad valstybinio socialinio draudimo pradžia yra nuo 2023-01-13.

Atsiliepimas

Atsakovė paaiškina, kad nustačius nelegalaus darbo faktą konstatuota, kad UAB „Mokėjimo priežiūros tarnyba“ padarė Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą pažeidimą (pakartotinai), nes pareiškėja VDI 2022 m. rugsėjo 9 d. nutarimu bausta už Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte (pirmą kartą) dispozicijoje nustatytą teisės pažeidimą ir skirta 1 400 eurų bauda.

Atsakovė laikosi pozicijos, kad VDI, skirdama piniginę baudą (finansinę sankciją), atsižvelgė į lengvinančias aplinkybes, jog pareiškėja su pažeidimais sutinka, gailisi (dėl nesavalaikio parnešimo apie K. N. valstybinio socialinio draudimo pradžią). Nelegalaus darbo pažeidimai turi pakankamai konkretų pobūdį – nemokėti apskaičiuojamo darbo užmokesčio bei mokesčių valstybei. Atsakovė baudą skyrė atsižvelgdama į tai, kad pareiškėja jau yra bausta už nelegalaus darbo pažeidimus ir juos vėl kartoja.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje kilo ginčas dėl 2023-03-15 VDI nutarimo Nr. NUĮPBJ 20935, kuriuo pareiškėjai paskirta 6 000 Eur piniginė bauda, teisėtumo ir pagrįstumo.

Bylos medžiaga nustatyta, kad VDI Vilniaus skyriaus darbo inspektoriai atliko tyrimą dėl galimų darbo įstatymų pažeidimų UAB “Mokėjimų priežiūros tarnyba“. Atlikus tyrimą bei įvertinus surinktus duomenis, 2023 m. vasario 21 d. surašė Užimtumo įstatymo pažeidimo protokolą Nr. UĮPPJ 1090-0072 juridiniam asmeniui UAB „Mokėjimo priežiūros tarnyba“. Teisės pažeidimo protokolas įteiktas UAB „Mokėjimo priežiūros tarnyba“ direktoriui K. N..

VDI bylos nagrinėjimo metu nustatė, kad K. N. ir E. A. dirbo nelegaliai: buvo nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių, nes iš Nacionalinės teismų administracijos, VSDFV ir pareiškėjos VDI pateiktų dokumentų nustatyta, kad K. N. laikotarpiu nuo 2022-12- 12 iki 2023-01-12 vykdė darbines funkcijas: teikė teismams dokumentus per LITEKO informacinę sistemą, sudarinėjo sutartis; 2023-01-04 su K. N. buvo sudaryta darbo sutartis, kuri 2023-01-04 įsigalioja ir darbuotojas nuo šios dienos pradeda dirbti, tačiau apie valstybinio socialinio draudimo pradžią nebuvo pranešta VSDFV teritoriniam skyriui prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Apie bendrovės vadovo K. N. valstybinio socialinio draudimo pradžią nuo 2023-01-13 pranešta 2023-01-13 10 val. 52 min.; E. A. darbo funkcijas vykdė laikotarpiu nuo 2022-12-01 iki 2023-01-04 (teikdama Vilniaus miesto apylinkės teismui rašytinius paaiškinimus/prašymą dėl įrodymų išreikalavimo) ir kitus dokumentus teismams per LITEKO informacinę sistemą, tačiau šiuo laikotarpiu su darbuotoja nebuvo sudaryta darbo sutartis, apie valstybinio socialinio draudimo pradžią nebuvo pranešta VSDFV teritoriniam skyriui prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. UAB „Mokėjimų priežiūros tarnyba“ 2022 m. rugsėjo 9 d. VDI nutarimu yra bausta už Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 str. 1 dalies 1 punkte (pirmą kartą) dispozicijoje numatytą teisės pažeidimą ir skirta 1400 eurų bauda. Atsižvelgiant į tai, vertinta, kad UAB „Mokėjimo priežiūros tarnyba“ padarė Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą pažeidimą (pakartotinai). Atsakomybė pagal šį pažeidimą nustatyta Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 4 dalies 3 punkte.

Darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti VSDFV teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Šis reikalavimas netaikomas tais atvejais, jeigu asmuo priimamas į darbą pagal darbo sutartį, kurioje nurodyta, kad asmens darbo vieta yra ne Lietuvos Respublikoje, ir kai pagal Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentus arba Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis šiam asmeniui yra taikomi ne Lietuvos Respublikos teisės aktai socialinio draudimo srityje.

Užimtumo įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šis įstatymas nustato pagrindines užimtumo formas ir jų sistemą, darbo ieškančių asmenų užimtumo rėmimo sistemos teisinius pagrindus, jos tikslą, uždavinius, užimtumo rėmimo politiką įgyvendinančių subjektų funkcijas, darbo rinkos paslaugų teikimo ir užimtumo rėmimo priemonių įgyvendinimo organizavimą ir finansavimą, atsakomybę už nelegalų darbą, užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus, nedeklaruotą darbą ir nedeklaruotą savarankišką veiklą.

Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai (1) darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba (2) nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą.

Pažymėtina, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog darbas yra vertinamas kaip nelegalus, kai yra nustatomi šie požymiai: 1) asmuo pradėjo dirbti realiai; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus, dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos, asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, asmuo dirba atlygintinai; 3) nebuvo laikomasi darbo sutarties sudarymo taisyklių (LAT nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-25-942/2018). Taigi, nelegalus darbas gali būti konstatuojamas dėl kelių alternatyvių veikų padarymo.

Įvertinus šias teisės normas, darytina išvada, kad darbuotojui pradėjus eiti tam tikras pareigas, privaloma pasirašyti darbo sutartį, nustatyti mokamą darbo užmokestį bei nurodyti datą, nuo kurios jis pradeda eiti nurodytas pareigas, t. y. nuo darbo sutarties pasirašymo dienos ar nustatant darbo sutartyje vėlesnę datą.

Pareiškėja skunde dėsto argumentus, kad įmonė laikotarpiu nuo 2022-12-01 iki 2023-01-04 (E. A. darbo laikotarpis) ir nuo 2022-12-12 iki 2023-01-12 (K. N. darbo laikotarpis) negalėjo turėti dviejų vadovų, kurie atliktų tas pačias funkcijas, o procesiniai dokumentai buvo pasirašomi E. A. vardu dėl to, kad EPP sistemoje per klaidą nebuvo pakeista įmonės vadovo informacija, bei informacija apie įmonės vadovo pasikeitimą nebuvo prieinama ir Juridinių asmenų registrui, nes nebuvo pranešta apie K. N. darbo pradžią.

Taigi, iš pareiškėjos skunde dėstomų argumentų matyti, kad pareiškėja iš esmės neneigia, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui apie E. A. ir K. N. darbo pradžią laiku nepranešė.

Skunde teigia, kad nutarime nepagrįstai konstatuota, kad procesiniai dokumentai buvo teikiami abiejų asmenų vardu panašiu laikotarpiu (arba tomis pačiomis dienomis). Savo poziciją grindžia aplinkybe, kad.

Nagrinėjamu atveju atmestini pareiškėjos argumentai, jog nustatytos aplinkybės yra pagrįstos prielaidomis, kadangi kaip matyti iš bylos medžiagos, VDI inspektoriai surinko dokumentinę medžiagą, kurios pagrindu pagrįstai konstatavo pažeidimo padarymo faktą. Pažymėtina, kad ir pati pareiškėja neneigia pažeidimo padarymo. Tai matyti iš rašytinio įrodymo – 2023 m. vasario 20 d. elektroninio laiško, rašyto VDI inspektoriui, nurodant, kad su nusižengimu sutinka ir gailisi.

Jau minėta, kad pareiškėja neneigia fakto, kad laiku nepranešė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui apie E. A. ir K. N. darbo pradžią.

Bylos medžiaga patvirtina, kad K. N. ir E. A. dirbo nelegaliai, buvo nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių, nes Nacionalinės teismų administracijos, VSDFV ir VDI į bylą pateikti dokumentai patvirtina, kad K. N. laikotarpiu nuo 2022-12-­12 iki 2023-01-12 vykdė darbines funkcijas, t. y. teikė teismams dokumentus per LITEKO informacinę sistemą, sudarinėjo sutartis. Su K. N. pareiškėja 2023-01-04 sudarė darbo sutartį, kuri įsigaliojo 2023-01-04 ir darbuotojas nuo šios dienos pradeda dirbti, tačiau apie valstybinio socialinio draudimo pradžią prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nebuvo pranešta VSDFV teritoriniam skyriui. Apie bendrovės vadovo K. N. valstybinio socialinio draudimo pradžią nuo 2023-01-13 pranešta 2023-01-13 10 val. 52 min. Taigi, surinkti įrodymai neduoda pagrindo vertinti, kad K. N. darbo santykiai su pareiškėja iki 2023-01-13 būtų teisėti ir legalūs.

Kaip nustatyta iš byloje surinktų įrodymų, kuriuos patvirtina ir teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys, E. A. darbo funkcijas vykdė laikotarpiu nuo 2022-12-01 iki 2023-01-04 (teikdama Vilniaus miesto apylinkės teismui rašytinius paaiškinimus/prašymą dėl įrodymų išreikalavimo) ir kitus dokumentus teismams per LITEKO informacinę sistemą, tačiau šiuo laikotarpiu su darbuotoja nebuvo sudaryta darbo sutartis, apie valstybinio socialinio draudimo pradžią nebuvo pranešta VSDFV teritoriniam skyriui prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios.

Nors pareiškėja savo procesiniuose dokumentuose teigia, kad tokia situacija susiklostė per klaidą, elektroninių paslaugų teismų portale nebuvus pakeistiems duomenims, dėl ko vienu metu galėjo juos įkelti į EPP sistemą ir E. A., ir K. N., teismas tokius argumentus vertina kritiškai. Juridinis asmuo, elektroniniu būdu teikdamas į teismuose nagrinėjamas bylas atitinkamus procesinius dokumentus, privalo įsitikinti, kad jie įkeliami pasirašyti, tokią teisę turinčių asmenų, t. y. teisėtų juridinio asmens atstovų. Nagrinėjamu atveju, iš surinktų duomenų matyti, kad nei E. A., nei K. N. minėtais laikotarpiais 2022 metų pabaigoje – 2023 metų pradžioje nebuvo susiję darbo santykiais su UAB „Mokėjimų priežiūros tarnyba“ (kas matyti iš VSDFV duomenų), todėl pagrįstai VDI jų darbines funkcijas įvertino kaip nelegalų darbą.

Pareiškėja skunde nurodo, jog net jei būtų pripažinta, kad Bendrovė pažeidė teisės aktus, susijusius su įdarbinimu, mano, kad paskirta bauda turėtų būti mažintina.

Pagal Užimtumo įstatymo 60 straipsnio 2 dalį, šio įstatymo 55 straipsnyje nurodyta institucija, skirdama įstatymo 56, 57 ir 58 straipsniuose nustatytą baudą, jos dydį nustato pagal baudos minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgdama į tai, ar yra darbdavio – juridinio ar fizinio asmens – atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, jeigu yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimalaus dydžio. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. Baudos dydžio mažinimas ar didinimas turi būti motyvuotas. Pagal Užimtumo įstatymo 60 straipsnio 3 dalį, atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad asmuo, padaręs pažeidimą, užkirto kelią žalingoms pažeidimo pasekmėms, iki pažeidimo tyrimo pradžios pažeidimą nutraukė, pripažino padaręs pažeidimą, padėjo įgaliotiems pareigūnams atlikti pažeidimo tyrimą, geranoriškai atlygino žalą, taip pat labai sunki juridinio asmens finansinė padėtis.

Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 5 dalies 4 punkte nustatyta, kad šio įstatymo 55 straipsnyje nurodyta institucija, nustačiusi, kad darbdavys padarė šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą pažeidimą, neatsižvelgdama į formalią nelegaliai dirbančio ir (ar) nelegalų darbą leidusio dirbti asmens veiklos išraišką šio įstatymo nustatyta tvarka skiria baudą darbdaviui nuo 868 iki 2 896 eurų už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį. Tokie patys veiksmai, padaryti darbdavio, jau bausto už šį pažeidimą per pastaruosius 2 metus, užtraukia baudą darbdaviui nuo 2 896 iki 5 792 eurų už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį.

Teismo įsitikimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo mažinti pareiškėjai skirtos piniginės baudos dydžio. Kaip matyti, VDI, skirdama baudą, atsižvelgė į lengvinančias aplinkybes, jog pareiškėja su pažeidimais sutinka, gailisi (dėl nesavalaikio pranešimo apie K. N. valstybinio socialinio draudimo pradžią), įvertino aplinkybę, kad nelegalaus darbo pažeidimai turi pakankamai konkretų pobūdį – nemokėti apskaičiuojamo darbo užmokesčio bei mokesčių valstybei, taip pat į tai, kad pareiškėja jau yra bausta už nelegalaus darbo pažeidimus ir juos vėl kartoja. Atsižvelgiant į visa tai, skirta ­­6 000 eurų bauda, didesnė nei minimali numatyta sankcijoje, tačiau pakankamai artima minimaliai (po 3 000 eurų už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį), yra pagrįsta ir adekvati nuobauda.

Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes bei teisinį reglamentavimą, teismas daro išvadą, kad nutarimas yra pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikoma poveikio priemonė (ekonominė sankcija) yra motyvuota, nutarimas atitinka jo turiniui ir formai keliamus reikalavimus, priimant nutarimą, nebuvo pažeistos materialinės bei procesinės teisės normos, nutarimas atitinka teisėtumo ir pagrįstumo kriterijus, todėl jo panaikinti nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 98, 132 straipsniais,

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės ,,Mokėjimų priežiūros tarnyba“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.

Teisėja Gitana Butrimaitė