Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Liudos Uckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ramunės Mikonienės, Vido Stankevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės K. N. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės K. N. ieškinį atsakovui Nordea Bank AB, Lietuvoje veikiantis per Nordea Bank AB Lietuvos skyrių, dėl laidavimo sutarties pasibaigimo, trečiasis asmuo A. N. ir atsakovo priešieškinį ieškovei dėl skolos priteisimo, trečias asmuo A. N..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė K. N. kreipėsi ieškiniu į teismą, prašydama pripažinti pasibaigusia su visais papildymais 2006-05-16 laidavimo sutartį Nr. LBK06/05/621, kuria ieškovė laidavo A. N. būsto kreditavimo sutartį; įpareigoti atsakovą išbraukti bankų sistemoje rodomus ieškovės įsiskolinimus; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad su A. N. santuoka buvo nutraukta 2010-12-30. A. N. iki santuokos buvo sudaręs kredito sutartį Nr. BK 05/07/135, todėl santuokos nutraukimo byloje bendru sutikimu teismas kredito sutarties įvykdymo klausimo nesprendė. Po santuokos nutraukimo Klaipėdos poskyryje banko atstovas sutiko, kad ieškovė nėra solidariai skolinga už A. N. prievoles. 2014-06-16 paaiškėjo, kad ieškovė yra solidari buto (duomenys neskelbtini) skolininkė. Bankas 2014-06-25 raštu pareikalavo iki 2014-07-15 grąžinti 22 474,25 Eur skolos. Bankas nurodė, kad pagal laidavimo sutartį ieškovė skolinga bankui už visą A. N. skolą pagal kredito sutartį BK 05/07/135L, kuri nutraukta 2013-06-29. Ieškovė teigė, kad nutraukus kredito sutartį pasibaigė ir laidavimas. Atsakovas nepareiškė ieškovei jokio ieškinio, todėl pagal laidavimo sutartį nebegali reikšti jokių pretenzijų. Bankas neinformavo apie kredito sutarties nutraukimą bei buto pardavimą. Būdama laiduotoja ieškovė galėjo išmokėti kreditą ir perimti butą savo nuosavybėn. Kadangi įrašai apie jos skolą trukdo ieškovei paimti naujas paskolas, prašo bankų sistemoje panaikinti duomenis apie jos buvusius įsipareigojimus.Atsakovas Nordea Bank AB, Lietuvoje veikiantis per Nordea Bank AB Lietuvos skyrių, su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pagal 2005-07-15 sudarytą kredito sutartį bankas išdavė A. N. kreditą buto, esančio (duomenys neskelbtini) pirkimui. 2006-05-16 buvo sudarytas sutarties pakeitimas Nr. BKP 06/05/147L, kurio pagrindu kredito suma buvo padidinta numatant, kad ji skiriama buto remontui. Pakeitime ieškovė kaip sutuoktinė pasirašė, jog su pakeitimo sąlygomis susipažino, joms neprieštarauja. 2006-05-16 ieškovė sudarė laidavimo sutartį, kurios pagrindu solidariai su kredito gavėju laidavo už visišką ir tinkamą prievolių pagal kredito sutartį įvykdymą iki visiško skolos padengimo (Laidavimo sutarties 1 p., 3.3 p.). Pažymėjo, jog bankas nebuvo įtrauktas į santuokos nutraukimo bylą. Byloje nebuvo sprendžiami prievolių vykdymo ar dalijimo klausimai. Kredito įmokos nebuvo mokamos nuo 2012-11-20, todėl bankas 2013-05-14 ir 2013-06-10 raštais pareikalavo, kad ieškovė padengtų įsiskolinimą. Kadangi skola nebuvo padengta, kredito sutartis vienašališkai nutraukta nuo 2013-06-29. Pažymėjo, kad pranešimai buvo siųsti registruotu laišku. Notaras 2013-10-10 išdavė vykdomąjį įrašą. 2014-02-11 įkeistas butas buvo parduotas iš varžytinių, tačiau įkeisto turto vertės nepakako skolai gražinti. Teigė, jog ieškovė neįrodė, kad jos laidavimo prievolė yra pasibaigusi.Atsakovas pateikė priešieškinį, kuriuo prašė priteisti 26 926,15 Eur skolą ir 16 procentų sutartines metines įsipareigojimų nevykdymo palūkanas už priteistą skolą (nuo 15 749,52 Eur sumos), palūkanas skaičiuojant nuo priešieškinio priėmimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė 2006-05-16 laidavimo sutartimi laidavo už visišką ir tinkamą prievolių pagal kredito sutartį įvykdymą iki visiško skolos padengimo. Nuo 2012-11-20 nebuvo mokamos įmokos, todėl bankas 2013-05-14 ir 2013-06-10 raštais informavo ieškovę, kad neatsiskaitymo atveju bus nutraukta kredito sutartis. Nutraukus sutartį notaras išdavė vykdomąjį įrašą. Iš varžytinių parduotas įkeistas butas, tačiau jo vertės nepakako skolai padengti. Nurodė, kad ieškovės atsakomybės apimtis yra tokia, kokia yra pagrindinio skolininko, todėl ji atsako pilna apimtimi.Ieškovė su priešieškiniu nesutiko, prašė ji atmesti. Nurodė, kad negavo 2013-05-14 ir 2013-06-10 reikalavimo ir pranešimo, apie banko ketinimus nutraukti kredito sutartį vienašališkai nuo 2013-06-29. Teigė, kad bankas nepranešė apie kredito sutarties nutraukimą ir įkeisto turto pardavimą. Paaiškino, kad vienerius metus iki santuokos nutraukimo gyveno pas senelį. Pažymėjo, kad negavo jokių banko pranešimų. Bankas nesistengė tinkamai pranešti apie įsiskolinimą ir kredito sutarties nutraukimą. Nelaikytina, kad apie banko ketinimus ieškovė buvo informuota tinkamai. Nurodė, kad bankas pažeidė ieškovės kaip laiduotojos teises, elgėsi nerūpestingai ir nesąžiningai. Bankas sąmoningai elgėsi nesąžiningai laiduotojos atžvilgiu. Nutraukus sutartį, sutartis pasibaigė, pasibaigė ir laidavimas. Nurodė, kad atsakovas praleidęs senaties terminą, priešieškinio reikalavimams pateikti ir prašė taikyti senaties terminą šiems reikalavimams pareikšti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 16 d. sprendimu ieškinį atmetė, priešieškinį tenkino. Priteisė iš ieškovės K. N. 26 926,15 Eur skolos ir 16procentų sutartinių metinių įsipareigojimų nevykdymo palūkanas už skolą nuo 15 749,52 Eur sumos nuo priešieškinio priėmimo dienos (2016-04-04) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos, 606 Eur žyminį mokestį bei 2 766,09 Eur advokato išlaidų atsakovo Nordea Bank AB, veikiančio per Nordea Bank AB Lietuvos skyrių, naudai. Sprendimo vykdymą išdėstė 5 metams, kas metai nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos mokant po 6 056Eur, paskutinė įmoka – 6 062,24 Eur.Teismas nustatė, kad pagal 2005-07-15 sudarytą būsto kredito sutartį bankas išdavė A. N. kreditą buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimui. 2006-05-16 sudarytas kredito sutarties pakeitimas, kurio pagrindu kredito suma padidinta skiriant ją remontui. Kredito sutarties įvykdymas buvo užtikrintas solidariu atsakovės laidavimu pagal 2006-05-16 laidavimo sutartį iki visiško skolos padengimo. Nuo 2012-11-20 nebuvo mokamos įmokos, o 2013-06-29 kreditavimo sutartis nutraukta. Pardavus įkeistą turtą liko įsiskolinimas.Teismas sprendė, kad šalys laidavimo sutarties pabaigą susiejo ne su kredito sutarties galiojimu, o su jos pagrindu atsiradusių prievolių visišku įvykdymu. Nurodė, kad banko reikalavimas vykdomojo įrašo pagrindu skolos iš A. N. nepaneigia banko teisės reikalauti skolos padengimo iš ieškovės kaip solidarios skolininkės. Pažymėjo, kad ieškovės laidavimas yra neterminuotas. Teismas netenkino ieškovės prašymo priešieškinio reikalavimams taikyti senatį.Atsižvelgiant į ieškovės sunkią turtinę padėti, į tai, kad ji augina nepilnametį vaiką, dėl kurio gauna išmoką iš Vaikų išlaikymo fondo, bei į tai, kad bankas, nebūdamas labai aktyvus ginti savo pažeistas teises, po sutarties nutraukimo priešieškinį pareiškė tik 2016-03-24 teismas priteistą sumą bei bylinėjimosi išlaidas išdėstė 5 metų laikotarpyje.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė K. N. prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-12-16 sprendimą, ieškinį patenkinti, priešieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.Nurodė, kad santuokos nutraukimo byloje teismas nesprendė kreditavimo sutarties vykdymo klausimo, kadangi būsto kreditavimo sutartis buvo sudaryta iki santuokos įregistravimo. Manė, kad teismas atleido ją nuo prievolių, susijusių su kreditavimo sutartimi vykdymo. Sutartis dėl santuokos nutraukimo patvirtinta pažeidžiant CK trečios knygos reikalavimus, kadangi sprendimo turinys neatitiko sutarties dėl santuokos nutraukimo turinio.Teigia, kad teismo motyvas, jog atsakovas informavo apie kredito sutarties nutraukimą, nemotyvuotas ir neįrodytas. Bankas pranešimus siuntė įvairiais adresais, tačiau pranešimai nebuvo įteikti. Apie sutarties nutraukimą privaloma iš anksto pranešti kitai šaliai. Nurodė, kad visus dokumentus apie santuokos nutraukimą pateikė banko paskolų draudimui, kartu pateikė ir gyvenamosios vietos adresą. Atkreipia dėmesį, jog bankas bendrauja su paskolų draudimu. Pirmosios instancijos teismas nesiaiškino bylos aplinkybių ir nevertino paaiškinimų, kad ieškovei nebuvo žinoma apie vienašališką kredito sutarties nutraukimą.Nurodė, kad laidavo tik už papildomą susitarimą, kuriuo buvo skirta 17 391 Eur suma buto remontui.Atsakovo atstovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad laidavimo sutartis yra terminuota ir kad ginčo dėl to nėra, tačiau teismas pasisakė, kad laidavimo sutartis neterminuota.Nurodė, kad ieškovei be jos sutikimo padidėjo atsakomybė ir atsirado nepalankios sąlygos padidinančios prievolės neįvykdymo tikimybę, kurių nevertino pirmosios instancijos teismas.Atsakovas atsiliepimu prašė apeliacinį skundą atmesti; pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti galioti nepakeistą, išskyrus dalyje dėl sprendimo vykdymo išdėstymo, nurodytą dalį panaikinant. Jeigu pirmosios instancijos teismo sprendimas būtų nepakeistas, prašo sprendimą dalyje dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo pakeisti taip – „Sprendimo vykdymą išdėstyti 5 metams, kas metai nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos mokant po 6 060 EUR ir priskaičiuotas 16 proc. metines įsipareigojimų nevykdymo palūkanas nuo negrąžintos priteistos kredito sumos (15 749,52 Eur) likučio“. Taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.Teigė, kad ieškovė neįrodė, jog jos laidavimo prievolė pasibaigė nutraukus ieškovės ir kredito gavėjo santuoką. Santuokos nutraukimo byloje prievolės tarp sutuoktinių ir banko nebuvo dalijamos ir jų klausimas apskritai nebuvo spręstas paliekant status quo. Santuokos nutraukimo byloje be kreditoriaus sutikimo teismas neturėjo teisės atleisti vieno iš solidarių skolininkų nuo prievolės vykdymo.Pagal Laidavimo sutarties 2.1.6 punktą ieškovei teko pareiga ne vėliau kaip per 10 dienų pranešti bankui raštu apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą. Pranešimas apie kredito sutarties nutraukimą bankas siuntė trimis žinomais ieškovės adresais. Nurodė, kad banke 2013-05-07 buvo gautas ieškovės raštas, kuriame ieškovė aiškiai nurodė, jog į įkeistą butą nepretenduoja, kad nenori vykdyti prievolių. Teigia, kad skolos augimą lemia tai, kad solidarūs skolininkai nemažina skolos, todėl jeigu bankas būtų kreipęsis į teismą, skolos dydis nesikeistų.Laidavimo sutarties 1 punktu aiškiai numatyta, kad ieškovė laiduoja už visas kredito gavėjo prievoles. Laidavimo sutarties preambulėje nurodyta, kad prievolė, už kurią ieškovė laiduoja, yra 2005 m. liepos 15 d. būsto kreditavimo sutartis Nr. BK 05/07/I35L.Ieškovė neįrodė, kad jos laidavimo prievolė būtų pasibaigusi įstatymo ar sutarties pagrindais. Laidavimo sutarties šalys laidavimo sutarties pabaigą susiejo ne su kredito sutarties galiojimu, o su jos pagrindu atsiradusių prievolių visišku įvykdymu. Ieškovei jos prievolė, už kurią jį laidavo nepasunkėjo.Kadangi pirmosios instancijos teismas sprendimo vykdymo išdėstymo klausimą sprendė ex officio, bankas, įvertinęs pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentų nepagrįstumą šioje dalyje, prašo apeliacinės instancijos teismo ex officio spręsti dėl šios dalies sprendimo panaikinimo. Jokių išimtinių aplinkybių, kurios leistų išdėstyti teismo sprendimo vykdymą ir tą daryti net 5 metų terminui, pirmosios instancijos teismas nenustatė. Jeigu apeliacinės instancijos teismas paliktų teismo sprendimo išdėstymą 5 metų terminui, bankas prašo ištaisyti pirmosios instancijos teismo padarytas skolos skaičiavimo / išdėstymo klaidas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.Byloje, remiantis rašytiniais įrodymais bei šalių paaiškinimais, nustatytos tokios, toliau įvardijamos faktinės aplinkybės, dėl kurių ginčo tarp šalių nėra. 2005-07-15 tarp banko ir trečiojo asmens A. N. buvo sudaryta buto, esančio (duomenys neskelbtini), kreditavimo sutartis Nr. BK05/07/135L. 2006-05-16 buvo sudarytas papildomas susitarimas Nr. BKP06/05/147 prie buto kreditavimo sutarties, kuriuo padidinta kredito suma, skiriant ją būsto remontui. Papildomame susitarime taip pat pasirašė ieškovė. Tą pačią dieną, 2006-05-16 tarp ieškovės ir banko sudaryta laidavimo sutartis Nr. LBK 06/05/621, kurios pagrindu ieškovė solidariai su kredito gavėju laidavo už visišką prievolių įvykdymą pagal kredito sutartį iki prievolių įvykdymo. 2005-08-06 ieškovė ir trečiasis asmuo sudarė santuoką, kuri buvo nutraukta Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-12-30 sprendimu (civilinė bylos Nr. N2-18860-323/2010). Bankas nuo 2013-06-29 nutraukė kreditavimo sutartį. Įkeistas turtas iš varžytinių parduotas 2014-02-11, tačiau gautų lėšų neužteko skolai padengti.Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.76 straipsnio 1 dalimi, laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimą ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės. Laidavimas yra papildoma (šalutinė) prievolė. Kai pasibaigia pagrindinė prievolė arba ji pripažįstama negaliojančia, pasibaigia ir laidavimas (CK 6.76 straipsnio 2 dalis). Kai prievolė neįvykdyta, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai, jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis (CK 6.81 straipsnio 1 dalis).Ieškovė įrodinėjo, kad jos prievolė bankui pasibaigė nutraukus santuoką su kredito gavėju. Teisėjų kolegija pažymi, jog santuokos nutraukimo bylą nagrinėjantis teismas nurodė, kad kredito sutartis sudaryta iki santuokos sudarymo ir jo įvykdymo klausimo nesprendė, taip pat teismas nesprendė dėl ieškovės laidavimo prievolės. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsakovo argumentu, kad santuokos nutraukimas savaime nepanaikina solidarios prievolės pagal laidavimo sutartį įvykdymo.Apeliantė apeliaciniame skunde įrodinėja, kad ieškovė nebuvo informuota apie kredito sutarties nutraukimą. Teisėjų kolegija su šiuo apelianto teiginiu nesutinka.Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad bankas 2013-06-10 pranešimą apie kredito sutarties nutraukimą siuntė trimis adresais – įkeisto turto adresu, laidavimo sutartyje nurodytu atsakovės adresu ir ieškovės darbovietės adresu. Aplinkybė, kad apeliantė neatsiėmė banko įspėjamųjų raštų, nesudaro pagrindo išvadai, kad bankas netinkamai informavo apeliantę apie kredito sutarties nutraukimą. Teismo vertinimu negalima reikalauti iš kreditoriaus atlikti veiksmus, kurie priklauso išimtinai nuo paties laiduotojo. Neatitiktų protingumo ir teisingumo principų reikalavimas pasirašytinai įteikti apeliantei įspėjimą apie sutarties nutraukimą, jeigu pati apeliantė nepriima jai siunčiamos korespondencijos. Negali būti pateisinamas sutarties šalies elgesys, kai šalis vengia priimti sutarta tvarka siunčiamą pranešimą, nepranešusi pakeičia gyvenamąją vietą, neinformavusi kitos šalies ilgam laikui išvyksta ir pan. Įstatyme konkretizuota šalių sąžiningumo ir bendradarbiavimo pareiga nustatant, kad fizinis asmuo privalo raštu pranešti kreditoriams apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą. Jeigu asmuo šios pareigos neįvykdo, kreditoriai turi teisę siųsti pranešimus bei atlikti kitus veiksmus paskutinėje jiems žinomoje asmens gyvenamojoje vietoje (CK 2.17 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgiant i tai, CK įtvirtinta prezumpcija, nustatanti, kad pranešimas tapo žinomas adresatui tuo momentu, kai jis pasiekė adresato gyvenamąją ar verslo vietą (buveinę), išskyrus atvejus, kai adresatas įrodo, kad ne dėl jo ar ne dėl jo darbuotojų kaltės jam nebuvo įmanoma gauti tokį pranešimą (CK 6.166 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-06-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2009). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog apeliantė buvo tinkamai įspėta apie sutarties nutraukimą ir su tuo susijusias pasekmes.Apeliantė teigia, kad laidavo tik už papildomą susitarimą, kuriuo buvo skirta 17 391 Eur suma buto remontui. Taip pat nurodė, kad laidavimo sutartis yra terminuota.Sutarčių aiškinimo taisyklės nustatytos CK 6.193 straipsnyje. Pasisakydamas dėl jų, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, esant sutarties šalių ginčui dėl jos rūšies, pobūdžio, sutarties sąlygų tikrosios prasmės, jos padarinių, sutartis aiškintina pagal CK 6.193 straipsnyje nustatytas taisykles. Aiškinant sutartį turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai (CK 6.193 straipsnio 1 dalis). Kilus ginčui, būtina derinti subjektyvų sutarties aiškinimo principą su jos teksto lingvistine analize. Be to, CK 6.193 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas sisteminis sutarties aiškinimo principas reikalauja, kad visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į visą sutarties kontekstą. Sisteminis sutarties aiškinimo metodas, taip pat sutarties tikslų aiškinimas gali padėti nustatyti sutarties rūšį, pobūdį, šalių tarpusavio teises ir pareigas. Pagal CK 6.193 straipsnio 1 dalį, jeigu šalių tikrųjų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys. Nurodytas principas reiškia, kad, esant lingvistinės sutarties teksto reikšmės ir šalių tikrųjų ketinimų skirtumui, pirmenybę reikia teikti šalių ketinimams, kuriuos šalys, sudarydamos sutartį, turėjo omenyje. Kita vertus, kaip yra pažymėta kasacinio teismo praktikoje, šio principo nereikėtų pernelyg suabsoliutinti. Jeigu šalių ketinimai nesutampa, didesnę reikšmę turi sutarties tekstas, todėl svarbesnė yra sutarties teksto lingvistinė analizė, nes ji gali padėti nustatyti, kurios šalies ketinimai atitinka sutarties lingvistinę prasmę. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienai iš šalių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274/2004).Teisėjų kolegija pažymi, kad laidavimo sutartyje nurodyta, jog prievolė, už kurią laiduojama – tai 2005-07-15 būsto kreditavimo sutartis Nr. BK 05/07/135L. Laidavimo sutarties 1 punkte nurodyta, kad laiduotojas atsako visu savo turtu ta pačia apimtimi kaip ir kredito gavėjas. Taigi atsižvelgiant į laidavimo sutarties nuostatas, apeliantė galėjo suprasti, kad laiduoja už visą kredito gavėjo skolą. Apeliantė taip pat sutiko su papildomu susitarimu prie būsto kreditavimo sutarties. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, ginčo situacijoje laidavimo sutarties šalys laidavimo sutarties pabaigą susiejo ne su kredito sutarties galiojimu, o su jos pagrindu atsiradusių prievolių visišku įvykdymu (Laidavimo sutarties 3.3p). Kadangi skola nebuvo padengta, tai prievolė pagal kredito sutartį taip pat nesibaigė, nesibaigė ir laidavimas. Laidavimo sutartis galioja iki visiško prievolės pagal kredito sutartį įvykdymo, todėl CK 6.88 straipsnio 1 dalyje nustatytas laidavimo pabaigos terminas nėra taikomas, o taikytina sutarties 3.3 punkto nuostata jog laidavimas galioja tol, kol neįvykdyta juo užtikrinta prievolė.Apeliantė teigia, kad jai be jos sutikimo padidėjo atsakomybė ir atsirado nepalankios sąlygos padidinančios prievolė neįvykdymo tikimybę. CK 6.87 straipsnio 4 dalyje, kuria apeliantė grindžia savo argumentus, nustatyta, kad laidavimas baigiasi, jeigu iš esmės pasikeičia prievolė ir dėl to be laiduotojo sutikimo padidėja jo atsakomybė arba atsiranda kiti laiduotojui nepalankūs padariniai, išskyrus atvejus, kai laidavimo sutartis numato ką kita. Kasacinio teismo formuojamoje teismų praktikoje pažymėta, kad ši norma reglamentuoja atvejus, kai prievolė keičiama taip, jog skolininko, už kurį laiduota, padėtis prievolėje pasunkėja (jam atsiranda papildomų pareigų ir pan.) arba atsiranda kitos aplinkybės, lemiančios laiduotojo prisiimtos rizikos, susijusios su skolininko galimybėmis tinkamai įvykdyti prievolę, padidėjimą. Tai gali būti aplinkybės, susijusios su kreditoriaus, skolininko ar prievolės objekto pasikeitimu, t. y. jo padidėjimu ar sumažėjimu, kainos ir atitinkamai skolos padidėjimu ir pan., taip pat aplinkybės, pasunkinančios prievolės vykdymo sąlygas ir atitinkamai padidinančios prievolės neįvykdymo tikimybę, padidinančios dėl skolininko netinkamo prievolės įvykdymo atsirandančius neigiamus padarinius ir pan., kai tokių aplinkybių sudarant laidavimo sutartį laiduotojas nenumatė ir jų galimų padarinių neprisiėmė. CK 6.87 straipsnio 4 dalies normai taikyti pirmiau nurodytų aplinkybių pasikeitimas turi būti esminis, t. y. jų galima įtaka laiduotojo prievolės apimčiai turi būti tokia, kad jas žinodamas laiduotojas nebūtų laidavęs už skolininką arba būtų laidavęs kitomis sąlygomis. Nustačius tokias aplinkybes, dėl kurių laiduotojui atsiranda nepalankūs padariniai, galima konstatuoti, kad laiduotojas tokiomis sąlygomis nelaidavo ir nebūtų laidavęs, todėl jo prievolė pripažįstama pasibaigusia, nes neatitinka jo išreikštos valios sudaryti laidavimo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-184/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145-219/2015). Kasacinio teismo taip pat išaiškinta, kad pirmiau nurodyta teisės norma užtikrina, jog teisinių santykių, iš kurių kyla pagrindinė prievolė, šalys be laiduotojo žinios nepadidintų prievolės apimties ir nepasunkintų jos įvykdymo, palyginti su laidavimo sutarties pasirašymo metu prisiimtais įsipareigojimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2014). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, leidžiančių daryti išvadą, kad kredito sutartimi prisiimta prievolė pasikeitė ir dėl to padidėjo apeliantės atsakomybė arba atsirado kiti apeliantei nepalankūs padariniai. Apeliantės išvardinti argumentai taip pat neleidžia daryti tokios išvados. Priešingai, prievolė, už kurią laidavo apeliantė nesikeitė ir niekaip nepasunkėjo.Atsakovas prašo panaikinti sprendimo dalį, kuria sprendimo vykdymas išdėstytas 5 metų laikotarpiui. Pagal CPK 320 straipsnio 2 dalį apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Pirmosios instancijos teismas sprendimo vykdymą išdėstė 5 metų laikotarpiui. Šioje dalyje sprendimas nebuvo apskųstas. Pirmosios instancijos teismo sprendimą skundė tik ieškovė, atsakovas sprendimo apeliacine tvarka neskundė, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl sprendimo išdėstymo priežasčių nepasisako, kadangi nenustatė aplinkybių, dėl kurių reikėtų peržengti apeliaciniame skunde nustatytas ribas.Atsakovas prašo ištaisyti pirmosios instancijos teismo skolos skaičiavimo / išdėstymo klaidas. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą teisingai nurodė, jog pirmosios instancijos teismas sprendime išdėstydamas sprendimo vykdymą padarė aritmetinę klaidą, kuri taisytina. Teismas priteisė atsakovo naudai 26 926,15 Eur skolos, 606 Eur žyminį mokestį bei 2 766,09 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Visą priteistą sumą sudaro 30 298,24 Eur, kurią išdėsčius 5 metų laikotarpiui gaunasi 6 059,65 Eur per metus, paskutinė įmoka 6 059,64 Eur. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas nustatė metinę įmoką 6 056 Eur, o paskutinę 6 024,24 Eur, kas iš viso sudaro 30 286,24 Eur, t. y. 12 Eur mažesnę sumą nei priteista. Todėl sprendimas dalyje, kurioje pirmosios instancijos teismas priteistos sumos mokėjimą išdėstė keičiamas, pakeičiant kasmet mokėtinų įmokų dydį.Atsakovo prašymas išaiškinti teismo sprendimą atmetamas, kolegija sprendžia, jog sprendimas yra aiškus, o kilus neaiškumams vykdymo procese, remiantis CPK 278 straipsnio nuostatomis dalyvaujantys byloje asmenys turi teisę kreiptis į sprendimą priėmusį pirmosios instancijos teismą dėl jo išaiškinimo. Remiantis CPK 93 straipsnio nuostatomis iš ieškovės atsakovo naudai priteisiamos bylinėjimosi išlaidos turėtos apeliacinėje instancijoje advokato pagalbai, surašant atsiliepimą į apeliacinį skundą apmokėti, sudarančios 888,36 Eur.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 16 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą.

Ištaisyti aritmetinę klaidą sprendimo dalyje, kurioje sprendimas išdėstytas nurodant, jog sprendimas išdėstomas 5 metams kasmet sumokant 6 059, 65, paskutinė įmoka 6059,64 Eur.

Priteisti iš ieškovės K. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), Atsakovo Nordea Bank AB naudai 888,36 Eur (aštuonis šimtus aštuoniasdešimt aštuonis eurus 36 euro centus) bylinėjimosi išlaidų.