Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andrius Ignotas rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės K. N. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 24 d. nutarties, kuria tenkintas ieškovės prašymas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 6 d. nutarties išaiškinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 4 d. nutartimi Nordea Bank AB Lietuvos skyriaus priešieškinio reikalavimui užtikrinti taikė areštą ieškovės K. N. turtui 26.926,15 Eur sumai. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 6 d. nutartimi buvo pakeistos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 4 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir nustatyta, kad K. N. leidžiama per mėnesį disponuoti 285,89 Eur lėšų suma, gaunama kaip motinystės pašalpa ir išmoka iš Vaikų išlaikymo fondo. Kitoje dalyje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 4 d. nutartis palikta nepakeista. Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama išaiškinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 6 d. nutartį, nurodant nuo kada ieškovė gali disponuoti 285,89 Eur lėšų suma.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi tenkino ieškovės prašymą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 6 d. nutarties išaiškinimo. Teismas išaiškino, kad ieškovei leidžiama per mėnesį disponuoti 285,89 Eur lėšų suma, gaunama kaip motinystės pašalpa ir išmoka iš Vaikų išlaikymo fondo, nuo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 6 d. nutarties įsiteisėjimo.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai

Ieškovė K. N. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 24 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės. Atskirajame skunde nurodė, kad teismas ginčijama nutartimi neišaiškino teismo 2016 m. birželio 6 d. nutarties, o tik nurodė jos įsiteisėjimo datą. Ieškovė dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių negauna už 2016 m. balandžio ir gegužės mėnesius lėšų iš vaikų fondo ir motinystės pašalpos, iš kurių pagal CPK 736 straipsnio 1 dalies 3 punktą, 4 punktą išieškoti negalima. Teismas negynė viešo intereso ir nesprendė klausimo iš esmės. Todėl ginčijama nutartis naikintina ir priimtina nauja nutartis, išaiškinant teismo 2016 m. birželio 6 d. nutartį iš esmės.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).Nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. balandžio 4 d. nutartimi taikė ieškovės K. N. turtui areštą 26.926,15 Eur sumai. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. birželio 6 d. nutartimi pakeitė laikinąsias apsaugos priemones, leidžiant K. N. per mėnesį disponuoti 285,89 Eur lėšų suma, gaunama kaip motinystės pašalpa ir išmoka iš Vaikų išlaikymo fondo.Kaip matyti iš bylos duomenų, ieškovė prašymą išaiškinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 6 d. nutartį grindė tuo, kad jai neaišku nuo kada ji įgijo teisę disponuoti 285,89 Eur lėšų suma. CPK 278 straipsnio 1 dalis numato, jeigu sprendimas yra neaiškus, tai jį priėmęs teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva išaiškinti savo sprendimą, nekeisdamas jo turinio. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 6 d. nutartis yra aiški, todėl teismas turėjo pagrindą atsisakyti ją išaiškinti, juo labiau, kad šalį byloje atstovauja profesionalus teisininkas. Šiuo atveju teismui nusprendus nutartį išaiškinti, teismas pagrįstai nurodė, kad laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimas, taigi ir leidimas disponuoti teismo nurodyta išmokų suma atsirado nuo teismo nutarties įsigaliojimo.Apeliantės nurodyti argumentai dėl draudimo nukreipti išieškojimą į motinystės pašalpą ar kitas išmokas yra susiję su vykdymo procesu, kurį atlieka antstolis, todėl šioje byloje nenagrinėtini kaip nesusiję su ginčo dalyku. Taip pat atmestinas atskirojo skundo argumentas, kad teismas šioje byloje turėjo ginti viešą interesą, ar, išaiškindamas nutartį, pakeisti jos esmę.Atsižvelgiant į aptartą, atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti teisėtą ir pagrįstą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 24 d. nutartį (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 24 d. nutartį palikti nepakeistą.